Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-03-17 · Civilinė byla Nr. e2-116-797/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-17Šiaulių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-04-26Šiaulių apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-09-27Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-17
Bylos Nr.
e2-116-797/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05945-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
Šiaulių apygardos prokuratūros
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. G., M. G.
Trečiasis asmuo
VĮ Šiaulių regiono keliai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-116-797/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05945-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.5; 2.6.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei R. D., atsakovės valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei D. A., trečiojo asmens VĮ Šiaulių regiono keliai atstovams E. G., advokato padėjėjai N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. G., M. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje VĮ Šiaulių regiono keliai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje notarei N. M. dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškinį palaiko iš dalies: atsisako reikalavimo (toliau tekste -1 reikalavimas) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria valstybinės reikšmės kelias — rajoninis kelias Nr. 4006 K. – D.- R. – T. įbraižytas 12 metrų pločio per R. kaimą, ties 0,4999 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes yra įsiteisėjęs Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas dėl šio sprendimo panaikinimo;

2. Palaiko ieškinio reikalavimą (toliau tekste – 2 reikalavimas) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-2226 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų paskyrimo, kadastro rodiklių nustatymo, pardavimo ir nuomos Šiaulių rajone“ priedo „Šiaulių rajono žemės sklypų, kuriems nustatomos ribos, specialiosios sąlygos, kiti kadastro rodikliai bei perkančių ir nuomojančių šiuos sklypus sąrašas“ V dalies „R. seniūnija“ eilutės Nr. 1 dalį, kuria nustatyti žemės sklypo rodikliai ir leista R. G. parduoti valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Palaiko reikalavimą (toliau tekste – 3 reikalavimas) pripažinti negaliojančia 2001 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. P91/01-0484, notarinio reg. Nr. 6705, patvirtintą Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M. dalyje, kuria R. G. ir M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Palaiko reikalavimą (toliau tekste – 4 reikalavimas) taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys nskelbtini), ir priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovams R. G. ir M. G. 19,20 Eur.

Šalies argumentai

5. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog kad Šiaulių apskrities viršininko administracija, pažymėdama R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte rajoninį kelią per R. kaimą 12 metrų pločio, netyrė, kam kelias Nr. 4006 priklauso nuosavybės teise, nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis - vietoj 18 m kelio juostos pločio nustatė 12 m. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nustatė, kad neteisingai buvo nustatyta valstybinės reikšmės rajoninio kelio K.-D.-R.-T. riba atkarpoje nuo 16,348 iki 18,038 km, todėl šį aktą dalyje panaikino.

6. Ieškovė nurodo, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams, todėl tokios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima, ji neprivatizuojama.

7. Ieškovė nurodo, jog Šiaulių apskrities viršininko administracija šių nuostatų nepaisė, todėl formuodama privačion nuosavybėn R. G. žemės sklypą į jį pateko dalis 0,0080 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006, kuris yra valstybinės reikšmės kelias, į kurį nuosavybės teisės negali būti perleistos. Sprendimai ir sandoriai, kuriais perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio plotą, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl turi būti panaikintini kaip neteisėti, sugrąžinti valstybės nuosavybėn, o Lietuvos Respublikos valstybė įpareigotina atsakovams R. G. ir M. G., iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, grąžinti 19,20 Eur.

