Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis, vykdydamas licencijuojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 3 punktą ir 34 straipsnio 23 dalį: pareiškėjas savo interneto svetainėje nepaskelbė Tarybos 2020 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. O3E-970 „Dėl UAB „Joniškio vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų vienašališko nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3E-970) vienašališkai nustatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ir nepradėjo taikyti šių kainų nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

2.2. Taryba nepagrįstai priskyrė vykdyti pareiškėjui pareigą, kuri nenumatyta įstatyme. Vadovaujantis Įstatymo 34 straipsnio 23 dalimi, geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai privalo skelbti ne apie Tarybos vienašališkai nustatytas, bet apie savivaldybių tarybų nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas. Nutarime nurodytos teisės normos pagrindžia ne pareiškėjo pareigą paskelbti apie Tarybos vienašališkai nustatytas paslaugų kainas, o apie Tarybos teisę vienašališkai nustatyti šias kainas.

2.3. Įstatymas nenustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų pareigos skelbti apie Tarybos vienašališkai nustatytas šių paslaugų teikimo kainas. Įstatymas taip pat nereguliuoja, kada įsigalioja Tarybos vienašališkai nustatytos paslaugų kainos. Pareiškėjas palyginimui atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme įtvirtintą reguliavimą.

2.4. Esant neaiškumui dėl to, kas turėjo paskelbti Nutarime Nr. O3E-970 nustatytas paslaugų kainas ir nuo kada jos turėjo būti pradėtos taikyti, Taryba nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 26 straipsnio 3 punktą ir 34 straipsnio 23 dalį, ir pažeidė in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą.

2.5. Atsižvelgiant į baudų intervalo vidurkį, pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra per didelis, tokia bauda prilygintina kriminalinei bausmei (akcentuotas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas).

2.6. Atsakovas praleido Įstatymo 38 straipsnio 13 dalyje nustatytą terminą sankcijai skirti. Šiuo atveju pareiškėjo tariamai padaryti trunkamieji pažeidimai paaiškėjo (turėjo būti paaiškėję) 2020 m. lapkričio 1 d. Tai, kad pareiškėjas nevykdo Nutarimo Nr. O3E-970 ir neprašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – šio nutarimo galiojimo sustabdymo, atsakovui buvo žinoma gavus Joniškio rajono savivaldybės ir Bendrovės skundą teismui dėl Nutarimo Nr. O3E-970 panaikinimo; atsiliepime į šį skundą Taryba nurodė, kad skundą gavo 2020 m. lapkričio 19 d. Taigi, vėliausiai nuo 2020 m. lapkričio 19 d. prasidėjo Įstatymo 38 straipsnio 13 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas, per kurį Taryba galėjo skirti pareiškėjui sankciją už pažeidimus, jei jie buvo padaryti.

2.7. Konstatuoti pažeidimai yra mažareikšmiai. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimus, pašalino jų padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (arba) kitomis priemonėmis, vietoj piniginės baudos pareiškėjui galėjo būti skirtas įspėjimas.

2.8. Bendrovė yra Joniškio rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl, nesant įstatyme aiškiai įtvirtintos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareigos skelbti Tarybos vienašališkai nustatytas paslaugų kainas, pareiškėjas negalėjo veikti prieš Savivaldybės tarybos valią nepritarti Komisijos suderintoms paslaugų kainoms.

2.9. Administracinėje byloje Nr. eI4-1219-595/2021 pareiškėjas geranoriškai prisiėmė Įstatyme nenumatytą pareigą paskelbti Tarybos vienašališkai nustatytas paslaugų kainas ir ją įvykdė bei nuo 2021 m. liepos 1 d. taiko Nutarime Nr. O3E-970 vienašališkai nustatytas geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas.

