Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą I. B., ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankas, tretieji asmenys Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarė, uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“ ir A. K., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; kt.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; kt.).

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo pratęsti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą, prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog palikėjos A. K. mirties dieną ir palikimo atsiradimo momentu ieškovas H. K. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. H. K. negalėjo dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus turėjo teisę įgyvendinti jo motina I. B.. Ieškovė nurodė, kad ji su vaiku H. K. gyvena (duomenys neskelbtini), su vaiko tėvu A. K. negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, bendrauja minimaliai, o tik sužinojusi apie tai, kad vaiko tėvas A. K. nepriėmė savo motinos A. K. palikimo, pradėjo procesą dėl A. K. palikimo priėmimo. Sužinojusi, kad A. K. turi kreditorinį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sumokėjo 303,09 Eur sumą antstolei I. E.. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2023 m. kovo 6 d. mokėjimo išrašas.

Termino atnaujinimas atitiktų nepilnamečio ieškovo interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), nes palikėjos turtą priimtų vienintelis jos turimas vaikaitis ir nepažeistų kitų suinteresuotų asmenų teisių, nes ieškovas, priimdamas palikimą, priimtų ir palikėjos kreditorinius įsipareigojimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti ieškovui H. K. praleistą terminą palikimui po senelės mirties priimti, svarbu ne tai, ar ieškovas tam tikrus veiksmus atliko per įmanomai trumpiausius terminus, o tai, ar ieškovo įstatyminė atstovė sužinojusi apie senelės mirtį, pareiškė jo vardu norą palikimą priimti, ir ar ieškovo kreipimasis su ieškiniu dėl praleisto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises.

Nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovo motina, gavusi informaciją apie senelės mirtį, be nepagrįsto delsimo (daugiausiai mėnesio ir kelių dienų laikotarpiu) ėmėsi nuoseklių veiksmų informacijai ir dokumentams, reikalingiems kreiptis į teismą su ieškiniu dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo parengti ir pateikti teismui.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina įvertinti, jos ieškovas vis dar yra nepilnametis, todėl negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. H. K. interesus tinkamai privalėjo ir vis dar privalo atstovauti abu atstovai pagal įstatymą. Nors nepilnamečio H. K. tėvai I. B. ir A. K. per įstatymų nustatytą terminą šios pareigos nevykdė, svarbu įvertinti tai, jos šis neveikimas negali būti priežastis, užkertanti kelią tinkamai išspręsti nepilnamečio paveldėtojo turtinius klausimus. Mano, kad atnaujinus nepilnamečiui vaikui terminą mirusios A. K. palikimui priimti, nebus pažeisti nepilnamečio teisės ir teisėti interesai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių ir nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai, ar procesinį terminą praleido dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų atsakovės valstybės įmonės Turto banko teises, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ interesus, kadangi ieškovo įstatyminė atstovė sutinka sumokėti esantį kreditorinį įsipareigojimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog priežastys, dėl kurių ieškovas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo senelės A. K. mirties, pripažintinos svarbiomis, todėl praleistas terminas atnaujinamas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių aptartų duomenų matyti, kad po A. K. (duomenys neskelbtini) mirties palikimo niekas nepriėmė. Kadangi niekas po mirties palikimo nepriėmė, valstybė pareiškė prašymą notarei dėl teisių perėjimo po A. K. mirties. Teismas sutinka su atsakovę atstovaujančios valstybės įmonės Turto banko atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytais teiginiais, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes nėra nustatyta palikimo perėjimo valstybei neteisėtumo ar ginčijamą liudiją išdavusios notarės neteisėtų veiksmų, t. y. valstybė atlikdama paveldėjimo procedūras nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nes faktai apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo išviešinti.

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis). Kadangi pareiškimu dėl palikimo siekiama įgyti palikimą, notaras turi įsitikinti, kad palikimas atsirado, t. y. patikrinti palikėjo mirties faktą. Įstatyme įtvirtinta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Kokie duomenys laikytini turinčiais esminės reikšmės, įstatyme nedetalizuojama, tai kiekvieno konkretaus notarinio veiksmo atlikimo metu turėtų įvertinti notaras. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdinio prašymu (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), visiems atitinkamos eilės įpėdiniams išreiškus valią dėl palikimo (ne)priėmimo, kad būtų galima nustatyti paveldimą turto dalį.

Nagrinėjamu atveju, mirus ieškovo močiutei, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ieškovas ar kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos įstatyme numatytos paveldėjimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Kadangi palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių. Atnaujinus ieškovui terminą palikimui priimti, nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-427-640/2020, 17 punktas). Ieškovas H. K. yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl ieškovui atnaujinus terminą priimti palikimą, ieškinio reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimą tenkinamas. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

CK 5.52 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 5.52 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.53 straipsnio 2 d. dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Palikėjos nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. vasario 9 d. įregistruota hipoteka. Skolininkas uždaroji akcinė bendrovė „Goldminkas“ (direktorius nurodomas – A. K., ieškovo tėvas), kreditorius akcinė bendrovė Šiaulių bankas, įkaitos davėjas A. K.. Akcinė bendrovė Šiaulių bankas perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ į uždarosios akcinės bendrovės „Goldminkas“ skolinius įsipareigojimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad finansiniai įsipareigojimai kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ sudaro apie 20000 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, H. K. priimtų senelės palikimą pagal apyrašą, todėl ieškovo įstatyminei atstovei išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, o ne į teismą.

Patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovui išaiškinama, kad jis, siekdamas priimti palikimą po A. K. mirties, turi per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl jos nepriteistinos.

Kadangi priimtas sprendimas sukuria teisines pasekmes šalims, ir papildomai nėra vykdytinas, todėl naikintinos teismo 2023 m. spalio 18 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atnaujinti terminą ieškovui H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam atstovės pagal įstatymą I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po jo senelės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2022 m. lapkričio 7 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. B..

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartimi (buvęs bylos Nr. e2-12622-322/2023) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Trečiajam asmeniui A. K. sprendimą per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2024 m. kovo 29 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-335-322/2024, iškeltoje pagal ieškovo H. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą I. B., ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankas, tretieji asmenys Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarė, uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“ ir A. K., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo. Trečiojo asmens A. K. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. A. K. informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Suinteresuotas asmuo sprendimą per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus. Informacijos teirautis tel. Nr. (8 427) 420 08.“

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.