- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- e2-771-797/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05945-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Donata Motiejūnė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
- 2.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant ieškovės T. P. atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB ,,Serius“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, jai atstovauja advokatė. Atstovė ieškinį palaiko ir prašo:
1. panaikinti 2020-11-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“ Nr. 31VĮ-1827-(14.31.2);
2. panaikinti 2020-11-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 31VĮ-1414(14.31.2) „Dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ pakeitimo Nr. VĮ-1855-(14.31.2);
3. panaikinti 2020-09-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ Nr. 31 VĮ-1414-( 14.31.2).
4. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, jog ieškovė su atsakove 1998-07-30 sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N29/98-0162, valstybei priklausantis žemės sklypas dalimis buvo išnuomotas ne tik ieškovei, bet ir kitiems asmenims: T. K., B. K., A. K., P. P., K. B. ir D. P., jiems nuosavybės teise priklausantiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Perleidus kitiems savininkams negyvenamųjų patalpų dalį ieškovei, iš atsakovės nuomojamos žemės sklypo dalių nuomos teisė perėjo ieškovei. Ieškovė nuosavybės teise valdo dalį pastatų ir yra įsigijusi dalį žemės sklypo. Ieškovė nurodo, jog 2020-11-17 buvo priimtas atsakovės įsakymas, kuriuo buvo nutraukta 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/98-0162 dėl 0,0130 ha žemės sklypo dalies bendrai valdomame 0,1264 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog sutartis nutraukiama pagal Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 2020-11-19 buvo priimtas atsakovės įsakymas, kuriuo buvo keičiamas 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymas, nustatoma nuomojama dalis 0,0258 ha. Ieškovė su įsakymais nesutinka, nes ji nebuvo įspėta apie sutarties nutraukimą, ji žemę nuomojasi daugelį metų, nuomos terminas nepasibaigęs, sutartis galioja iki 2023 m. Nėra duomenų, kad žemės sklypas būtų naudojamas ne pagal sutartį ar tikslinę paskirtį. Atsakovė nesivadovavo 2020-05-20 parengtu žemės sklypo planu, o vadovavosi trečiojo asmens pateiktu naudojimosi tvarkos nustatymo projektu, kuris nebuvo suderintas su ieškove, net nėra atsakovės suderinimo, atsakovė vadovaujasi teisės aktais, kurie buvo priimti vėliau, nei buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, ant nuomojamo žemės sklypo dalies esančių statinių, priklausančių ieškovei ir trečiajam asmeniui, plotas nėra pasikeitęs, todėl nebuvo pagrindo perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo ploto. Turėtų būti atnaujintas 2020-09-08 Įsakymo Nr. 31 VĮ-1414(14.31.2) apskundimo terminas, nes visi įsakymai yra tarpusavyje susiję. Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė naudojo sklypą 20 metų, tinkamai vykdė sutartį, mokėjo nuomos mokestį. Atsakovas, priimdamas sprendimą vadovavosi Naudojimosi tvarkos planu (toliau – Tvarkos planas), kuris šalių nebuvo nei patvirtintas, nei pasirašytas, todėl neturi jokios teisinės galios. Ieškovė dėl žemės sklypo plano prieštaravimų nereiškė, tačiau atsakovė, vadovaudamasi neoficialiu dokumentu, t. y. Tvarkos planu, tokiu pagrindu sumažino ieškovės nuomojamą žemės sklypą. Ieškovė dalį turto pardavė. Jos privati žemė yra kaip šaligatvis, ten nustatytas servitutas. UAB „Serius“ pateikė prieštaravimus ir šaligatvis buvo išregistruotas. Nurodo, jog ieškinys grindžiamas procedūriniais pažeidimais. Nėra aiškus sutarties nutraukimo pagrindas, nes nėra ieškovės kaltės. Tvarkos planas turėjo būti patikslintas, kad atitiktų žemės sklypo planą. Dėl ieškovės vykdomos subnuomos, atsakovė niekada nelaikė to esminiu sutarties pažeidimu ir neketino dėl to nutraukti nuomos sutartį. Atsakovė nenuosekli, nes nutraukia vieną sutartį, tačiau kita sutartis lieka galioti. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovė nebeturi jokių galimybių naudotis žemės sklypu pagal Sutartį Nr. N29/98-0162, nes žemės sklypas kitokio ploto ir ribų, yra priimtas įsakymas dėl 0,0258 ha sklypo dydžio, kuris priklauso nuomoti ieškovei, o ji nuomojasi 0,0270 ha ploto žemės sklypą, pasikeitė užstatymas, nei buvo Sutarties Nr. N29/98-016 sudarymo metu, ieškovė viešo registro duomenimis 1998 m. nuosavybės teise valdė 15/100 pastatų, dabar nebevaldo, ji neteisėtai subnuomojo Žemės sklypo dalį UAB „Netada“ ir atsakovei paprašius nutraukti subnuomos sutartį, ji šių veiksmų neatliko, žemė buvo subnuomojama UAB „Netada“ ieškovės ir kitų asmenų, o ne iš valstybės, tie neteisėti veiksmai paaiškėjo pastatus pagal 2016-06-01 Turto perdavimo išieškotojui aktą įsigijus Swedbank, AB, kuomet ieškovė pradėjo sudaryti kliūtis jiems sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Mažesnis