II.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo 34 straipsnio nuostatas, ir pažymėjo, kad geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas vienašališkai nustačius Tarybai (savivaldybės tarybai tokios pareigos neįvykdžius), geriamojo vandens tiekėjams, nuotekų tvarkytojams ir paviršinių nuotekų tvarkytojams išlieka pareiga viešai (interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus apie Tarybos vienašališkai nustatytas geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas. Šios kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas, nuotekų tvarkytojas ir paviršinių nuotekų tvarkytojas, ir yra taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmosios dienos (Įstatymo 34 str. 23 d.). Nutarime Nr. O3E-970 vienašališkai nustatytos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos turėjo būti pareiškėjo viešai paskelbtos, įsigalioti 2020 m. gruodžio 1 d. ir galioti 12 mėnesių nuo šių kainų įsigaliojimo dienos.

8. Teismas akcentavo, kad, sistemiškai aiškinant Įstatymo nuostatas, iš Įstatymo 34 straipsnio 23 dalies seka logiška išvada, kad nėra jokio pagrindo vertinimui, jog, savivaldybės tarybai nenustačius paslaugų bazinių kainų, o jas nustačius Tarybai, pareiškėjas yra atleidžiamas nuo Įstatymo 26 straipsnio 7 punkte nustatytos informavimo ir konsultavimo pareigos. Pareiškėjui nevykdžius Įstatymo 34 straipsnio 23 dalyje įtvirtintos nuostatos, Tarybos nutarimu vienašališkai nustatytos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nebuvo pradėtos taikyti nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Tik ginčo šalims administracinėje byloje Nr. eI4-1219-595/2021 sudarius taikos sutartį, pareiškėjui prisiėmus įsipareigojimus pagal taikos sutartį, Nutarime Nr. O3E-970 vienašališkai nustatytos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos pareiškėjo interneto svetainėje buvo viešai paskelbtos 2021 m. gegužės 28 d., ir nurodyta, kad šios kainos bus pradėtos taikyti nuo liepos 1 d.

9. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Įstatymo 38 straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas sankcijai skirti nėra praleistas. Nutarime pagrįstai nurodyta, kad konstatuotas pažeidimas laikytinas tęstiniu: jis tęsėsi iki 2021 m. gegužės 28 d., kuomet pareiškėjas viešai (interneto svetainėje) paskelbė Nutarime Nr. O3E-970 vienašališkai nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas. Byloje nėra paneigta, kad aplinkybė apie Nutarimo Nr. O3E-970 nevykdymą paaiškėjo tik 2021 m. gegužės mėnesį, derinant taikos sutarties sąlygas minėtoje administracinėje byloje. Reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl Nutarimo Nr. O3E-970 neprašymas / netaikymas niekaip nekeičia sužinojimo apie šio nutarimo nevykdymą momento. Ginčo iškėlimas teisme savaime nesuponuoja išvados, kad Nutarimas Nr. O3E-970 nevykdomas. Taigi, Taryba, 2021 m. rugpjūčio 3 d. surašydama Protokolą ir 2021 m. spalio 22 d. Nutarimu skirdama sankciją, nepažeidė Įstatyme nustatytų terminų.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Teismas likusius proceso dalyvių argumentus laikė neesminiais ir nekeičiančiais padarytų išvadų, todėl jų plačiau nenagrinėjo. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. O3E-1369, kuriuo pareiškėjui skirta 4 256 Eur bauda už viešai privalomos skelbti informacijos apie Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu reglamentuojamą reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių jo argumentų ir kad skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados yra neteisingos.

17. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus dokumentus, kurie, jo nuomone, pagrindžia sunkią jo finansinę padėtį (be kita ko, 2022 m. spalio 12 d. pelno (nuostolių) ataskaitą už 2022 m. III ketvirtį ir 2022 m. spalio 12 d. balansą už 2022 m. III ketvirtį), ir prašo juos pridėti prie bylos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas, pateikdamas apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą), tvirtina, kad šie dokumentai buvo parengti 2022 m. spalio 12 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas iš esmės buvo užbaigtas 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje, bet skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2022 m. spalio 20 d. Vadovaujantis ABTĮ 81 straipsnio 9 dalimi, teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ši teisės norma sudaro prielaidas vertinti, kad bylos nagrinėjimo iš esmės užbaigimas nebuvo kliūtis pareiškėjui pateikti aptariamus naujus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl šie nauji įrodymai nebuvo ir negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei nepagrindžia, kad šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos šiuos naujus įrodymus.

