- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-2439-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00339-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys: D. Š. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Svetlana Kastanauskienė kreipėsi į teismą su prašymu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 771 straipsnio 6 dalimi skirti skolininkui D. Š. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) D. Š. prašė prašymą atmesti ir baudos neskirti, o jei bauda būtų skiriama, prašė skirti minimalią baudą – po 1 (vieną) eurą už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodė, kad nesutinka su prašyme paskirti baudą esančiu teiginiu, kad nevykdomas įpareigojimas nugriauti statinius, nes privalomajame nurodyme buvo įpareigojimas išardyti statinio dalis. Taip pat suinteresuotas asmuo nesutiko dėl baudos skaičiavimo nuo nurodymo surašymo dienos. Skolininko atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebuvo aiški statinio paskirtis (ar tai pastatas ar kitas inžinerinis statinys), ir tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo tapo aišku, kad tokia pavėsinė, kokia ji yra, negali būti. Mano, kad terminas privalomam nurodymui įvykdyti turėtų būti skaičiuojamas nuo Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo byloje. Nurodė, kad jo klientas susidūrė su sunkumais ieškodamas rangovo. 2022 m. gegužės 10 d. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią darbai turėtų būti atlikti iki 2022 m. rugsėjo 31 d. Skolininkas ėmėsi veiksmų įvykdyti privalomąjį nurodymą; 2022 m. birželio 28 d. pateikė prašymą dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7437-405/2022 atsisakė priimti pareiškimą.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė tenkinti antstolės S. Kastanauskienės pareiškimą ir skirti skolininkui baudą. Atstovė nurodė, kad privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas. Dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo skolininkas nesikreipė nei į jų instituciją, nei į teismą. Kol vyko teisminiai ginčai laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikomos, privalomo nurodymo įvykdymo terminas nesustojo, jis turėjo būti įvykdytas iki jame nurodytas datos. Teigia, kad bauda turėtų būti paskirta nuo datos, kai baigėsi privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Aplinkybė, kad skolininkas sudarė rangos sutartį gali būti reikšminga tik sprendžiant baudos dydžio klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi tenkino antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, skyrė suinteresuotam asmeniui D. Š. 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 28 d. privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-132, baudą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 2 d. iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos.
5. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens (skolininko) D. Š. atstovas pripažino, jog iki šiol privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, tačiau jo klientas deda pastangas jį įvykdyti, taip pat pripažino, kad aplinkybę, jog pavėsinė, kokia ji yra, yra negalima, suvokė jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, tačiau rangovo, galinčio ją perstatyti D. Š. ėmė ieškoti tik po Panevėžio apylinkės teismo nutarties priėmimo. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas)/jo atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių teiginius, kad buvo sudėtinga rasti rangovą, galintį atlikti nurodytus darbus, kad paieškas apsunkino karinis konfliktas Ukrainos Respublikoje, neapibrėžtumas, rangovų nenoras prisiimti naujų įsipareigojimų. Teismo vertinimu, šie argumentai nepateisina privalomojo nurodymo neįvykdymo. Teismas padarė išvadą, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas dėl to, kad skolininkas nedėjo pastangų jį įvykdyti, laiku nesiėmė aktyvių veiksmų jam įvykdyti, t. y. nuo aplinkybių, priklausančių išimtinai nuo jo valios, todėl sprendė, kad jam skirtina bauda.
6. Teismas sprendė, jog teisminio ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo atveju bendrasis 6 mėnesių terminas ar sutrumpintas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo (nepanaikinti nurodymo arba nepratęsti termino) įsiteisėjimo. Teismas konstatavo, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2022 m. vasario 1 d., kai apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, todėl baudą paskyrė nuo kitos dienos, einančios po teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2022 m. vasario 2 d.
7. Teismas nurodė, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę, ir suinteresuotam asmeniui (skolininkui) skyrė 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Suinteresuotas asmuo D. Š. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, sumažinant paskirtą baudą iki 1 (vieno) euro už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodė, jog savininkas rūpinasi, kad pavėsinė būtų perstatyta, pašalinant jos neleistinas dalis, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl nutartimi paskirta bauda yra per didelė. Apeliantas nesutinka su nutartyje išdėstyta pozicija, jog nevykdomas įpareigojimas nugriauti statinius. Pažymi, kad privalomajame nurodyme buvo įpareigojimas išardyti statinio dalis. Tokio pobūdžio statiniai žemės sklype būti gali, tačiau tai turi būti ne pastatas, o inžinerinis statinys – pavėsinė, kurios didžiąją dalį sudarytų ne patalpos.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininko D. Š. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šias argumentais:
9.1. Teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pagrįstai pažymėjo, kad skolininkas, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, ėmėsi atitinkamų veiksmų, be to, teismas tinkamai įvertino, kad posėdžio metu skolininko atstovo išdėstyti argumentai (dėl sudėtingumo rasti rangovą dėl kilusio karinio konflikto Ukrainoje) nepateisina privalomojo nurodymo nevykdymo. Inspekcija sutinka su teismo išvada, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas dėl veiksmų, priklausančių išimtinai nuo skolininko valios; teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkui turi būti skiriama bauda.
