- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- e2A-429-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00038-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Edsena“
- Trečiasis asmuo
- R. S., P. P.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris
- 2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MP ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MP ir partneriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edsena“ dėl mokėjimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, tretieji asmenys R. S. ir P. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „MP ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2015 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderį Nr. 15/10-02 (10 000 Eur); 2015 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderį Nr. 15/10-05 (10 000 Eur); 2015 m. spalio 7 d. kasos pajamų orderį Nr. 15/10-07 (10 000 Eur);
2015 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderį Nr. 15/10-09 (5 000 Eur); 2015 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderį Nr. 15/10-09 (10 000 Eur); pripažinti niekiniais ir negaliojančiais
2015 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 15/10-02 (10 000 Eur); 2015 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 15/10-05 (10 000 Eur); 2015 m. spalio 7 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 15/10-07 (10 000 Eur); 2015 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 15/10-09 (5 000 Eur); 2015 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 15/10-09 (10 000 Eur); pripažinti niekiniais ir negaliojančiais UAB „Edsena“ atsiskaitymo su UAB „MP ir partneriai“ sandorius 45 000 Eur sumai, kurie apskaityti pagal 2015 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderio kvitą
Nr. 15/10-02 (10 000 Eur); 2015 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 15/10-05
(10 000 Eur); 2015 m. spalio 7 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 15/10-07 (10 000 Eur);
2015 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 15/10-09 (5 000 Eur); 2015 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 15/10-09 (10 000 Eur) bei priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Edsena“ 45 000 Eur skolą, 18 000 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad nuosavybės teise jai priklausė pastatas – mechaninės dirbtuvės, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), kuris 2015 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovei UAB „Edsena“. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktu atsakovė įsipareigojo UAB „MP ir partneriai“ už pastatą sumokėti 105 000 Eur kainą per 15 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo. UAB „MP ir partneriai“ iškėlus bankroto bylą, perduota dokumentacija nepatvirtina, kad už parduotą pastatą yra visiškai atsiskaityta. Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, atsakovė UAB „Edsena“ pateikė penkis skanuotus kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose nurodoma, kad UAB „Edsena“ direktorė trečiasis asmuo R. S. grynais pinigais perdavė 45 000 Eur UAB „MP ir partneriai“. Minėtas lėšas priėmė ir kvitus, kaip kasininkas, pasirašė trečiasis asmuo P. P.. Ieškovės teigimu, P. P. neturėjo įgaliojimų ir teisės veikti įmonės vardu, nes minėtu metu nedirbo dėl ligos. Apskaitos dokumentai abiejose įmonėse nėra išsaugoti. Be to, abi bendrovės buvo susijusios artimais giminystės ryšiais. Atsakovės buhalterinės programos duomenys patvirtina, kad įmonė neturėjo lėšų atsiskaitymui už pastatą, todėl už įsigytą pastatą atsakovė galėjo sumokėti tik iš R. S. asmeninių lėšų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog įmonei faktiškai nevadovavo, savo lėšomis jokių mokėjimų nevykdė, todėl atsakovės kasos pajamų orderių kvitais buvo įformintas realiai neegzistavęs 45 000 Eur lėšų perdavimas ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad UAB „MP ir partneriai“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, buvęs bendrovės vadovas P. P. įmonės dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Teismas konstatavo, kad nors bankroto administratoriui ieškovės buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti, tačiau ši aplinkybė neįrodo, jog už ieškovės UAB „MP ir partneriai“ parduotus pastatus atsakovė UAB „Edsena“ neatsiskaitė.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo R. S. teismui nurodė, kad ji buvo tik fiktyvi UAB „Edsena“ vadovė, savo asmeninėmis lėšomis už bendrovės įsigytus pastatus neatsiskaitinėjo, tačiau patvirtino, kad ginčijamuose kasos pajamų orderio kvituose apie atsiskaitymą, UAB „MP ir partneriai“ vadovui P. P. perduodamas lėšas už mechanines dirbtuves, įsigytas pagal 2015 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, yra jos parašai. Be to, nurodė, kad 2015 metais UAB „Edsena“ vykdė ūkinę veiklą, turėjo lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad nors iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. – 2015 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu P. P. nedirbo dėl ligos ir jį pagal 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymą turėjo pavaduoti sūnus M. P., tačiau minėta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad P. P. faktiškai nedirbo, nes iš 2015 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad sudarant sandorį dėl mechaninių dirbtuvių pardavimo ieškovei atstovavo P. P., o atsakovę UAB „Edsena“ – R. S., ir jų parašų tikrumą patvirtino Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. J..