19. Teisėjų kolegija sutinka su pagrindinėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, t. y. kad: geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas vienašališkai nustačius Tarybai (savivaldybės tarybai tokios pareigos neįvykdžius), geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, paviršinių nuotekų tvarkytojams (taigi, ir pareiškėjui) išlieka pareiga viešai (interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus apie Tarybos vienašališkai nustatytas bazines kainas; šiuo atveju pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 34 straipsnio 23 dalyje įtvirtintos pareigos („Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai privalo apie savivaldybių tarybų nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kiekvienais metais perskaičiuojamas kainas viešai (interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus“); dėl to, kad pareiškėjas laiku nepaskelbė Nutarime Nr. O3E-970 nustatytų bazinių kainų, šios kainos buvo pradėtos taikyti ne nuo 2020 m. gruodžio 1 d., o nuo 2021 m. liepos 1 d.; Įstatymo 38 straipsnio 13 dalyje įtvirtintas terminas sankcijai skirti nebuvo praleistas; nėra pagrindo sumažinti pareiškėjui skirtą baudą.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tikrinamas teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tikrinamą pirmosios instancijos teismo sprendimą jame išdėstytų motyvų pakankamumo aspektu, konstatuoja, jog, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad šis teismo sprendimas yra be motyvų arba kad nurodytieji motyvai yra nepakankami. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Paminėtina ir tai, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91), todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90).

21. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

23. Įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1892 redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 16 d.) 34 straipsnio 23 dalyje nustatyta: „Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai privalo apie savivaldybių tarybų nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kiekvienais metais perskaičiuojamas kainas viešai (interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus. Kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, ir taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmosios dienos.“ Iš pacituoto teisinio reguliavimo matyti, kad (i) geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai apie kiekvienais metais perskaičiuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas privalo viešai (interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus, ir kad (ii) tokios kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų po tokio viešo paskelbimo bei yra taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmosios dienos.

24. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą, „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija [šiuo metu – jos teisių ir pareigų perėmėjas Taryba] turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas šio įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytais atvejais.“ To paties įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad „jeigu savivaldybės taryba šio straipsnio 10 ir (arba) 13 dalyse nustatyta tvarka nenustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, kiekvienais metais perskaičiuotų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų ar nevykdo šio straipsnio 16 dalyje nustatytų reikalavimų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija [šiuo metu – jos teisių ir pareigų perėmėjas Taryba] turi teisę vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kiekvienais metais perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui“.

25. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 34 straipsnio 15 ir 23 dalių nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, kai savivaldybės taryba šio straipsnio 10 ir (arba) 13 dalyse nustatyta tvarka nenustato geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų bei kiekvienais metais perskaičiuojamų geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų, šią savivaldybės tarybos funkciją (pareigą) perima Taryba (anksčiau – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija), kuri turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti šias bazines kainas. Tačiau iš aptartų teisės normų neišplaukia, kad tokiu atveju Taryba perima ir geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų bei paviršinių nuotekų tvarkytojų funkciją (pareigą) viešai (savo interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus apie nustatytas (nors ir ne savivaldybės tarybos, o vienašališkai Tarybos) geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas bei kiekvienais metais perskaičiuojamas kainas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Taryba neturi įgaliojimų skelbti informaciją geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų bei paviršinių nuotekų tvarkytojų interneto svetainėse. Tokią poziciją papildomai pagrindžia nuostata, kad kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas, nuotekų tvarkytojas ir paviršinių nuotekų tvarkytojas (Įstatymo 34 str. 23 d.).