8. Prašo netaikyti ieškinio senaties termino, nes jis nepraleistas, kadangi į prokuratūrą VĮ Šiaulių regiono keliai kreipėsi 2016-05-27, o prokuroras, surinkęs visą reikiamą medžiagą ir ištyręs ją, į teismą kreipėsi 2016-06-29. Jei teismas manytų kitaip, prašo atnaujinti terminą.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, VĮ Šiaulių regiono keliai atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti, nurodė, kad jiems priskirta patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinės reikšmės keliais, kurie pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. 2006 m. vasario 1 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-29 jiems perduotas ir kelias K. – D. – R. – T., pažymėtas Nr. 4006 (toliau tekste - kelias Nr.4006). Atsakovams R. G. ir M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio sklypo 0,0080 ha ploto dalis patenka į minėtą Valstybinės reikšmės kelią (kelio Nr. 4006), į kurio sąvoką įeina ir kelio juosta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtojo kelio atkarpa nuo 9,97-ojo jos kilometro iki 24,5-ojo kilometro priskirta būtent V kategorijai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nurodytą minimalų kelių juostos plotį (t. y. 18 m), buvo apskaičiuotas atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, įsiterpiančio į kelio Nr.4006 juostą, plotas, t. y. 0,0053 ha. Kelias Nr. 4006 buvo pažymėtas kaip vietinės reikšmės, o ne kaip respublikinės, todėl, galimai, dėl to klaida ir padaryta. Kelių juostų numatytas minimalus plotis 18 m. buvo dar iki tada, kada buvo leista parduoti privačių namų valdų žemės sklypus Šiaulių rajone. Ginčijamų aktų priėmimo metu (2000-aisiais metais) galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 10 str. numatė, kad V kategorijos kelių juostos minimalus plotis - 18 m. Tokia įstatymo nuostata išlikusi ir iki šiol, todėl tokie aktai (ar jų dalys), kuriais pažeidžiama Konstitucinė nuostata, valstybės išimtinė nuosavybė, yra naikintini.

10. Nesutinka su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį, nes pažeistos imperatyvios įstatymo normos, ji negali būti taikoma siekiant įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn.

Atsiliepimas

11. Atsakovai R. G. ir M. G. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų, atsiliepimų nepateikė.

Šalies argumentai

12. Atsakovų Lietuvos valstybės ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimus ir teismo posėdyje paaiškino, jog nors dėl pirmojo ieškinio reikalavimo yra priimtas ir įsiteisėjęs Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas, tačiau pats projektas nėra panaikintas. Nesutinka, kad ginčo žemės sklypo dalis yra įsiterpusi 2,55 m. į kelią Nr. 4006, nes prie ieškinio pridėta 1 schema, įrodo, jog kai kuriose vietose yra tik 1,79 metro, o iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog nėra keliui būdingų elementų. Nurodo, jog formuojant žemės valdas, nebuvo galimybės nustatyti 18 m., todėl toks projektas parengtas neatsitiktinai, net ir tenkinus ieškinį, kelio Nr. 4006 juostos plotis neatitiktų imperatyvių įstatymo normų reikalavimų, nėra galimybės suprojektuoti 18 metrų pločio kelio juostos. Keliai turėjo būti įbraižomi pagal teritorijų planavimo dokumentus, o pagal Teritorijų planavimo įstatymą žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo laikomi specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, projektas patvirtintas prieš 16 m., jis buvo įgyvendintas. Byloje nėra įrodymų, jog iki 2000 m. būtų buvęs parengtas detalusis planas, kuriame būtų suprojektuotas 18 m pločio kelias. Nei ieškovas, nei VĮ Šiaulių regiono keliai nepateikė teritorijų planavimo dokumento, kuriuose būtų suprojektuotas 18 m. pločio kelias, todėl atsakovas būtent žemės reformos projektą laiko teritorijų planavimo dokumentu.