žemės sklypo plotas patvirtintas, nes buvo parengtas ir patvirtintas 2020-05-20 Žemės sklypo planas, kuriame pažymėti faktiškai esantys pastatai, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę paskirtį yra reikalingas Žemės sklypas ir nenutraukus Sutarties Nr. N29/98-0162 su T. P., valstybė negali vykdyti valstybinės žemės patikėtinio funkcijų, įgyvendinti imperatyvių įstatymo normų reikalavimų, išnuomoti UAB „Serius“ pastatams, esantiems žemės sklype eksploatuoti reikalingos statiniais užstatytos dalies, kurią privalu išnuomoti. Valstybinės žemės nuomą reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos, todėl Nacionalinė žemės tarnyba turi išnuomoti valstybinę žemę, vadovaudamasi Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Ieškovė neturi trukdyti valstybinės žemės patikėtiniui priimti sprendimų dėl valstybinės žemės, o taip pat priimti administracinio akto dėl Žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams ir patalpoms pastatuose, esančiuose Žemės sklype, eksploatuoti. Ieškovė siūlymais keisti esamas žemės nuomos sutartis nesinaudojo, todėl atsakovė priėmė sprendimą Sutartį Nr. N29/98-0162 nutraukti. Ieškovės skundžiami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, o į Naudojimosi tvarkos planą atsakovė atsižvelgė todėl, kad pagal sklypo planą buvo sudėtinga nustatyti, kiek kuris pastatas užima žemės ir kiek yra neužstatytos žemės. Atsakovė, vykdydama savo funkcijas, vertino ir sprendė tik dėl valstybei priklausančios žemės (1002 kv. m), jokių ieškovės teisių nepažeidė, dėl jai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies jokių sprendimų nepriėmė, vadovavosi 2020-05-20 parengtu ir 2020-05-29 žemės sklypo planu. Nurodo, jog vadovaujasi teismų praktika, kurioje yra išaiškinta, kad teisės aktuose nesant nustatyto reikalavimo derinti nuomotinos valstybinės žemės sklypo dalių paskirstymo statinių savininkams projektą su esamu žemės sklypo dalies nuomininku, NŽT to daryti neprivalo ir prieš priimdama ginčo įsakymus. Teismo posėdyje paaiškino, jog nutraukta sutartis su ieškove yra sudaryta pagal 1998 m. sklypo planą, kuriame kiti du pastatai žymiai mažesni nei dabar. Pati ieškovė du pastatus perleido nuosavybės teise UAB „Netada“. Perleisdama juos, nesikreipė į NŽT ir neprašė nutraukti sutarties toje dalyje. 2016 m. į juos kreipėsi ,,Swedbank“, AB dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. Iš esmės yra pasikeitęs sklypo užstatymo plotas, likęs neužstatytas plotas tik 59 kv. m. Norint pakeisti ar nutraukti sutartį, buvo reikalingas naujas žemės sklypo planas, t. y. atitinkantis tikrovę, kad būtų galima tiksliai nurodyti kokio ploto žemės sklypas nuomojamas. NŽT pavyko išregistruoti subnuomos sutartį, kai juridinis asmuo UAB „Netada“ išregistruota. Ieškovė nebeturi jokių techninių galimybių nuomoti žemės sklypo pagal 1998 m. planą. Kol žeme naudojosi UAB „Netada“, jokių pretenzijų ieškovė nereiškė, tačiau, kai sudaryti nuomos sutartį paprašė ,,Swedbank“, AB ieškovė ilgą laiką nesuderino plano, kad ši sutartis nebūtų sudaryta. Planas atitinka ir pačios ieškovės teiktą planą, kuriame bendras neužstatytas plotas numatytas 59 kv. m. Pastatams turi būti išnuomojama tiek žemės, kiek jiems priklauso pagal naujai parengtą planą. NŽT paskirstė tik valstybei priklausančią dalį, ką ji ir turi teisę padaryti. Pagal teisės aktus, asmens nesirašymas ant valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo plano, nėra kliūtis priimti sprendimą nustatyti žemės sklypo dalis ir tas dalis išnuomoti pastatų savininkui, nes tai yra nuomotojo sprendimas. Nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, UAB „Serius“ turėjo mokėti didesnį 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifą savivaldybei, bet sutartis buvo sudaryta 2020-11-26. 1998 m. ieškovė valdė visų pastatų po 15/100, o vėliau ji perleido ir nebevaldė dviejų pastatų nuosavybės teise. Ieškovė nenaudojo sklypo pagal sutartį, o tai yra sutarties pažeidimas. Pasikeitus planui, ji nebeturi galimybių naudoti sklypo nei pagal seną sutartį, nei planą. Žemės naudojimas ne pagal sutartį ir jos sąlygas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovės pažeidimas – 2000 m. nesikreipė į NŽT dėl sutikimo, perleisdama statinius, tokiu būdu sukūrė teisinę situaciją, kad nuomojasi neteisingą žemės plotą, leido kitam asmeniui užstatyti valstybinę žemę UAB ,,Netada“, kuris ją ir užstatė. Pagal kitą sutartį ji turi teisę nuomoti tokį plotą, tačiau sutartis turi būti išdėstyta nauja redakcija. Kadangi trečiasis asmuo UAB ,,Serius“ neturėjo nuomos sutarties, tai jam ir teko pareiga pateikti žemės sklypo dalių nustatymo planą. Nurodo, jog Naudojimosi tvarkos planas buvo pagalbinė priemonė nustatyti tikslias žemės sklypo dalis. Ieškovė turi teisę į 258 kv. m plotą ir teisę sudaryti nuomos sutartį, o dabar nuomojasi 0,0270 ha.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB ,,Serius“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad nuosavybės teise valdo dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl jis turi teisę nuomotis valstybinės žemės dalį, o nesudarius nuomos sutarties, jam skaičiuojami didesni mokesčiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
