Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų, priėmus sprendimą, kuriuo ankstesnis sprendimas, leidžiantis pareiškėjui parvykti trims paroms į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, pripažintas netekusiu galios.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Nuteistųjų teisę trumpalaikei išvykai į namus reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir BVK) 68 straipsnis. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių; 4) užsiima pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems). Konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos į namus datą, atsižvelgdamas į jo prašymą, nustato ir dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo nusprendžia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (BVK 68 str. 7 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, kad BVK nuostatose yra įtvirtinta plati pataisos įstaigos diskrecija; pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru išleisti jį į namus, bet ir viešuoju interesu; viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2325-1062/2018; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-704-662/2021). Dėl nuteistųjų teisės į trumpalaikę išvyką į namus ar už pataisos įstaigų ribų LVAT yra pažymėjęs, jog tai yra specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisės, suteikiamos, be kita ko, siekiant reintegruoti asmenį į visuomenę, t. y. palaikant ryšius su asmenimis laisvėje, kad atlikus bausmę asmeniui su artimųjų pagalba būtų lengviau pasiekti minėtą tikslą; vis dėlto teisė pasimatyti su artimaisiais įstatymų nustatytais atvejais gali būti varžoma, siekiant skatinti nuteistuosius laikytis disciplinos reikalavimų bei užtikrinti gerą elgesį; be to, turi būti užtikrintas ir visuomenės saugumas (žr. pvz., LVAT 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2015; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-211-624/2021). Tačiau LVAT praktikoje daroma išvada, kad nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti, o tai, be kita ko, pagrindžia ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių išvykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms – Europos Tarybos narėms, suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (švietimo), darbo (profesijos), šeimos ir kitų socialinių priežasčių (1 p.), tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (riziką), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio šeimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslą, jo trukmę ir sąlygas (2 p.) (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-211-624/2021). Dėl to bausmės atlikimo vietos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo/nesuteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, priimamus sprendimus motyvuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. prašymu (b. l. 52) kreipėsi į atsakovą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. NĮ-22-864 (b. l. 53-55; toliau – ir Sprendimas 864) leido pareiškėjui parvykti trims paroms, t. y. nuo 2023 m. kovo 30 d. 15:00 val. iki 2023 m. balandžio 2 d. 15:00 val., į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, taikant elektroninio stebėjimo priemones. Tačiau, gavęs Resocializacijos skyriaus specialistės 2023 m. kovo 30 d. tarnybinį pranešimą Nr. RV-22-3211 „Dėl nuteistųjų“ (b. l. 73-74; toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodoma, kad V. M. nesumokėjo administracinių baudų, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. NĮ-22-981 (b. l. 56-57; toliau – ir Sprendimas 981) Sprendimą 864 pripažino netekusiu galios. Tokiu būdu, pareiškėjui trumpalaikė išvyka į namus nebuvo suteikta.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas 981 buvo priimtas 2023 m. kovo 22 d., atsižvelgiant į Resocializacijos skyriaus specialistės 2023 m. kovo 30 d. tarnybinį pranešimą, neturi pilno numerio, todėl negali būti laikomas teisėtu (pareiškėjo teigimu – pripažintinas niekiniu).

Atsakovo į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad Sprendimas 981 yra elektroninis dokumentas (sudarytas naudojant programinę įrangą DBSIS), 2023 m. kovo 30 d. yra pasirašytas atsakingo asmens elektroniniu parašu ir tą pačią dieną užregistruotas. Šią aplinkybę patvirtina Sprendimo 981 elektroninio dokumento nuorašo detalūs metaduomenys (b. l. 57). Pareiškėjo į bylą pateiktą Sprendimo 981 variantą (b. l. 16) teismas vertina dokumento projektu, kuris turi rašymo apsirikimo klaidų (klaidingai nurodyta data, nepilnas numeris). Akivaizdu, kad priimant (pasirašant) Sprendimą 981, projekte pastebėtos klaidos buvo ištaisytos, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, kad Sprendimas 981 yra priimtas anksčiau nei gautas Resocializacijos specialistės Tarnybinis pranešimas, atmestini kaip nepagrįsti. Palyginus Tarnybinio pranešimo (b. l. 74) ir Sprendimo 981 (b. l. 57) detalius metaduomenis matyti, kad Tarnybinis pranešimas yra parengtas (pasirašytas ir užregistruotas) anksčiau nei Sprendimas 981, todėl akivaizdu, kad Sprendime 981 Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas teisėtai atsižvelgė į Tarnybinio pranešimo turinį. Pareiškėjo nurodytų atsakovo veiksmų, kad Sprendimas 981 buvo priimtas atgaline data, ar kitokių neteisėtų atsakovo veiksmų, priimant Sprendimą 981, įvertinant tai, kad jis parengtas ir pasirašytas 2023 m. kovo 30 d., nenustatyta.

Pareiškėjo teiginys, kad pagal BVK 68 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatantis, kad trims paroms išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus turi teisę nuteistieji, kurie neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, reikia suprasti, kaip bausmės atlikimo įstaigoje padarytų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų, vertintinas kritiškai.

