Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) G. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6542-1019/2023 pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. U. (skolininkas), G. U.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo D. U. nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – konsultacinė išvadą dėl turto vertės nustatymo ir Nekilnojamojo turto registro išrašą. Pateiktais įrodymai apeliantė siekia pagrįsti aplinkybes, kad areštuoto turto vertė ženkliai viršija BUAB „Juridinė paslauga“ naudai išieškomas sumas. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su atskiruoju skundu, su juo turėjo galimybę susipažinti pareiškėja, nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl skolininko turto dalies nustatymo

19. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

20. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo vykdomąjį dokumentą – Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-200-828/2022; teismas nusprendė priteisti ieškovui BUAB „Juridinė paslauga“ solidariai iš atsakovų M. S. ir D. U. 45 575,26 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021 m. liepos 15 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei iš kiekvieno atsakovo po 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtame vykdomajame rašte skolininkas nurodytas D. U., o išieškotoja – BUAB „Juridinė paslauga”.

22. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdymo proceso metu nustatė, kad skolininkui D. U. ir suinteresuotam asmeniui G. U. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis turtas: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 162/971 dalies žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Astola“ akcijų; 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Genveta“ akcijų; transporto priemonė PORSCHE CAYENNE, M1-AC 80.

23. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2022 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. S-22-33-27197 (vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) Dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu pasiūlė skolininkui ir suinteresuotam asmeniui G. U. pageidaujant turto dalį nustatyti ar turtą pasidalyti, užpildyti ir notarine tvarka patvirtintą sutikimą antstoliui pateikti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sutikimo gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas per nustatytą terminą antstolei būtų pateikęs užpildytą sutikimą. Byloje nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2023 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S-23-33-1314 (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pasiūlė išieškotojai BUAB „Juridinė paslauga” per trisdešimt dienų nuo šio rašto gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dalinti šiame patvarkyme nurodytą turtą, kuris yra skolininko D. U. bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine G. U.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui vykdymo procese) D. U. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu G. U. priklauso: 1) 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) 81/971 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) 50 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Astola“; 4) 50 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Genveta“ akcijų; 5) 1/2 dalis G. U. gaunamo darbo užmokesčio; 6) 1/2 dalis G. U. banko sąskaitose esančių ir į jas gaunamų lėšų; 7) 1/2 dalis transporto priemonės PORSCHE CAYENNE, M1-AC 80.

25. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog areštuoto turto vertė ženkliai viršija pareiškėjos naudai išieškomas sumas, taigi tuo pačiu nėra tikslo bei realaus būtinumo nustatyti skolininkui D. U. priklausančias dalis visame bendrame turte su suinteresuotu asmeniu G. U.. Apeliantės teigimu, pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo visame bendrame turte, įskaitant ir įmonių akcijas bei transporto priemones yra akivaizdžiai perteklinis ir neturėjo būti tenkinamas pilna apimtimi.

26. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

27. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

28. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininkės ir jos sutuoktinio turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl turto dalies nustatymo.

29. Taigi, atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą, nustatydamas, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui vykdymo procese) D. U. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu G. U. priklauso: 1) 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 81/971 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 50 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Astola“; 4) 50 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Genveta“ akcijų; 5) 1/2 dalis G. U. gaunamo darbo užmokesčio; 6) 1/2 dalis G. U. banko sąskaitose esančių ir į jas gaunamų lėšų; 7) 1/2 dalis transporto priemonės PORSCHE CAYENNE, M1-AC 80.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 667 straipsnyje įtvirtintas teisės normas yra nurodęs, kad nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018). Taigi, apeliantės argumentas dėl to, kad areštuoto turto vertė viršija išieškomą sumą ir dėl to nėra tikslo bei realaus būtinumo nustatyti skolininkui priklausančias dalis visame bendrame turte su suinteresuotu asmeniu, atmestinas kaip nepagrįstas, nes turtas areštuotas vykdant CPK 667 straipsnio reikalavimus tikslu nustatyti suinteresuoto asmens dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bet ne pradėti išieškojimo veiksmus.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis.) Todėl tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, nustatančiai suinteresuoto asmens turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, galės būti vertinama, ar areštuoto turto vertė viršija išieškoma sumą ir jai išieškoti patirtas vykdymo išlaidas. Nustačius, jog areštuoto turto vertė viršija išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas, suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į antstolį dėl turto arešto panaikinimo tai turto daliai, kuri viršija išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas.

32. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl to apeliantei išlieka teisė reikalauti iš skolininko kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas.

33. Šiuo atveju taip pat svarbu pabrėžti, jog CPK 265 straipsnio 2 dalis draudžia teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus išimtis, numatytas nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. Ši byla nėra byla dėl antstolio veiksmų, ji pradėta pagal išieškotojos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Kadangi byla nėra nagrinėjama CPK V dalies XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo, nesant CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka pateikto skundo dėl antstolio veiksmų, peržengti byloje pareikštų reikalavimų ir savo iniciatyva spręsti dėl antstolio patvarkymų galiojimo (CPK 510, 512 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto atskirąjį skundą atmetus, pareiškėja BUAB „Juridinė paslauga“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

37. BUAB „Juridinė paslauga“ pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymus, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto rekomenduojamo išlaidų dydžio. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, BUAB „Juridinė paslauga“ iš apeliantės priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos.

38. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (suinteresuoto asmens) G. U. pareiškėjai BUAB „Juridinė paslauga“ 600 Eur (šeši šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.