Atsiliepimas

13. Atsakovė taip pat nurodo, kad kelias Nr. 4006 R. gyvenvietėje sutampa su T. gatve. Jo ribos pažymėtos neprivatizuojamos žemės plane, tačiau iš patvirtinto Projekto brėžinio matyti, kad pagal mastelį kelias Nr. 4006 yra akivaizdžiai siauresnis nei 18 metrų (kelias yra 12 metrų pločio), be to projektas nebuvo derinamas su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, nes su šia institucija nebuvo numatyto reikalavimo derinti Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos, pagal projektą kelio Nr. 4006 kadastriniai matavimai, nurodant 18 metrų pločio kelio juostą, negalėjo būti atliekami. Sutinka, kad nebuvo laikomasi Vyriausybės nutarimo nuostatų dėl 18 m. pločio kelio ir Kelio įstatymo, tačiau kitaip projektuoti nebuvo galimybės. Teismo posėdžio metu pateikė 1986 m. R. gyvenvietės generalinio plano fragmentą, kuriame pažymėtos gyvenvietės raudonosios linijos, pagal kurį Šiaulių apskrities viršininko 2000-03-03 įsakymu Nr. 427 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte jį rengę asmenys įbraižė namų valdų žemės sklypus ir gatves tokio pločio, koks buvo nurodytas plane.

14. Dėl ieškinio 2, 3 ir 4 reikalavimų atsakovai atsiliepime nurodo, jog jie yra išvestiniai. Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal projektą, kuris tuo metu nebuvo nuginčytas, nebuvo pagrindo matuoti kitokių ribų. 0,4999 ha žemės kartu su namų valda buvo suprojektuota R. G. ir M. G., kurie tuo metu buvo namų valdos statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) savininkais ir asmeninio ūkio žemės naudotojais. Nesant parengto naujo teritorijų planavimo dokumento, kuriuo būtų suformuotas mažesnis žemės sklypas (0,4990 ha - 0,0080 ha=0,4919 ha), ir žemės sklypo plano, atsakovai R. G. ir M. G. neturėtų pagrindo pasirengti naujo žemės sklypo plano, taigi tam tikrą laiką negalėtų disponuoti likusia nuosavybe.

15. Atsakovų atstovė prašo taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 str. 1 d., nes nuo administracinių aktų priėmimo praėjo 16 metų, o netaikius jo, būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas.

16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, notarė N. M. pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas, nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių sandorių sudarymą, jos funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, bylos dalis nutrauktina.

17. Ieškovas atsisako reikalavimo (toliau tekste - 1 reikalavimas) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria valstybinės reikšmės kelias - rajoninis kelias Nr. 4006 K. – D. – R. – T. įbraižytas 12 metrų pločio per R. kaimą atkarpoje ties 0,4999 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (30 b. l. t.1). Tokį atsisakymą grindžia įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-2831-621/2016, kadangi dėl pirmo reikalavimo teismas nusprendė panaikinti minėtą sprendimą. Ieškovė nurodo, jog jai atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Įstatymas numato ieškovui teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų, todėl atsižvelgiant į tai, kad dėl 1 reikalavimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, atsisakymas nuo šio ieškinio reikalavimo priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 42, 140, 293 str.).

18. Toliau nagrinėtini ieškovo pareikšti 2-4 reikalavimai, kuriuos ieškovas palaiko, atsikirtimai į juos ir prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsakovai Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškovas nurodo, jog jis nėra praleistas, nes į prokuratūrą VĮ Šiaulių regiono keliai 2016-05-25 raštu kreipėsi 2016-05-27, o į teismą prokurorė kreipėsi 2016-06-29, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1, 14-66 b. l. t. 1, CPK 49 str.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas (šiuo atveju prokuroras) gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Kreiptasi į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo per vieną mėnesį, todėl šiuo atveju minėti atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą nepagrįstai (CPK 178, 185 str., CK 1.124 str.).

19. Ieškovas ieškinį grindžia Konstitucijos 47 str. kuris numato, jog valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; Kelių įstatymo 4 str. 2 d., kuri reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai, o turto patikėjimo teise juos valdo įgaliotos valstybės įmonės ar Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kitais teisės aktais, teismų praktika, nurodytais ieškinyje. Teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančių kelių įsigyti privačios nuosavybės teise neleidžiama.

20. Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybinės reikšmės kelių sąrašas, kurio Nr. 1091 nurodytas kelias Nr. 4006 K. – D. – R. –T., jis rajoninės reikšmės kelias, jo atkarpa nuo 9,97 km iki 24,50 km (visas kelio ilgis 14,53 km) priklauso V kelio kategorijai, kurios minimalus plotis turi būti 18 m. Šis kelias valstybinės reikšmės rajoniniam keliui priskirtas 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 550. 1997 m. lapkričio 6 d. tuometinio Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus suderintas Valstybės išperkamų žemių Šiaulių rajone sąrašas, kuriame nurodyta, kad kelio Nr. 4006 atkarpa nuo 10,5 km iki 24,5 km yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis 18 m (18-24 b. l. t. 1). Atsakovų atstovė pateikė 1986 m. R. gyvenvietės generalinio plano fragmentą, kuriame pažymėtos gyvenvietės raudonosios linijos, pagal kurį Šiaulių apskrities viršininko 2000-03-03 įsakymu Nr. 427 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte jį rengę asmenys įbraižė namų valdų žemės sklypus ir gatves tokio pločio, koks buvo nurodytas plane, tačiau iš šio plano matyti, jog jame buvo nurodytas mažiausiai 15 m kelio plotis, o ginčijamais aktais kelias buvo sumažintas iki 12 m., po šio generalinio plano anksčiau nurodytais teisės aktais buvo patvirtintas 18 m. kelio plotis.

21. Byloje taip pat nustatyta, jog 0,080 ha iš 0,4999 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis patenka į valstybinės reikšmės kelią. Tai patvirtina 2015 m. gruodžio 7 d. matininkės paaiškinimas dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 juostos ribų plano parengimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui (49-51 b. l. t. 1). Iš paaiškinimo matyti, jog gauta išvada, kad žemės sklypo negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes žemės sklypas kerta ir neatitinka kadastro žemėlapyje pažymėtų atitinkamų žemės sklypų tarp jų ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal žemės sklypų schemas, kuriose grafiškai pažymėtas žemės sklypo ir kelio juostos persidengimas, žemės sklypo dalis (0,0080 ha) patenka į valstybinės reikšmės kelio juostą.

22. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-2226 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų paskyrimo, kadastro rodiklių nustatymo, pardavimo ir nuomos Šiaulių rajone“ priedo „Šiaulių rajono žemės sklypų, kuriems nustatomos ribos, specialiosios sąlygos, kiti kadastro rodikliai bei perkančių ir nuomojančių šiuos sklypus sąrašas“ V dalies „R. seniūnija“ eilutės Nr. 1 dalimi, kuria nustatyti žemės sklypo rodikliai, buvo leista atsakovui R. G. parduoti valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 K.– D.– R. – T. 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( 42-44 b. l. t. 1).

23. 2001-11-28 sutartimi atsakovams R. G. buvo parduotas žemės sklypas, kurio plotas 0,4999, esantis (duomenys neskelbtini) (45, 46 b. l. t. 1).

24. Įrodymų visuma leidžia spręsti, jog formuojant 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į jį pateko valstybės išperkamos žemės dalis – valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006 dalis – 0,0080 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos, nes tai išimtinė valstybės nuosavybė. Išimtinės valstybės nuosavybės ir valstybinės reikšmės kelių reglamentavimo klausimai buvo nustatyti norminiuose aktuose, kurie galiojo ginčo administracinių aktų priėmimo. Nuosavybės teisės į valstybės žemę perleidimas asmenims, kurie tokios teisės neturėjo, reiškia valstybės institucijų, atliekančių įstatymų nustatytas žemėtvarkos funkcijas, priešingus teisei veiksmus, kuriais valstybės išimtinė nuosavybės teisė į žemę (kelią) be teisėto pagrindo perleidžiama asmenims privačios nuosavybės teise (CK 4.7 str. 2 d.).