7. Teismo vertinimu, notarės patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis leidžia kritiškai vertintini trečiojo asmens R. S. teiginius, kad ji buvo fiktyvi vadovė ir pasirašydavo tik P. P. teikiamus dokumentus. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartyje, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-308-407/2021 pagal bankrutavusios UAB „MP ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl pastatų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, nurodė, kad R. S. paaiškinimas, jog vadovės pareigas ji ėjo fiktyviai, pagrįstai pirmosios instancijos teismo (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu) buvo vertintas kaip siekis išvengti jos, kaip vadovės, atsakomybės. Todėl konstatuoti, kad trečiasis asmuo buvo fiktyvi atsakovės vadovė, nežinojo apie UAB „Edsena“ vykdomus atsiskaitymus, nėra pakankamo pagrindo.
8. Teismas kritiškai vertino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad UAB „Edsena“ neturėjo lėšų atsiskaitymui už įsigytus pastatus. Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių kredito unija pagal 2015 m. spalio 13 d. kredito sutartį atsakovei suteikė 60 000 Eur kreditą, o kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas įsigytas turtas. Visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti, kad kreditas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims yra suteikiamas pateikus duomenis apie gaunamas pajamas, todėl abejotina, kad atsakovei neturint lėšų buvo suteiktas kreditas (CPK 182 straipsnis). Trečiasis asmuo R. S. teismui nurodė, kad įmonė vykdė statybų verslą, turėjo lėšų ir P. P. yra perdavusi iš banko paimtas bendrovės lėšas. Be to, iš UAB „Edsena“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė dirbo pelningai.
9. Teismas atmetė ieškovės nurodomą aplinkybę, kad bendrovių vadovai (P. P. ir M. P.) buvo susiję giminystės ryšiais, nes iš trečiojo asmens paaiškinimų bei Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad M. P. UAB „Edsena“ akcininku ir vadovu tapo tik 2016 m. sausio 28 d., t. y., jau po pirkimo–pardavimo sutarties ir ginčijamų buhalterinių dokumentų sudarymo.
10. Iš teismui pateiktos UAB „Edsena“ 2015 m. spalio 1 d. – 2015 m. spalio 31 d. avansinės apyskaitos teismas nustatė, kad su UAB „MP ir partneriai“ 2015 m. spalio 2 d. – 2015 m. spalio 9 d. laikotarpiu buvo vykdomi atsiskaitymai ir mokėjimus atliko R. S. bendrai 45 000 Eur sumai. Nors trečiasis asmuo R. S. teigia, kad ji asmeninėmis lėšomis nėra ieškovei mokėjusi, pasirašinėdavo P. P. teikiamus dokumentus, tačiau tai, jog R. S. įmonei neperdavė asmeninių lėšų, nereiškia, kad lėšos nebuvo gautos iš trečiųjų asmenų. Ta aplinkybė, kad teismui nėra pateikta atsakovės kasos knyga (Šiaulių apygardos teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-292-569/2020, UAB „Edsena“ vadovas nurodė, kad knygos nėra), nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog kasos pajamų orderių kvitai yra fiktyvūs, išrašyti tariamai, dėl akių bei prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81, 1.86 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė BUAB „MP ir partneriai apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismo posėdžio metu R. S. kelis kartus patvirtino, kad jokių, nei savo, nei bendrovės grynųjų pinigų ji nemokėjo. Nebuvus lėšų perdavimo, akivaizdu, kad kvituose lėšų gavėju nurodytas UAB „MP ir partneriai“ tyčia prie bankroto įmonę privedęs tuometinis įmonės vadovas P. P. tokių lėšų priimti ieškovės UAB „MP ir partneriai“ naudai negalėjo. Pirmosios instancijos teismo prielaida, kad R. S. parodymai nereiškia, jog lėšos nebuvo gautos iš trečiųjų asmenų, yra visiškai nepagrįsta.