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, jog Įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2022 m. lapkričio 16 d. (t. y. 2022 m. spalio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1466 redakcijoje), geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų bei paviršinių nuotekų tvarkytojų pareiga viešai informuoti abonentus ir vartotojus apie nustatytas aptariamas bazines kainas yra suformuluota kitaip: geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai per 10 darbo dienų privalo apie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas ir kiekvienais metais perskaičiuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas viešai (savo interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus (33 str. 22 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo akcentuoti ginčui aktualių Įstatymo normų formuluočių pasikeitimai nepatvirtina, kad ankstesnės teisės normos buvo dviprasmiškos, nepakankamai aiškios, o iš 2022 m. spalio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1466 travaux preparatoire (žr., pvz., Aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto) taip pat negalima daryti išvados, jog ginčui aktualių teisės normų formuluočių pakeitimus lėmė kilusios abejonės dėl jų aiškinimo ir / ar taikymo, o ne, pavyzdžiui, tai, kad pagal 2022 m. lapkričio 16 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas nustato nebe savivaldybių tarybos, o Taryba (Įstatymo 9 str. 1 d. 3 p., 33 str. 11 d.).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad Nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant Įstatymo 38 straipsnio 13 dalies nuostatų, numatančių, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, kad tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, ir kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, sankcijos negali būti skiriamos.

28.1. Taryba 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. O3E-758 „Dėl UAB „Joniškio vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo“ suderino UAB „Joniškio vandenys“ geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas (be pridėtinės vertės mokesčio) (administracinės bylos Nr. eI4-1219-595/2021 medžiaga). Pagal Įstatymo 34 straipsnio 10 dalį, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suderinus bazinių kainų projektus, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo bazinių kainų projekto suderinimo dienos nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, vadovaudamasi šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytais kainų nustatymo principais.

28.2. Taryba 2020 m. spalio 15 d. priėmė Nutarimą Nr. O3E-970, kuriame konstatavo, jog Joniškio rajono savivaldybė pažeidė savo pareigą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nustatyti UAB „Joniškio vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, suderintas Tarybos 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. O3E-758, todėl Taryba vienašališkai nustatė šias bazines kainas. Primintina, kad pagal Įstatymo 34 straipsnio 23 dalį kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, kai jas viešai paskelbia geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, ir yra taikomos nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai kainos įsigalioja) pirmosios dienos. Nutarimu Nr. O3E-970 nustatytos bazinės kainos galėjo būti taikomos anksčiausiai nuo 2020 m. gruodžio 1 d., todėl pareiškėjas turėjo viešai (savo interneto svetainėje) informuoti abonentus ir vartotojus apie šias bazines kainas iki 2020 m. lapkričio 1 d. ir pradėti jas taikyti nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjui neatlikus šių veiksmų, Įstatymo 34 straipsnio 23 dalį įtvirtintos pareigos informuoti abonentus ir vartotojus pažeidimas prasidėjo 2020 m. lapkričio 1 d., o Įstatymo 26 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis pažeidimas prasidėjo 2020 m. gruodžio 1 d.

28.3. Bendrovė ir Joniškio rajono savivaldybė 2020 m. lapkričio 13 d. padavė skundą teismui, prašydamos panaikinti Nutarimą Nr. O3E-970 ir įpareigoti Tarybą iš naujo derinti Bendrovės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, atsižvelgiant į 2019 metų faktines investicijas (administracinė byla Nr. eI4-1219-595/2021). Nei teikiant šį skundą, nei vėliau nebuvo pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Nutarimo Nr. O3E-970 galiojimą arba panašią priemonę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šis skundas Tarybai buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 19 d.