25. Iš byloje pateikto 2016-11-23 Šiaulių apygardos administracinio teismo įsiteisėjusio sprendimo matyti, jog buvo panaikinta Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 K.–D.–R.–T. 12 metrų pločio per R. kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km), t. y. buvo išnagrinėtas ieškovės 1 reikalavimas, kurio ieškovas atsisakė. Kiti ginčijami sprendimas ir sandoris yra susiję su 1 reikalavimu, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog priimant administracinį aktą bei sudarant valstybinės žemės pardavimo sutartį (jų dalyje) buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos, dėl to priimti Šiaulių apskrities viršininko įsakymas ir sudarytas sandoris dalyje yra neteisėti, niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo dienos, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (Civilinio kodekso PĮĮĮ 9 str., 1964 m. redakcija Civilinio kodekso 47 str., 2000 m. CK 1.80 str.1 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teisme yra išnagrinėta ir daugiau iš esmės panašių bylų, sprendimai įsiteisėję).

26. Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Neteisėtais administraciniais aktais, valstybinės žemės pirkimo sandoriu buvo perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio dalį atsakovams, R. G. vardu yra registruota nuosavybės teisė (45-47 b. l. t. 1). Byloje nėra nustatyta, jog minėti atsakovai būtų nesąžiningi įsigyjant žemės sklypo dalį iš valstybės, jie pasitikėjo valstybės institucijų veikla, jiems nėra suteikta teisė priimti sprendimų dėl namų valdos žemės plotų nustatymo. Civilinio kodekso 1.80 str. 2 d. nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Kadangi privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas - valstybinės reikšmės kelio plotas, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn kelio Nr. 4006 dalį, šioje dalyje tenkinant ieškinį (CPK 178, 185 str.).

27. Taikant restituciją, priteistina atsakovams R. G. ir M. G. iš valstybės 19,20 Eur, t. y. atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Vidutinė rinkos vertė – 1210,00 Eur, nurodyta 2016-05-30 VĮ Registrų centro pažymoje, už grąžinamos valstybei žemės dalį tai sudaro 19,20 Eur, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (45-48 b. l. t. 1). Atsakovai dėl ieškinio atsiliepimo nepateikė, nepareiškė byloje priešieškinio. Jiems išaiškintina, jog išlieka teisė kreiptis į teismą, jeigu yra patyrę su tuo turtu susijusių išlaidų (su jo pagerinimu, priežiūra ir pan.) (CPK 178, 185 str.).

28. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendžia, jog ginčas yra susijęs su viešojo intereso gynimo specifika, ieškinys pareikštas prokurorės, jis iš esmės patenkintas, konstatavus valstybės institucijų padarytas klaidas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, kitų bylinėjimosi išlaidas patyrusių asmenų nenustatyta (CPK 3 str. 7 d., 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 293, 259, 260, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2001 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. V-2226 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų paskyrimo, kadastro rodiklių nustatymo, pardavimo ir nuomos Šiaulių rajone“ priedo „Šiaulių rajono žemės sklypų, kuriems nustatomos ribos, specialiosios sąlygos, kiti kadastro rodikliai bei perkančių ir nuomojančių šiuos sklypus sąrašas“ V dalies „R.seniūnija“ eilutės Nr. 1 dalį, kuria nustatyti žemės sklypo rodikliai ir leista R. G. parduoti valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 K.– D. – R. – T. 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 2001 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. P91/01-0484, notarinio reg. Nr. 6705, patvirtintą Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M. dalyje, kuria R. G. ir M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 K. – D. – R. – T. 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją ir grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 K.– D. – R. – T. 0,0080 ha dalį, patenkančią į 0,4999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovams R. G. ir M. G. 19,20 Eur (devyniolika eurų, 20 euro centų).

Priimti ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinio reikalavimo - panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono R. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria valstybinės reikšmės kelias - rajoninis kelias Nr. 4006 K. – D. – R. – T. įbraižytas 12 metrų pločio per R. kaimą, ties 0,4999 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Edita Kavaliauskienė