Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties pareiškėjos M. M. fizinio asmens bankroto byloje, suinteresuoti asmenys A. Š., V. K. (V. K.), uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstolė B. T., antstolė R. V., antstolė V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Teisme 2022 m. balandžio 1 d. gautas ir 2021 m. balandžio 14 d. patikslintas bankroto administratorės M. V. prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, juo prašoma iš bankrutuojančios M. M. kreditorių sąrašo išbraukti kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių su 1 307,60 Eur kreditiniu reikalavimu, ir įtraukti į pirmos eilės kreditorių sąrašą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių su 2 869,76 Eur kreditiniu reikalavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis (jos dalis), kuria atsisakyta tvirtinti apeliantės patikslintą 2869,76 Eur finansinį reikalavimą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos faktinės aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavimo jungimo būdu prijungtas prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi be kitko, buvo patvirtintas kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (nuo 2021 m. liepos 1 d. teisių ir pareigų perėmėja - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius) finansinis 1 307,60 Eur reikalavimas (1 270,80 Eur išmokėtos vaikų išlaikymo išmokos ir 36,80 Eur delspinigiai).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad valstybė, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, nagrinėjamu atveju išieško ne abstrakčią skolą, o skolininko vaikams įstatymo nustatyta tvarka išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, kurios nuolat didėja, kadangi išlaikymo pareigos nevykdo tėvai.

13. Vaiko teisei į socialinę apsaugą užtikrinti ir valstybės įsipareigojimui suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą garantuoti, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, priimtas Vaikų išlaikymo fondo įstatymas. Šis įstatymas įtvirtina valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus, taip pat ir valstybės teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas (žr. įstatymo 1 straipsnio 1, 3 dalis; redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-421/2018).

14. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Vaikų išlaikymo išmokų įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti (toliau – išmokos), administravimo pagrindai (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

15. Reikšminga pažymėti, jog apžvelgtas reglamentavimas įtvirtina valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus, taip pat ir valstybės teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Skolininku pagal šio įstatymo nuostatas laikomas asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos.

16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog bankrutuojančio asmens nepilnamečiams vaikams (sūnui ir dukrai) nuo 2020 m. liepos 22 d. iki atskirojo skundo pateikimo dienos yra tęsiamas vaiko išlaikymo išmokų mokėjimas. Akcentuotina, kad bankrutuojančio asmens skola yra didėjanti kas mėnesį, o jos atsiradimo pagrindas nuo 2020 m. liepos 22 d. yra išlikęs tas pats.

17. Taigi, valstybė, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, nagrinėjamu atveju išieško ne abstrakčią skolą, o skolininko vaikams įstatymo nustatyta tvarka išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, t. y. vaiko išlaikymo lėšų dalį, kurią valstybė išmokėjo vaikui už vaikų išlaikymo pareigos nevykdantį (ją netinkamai vykdantį) skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-823/2020).

18. Pagal FABĮ 23 straipsnio 1 dalį teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis).

19. Apibendrindamas aptartas įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslintas finansinis reikalavimas (padidintas iki 2 869,76 Eur) atsirado po bankroto bylos iškėlimo (kaip minėta, jis tik nuosekliai didėjo), be to, neatsižvelgė į tai, kad su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai išlaikomiems asmenims tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog mokama vaiko išlaikymo išmoka vadovaujantis teisės aktais yra prilyginama išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-823/2020).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Atsižvelgiant į tai skundžiama nutartis naikintina ir kreditinio reikalavimo tikslinimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties dalį dėl apeliantės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus kreditinio reikalavimo patikslinimo / padidinimo ir apeliantės kreditinio reikalavimo tikslinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.