11.2. Kvituose grynųjų pinigų mokėtoju nurodyta tuometinė atsakovės vadovė R. S. ir tik ji galėjo perduoti lėšas UAB „MP partneriai“, o teisme R. S. aiškiai nurodė, kad mokėjimai nebuvo vykdomi.
11.3. Atmesdamas ieškovės poziciją, kad UAB „Edsena“ neturėjo galimybių sumokėti 45 000 Eur sumą, teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis apie UAB „Edsena“ suteiktą paskolą. Kredito įstaiga nesuteiktų kredito subjektui, pateikusiam duomenis, kad jis turi pakankamai veikloje nenaudojamų lėšų. Todėl kredito lėšų suteikimas nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove. Be to, kredito sutartis (2015 m. spalio 13 d.) sudaryta vėliau nei surašyti visi fiktyvūs kvitai, todėl šios kredito lėšos negali būti UAB „Edsena“ pagal kvitus tariamai sumokėtų 45 000 Eur lėšų šaltiniu.
11.4. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesivadovavo rašytiniu įrodymu – R. S. avanso apyskaita, turinčiu didesnę įrodomąją galią, o sprendimą atmesti ieškinį motyvavo prielaida, kad pinigai tariamai galėjo būti gauti iš trečiųjų asmenų, nors tokiomis aplinkybėmis (apie trečiųjų asmenų dalyvavimą kvitais įformintuose grynųjų pinigų tariamo perdavimo sandoriuose) niekas šioje byloje nesivadovavo ir neįrodinėjo.
11.5. Nėra aišku, kaip ieškovė turėtų įrodyti poziciją apie lėšų mokėjimo fiktyvumą, kuri sutampa su parodymais teisme asmens, kuris kvituose ir nurodytas lėšų mokėtoju. Byloje nėra jokio atsakovės UAB „Edsena“ prieštaravimo ieškovės pozicijai.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Edsena“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
12.1. Trečiojo asmens R. S. parodymai, kad ji atsakovės įmonei vadovavo fiktyviai, nėra pakankami, jog paneigtų byloje pateiktus rašytinius įrodymus – kasos pajamų orderius. R. S. buvo atsakovės vadovė. Netinkamas vadovės pareigų vykdymas susijęs su jos asmenine atsakomybe, todėl teismas pagrįstai vertino R. S. parodymus kaip siekį išvengti jos, kaip įmonės vadovės, atsakomybės.
12.2. Ta aplinkybė, kad teismui nėra pateikta kasos knyga, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog kasos pajamų kvitai yra fiktyvūs. Iš teismui pateiktos atsakovės finansinės apyskaitos matyti, kad 2015 m. spalio 2 d. – 2015 m. spalio 9 d. buvo vykdomi atsiskaitymai su ieškove ir išrašomi kasos pajamų orderio kvitai. Minėtoje apyskaitoje nurodytos atsiskaitymų datos ir sumos sutampa su ginčo pajamų orderių datomis ir sumomis.
12.3. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje e2A-308-407/2021, kurioje buvo nagrinėjamas šioje byloje ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo klausimas, jau pasisakė dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Nesant jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų atsakovės atsiskaitymą pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo įvykius, kurie įvyko prieš 6-7 metus, todėl trečiasis asmuo R. S. jų detaliai neprisimena.
Atsiliepimas
13.2. Trečiasis asmuo R. S. visas žinomas aplinkybes nurodė 2018 m. vasario 2 d., kai buvo apklausiama kaip liudytoja Finansinių nusikaltimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-6-00018-17.
13.3. Trečiasis asmuo R. S. iš nuosavų lėšų jokių mokėjimų už UAB „Edsena“ neatliko nei grynaisiais pinigais, nei pavedimais. Ar apeliaciniame skunde ir ieškinyje nurodytais laikotarpiais iš UAB „Edsena“ kasos ar atsiskaitomosios sąskaitos buvo sumokėta P. P. 45 000 Eur, trečiasis asmuo nežino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi UAB „MP ir partneriai“ iškelta bankroto byla, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi UAB „MP ir partneriai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Ieškovės buvę vadovai neperdavė bankroto administratorei jokio įmonės turto ir dokumentų.
