Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys J. M., M. B. (M. B.), išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose (iki 2025 m. sausio 1 d. – Klaipėdos miesto rūmai) išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-724-676/2024 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei J. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

8. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-724-676/2024 teismas tenkino šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir nutarė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4262-323/2022 patvirtintą šalių taikos sutartimi nustatytą šalių nepilnamečio vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo bei bendravimo su vaiku tvarką, ir patvirtinti ieškovo M. B. ir atsakovės J. M. pasirašytą 2024 m. gegužės 15 d. taikos sutartį, kuria šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. B., šalys išsprendė išlaikymo vaikui teikimo klausimą (taikos sutarties 3 punktas), bei įsipareigojo laikytis šalių sutartos, taikos sutartyje nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos (taikos sutarties 4 punktas). Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.

9. Antstolės V. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-724-676/2024 dėl neturtinio pobūdžio išieškojimo – bendravimo su vaiku tvarkos: ,,4.11. Bendravimo su vaiku laikotarpiais M. B. turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų (įspėjant vaiko motiną prieš 14 dienų), bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais, jeigu tai nekenkia vaiko saugumui“, kurioje skolininkas – M. B., ir išieškotoja – J. M.. Antstolė 2025 m. kovo 30 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-4-16368 (toliau – Aktas), kuriuo nustatė, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-724-676/2024 nėra tinkamai vykdomas (v. b. l. 21). Akte nurodoma, jog vykdomoji byla užvesta 2024 m. rugsėjo 9 d. pagal J. M. pateiktą vykdomąjį raštą, kuriuo nustatyta motinos bendravimo tvarka su vaiku S. B., išieškotoja, pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui, nurodė, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nustatytą bendravimo tvarką dukros tėvas M. B. pažeidžia vykdomojo rašto 4.11 punktą – apie atostogas 2024 m. rugpjūčio mėn. pranešė tik prieš 4 dienas (turėjo pranešti prieš 14 dienų); 2025 m. kovo 13 d. dar kartą išieškotoja informavo apie 4.11 punkto pažeidimą, pridedant susirašinėjimą – apie atostogas 2024 m. gruodžio mėn. gale M. B. pranešė prieš 2 dienas (turėjo pranešti prieš 14 dienų). Antstolė 2025 m. kovo 19 d. pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-724-676/2024 netinkamo vykdymo.

10. CPK 18 straipsnis numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

11. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nėra vykdomas savanoriškai, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

12. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (sprendimai, nutartys ir kt.) yra vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolės žinioje yra vykdomoji byla, kurioje vykdomas nepiniginio pobūdžio išieškojimas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio sprendimų neįvykdymo teisinius padarinius, yra konstatavęs, kad bendroji tokių sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).

14. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

15. Teismų praktikoje nurodoma, jog bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 ir joje nurodoma teismų praktika).

16. Nagrinėjamu atveju antstolė 2025 m. kovo 30 d. Akte nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-724-676/2024 nėra tinkamai vykdomas, Akte nurodė išieškotojos jai pateiktus duomenis apie teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo atvejus. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas M. B. 2024 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu paštu informavo išieškotoją J. M., jog su šalių dukra išvyksta atostogų dviejų savaičių laikotarpiui, iš kurių viena savaitė patenka į išieškotojai skirtą bendravimo su vaiku laiką, dėl ko nurodoma, jog išieškotojai visa savaitė bus kompensuota M. B. grįžus su dukra iš atostogų (v. b. l. 3). Suinteresuotas asmuo M. B. antstolei 2024 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą, jog išieškotojos J. M. neįspėjo prieš 14 dienų apie atostogas su dukra užsienyje, nes pats nebuvo tikras, jog darbdavys dėl didelio darbo krūvio suteiks atostogas; J. M. informavo iškart, kai gavo darbdavio patvirtinimą (v. b. l. 16), kartu su elektroniniu laišku pateikė 2024 m. rugpjūčio 7 d. prašymą darbdaviui suteikti M. B. kasmetines atostogas nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. imtinai, su darbdavio 2024 m. rugpjūčio 7 d. atliktu įrašu šias atostogas tvirtinti (v. b. l. 17). Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, jog dėl 2024 m. rugpjūčio mėn. įvykio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), atlikusi vaiko situacijos vertinimą, nenustatė vaiko teisių pažeidimų. Išieškotoja teismo posėdžio metu teigė, jog dėl šio įvykio buvo sutrikdyta jos suplanuota išvyka su dukra į kitą miestą, tačiau byloje jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Tokių aplinkybių išieškojimą vykdančiai antstolei J. M. taip pat nenurodė. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog dėl nurodytų suinteresuoto asmens M. B. veiksmų buvo pakenkta vaiko ir skyrium gyvenančios motinos bendravimui, galimybėms komunikuoti ar palaikyti ryšį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

17. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad 2025 m. kovo 13 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojos pranešimas apie netinkamai vykdomą bendravimo tvarką – išieškotoja elektroniniu paštu antstolės prašė nubausti M. B. dėl taikos sutarties 4.11 punkto nesilaikymo, teigė, jog tai pasikartojantis nesilaikymas, 2024 m. rugsėjo mėn. taip pat pažeistas 4.11 punktas, nurodė, jog 2024 m. gruodžio 23 d. jai pranešta, kad tėvas 2024 m. gruodžio 25 d. išsivežė dukrą į (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 18). Iš vykdomojoje byloje esančio šalių susirašinėjimo turinio bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 23 d. skolininkas informavo J. M., jog su dukra išvyksta į kitą šalį dėl nenumatytų aplinkybių (tuo pačiu pasitikti ir M. B. sutuoktinės); suinteresuotas asmuo M. B. su dukra išvyko 2024 m. gruodžio 25 d. (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Antstolės kontoroje 2025 m. kovo 20 d. gautas M. B. elektroninis laiškas, kuriuo suinteresuotas asmuo nurodo, jog išieškotojos pareiškimas yra melagingas ir antstolei pateikta ne visa informacija dėl išieškotojos informavimo prieš 14 dienų apie dukters atostogas (v. b. l. 23). Skolininkas antstolei pateikė 2024 m. spalio 24 d., 2024 m. lapkričio 7 d. šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, jog 2024 m. spalio 24 d. M. B. elektroniniu paštu išieškotojai praneša, jog nuo 2024 m. gruodžio 28 d. iki 2025 m. sausio 6 d. yra suplanuotos atostogos (duomenys neskelbtini) kartu su dukra, nurodoma, jog tai dovana vaikui Naujiesiems metams (v. b. l. 25). Bylos duomenimis nustatyta, jog šios atostogos neįvyko, skolininkas su dukra 2024 m. gruodžio 25 d. išvyko į kitą šalį, suinteresuotas asmuo M. B. paaiškino, jog pasikeitę planai ir buvo nenumatytos aplinkybės, apie kurias rašė išieškotojai. Teismo posėdžio metu išieškotoja J. M. patvirtino, jog su dukra 2024 m. gruodžio mėn. bendravo pagal šalių nustatytą bendravimo tvarką jai skirtu laiku. Suinteresuotas asmuo į užsienio šalį su dukra vyko tuo metu, kai pagal bendravimo su vaiku tvarką jam buvo skirta savaitė bendrauti su dukra (bendravimo tvarkos 4.5 punktas) (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (straipsnio 4 dalis).

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

20. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintos taikos sutarties 4.11 punkte numatyta, kad bendravimo su vaiku laikotarpiais M. B. turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų (įspėjant vaiko motiną prieš 14 dienų) <...>. Iš byloje esančių duomenų skolininkas M. B. šioje nuostatoje numatyto termino nesilaikė 2 kartus, t. y. 2024 m. rugpjūčio mėn. apie suplanuotą išvyką su dukra į užsienio valstybę išieškotoją informavo prieš 4 dienas, o apie 2024 m. gruodžio mėn. išvykimą išieškotojai pranešė prieš 2 dienas. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. B. pripažino, jog nustatyto termino nesilaikė, paaiškino, jog apie 2024 m. rugpjūčio mėn. išvyką pranešė iš karto po to, kai gavo darbdavio patvirtinimą apie jam suteiktas atostogas. Apie tai išieškotoją informavo nedelsiant, ką byloje patvirtina šalių susirašinėjimo duomenys, vykdomojoje byloje antstolei pateikti skolininko duomenys (CPK 185 straipsnis). Minėta, dėl nurodyto bendravimo tvarkos nuostatos pažeidimo, įvertinus vaiko situaciją, vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo. Apie 2024 m. gruodžio mėn. įvykusį taikos sutarties 4.11 punkte numatyto termino pažeidimą vaiko teisių apsaugos institucija informuota nebuvo, skolininkas M. B. į užsienio valstybę išvyko jo bendravimo su vaiku nustatytu laiku (tą savaitę, kai su vaiku bendrauti turėjo tėvas). Duomenų, jog dėl šio įvykio išieškotojai buvo sudaromos kliūtys bendrauti su vaiku, su juo susisiekti ir palaikyti ryšį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą, išsaugant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Todėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiajam bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021 35 punktą). Papildomas aspektas vertinant sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdančio asmens kaltę yra tas, ar bendravimo tvarkos nevykdymas turi ilgalaikes pasekmes – ar nyksta (nesusiformuoja) natūralus mažamečio vaiko ir tėvo (motinos) ryšys dėl vaiko nebendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir sprendimo nevykdymo aplinkybės pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia šių pasekmių (ryšio išnykimo) arba suvokia, kad tokios pasekmės kils (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).