5. Tarp šalių kilo ginčas dėl NŽT priimtų įsakymų panaikinimo. Ieškovė prašo panaikinti priimtus įsakymus, kuriais buvo nustatytas naujas žemės sklypo plotas ir nutraukta žemės sklypo nuomos sutartis, nes ji sutarties nepažeidė, ji nebuvo įspėta apie nuomos sutarties pažeidimą. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes ieškovės nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti ieškovės skundžiamų įsakymų, kadangi pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies l punktą, esant naujai parengtam, patvirtintam žemės sklypo planui, ir esant iš esmės pasikeitusiam žemės sklypo faktiniam užstatymui, pastatų savininkams nebėra teisinio pagrindo toliau nuomoti tokį sklypo plotą, kuris buvo nuomojamas pagal Sutartį Nr. N 29/98-0162.
6. Pateikti byloje duomenys patvirtina, kad 1998 m. liepos 30 d. T. P. ir kitiems asmenims: T. K., B. K., A. K., P. P., K. B. ir D. P., jiems nuosavybės teise priklausantiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, buvo išnuomotas 0,1002 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kuri tuo metu atitiko buvusį žemės sklypo užstatymą ir ieškovė ir nurodyti asmenys buvo pastatų, statinių savininkais. Sutarčių pasirašymo metu galiojęs Žemės nuomos įstatymas numatė, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nuomos sutartys buvo sudarytos pagal Šiaulių savivaldybės įmonės ,,Šiaulių planas“ žemės sklypo planą. Šiaulių apskrities viršininkas leido žemės sklypą subnuomoti UAB „Netada“, nes pastatų savininkai buvo pateikę duomenis, įrodančius, kad UAB „Netada“ pagal panaudos sutartį yra perduoti naudotis visi T. P. ir kitiems savininkams nuosavybės teise priklausantys pastatai, buvę tuo metu žemės sklype. Esant subnuomos sutarčiai, o vėliau jai įsigijus dalį pastatų, UAB „Netada“ atliko pastatų rekonstrukciją, užstatė pastatu žemės sklypo dalį 262 kv. m, kuri šiuo metu asmeninės nuosavybės teisė priklauso ieškovei. Šiaulių miesto savivaldybės valdyba 2002 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 68 patvirtino supaprastinta tvarka detalųjį planą, kurio sprendiniais 0,1002 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta padidinti 262 kv. m plotu. Ieškovė T. P. ir kiti asmenys: K. B., B. K., T. K., A. K., D. P., P. P. 2002-03-19 pateikė pareiškimą, jog neprieštarauja, jog minėtų asmenų privatus žemės sklypas būtų sujungiamas su jai ir kitiems asmenims nuomojamu 0,1002 ha valstybinės žemės sklypu. Ieškovei įgijus kitų savininkų valdomus pastatus, ieškovei valstybinė žemė, kurios plotas 0,0270 ha plotas, buvo nuomojama pagal dvi valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis: 1998-07-30 sutartį Nr. N 29/98-0160 dėl 0,0140 ha ploto ir sutartį Nr. N 29/98-0162 dėl 0,0130 ha nuomos. 1002 kv. m ploto žemės sklypo planas, parengtas 1998 m. gegužės mėn. nuo 2002 m. nebegalioja, patvirtinus parengtą UAB „Geodezijos linija“ matininko L. D. 2020-05-20 žemės sklypo planą. Planas patvirtintas 2020-05-29 įsakymu, po ko viešame registre buvo įregistruotas 0,1264 ha ploto žemės sklypas. Pateikti duomenys patvirtina, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra registruoti trys pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pastatų ir patalpų savininkai yra T. P. ir UAB „Serius“. T. P. nuosavybės teise priklauso patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas su bendro naudojimo patalpa sudaro 316,97 kv. m. Pastatu (7M2p), kuriame yra ieškovei priklausančios patalpos yra užstatyta 206 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Trečiajam asmeniui UAB „Serius“ 2019-06-03 įgyti pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4938 nuosavybės teise priklauso du pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais užstatytas plotas sudaro 996 kv. m, o bendras šių pastatų plotas sudaro 1930,30 kv. m. Trečiasis asmuo UAB „Serius“ turtą įsigijo iš ,,Swedbank“, AB, bankas buvo perėmęs turtą iš UAB ,,Netada“. Įsigijus pastatus, UAB ,,Serius“ turi teisę išsinuomoti pastatams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, kuris pareiškė prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams, pastatams eksploatuoti. Buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020-09-08 įsakymas Nr. 31 VĮ-1414 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“. Ieškovei T. P. NŽT Šiaulių skyriaus 2020-09-09 buvo išsiųstas raštas Nr. 31 SD-5336-(14.31.55.), kuriuo ji buvo įspėta dėl nuomos sutarties nutraukimo po dviejų mėnesių, jei nebus pasirašytas sutarties pakeitimas. Po to buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020-11-17 įsakymas Nr. 31 VĮ-1827-(14.31.2) „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“; po to - Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020-11-19 įsakymas Nr. 31 VĮ-1855-(14.31.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020-09-08 įsakymo Nr. 31VĮ-1414 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ pakeitimo“. Po nuomos sutarties su T. P. nutraukimo, 2020-11-26 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 0,0744 ha ploto žemės sklypo dalies su trečiuoju asmeniu UAB ,,Serius“ pagal NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 25 d. priimtą 2020-11-25 įsakymą Nr. 31 VĮ-1889-( 14.31.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos UAB „Serius“, ji išnuomota pagal planą, parengtą 2020-05-20.
Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2020-09-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ Nr. 31 VĮ-1414-( 14.31.2).
7. Ieškovė ieškinyje nurodo, jei būtų manoma, kad terminas kreiptis į teismą dėl šio įsakymo ginčijimo yra praleistas, turėtų būti atnaujintas, nes visi ginčijami įsakymai yra tarpusavyje susiję. Terminas dėl šio reikalavimo kreiptis į teismą nelaikytinas praleistu, nes iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė dėl šio įsakymo panaikinimo laiku kreipėsi į Administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių, o vėliau - į teismą. Dėl šio reikalavimo ieškovė nurodo, jog ji žemę nuomojasi apie 20 metų, sutarčių terminas nepasibaigęs, žemės sklype statinių plotas nepasikeitęs, todėl nėra pagrindo ir perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo ploto, o paskaičiavimai atlikti pagal 2020-06-18 UAB ,,Patikimas matininkas“ žemės sklypo planą, kuris nėra patvirtintas ir ieškovės suderintas, jame nėra nustatyti žemės ribų posūkio taškai, skiriasi atstumai, tvirtina, jog atsakovė nesivadovavo 2020-05-20 žemės sklypo planu ir neturi vadovautis teisės aktais, priimtais po 1998 m.
8. Atsakovė su reikalavimu nesutinka, nurodo, jog 2020-05-20 buvo parengtas ir patvirtintas naujas žemės sklypo planas, iš esmės pasikeitęs žemės sklypo faktinis užstatymas, pastatų savininkams nebėra teisinio pagrindo toliau nuomoti tokį sklypo plotą, kuris buvo nuomojamas pagal 1998 m. sutartį, o žemės sklypo plotas yra nustatomas valstybinės žemės nuomotojo sprendimu, taikant Vyriausybės nutarimu patvirtintas taisykles.
9. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog po 1998 m. valstybinės žemės nuomos sutarčių su ieškove sudarymo yra pasikeitusi faktinė situacija: 2020-05-20 patvirtintas naujas žemės sklypo planas, neteko galios anksčiau galioję žemės sklypo planai, pasikeitęs užstatymas, todėl buvo pagrindas spręsti dėl nuomojamo žemės sklypo ploto pakeitimo. Pagal UAB „Geodezijos linija“ matininko L. D. 2020-05-20 žemės sklypo planą buvo parengtas naujas planas, kuris buvo patvirtintas ir viešame registre buvo įregistruotas 0,1264 ha ploto žemės sklypas. Naujai patvirtintame plane yra pažymėti faktiškai esantys pastatai, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą pagrindinę paskirtį yra reikalingas žemės sklypas. Pateikti duomenys patvirtina, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra registruoti trys pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatų ir patalpų pastatų savininkai yra T. P. ir UAB „Serius“. T. P. nuosavybės teise priklauso patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas su bendro naudojimo patalpa sudaro 316,97 kv. m. Pastatu (7M2p), kuriame yra ieškovei priklausančios patalpos yra užstatyta 206 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Trečiajam asmeniui UAB „Serius“ nuosavybės teise priklauso du pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais užstatytas plotas sudaro 996 kv. m, o bendras šių pastatų plotas sudaro 1930,30 kv. m. 1998 m. žemė buvo išnuomota pagal tuo metu buvusį užstatymą. Buvo leista subnuomoti valstybinės žemės dalį UAB ,,Netada“, kuri vėliau – 2001-11-19 įsigijo dalį pastatų, patalpų, ir atliko pastatų rekonstrukciją, po kurios pastato, kuris šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui UAB ,,Serius“, plotas padidėjo 234 kv. m. Ieškovės valdoma pastatų dalis kito po statybos užbaigimo, tai patvirtina Nekilnojamojo turto pateiktas išrašas su istorija. Tai įrodo, jog nuo 1998 m. žemės sklypo užstatymas keitėsi - pastatas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei, 2000-01-28 kadastro duomenų fiksavimo metu buvo 304,93 kv. m bendro ploto, šiuo metu yra 316,97 kv. m bendro ploto, pastatas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nebaigtas statyti, o pastatas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas UAB ,,Serius“, ir pastato plotas 2000-01-28 buvo 23,40 kv. m, šiuo metu registro duomenimis yra 980,98 kv. m ploto. Dėl to keitėsi ir užstatytas plotas, kuris yra 540 kv. m. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad žemės sklype statinių plotas nepasikeitęs, todėl nebuvo pagrindo perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo ploto ir ieškovės tokį argumentą laiko nepagrįstu (CPK 178, 185 str.).