16. Ieškovė UAB „MP Partneriai“ ir atsakovė UAB „Edsena“ 2015 m. spalio 2 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei nekilnojamąjį daiktą – pastatą (mechanines dirbtuves), esantį (duomenys neskelbtini) sutartyje nustatyta šio Turto kaina – 105 000 Eur. Minėtą sumą pirkėja (atsakovė) įsipareigojo sumokėti pardavėjai (ieškovei) per 15 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 3.1 punktas).
17. Ieškovė pateikė 2015 metų spalio 2, 5, 7, 9 dienos kasos pajamų orderio kvitus, kuriuose nurodyta, kad UAB „MP ir partneriai“ kasininkas P. P. iš atsakovės direktorės R. S. gavo iš viso 45 000 Eur pagal Sutartį.
18. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovės kasos pajamų orderių kvitais buvo įformintas realiai neegzistavęs 45 000 Eur lėšų perdavimas ieškovei, todėl prašė pripažinti pateiktus kasos pajamų orderius ir kvitus bei atsiskaitymo sandorius niekiniais ir negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovės UAB „Edsena“ pateikti kasos pajamų orderių kvitai yra fiktyvūs ir ieškovė nėra gavusi juose nurodytų lėšų.
19. Apeliaciniame skunde ieškovė su tokia išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pasak ieškovės, teismo posėdžio metu R. S. kelis kartus patvirtino, kad jokių, nei savo, nei bendrovės grynųjų pinigų ji nemokėjo. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad lėšos galėjo būti gautos iš trečiųjų asmenų, yra paneigta rašytiniu įrodymu (avansine apyskaita).
20. Kasacinis teismas, aiškindamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, dėl kasos išlaidų orderio yra išaiškinęs, kad kai šalis teigia, jog pinigai buvo išmokėti, ir pateikia kasos išlaidų orderį, atitinkantį Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai (kad pinigai nebuvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018, 24 punktas). Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas pagal analogiją taikytinas ir sprendžiant dėl pinigų gavimo fakto nustatymo, kai kartu yra pateikiamas kasos pajamų orderis (kasos pajamų orderio kvitas), atitinkantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus. Tokiu atveju šalis, teigianti, kad pinigai nebuvo sumokėti, privalo tai įrodyti, pateikdama šią savo poziciją pagrindžiančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019, 43 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, teigianti, kad pinigai pagal ginčo kvitus nebuvo sumokėti, privalėjo tai įrodyti, pateikdama šią savo poziciją pagrindžiančius duomenis.
21. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors trečiasis asmuo R. S. apklausiama teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji asmeninėmis lėšomis nėra ieškovei mokėjusi, pasirašinėdavo P. P. teikiamus dokumentus, tačiau tai, kad R. S. įmonei neperdavė asmeninių lėšų, nereiškia, kad lėšos nebuvo gautos iš trečiųjų asmenų. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartyje, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-308-407/2021 pagal BUAB „MP ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „MP ir partneriai“ ieškinį atsakovei UAB „Edsena“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, nurodė, kad ikiteisminiame tyrime duoti liudytojos R. S. parodymai (kurie sutampa su jos teisme duotais parodymais) nepaneigia apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, avansine apyskaita) pagrįstų mokėjimų faktinio atlikimo, jų tikrumo, kadangi vadovės atliktas mokėjimas už bendrovę nebūtinai reiškia savo asmeninių, nuosavų lėšų panaudojimą (tam gali būti naudojamos ir pasiskolintos, iš kitų asmenų gautos lėšos). Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, kad vertinant įrodymus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį, galimą jų suinteresuotumą bylos baigtimi.
23. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. spalio 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).
24. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo R. S. ėjo atsakovės vadovės pareigas, kurių netinkamas vykdymas ar nevykdymas susijęs su įmonės vadovės asmenine atsakomybe. Todėl jos paaiškinimus, kad atsakovės įmonės vadovo pareigas ji ėjo fiktyviai ir apie jokius atsakovės UAB „Edsena“ mokėjimus nežinojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip siekį išvengti jos, kaip įmonės vadovės, atsakomybės. Be to, teismo posėdžio metu apklausiama R. S. nurodė, kad apie 45 000 Eur mokėjimą su P. P. buvo kalbėjusi, tačiau gerai visų aplinkybių neprisimena. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju vien trečiojo asmens paaiškinimų, kurie prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams, pagrindu daryti išvadą, kad nei jos, nei iš trečiųjų asmenų ar pačios bendrovės gautos pinginės lėšos nebuvo perduotos, nėra pakankamo pagrindo.
25. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Šiaulių kredito unija pagal 2015 m. spalio 13 d. kredito sutartį ieškovei suteikė 60 000 Eur kreditą, kurio paskirtis – Turto pagal 2015 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijimas. Prievolėms pagal kredito sutartį užtikrinti Turtui buvo įregistruota sutartinė hipoteka. Minėtos kredito unijos 2015 m. spalio 15 d. atliktu tiesioginiu mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą už atsakovės įsigytą Turtą pagal Sutartį buvo pervesta 60 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti, jog kreditas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims yra suteikiamas pateikus duomenis apie gaunamas pajamas, todėl abejotina, kad atsakovei neturint lėšų buvo suteiktas kreditas (CPK 182 straipsnis).
26. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad kredito lėšų suteikimas nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti, kadangi kredito įstaiga nesuteiktų kredito subjektui, pateikusiam duomenis, jog jis turi pakankamai veikloje nenaudojamų lėšų. Be to, ieškovės teigimu, kredito sutartis sudaryta vėliau, nei surašyti visi ginčijami kvitai, todėl šios kredito lėšos negali būti UAB „Edsena“ pagal kvitus tariamai sumokėtų 45 000 Eur lėšų šaltiniu. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė neteigia ir neįrodinėja, jog 45 000 Eur suma, sumokėta pagal ginčo kasos pajamų orderius, buvo sumokėta iš lėšų, gautų būtent iš kredito unijos. Priešingai, iš bylos duomenų nustatyta, kad iš kredito įstaigos gautomis skolintomis lėšomis buvo sumokėta likusi dalis turto kainos. Akivaizdu, kad būtent šiai daliai Turto kainos buvo suteiktas kreditas, kurį, neabejotina, kredito įstaiga suteikė tik įvertinusi atsakovės galimybes grąžinti kreditą. Todėl sutikti su ieškove, kad kredito suteikimas niekaip nepatvirtina, jog atsakovė galėjo turėti pakankamai lėšų atsiskaityti už perkamą Turtą, nėra pagrindo.
27. Be to, trečiasis asmuo R. S. teismui paaiškino, kad įmonė vykdė statybų verslą, turėjo lėšų ir P. P. yra perdavusi iš banko paimtas bendrovės lėšas. Ieškovė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad remiantis 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenimis atsakovė dirbo pelningai (pajamos 2014 m. sudarė 258 436 Lt (74 848 Eur), o grynas pelnas – 104 895 Lt (30 379 Eur). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konstatuoti, jog 2016 m. atsakovė neturėjo lėšų ir negalėjo vykdyti atsiskaitymų, nėra pakankamo pagrindo.
28. Įvertinusi byloje pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurių visetas pirmosios instancijos teismui būtų leidęs padaryti pagrįstą išvadą apie ieškovės įrodinėjamų faktinių aplinkybių, kad pinigai pagal ginčo kvitus atsakovei nebuvo sumokėti, buvimą. Nagrinėjamu atveju vien atsakovės – buvusios vadovės – parodymai, kad ji buvo fiktyvi bendrovės vadovė ir jokių pinigų pagal nurodytus kvitus nemokėjo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina ieškovės teiginių apie pinigų neperdavimą. Į bylą pateikus rašytinius įrodymus (apskaitos dokumentus), patvirtinančius visišką atsiskaitymą pagal Sutartį, ieškovė iš esmės remiasi tik prielaidomis, kad pinigai nebuvo sumokėti, nes direktorė buvo tik fiktyvi ir jokių pareigų nevykdė, pinigų neperdavė. Nesant jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus apie atsiskaitymą pagal Sutartį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apelianto apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
31. Trečiasis asmuo R. S. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagal byloje atliktus procesinius veiksmus neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, sprendžia, kad yra pagrindas jas priteisti iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MP ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 302663901) administravimui skirtų išlaidų trečiojo asmens R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.