Minėta, kad kalinimo įstaigos direktorius, suteikdamas ar nesuteikdamas nuteistiesiems trumpalaikę išvyką į namus, turi plačią diskreciją ir vadovaujasi viešuoju interesu, kuris apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų. Pareiškėjas neginčija, kad turi neįvykdytų administracinių nusižengimų bylose paskirtų baudų, teigia, kad yra mokus ir jas moka. Į bylą pateiktas Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui Registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 64-72; toliau – ir Administracinių nusižengimų registras), patvirtina, kad neapmokėtų baudų už administracinius nusižengimus pareiškėjas turi nuo 2018 metų. Pakankamai ilgas delsimas sumokėti paskirtas baudas, taip pat nesumokėjus paskirtų baudų, naujų nusižengimų darymas, neleidžia pareiškėją charakterizuoti disciplinuotu, nekeliančiu rizikos viešajam interesui ir visuomenės saugumui asmeniu. Priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, BVK 68 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra nurodoma, kad, suteikiant trumpalaikę išvyką nuteistiesiems, turi būti vertinami tik bausmės atlikimo įstaigoje padaryti administraciniai nusižengimai, todėl nėra jokio pagrindo minėtos teisės normos turinį suprasti pareiškėjo nurodytu būdu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 676 straipsnio 1 punktą, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Taigi, paskirtos baudos sumokėjimas, bendrąja prasme, yra būtinas, todėl pareiškėjo pateikta BVK 68 straipsnio 1 dalies 3 punkto turinio samprata ir argumentas, kad įpareigojimo būtinai sumokėti administracines baudas, norint gauti trumpalaikę išvyką į namus, teisės aktuose nėra, laikytini subjektyvia nuomone, siekiant sau naudingo rezultato. Teismas vertina, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, nesuteikiant pareiškėjui trumpalaikės išvykos, dėl Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie nesumokėtas administracines baudas.

Nagrinėjamu atveju Sprendimu 981 buvo užbaigta pareiškėjo prašymo dėl trumpalaikės išvykos į namus procedūra, o ne priimamas sprendimas pagal pareiškėjo skundą. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo raštas, kuriuo atsakyta į pareiškėjo kreipimąsi dėl informacijos apie jo prašymo nagrinėjimui taikytus įstatymus, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. raštas, pateiktas išnagrinėjus pareiškėjo skundą, nepakeitė jokio ankstesnio sprendimo, priimto pareiškėjo atžvilgiu. Todėl VAĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimo keisti į blogąją pusę principas nebuvo pažeidžiamas, o pareiškėjo argumentai dėl šio principo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė VAĮ 3 straipsnio 4 punktą, t. y. įstatymo viršenybės principą, tačiau tokio pažeidimo nedetalizavo, teismas minėto pažeidimo nenustatė, todėl argumentas dėl įstatymo viršenybės principo pažeidimo laikytinas deklaratyviu ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad su 2023 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. NĮ-22 (t. y. Sprendimu 981, kuriuo pripažintas netekusiu galios sprendimas dėl trumpalaikės išvykos suteikimo) jis nebuvo supažindintas 2023 m. kovo 30 d. (trumpalaikės išvykos dieną), o buvo supažindintas tik po dviejų mėnesių ir dvidešimt trijų dienų, kai pats pareikalavo jį pateikti.

Iš Sprendimo 981 turinio matyti, kad jo 2.2 papunkčiu pavedama Resocializacijos skyriaus specialistėms su sprendimo išrašu pasirašytinai supažindinti nuteistąjį (šiuo atveju V. M.). Atsakovas duomenų, kad pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Sprendimu 981 į bylą nepateikė. Atsakovui pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigus, pagal bylos duomenis teismas daro išvadą, kad atsakovas, nesupažindinęs pareiškėjo su minėtu Sprendimu 981, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o taip pat bendruosius gero administravimo, atsakingo valdymo principus. Todėl yra pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus, išgyvenimus, kurių nebūtų patyręs, atsakovo specialistėms vykdant Sprendimo 981 2.2 papunktyje nurodytą pavedimą.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jo artimieji atvykę jo pasiimti turėjo grįžti atgal į namus, tačiau nedetalizuoja, kas iš artimųjų buvo atvykę, nepateikia jokių galinčių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nenurodo, kokiu būdu artimųjų atvykimas galėjo lemti neturtinę žalą jam (pareiškėjui). Todėl minėtos aplinkybės laikytinos pernelyg abstrakčiomis, nedetalizuotomis ir nepakankamomis pareiškėjo patirtos neturtinės žalos pagrindimui.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 30 d. prašymu (b. l. 58) kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką prašydamas pateikti atsakymą, pagal kokį įstatymą buvo sustabdyta trumpalaikė išvyka į namus, likus valandai iki išvykimo. 2023 m. balandžio 11 d. pateiktame atsakyme, pareiškėjui nurodomas teisės į trijų parų išvyką teisinis reglamentavimas, nurodomas nesuteikimo motyvas, atsakymo apskundimo tvarka. Lietuvos kalėjimų tarnyba, atsakydama į pareiškėjo skundą (b. l. 61-63) pareiškėjui papildomai detalizavo jo neapmokėtas, už administracinius nusižengimus skurtas, baudas, paaiškino, kad, įvykdžius paskirtas nuobaudas, jam išlieka teisė kreiptis į kalinimo įstaigos administraciją dėl trumpalaikės išvykos suteikimo.

Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (b. l. 25-26) pareiškėjui išaiškino teisę ginčyti jo netenkinančius atsakovo sprendimus (raštus, atsakymus), tačiau pareiškėjas ginčo dėl jų panaikinimo nekėlė. Pareiškėjui pateikti atsakymai, iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrįsti teisės aktais ir aplinkybėmis, procedūrinių pažeidimų juos priimant teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad juos priimdamas atsakovas galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.