10. 2020-09-08 įsakymu (duomenys neskelbtini) esantiems pastatams bei patalpoms eksploatuoti buvo nustatytos tenkančios žemės sklypo dalys: pastatui 7M2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,0258 ha, pastate esančiai patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0117 ha, pastate esančiai patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,0126 ha; pastatui 9M3b – 00458 ha, o pastatui 11H2p – 0,0286 ha (36 b. l. t. 1). Tai rodo, jog ieškovei buvo nustatytas nuomojamas dydis 0,0258 ha, o ji nuomojosi – 0,0270 ha. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog skundžiamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260, 2020-05-20 parengtu žemės sklypo planu, su kuriuo sutiko ir jį suderino pati ieškovė T. P.. Sprendimas dėl plano patvirtinimo galiojantis. Iš 2020-05-20 žemės sklypo plano matyti, jog neužstatytas žemės sklypo plotas, kuris gali būti naudojamas bendrai yra tik 59 kv. m. Visas kitas valstybei priklausantis žemės sklypas yra užstatytas. 2020-06-18 parengtu žemės sklypo Naudojimosi tvarkos nustatymo projektu, kuris taip pat nurodytas įsakyme ir į kurį buvo atsižvelgta, teismo nuomone, pagrįstai. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog tai buvo papildoma pagalbinė priemonė tam, kad būtų tiksliau apskaičiuojamos patalpų eksploatacijai tenkančios dalys. Atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, vadovavosi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 7, 8 punkto reikalavimais. 8 punkte numatyta, jog parduodamų (taikoma ir nuomai) žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, - šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Sutiktina su atsakovės NŽT pozicija, jog ji, vykdydama jai pavestas funkcijas - nustatydama valstybinės žemės dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, privalo laikytis viešosios teisės normose, reglamentuojančiose valstybinės žemės nuomą, nustatytų kriterijų ir procedūrų, o teisės aktuose nesant nustatyto reikalavimo derinti nuomotinos valstybinės žemės sklypo dalių paskirstymo statinių savininkams projektą su esamu žemės sklypo dalies nuomininku, atsakovė to daryti neprivalėjo, tai daroma valstybinės žemės nuomotojo sprendimu. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė vadovavosi patvirtintu 2020-05-20 žemės sklypo planu, kuris ir buvo pagrindas nustatyti naujus žemės sklypo plotų dydžius (CPK 178, 185 str.).
11. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad sprendžiant klausimą dėl žemės nuomos sutarties, negali būti remiamasi vėlesniu teisiniu reglamentavimu, nes tai yra neteisinga pozicija. Nuomos sutartis sudaryta 25 metams. Per tą laiką keitėsi ne tik pastatų savininkai, bet ir žemės sklypo užstatymas, todėl neabejotinai vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams yra taikomos teisės normos, kurios galioja teisinių santykių metu. Atsakovė pagrįstai vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Žemės įstatymu ir kitais poįstatyminiais aktais, spręsdama klausimus, susijusius su valstybinės žemės nuoma. Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos, taip pat Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, nuostatos numato valstybinės žemės išnuomojimo tvarką be aukciono. Pasikeitus patalpų savininkui ir užstatymui, patvirtinus 2020-05-20 žemės sklypo planą, buvo pagrindas nustatyti naujus nuomojamus žemės sklypo plotus ir tai atsakovė atliko teisėtai ir pagrįstai (CPK 178, 185 str.).
12. Atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė 2017-06-15 buvo pareiškusi prašymą keisti nuomojamą žemės sklypo ploto dydį, nurodydama, jog po jos valdomu pastatu patenka 0,0243 ha ploto žemės sklypo dalis. Ieškovei buvo atsakyta 2017-07-17 raštu Nr. 31SD-4714-(14.3.55.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo ir sutarčių nutraukimo“, kad jos prašymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bus nagrinėjamas, kai ji pateiks patikslintą žemės sklypo planą, suderintą su žemės sklypo naudotojais ir buvo paaiškinęs, kad pagal tai bus apskaičiuota reikalinga žemės sklypo dalis prie ieškovės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių pastate 7 M2p. Jau minėta, kad žemės sklypo planas buvo parengtas 2020-05-20 ir patvirtintas 2020-05-29, kurį suderino ir ieškovė, o tai buvo pagrindas nustatyti naujus nuomojamų žemės sklypų dydžius, kas ir buvo padaryta 2020-09-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ Nr. 31 VĮ-1414-( 14.31.2). Patvirtinus planą, galiojant 2020-09-08 įsakymui, pagrįstai buvo sudaryta nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB ,,Serius“. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog 2020-09-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymas „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ Nr. 31 VĮ-1414-( 14.31.2) yra teisėtas ir pagrįstas, nenustatyta ieškovės interesų pažeidimo, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir ši ieškinio dalis atmestina (CPK 178, 185 str.).
Dėl reikalavimo panaikinti 2020-11-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 31VĮ-1414(14.31.2) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ pakeitimo Nr. VĮ-1855-(14.31.2)
13. Sprendimo 11 ir 12 buvo nurodyta, jog 2020-09-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymas „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ Nr. 31 VĮ-1414-( 14.31.2), buvo priimtas pagrįstai. Jame nes buvo nustatyta, kad ieškovės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms eksploatuoti reikalinga 0,0258 ha ploto žemės sklypo dalis, o sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis nuomojama 0,0270 ha ploto žemės sklypo dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus vedėjo 2020-11-19 įsakymu Nr. 31VĮ-1855-(14.31.2), buvo tik ištaisytos klaidos, bet sklypo plotas 0,0258 ha nesikeitė. Ieškovės skundžiamame 2020-11-19 įsakyme nurodyta, jog pakeičiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 31VĮ-1414-(14.31.2) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“, 1 punktas ir jis išdėstytas taip: 1. pastatui 7M2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,0258 ha:
1.1.1 pastate 7M2p esančiai patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,0125 ha,
1.2. pastate 7M2p esančiai patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,0133 ha.“.
Matyti, jog klaidingai buvo nurodytas patalpų plotas, nes sudėjus 2020-09-08 plotus, turėjo būti 0,0258 ha. Kadangi teismas sprendė, jog 2020-09-08 įsakymas teisėtas ir pagrįstas, todėl ir klaidų ištaisymas, priimtas 2020-11-19 yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir ieškinio dėl jo panaikinimo atmestina (CPK 178, 185 str.).
Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2020-11-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“ Nr. 31VĮ-1827-(14.31.2)
14. 2020-11-17 buvo priimtas atsakovės įsakymas, kuriuo buvo nutraukta Sutartis Nr. N29/98-0162 dėl 0,0130 ha dėl žemės sklypo dalies nuomos. Ieškovė nurodo, jog apie nuomos sutarties vienašališką nutraukimą ji nebuvo įspėta nustatyta tvarka. Su tokia pozicija teismas nesutinka, nes Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2020-09-09 raštu Nr. 31SD-5336-(l4.31.55.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo“ CK 6.654 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, prieš du mėnesius iki numatomo nuomos sutarties nutraukimo, nusiuntė pranešimą dėl sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo. Iš pateikto rašto, kurį teismas laiko įspėjimu, matyti, jog jame nurodoma ieškovei, kiek žemės reikalinga jos nuosavybės teise valdomoms patalpoms eksploatuoti, išaiškino, kad ieškovei nepateikus prašymo dėl sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių keitimo, pagal CK 6.654 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2020 m. lapkričio 17 d. vienašališkai nutrauks 1998 m. liepos 30 d. Sutartį Nr. N29/98-0162 dėl 0,0130 ha dėl žemės sklypo dalies nuomos. Nustatyta, kad ieškovė į šį įspėjimą nesureagavo, dėl ko nuomos sutartis nebuvo pakeista bendru šalių susitarimu, nebuvo išdėstyta nauja redakcija, o atsakovė priėmė sprendimą nutraukti nuomos sutartį Nr. N29/98-0162 pagal Civilinio kodekso 564 straipsnio 1 dalies 1 punktą – žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jei nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Liko galioti kita su ieškove sudaryta nuomos sutartis Nr. N29/98-0160.