9.2. Inspekcijos vertinimu, paskirta bauda yra tinkamo dydžio. Skolininkas nepateikė pagrįstų argumentų dėl baudos dydžio sumažinimo, nurodydamas periodinės 1 Eur baudos dydį, jo nemotyvavo. Atskirojo skundo motyvai, kad ,,Tokio pobūdžio statiniai žemės sklype būti gali, tačiau tai turi būti ne pastatas, o inžinerinis statinys – pavėsinė, kurios didžiąją dalį sudarytų ne patalpos“, yra klaidinantys, nes teismas vertino, kad savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti būtent dėl skolininko kaltės, ir nepaneigia teismo padarytos išvados dėl ne laiku pradėtų atlikti veiksmų savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Teismas, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, sukeltas pasekmes, pažeidimo tęstinumą, aplinkybę, kad skolininkas nedėjo pastangų Privalomąjį nurodymą įvykdyti ir (ar) laiku jį įvykdyti. Skolininko nurodomos aplinkybės, kad jis siekia pašalinti savavališką statybą, įvertinus ir tai, kad skolininkas Privalomojo nurodymo nevykdė daugiau nei 3,5 metų, savaime nesudaro pagrindo sumažinti paskirtos baudos dydį. Teismas vertino Privalomojo nurodymo nevykdymo priežastis. Pažymėjo, kad iki vykdomosios bylos pradėjimo ir antstolės raginimo išsiuntimo, skolininkas nesiėmė jokių veiksmų Privalomajam nurodymui įvykdyti. Inspekcijos vertinimu, toks skolininko delsimas yra nepateisinamas.
9.3. Įstatymas numato teismui galimybę taikyti daug didesnio dydžio baudą už įpareigojimų nevykdymą; teismas individualizavo skolininkui skirtinos baudos dydį, įvertinęs priežastis, dėl kurių Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas ir paskyrė skolininkui pakankamo dydžio periodinę baudą, kuri atitinka pažeidimo mastą, protingumo ir teisingumo principus. Tokia teismo paskirta bauda skatins skolininką operatyviai veikti, siekiant įvykdyti Privalomąjį nurodymą; užtikrina ir kompensacinę baudos funkciją už tęstinį prievolės nevykdymą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui paskirta bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 28 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-132 D. Š., kuriuo nustatytas terminas iki 2019 m. gegužės 28 d. išardyti miškų ūkio paskirties žemėje, (duomenys neskelbtini), perstatytų dviejų identiškų 1 grupės nesudėtingų statinių dalis (kiekvieno statinio ilgis apie 5 m, plotis apie 5 m, aukštis apie 4,5 m, užstatymo plotas 25 m2) ir sutvarkyti statybvietę. D. Š. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti minėtą privalomąjį nurodymą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4-763/2020 ieškinys atmestas, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1445-432/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-1075/2021 panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-21-739/2022 apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą. 2022 m. gegužės 6 d. antstolė Svetlana Kastanauskienė priėmė vykdyti privalomąjį nurodymą (vykdomoji byla Nr. 0056/22/00625), o 2022 m. gegužės 13 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą ir su prašymu dėl baudos skyrimo kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą tenkino, skyrė suinteresuotam asmeniui D. Š. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 28 d. privalomąjį nurodymą, baudą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 2 d. iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Suinteresuotas asmuo D. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos nutartį, sumažinant paskirtą baudą iki 1 euro už kiekvieną uždelstą dieną.
13. Taigi apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžiu, nekvestionuodamas baudos skyrimo pagrįstumo.
14. Pažymėtina, kad jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
16. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą pakeisti (sumažinti) pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtos baudos dydį, grindžia teiginiu, kad jis rūpinasi, jog pavėsinė būtų perstatyta taip, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis argumentas nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo paskirta bauda yra per didelė. Privalomuoju nurodymu buvo nustatytas trijų mėnesių jo įvykdymo terminas, tačiau apeliantas net ir po Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties per trijų mėnesių terminą privalomojo nurodymo nebuvo pradėjęs vykdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skolininkas nenurodė bei nepateikė įrodymų apie 2022 m. gegužės 10 d. Statybos rangos sutarties (dėl pavėsinių pertvarkymo statybos darbų) vykdymą (pradėtus darbus). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į vieną iš baudos funkcijų - skatinti skolininką įvykdyti prievolę, į įstatyme nustatytą galimą baudos dydį (kaip minėta, teismas turi teisę skirti net iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo paskirta bauda nėra per didelė. Skolininkas nepateikė pagrįstų argumentų dėl baudos dydžio sumažinimo, nurodydamas periodinės 1 Eur baudos dydį, jo nemotyvavo.
18. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas klaidingai nurodė, jog nevykdomas įpareigojimas nugriauti statinius, nepagrįstas. Skundžiamoje nutartyje tokios formuluotės nėra. Teismas vertino privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastis, padaręs išvadą, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas dėl to, kad skolininkas nedėjo pastangų jį įvykdyti, laiku nesiėmė aktyvių veiksmų jam įvykdyti, t. y. nuo aplinkybių, priklausančių išimtinai nuo jo valios, sprendė apeliantui skirti baudą. Kaip minėta, baudos skyrimo fakto apeliantas neginčija.
19. Skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta byloje esančių įrodymų ir juose konstatuotų faktų įvertinimu, aktualiomis materialiosios teisės normomis, formuojama teismų praktika.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.