22. Objektyvių duomenų, suponuojančių, jog suinteresuotas asmuo M. B., šalių sutartu terminu, t. y. prieš 14 dienų, nepranešęs apie suplanuotas išvykas su vaiku į užsienio šalį, siekė sudaryti išieškotojai kliūtis bendrauti su dukra, darė kliūtis susisiekti ir palaikyti ryšį su vaiku ar sąmoningai atliko veiksmus vaiko ir motinos ryšiui silpninti, byloje nėra nustatyta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Jokių objektyvių duomenų ir aplinkybių, jog dėl šioje nutartyje nustatytų bendravimo tvarkos 4.11 punkto pažeidimų buvo pakenkta ar kilo reali grėsmė teisėtiems suinteresuoto asmens J. M. interesams išieškotoja teismui nenurodė ir nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Iš šalių (skolininko, išieškotojos) paaiškinimų nustatyta, jog 2024 m. rugpjūčio mėn. prarastas bendravimo su vaiku laikas jai buvo kompensuotas (išieškotoja priešingų aplinkybių nenurodė). Taigi vaiko tėvas, 2024 m. rugpjūčio mėn. pažeidęs taikos sutarties 4.11 punktą, šį pažeidimą taisė – kompensavo vaiko motinos nebendrautą laiką, kas atitinka esminį bendravimo tvarkos tikslą – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tuo tarpu 2024 m. gruodžio mėn. įvykęs taikos sutarties 4.11 punkto nesilaikymas pateko į vaiko tėvo bendravimo su vaiku laikotarpį, su vaiku po išvykos išieškotoja bendravo šalių sutartu laiku (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

24. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką antstolis, surašydamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tik konstatuoja faktą, jog teismo sprendimas yra nevykdomas, ir šį aktą persiunčia teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, o teismas įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Nustačius, kad aktas surašytas nepagrįstai, jis yra naikinamas. Nustačius, kad dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo nėra skolininko kaltės, aktas nėra naikinamas, tačiau skolininkui atsakomybė už sprendimo neįvykdymą nėra taikoma. Nustačius tiek sprendimų neįvykdymo akto pagrįstumą, tiek skolininko kaltę, skolininkui skiriama iki trijų šimtų eurų bauda išieškoma išieškotojos naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024).

25. Šiuo atveju bylos duomenimis, minėta, nustatyta, jog suinteresuotas asmuo M. B. bendravimo tvarkos 4.11 punktą pažeidė, nes apie suplanuotas išvykas su vaiku išieškotojai pranešė nesilaikydamas nurodyto 14 dienų termino, dėl ko antstolė surašė 2025 m. kovo 30 d. Aktą ir perdavė teismui. Suinteresuotas asmuo M. B. neneigė, jog nesilaikė nustatyto termino, paaiškino aplinkybes, dėl kurių nustatyto termino nesilaikė. Duomenų, jog bendravimo tvarka buvo pažeista tyčia ar sąmoningai siekiant nevykdyti teismo procesinio sprendimo, byloje nenustatyta. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog šalys sudarydamos taikos sutartį pačios prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, kurių privalu laikytis (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymas formaliuoju požiūriu yra pagrindas spręsti dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų pasekmių taikymo.

26. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

27. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

28. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog skolininkas nesilaikė bendravimo tvarkos 4.11 punkto nuostatos apie išvykas su dukra išieškotojai pranešti prieš 14 dienų, tačiau įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą byloje, nenustačius, jog dėl šių bendravimo tvarkos nesilaikymo atvejų išieškotojai buvo sukelta žala, pažeisti jos teisėti interesai palaikyti ryšį su vaiku, baudos skyrimo tikslus, nenustačius sąmoningų kaltų skolininko veiksmų nevykdant teismo procesinio sprendimo, teismas sprendžia, jog esamoje situacijoje baudos skyrimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei V. D. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.