Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyriaus Kazlų Rūdoje atstovei A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui I. T., išvadą teikiančiai institucijai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyriui Kazlų Rūdoje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir kitų su šalių santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1. Ieškovė patikslinusi ieškinį, teismo prašė nutraukti tarp šalių I. T. ir R. T. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką palikti ieškovei santuokinę pavardę T.; nepilnamečio sūnaus L. T., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. T.; priteisti iš I. T. nepilnamečio sūnaus L. T. išlaikymui po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas R. T. ir pripažinti I. T. asmenine nuosavybe lengvąjį automobilį AUDI AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje. Su atsakovu ieškovė gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesio. Santuoka iširo, nes šeimoje nebuvo tarpusavio sutarimo, dėl nesugyvenamo sutuoktinio charakterio ir jo netinkamo elgesio šeimoje. Ieškovė nurodo, kad gyvendama su atsakovu nuolat buvo žeminama, persekiojama, nuolat priekaištaudavo, įtarinėjo, sekdavo ar laiku grįžta iš darbo, drausdavo bendrauti su kitais žmonėmis, giminėmis. Tokia įtempta situacija šeimoje buvo jau keletą metų, todėl (duomenys neskelbtini) gegužės mėn. ieškovė su mažamečiu sūnumi persikėlė gyventi pas suaugusį sūnų, vėliau persikėlė gyventi į Krizių centrą, kur gyvena iki šiol.

3. Ieškovė R. T. teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė, tačiau prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad užaugus vaikams pasiryžo nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo nuolatinio terorizavimo. Pradėjus santuokos nutraukimo procesą, atsakovas grasindavo su ginklu arba peiliu. Atsakovas smurtaudavo, ieškovė bijodavo išeiti į lauką, nes gyveno atsakovo kaimynystėje. Prašo mažo materialinio išlaikymo, nes iki spalio mėnesio gaus išmokas iš valstybės už vaiko neįgalumą. Pati dirba, uždirba minimalų atlyginimą. Santuokos metu įgytą automobilį palieka atsakovui, nes pati nevairuoja. Bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Kadangi atsakovas pradėjo dirbti, prašė iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 250 Eur. Automobilis Volkswagen Sharan išregistruotas, todėl reikalavimų dėl jo atsisako. Taip pat atsisako reikalavimo dėl kompensacijos už turto padalinimą.

II. Atsakovo argumentai

4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas I. T. nurodė, kad santuokos metu susilaukė keturių vaikų. Jauniausias sūnus nori bendrauti, bet buvę atvejų, kad atvykęs pasisvečiuoti, pakeldavo balsą ant ieškovės, dėl ko vaikas išsigąsdavo. Siūlė kreiptis į porų psichologus, tačiau ieškovė nesutiko. Su santuokos nutraukimu nesutinka. Įsidarbino UAB „M“ vairuotoju, šiuo metu taikomas bandomasis laikotarpis. Su turto padalinimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinį ir nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

8. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas naudodavo psichologinį smurtą, terorizuodavo ją bei kontroliuodavo. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė neatlikdavo esminių buities darbų namuose, nesistengė atkurti santuokinio ryšio. Tačiau atsakovas nesutiko santuoką nutraukti.

9. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, taip pat tai, jog atsakovas ieškovės kaltės neįrodinėjo, gyvenimas santuokoje prieš asmens valią negalimas todėl konstatuoja, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

10. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda du metus, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

11. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad, gyvendamas santuokoje, atsakovas įgijo lengvąjį automobilį AUDI AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė prašo šį turtą pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe.

12. CK įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

13. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad gyvenant santuokoje atsakovas I. T. iš savo asmeninių lėšų įsigijo automobilį AUDI AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo automobilį po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo I. T. nuosavybe. Atsakovas tokiam turto padalinimui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl turto padalinimo nėra, teismas sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl kreditorinių reikalavimų

14. Ieškovė ir atsakovas neturi kreditorinių įsipareigojimų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko, nuolatinės gyvenamosios vietos materialinio išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo

15. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko L. T., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ginčo dėl šio reikalavimo byloje nėra, todėl nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. T..

16. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo I. T. nepilnamečio sūnaus L. T., išlaikymui po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis.

17. Tėvai privalo materialiai išlaikyti vaikus (LR CK 3.192 str.). Nustatant išlaikymo dydį, būtina vadovautis LR Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika, LR CK 3. 192 str., kur nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog vieno mėnesio poreikiai nepilnamečiui vaikui yra 592 Eur. Iš prie ieškinio pateiktos pažymos apie ieškovei užmokėtą darbo užmokestį nustatyta, kad ji uždirba minimalų atlyginimą. Taip pat iki 2024 m. rugsėjo 20 d. nepilnamečiui vaikui nustatytos 276 Eur šalpos neįgalumo pensija. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog įsidarbino UAB „M“ vairuotoju. Nors šiuo metu jam taikomas bandomasis laikotarpis, tačiau turėtų uždirbti apie 1000 Eur.

19. Atsižvelgiant į tėvų finansinę padėtį bei nustatytus nepilnamečio vaiko mėnesinius poreikius, ieškovės reikalavimas dėl 250 Eur materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis tenkintinas.

20. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

21. Byloje nekyla ginčo dėl bendravimo su vaiku, ieškovė neprieštarauja, jog šalių nepilnametis sūnus ir skyrium gyvenantis tėvas bendrautų maksimaliai, tačiau ieškovė su sūnumi šiuo metu gyvena Krizių centre, kur vaiko ir tėvo bendravimą kontroliuoja centro darbuotojos. Nors atsakovas prieštaravo tokiai tvarkai, teigė, kad jis nori bendrauti su sūnumi, kada atsakovas gali, o ne kada centro darbuotojos leidžia. Tačiau atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo metu negalima nustatyti kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, nei leidžiama Krizių centro, todėl bendravimo su vaiku tvarka nenustatoma.

Dėl kitų klausimų spręstinų nutraukiant santuoką

22. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai dabartinę pavardę „T.“. Atsakovas dėl to prieštaravimų neišreiškė. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina dabartinė pavardė – „T.“, atsakovui jo prigimtinė pavardė „T.“.

23. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Šalys nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų. Sutinkamai su CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

24. Už ieškinio reikalavimus šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 114 Eur. Ieškovei yra teikiama valstybės garantuoja antrinė teisinė pagalba ir ji yra atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

25. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo I. T. priteisiama valstybei: 114 Eur žyminis mokestis, 220 Eur už advokato paslaugas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

26. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 eurai, šioje byloje ieškinį tenkinus visiškai, byloje patirtos 30,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. T. palikti esamą pavardę „T.“, atsakovui I. T. palikti jo prigimtinę pavardę „T.“.

Nepilnamečio vaiko L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti kartu su motina R. T..

Priteisti iš I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo - (duomenys neskelbtini), iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas R. T..

Pripažinti I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe lengvąjį automobilį AUDI AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 114 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) žyminį mokestį, 220 Eur (du šimtai dvidešimt eurų) už advokato paslaugas, sumokant jį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 30,43 Eur (trisdešimt eurų 43 ct) išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui bei Vedybų sutarčių registrui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti ir valstybės įmonei „Registrų centras“ bei VĮ Regitra turto pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.