15. Ieškovė nesutinka su tokiu įsakymu ir nurodo, jog nepateikta įrodymų, jog ieškovė būtų naudojusi žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nes ji moka nuomos mokestį, terminas nuomai nepasibaigęs, jis numatytas iki 2023 m. Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog buvo pagrindas nutraukti nuomos sutartį pagal Civilinio kodekso 564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes ieškovė pažeidė imperatyvias įstatymų normas: ieškovė su grupe kitų nuomininkų, atstovaujamų D. P., gavusi valstybinės žemės patikėtinio leidimą subnuomoti žemės sklypo dalį UAB „Netada“, perleido 2 pastatus UAB „Netada“, nesikreipė į valstybinės žemės patikėtinį dėl sutikimo perleisti žemės nuomos teisę gavimo, toliau savo iniciatyva subnuomojo valstybinę žemę, nors Žemės įstatymas galimybės subnuomoti nenumatė, pati ieškovė leido subnuomojamoje žemės sklypo dalyje UAB „Netada“ rekonstruoti statinius, o, paaiškėjus pažeidimams, ieškovė vengė nutraukti valstybinės žemės subnuomos sutartį ir ją išregistruoti. Nurodo, jog UAB „Netada“ po pastatų pirkimo įgijo teisę nuomotis iš valstybės statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, o asmenys, perleidę šiuos du statinius, prarado teisę būti valstybinės žemės nuomininkais tos žemės sklypo dalies, ant kurios stovėjo pastatai; Ieškovė ir kiti asmenys neteko fizinės galimybės faktiškai pasinaudoti valstybine žemė pagal su jais 1998 metais sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, be to, ieškovė naudojasi didesniu žemės sklypu, nei jai priklauso. Iš Sutarties Nr. N29/98-0162 6 punkto matyti, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir pobūdis yra: kita paskirtis – smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Paskirtis ir pobūdis nustatyti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1998-07-27 įsakymu Nr. 831(10, 11, 82, 83 b. l. t. 1). Sutartyje buvo numatyta, jog šalys už sutarties pažeidimą atsako įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sutartis gali būti nutraukta prieš terminą (sutarties 15, 17 p.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog, pasikeitus pastatų, statinių savininkui, su UAB ,,Netada“ nuomos sutartis nebuvo sudaryta, ji veikė subnuomos pagrindu, kurios terminas buvo nurodytas iki 2023-07-30.
16. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.12 punkte nustatyta valstybinės žemės nuomotojo pareiga kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustačius pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą. Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Valstybinės žemės patikėtinio pareiga nutraukti prieš terminą valstybinės žemės nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, yra nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 pažymėta, kad tuo atveju, jeigu „sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos“. Valstybinės žemės nuomos sutartinių teisinių santykių dėl specifinio šių santykių statuso dalyviai yra įpareigoti laikytis imperatyvių Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta vienašaliu nuomotojo reikalavimu, jeigu toks veiksmas atitinka teisės aktuose įtvirtintus vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus, tuo labiau tais atvejais, kai sutarties tolesnis galiojimas reikštų imperatyvių įstatymų nuostatų pažeidimus, sukeliant neigiamų pasekmių trečiųjų asmenų teisėtiems interesams.
17. Byloje yra pateiktas susirašinėjimas tarp šalių, iš kurio matyti, jog tuometinis žemės patikėtinis - Šiaulių apskrities viršininko administracija leido ieškovei nustatyta tvarka sudaryti subnuomos sutartį su UAB ,,Netada“. Subnuomos sutartis buvo sudaryta notarų biure 2000-10-02. Terminas numatytas iki 2023-07-30, tai atsakovei buvo žinoma, ji yra pateikusi į bylą Pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį (2 t. 4-7 b. l.). Vėliau atsakovei tapo žinoma, jog 2001-11-19 UAB ,,Netada“ buvo perleista dalis pastatų, patalpų, ir kad UAB ,,Netada“ įgijo teisę iš valstybės nuomotis dalį žemės, o asmenys, perleidę pastatus, tokią teisę prarado. 2017-02-17 raštu Nr. 31SD-4714-(14.31.55.) NŽT ieškovei nurodė, jog nebegali būti tęsiama subnuomos sutartis su UAB ,,Netada“ ir įspėjo ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą pagal Civilinio kodekso 564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, jog po dviejų mėnesių nutrauks nuomos sutartis, o dėl subnuomos sutarties pripažinimo niekine kreipsis į teismą. Tačiau nuomos sutartys, suėjus įspėjimo terminui, su ieškove T. P. nebuvo nutrauktos (buvo nutrauktos kitos sutartys), viena iš jų nėra nutraukta ir šios bylos nagrinėjimu metu. Atsakovė tai aiškino taip, jog ieškovė turi teisę be aukciono nuomotis valstybinę žemę, kuri reikalinga nuosavybės teise valdomoms patalpoms eksploatuoti, tačiau be žemės sklypo plano nebuvo pagrindo nustatyti tikslaus nuomojamos žemės sklypo dalies ploto (1 kv. m tikslumu) ir nutraukti visų sudarytų 2016 ar 2017 metais sutarčių. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius pažeidimus, atsakovės pareiga yra reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą, tačiau laiku tai nebuvo padaryta. Kitas įspėjimas ieškovei dėl sutarties nutraukimo buvo išsiųstas praėjus beveik trejiems metams - 2020-09-09, jame apie sutarties pažeidimus nenurodoma. Liudytoju apklaustas D. P. partvirtino, jog 2000 m. Šiaulių apskrities viršininko administracijos leidimu sudaryta notarinė subnuomos sutartis, galiojimo terminas iki 2023 m., kad 2002 m. UAB „Netada“ nusipirko 2 pastatus iš fizinių asmenų, buvo leista įkeisti subnuomos teisę. Tvirtino, jog vykdė notarų, banko, valstybės institucijų reikalavimus. UAB „Netada“ naudojosi ir statinių panauda. Vėliau ieškovė T. P. dar pirko statinių dalis iš kitų asmenų ir jos valdomų pastatų dalis dar padidėjo. Įspėjimų apie sutarčių nutraukimą nebuvo, išskyrus 2017 m. pranešimą. UAB „Serius“ savo pastatu yra užėmęs ieškovės žemę ir naudojasi neatlygintinai (garso įrašas).
18. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, vertina 2020-09-09 ieškovei NŽT išsiųstą įspėjimą apie nuomos sutarties nutraukimą ir šio įspėjimo turinį (1 t. 37-39 b. l.). Iš jo turinio matyti, jog ieškovė informuojama, kad jai nuosavybės teise priklausančioms patalpoms eksploatuoti pagal 2020-05-29 patvirtintą žemės sklypo planą reikalinga 0,0258 ha ploto žemės sklypo dalis, o šiuo metu nuomojama yra 0,0270 ha plotas, todėl siūloma pasirašyti sutarties pakeitimą ar sudaryti naują sutartį, o, nepateikus prašymo dėl sutarties keitimo, bus vienašališkai nutraukta nuomos sutartis Nr. N29/98/0162 pagal Civilinio kodekso 564 straipsnio 1 dalies 1 punktą – žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jei nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Įspėjime nėra nurodyti pažeidimai, kurie būtų pagrindas nutraukti nuomos sutartį esant jos pažeidimui, o tik nurodoma priežastis - pasikeitus nuomojamo žemės sklypo plotui, ieškovei tenka mažesnė dalis, dėl ko turėtų būti keičiama sutartis arba sudaroma nauja. 2017 m. NŽT nustatyti pažeidimai, 2020-09-09 įspėjime nebuvo nurodyti, todėl pagrįstai ieškovei kilo abejonės dėl jos nutraukimo, esant atsakovės nurodytam sutarties pažeidimui. Nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, jog 2020-09-09 įspėjimo išsiuntimo metu, ieškovė naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ji tik vengė pasirašyti sutarties pakeitimą dėl sumažėjusio žemės sklypo ploto, kas nelaikytina, jog žemė naudojama ne pagal sutartį ar paskirtį, todėl atsakovei nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal Civilinio kodekso 564 straipsnio 1 dalies 1 punktą (CPK 178, 185 str.).
19. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja Civilinio kodekso 6.654 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai pripažįstami specialiosios teisės normomis CK 6.217 straipsnio atžvilgiu, t. y. juose įtvirtinti pagrindai laikomi žemės nuomos sutarties esminiais pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-219/2018 42 p.). Sutarties pakeitimą reglamentuoja CK 6.223 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Atsakovė NŽT teisme tokių reikalavimų nereiškė, nes buvo priimtas įsakymas dėl nuomos sutarties nutraukimo, kurį ji laiko pagrįstu.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad yra vienašališkai nuomotojo nutraukiami ir baigiasi, taikomas CK 6.564 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties nutraukimo institutas, o tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad žemės nuomos santykiai, nors ir pasikeitę, bet ir toliau tarp šalių tęsiasi, taikomas CK 6.223 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties pakeitimo institutas. Tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (dėl to, kad pasikeitė statinių skaičius ar dydis, ar dėl kitų priežasčių), atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, būtina nustatyti naują žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nustačius naują žemės sklypo dydį, pasikeitę duomenys apie žemės sklypą turi būti nurodyti žemės nuomos sutartyje (CK 6.550 str. 1 d. 3 p.), taikant žemės nuomos sutarties pakeitimo, o ne žemės nuomos sutarties nutraukimo institutą. Kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus - kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 str. 2 d. 2 p., LAT nutartis Nr. e3K-3-7-915/2019).
21. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismų praktiką, sprendžia, jog nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl ši ieškinio dalis tenkintina ir 2020-11-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymas „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“ Nr. 31VĮ-1827-(14.31.2) naikintinas (CPK 178, 185 str.).
22. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog šiuo atveju NŽT yra pateikusi duomenis, koks žemės sklypo dydis reikalingas ieškovės ir kito bendraturčio pastatams, patalpoms eksploatuoti. Teismas sprendė, jog priimti įsakymai dėl žemės sklypo nuomojamo ploto yra teisėti, ieškovei buvo siūlyta pasirašyti sutarties pakeitimą, bet ieškovė to nepadarė nepagrįstai, nors yra patvirtintas ir galiojantis naujas žemės sklypo planas, pasikeitęs užstatymo plotas, neturi būti sudaromos kliūtys kitam bendraturčiui išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, kuri jam priklauso. Nors dalis ginčo yra išspręsta ieškovės naudai, bet savo veiksmais pati sudarė situaciją, lėmusią tokį ginčą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatas. Ieškovė patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kadangi tenkinamas tik vienas reikalavimas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 233 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2020-11-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl 1998 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/98-0162 nutraukimo“ Nr. 31VĮ-1827-(14.31.2).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei T. P. 233 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.