28.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinę bylą Nr. eI4-1219-595/2021 užbaigė 2021 m. birželio 2 d. nutartimi, kuria patvirtino taikos sutartį ir nutraukė administracinę bylą. 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintose taikos sutarties sąlygose Bendrovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši taikos sutartis, paskelbimo apie Nutarimu Nr. O3E-970 vienašališkai nustatytas geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas viešai (Bendrovės interneto svetainėje adresu http://joniskiovandenys.lt/) informuoti vartotojus ir abonentus (2.1 p.), ir pradėti taikyti Nutarimu Nr. O3E-970 vienašališkai nustatytas bazines kainas Įstatymo 34 straipsnio 23 dalyje nustatytais terminais (2.2 p.).

28.5. Pareiškėjas Nutarimu Nr. O3E-970 vienašališkai nustatytas geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas viešai (savo interneto svetainėje) paskelbė 2021 m. gegužės 28 d. ir pradėjo jas taikyti nuo 2021 m. liepos 1 d.

28.6. Tarybos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus patarėja 2021 m. rugpjūčio 3 d. surašė pažeidimo protokolą Nr. K3-16 (Protokolą), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 26 straipsnio 3 punktą ir 34 straipsnio 23 dalį. Taryba, įvertinusi, be kita ko, Protokole ir pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, 2021 m. spalio 22 d. priėmė ginčijamą Nutarimą.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai, jog pažeidimai turėjo būti paaiškėję 2020 m. lapkričio 1 d., kai vėliausiai turėjo būti paskelbtos Nutarimu Nr. O3E-970 nustatytos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, arba 2020 m. lapkričio 19 d., kai atsakovui buvo įteiktas Bendrovės ir Joniškio rajono savivaldybės skundas dėl Nutarimo Nr. O3E-970 panaikinimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais argumentais, todėl atmestini. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Taryba 2020 m. lapkričio mėn. aiškiai ir nedviprasmiškai buvo informuota ar kitokiu būdu sužinojo apie pareiškėjo daromus pažeidimus, be to, tuo laikotarpiu Įstatymo 26 straipsnio 3 punkto nuostatų pažeidimas dar nebuvo prasidėjęs. Byloje nėra konkrečių, objektyvių duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis apie pareiškėjo daromus pažeidimus sužinojo tik 2021 m. gegužės mėn., vykstant deryboms dėl taikos sutarties. Nei nuo 2021 m. gegužės mėn., nei nuo konstatuotų pažeidimų pabaigos (atitinkamai, 2021 m. gegužės 28 d. ir 2021 m. liepos 1 d.) iki Nutarimo priėmimo (2021 m. spalio 22 d.) nepraėjo 6 mėnesiai. Patys pažeidimai paaiškėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kai buvo surašytas Protokolas, todėl Įstatymo 38 straipsnio 13 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių terminas sankcijai skirti yra skaičiuotinas nuo šios dienos ir, 2021 m. spalio 22 d. priimant Nutarimą, jis dar nebuvo suėjęs.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės deklaratyviai nusprendė, jog Nutarimu paskirtos baudos dydis yra proporcingas, pagrįstas ir teisingai parinktas, bet teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių, jog šiuo atveju nėra pagrindo skirti tokio dydžio baudą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas patikrino Nutarimo dalies, kurioje nuspręsta skirti pareiškėjui baudą, teisėtumą ir pagrįstumą, bei nustatė, jog baudos dydis yra proporcingas, pagrįstas ir teisingai parinktas, o Taryba Nutarime įvertino visas Įstatyme ir Sankcijų skyrimo taisyklėse numatytas aplinkybes, turinčias įtakos baudos dydžiui. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, nepaneigia, jog teismo sprendimas šioje dalyje yra pakankamai motyvuotas, o pareiškėjo pozicija, kad teismas turėjo atskirai pasisakyti dėl kiekvienos skunde nurodytos aplinkybes, yra nepagrįsta.

31. Pagal Įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (šiuo metu – jos teisių ir pareigų perėmėjas Taryba) skiria baudas. Šios dalies 1 punkte įtvirtinta, kad už viešai privalomos skelbti informacijos apie šiuo įstatymu reglamentuojamą reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytiems asmenims, už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio.

32. Įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonė nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (arba) kitomis priemonėmis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (šiuo metu – jos teisių ir pareigų perėmėjas Taryba), vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti įspėjimą, neskirdama baudos.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad remiasi atsakovo teiginiais, jog buvo įvertintos visos aplinkybės, Įstatymo numatomos sąlygos, ar pažeidimas gali būti priskirtas mažareikšmiui. Pirmosios instancijos teismas savarankiškai nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, jog konstatuoti pažeidimai gali būti pripažinti mažareikšmiais, o Protokole ir Nutarime nėra pasisakyta dėl to, ar aptariami pažeidimai gali būti laikomi mažareikšmiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundžiamo teismo sprendimo trūkumas nėra esminis ir yra ištaisomas šioje nutartyje.

34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra tiesiogiai įtvirtinta bauda už viešai privalomos skelbti informacijos apie šiuo įstatymu reglamentuojamą reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą. Nutarimu Nr. O3E-970 geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos buvo nustatytos 12 mėnesių laikotarpiui, tačiau dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų jos nebuvo taikomos pirmuosius 7 mėnesius. Nutarime nustatyta (ir pareiškėjas neginčija), kad dėl konstatuotų pažeidimų Bendrovė negavo apie 70 000 Eur pajamų, todėl sumažėjo jos finansinis pajėgumas; atsižvelgiant į Bendrovės veiklos rezultatus 2020 metais ir į jos patirtą 14 500 Eur bendrąjį nuostolį, konstatuotina, kad negautos pajamos būtų suteikusios Bendrovei galimybę sugeneruoti pelną bei užtikrinti sklandesnį suplanuotų investicijų įgyvendinimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pašalino pažeidimo padarinius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog konstatuoti pažeidimai yra mažareikšmiai.

35. Teisėjų kolegija kaip teisiškai nereikšmingus vertinant pareiškėjui paskirtos sankcijos proporcingumą atmeta pareiškėjo teiginius, jog sankcija neturėtų būti jam pritaikyta ir dėl to, kad jis yra Joniškio rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė ir kad, neva nesant Įstatyme aiškiai įtvirtintos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareigos skelbti Tarybos vienašališkai nustatytas paslaugų kainas, jis negalėjo veikti prieš savivaldybės tarybos valią nepritarti suderintoms kainoms, bei dėl to, kad jis esą geranoriškai prisiėmė vykdyti Įstatyme nenumatytą pareigą skelbti Tarybos vienašališkai nustatytas paslaugų kainas.

36. Įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, paviršinių nuotekų tvarkytojams skiriamos sankcijos diferencijuojamos atsižvelgiant į: 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) pažeidimo padarinius; 4) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

37. Nagrinėjamu atveju Nutarime nėra nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o tai, kad pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nutarimu pareiškėjui skirtos baudos dydis yra proporcingas, pagrįstas ir teisingai parinktas, nustatytas atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, trukmę, padarinius, geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo finansinę padėtį, kartu įvertinant pareiškėjo veiklos rezultatus ir jo negautas pajamas dėl nustatyto pažeidimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad šiuo atveju nebuvo įvertinta jo finansinė padėtis, tačiau Nutarimo turinys paneigia šiuos jo teiginius: pareiškėjo finansinė padėtis buvo įvertinta tiek vertinant pažeidimo sukeltas pasekmes, tiek apskaičiuojant baudos dydį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja 2019–2022 metais patirtų savo nuostolių bendrą dydį, tačiau jo nurodytos sumos ir deklaratyvūs teiginiai, kad dėl tokios baudos sumokėjimo būtų apsunkinta jo galimybė vykdyti priskirtas viešąsias paslaugas, savaime nepatvirtina, kad paskirta piniginė bauda pareiškėjui būtų per didelė finansinė našta arba kad ji būtų nesuderinama su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino pareiškėjui skirtos piniginės baudos (nepakeitė šios sankcijos švelnesne sankcija, pvz., įspėjimu) arba nesumažino piniginės baudos dydžio.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio vandenys“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.