- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-308-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00216-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Edsena“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 3.2.4.9.2Liudytojų apklausa ir liudytojų parodymai
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,MP ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MP ir partneriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edsena“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – likviduojama dėl bankroto kredito unija „Baltija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „MP ir partneriai“ ieškinyje prašė nutraukti ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Edsena“ 2015 m. spalio 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4078 (toliau – Sutartis); taikyti restituciją – grąžinti ieškovės nuosavybėn turtą – pastatą (mechanines dirbtuves), esantį Pasvalyje, Mūšos g. 26 D, unikalus Nr. 6797-0015-9087 (toliau – Turtas); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė savo poziciją dėl restitucijos taikymo ir prašė priteisti iš atsakovės 45 000 Eur, t. y. prašė taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi UAB „MP ir partneriai“ iškelta bankroto byla; ieškovės buvę vadovai neperdavė bankroto administratorei jokio įmonės turto ir dokumentų; bankroto byloje bendra teismo patvirtinta UAB „MP Partneriai“ kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 195 637,72 Eur; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi UAB „MP ir partneriai“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
3. Pagal Sutarties 3.1 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 105 000 Eur Turto kainą per 15 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos. BUAB „MP ir partneriai“ bankroto administratorius neturi duomenų apie šio atsakovės įsipareigojimo visišką įvykdymą. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovė mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei už perkamą Turtą 60 000 Eur, tačiau nėra įrodymų, kad atsakovė sumokėjo 45 000 Eur ieškovei pagal kasos pajamų orderius. Atsakovė nepateikė teismui kasos knygos. Be to, kasos pajamų orderius pasirašiusi atsakovės vadovės pareigas tuo metu ėjusi R. S. pripažino, kad buvo fiktyvi įmonės vadovė. Nekilnojamojo turto registro išraše yra žyma – įsiskolinimas už įsigytą turtą pagal 2015 m. spalio 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4078. Sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų – UAB „MP Partneriai“ vadovo ir akcininko P. P. sūnus M. P. yra UAB „Edsena“ vadovas bei akcininkas. Nesant duomenų, kad Turto pirkėja yra visiškai atsiskaičiusi su pardavėja (ieškove) Sutartyje nustatyta tvarka, yra pagrindas nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė ir trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto kredito unija (toliau – BKU) „Baltija“ prašė ieškinį atmesti.
5. Nurodė, kad BKU „Baltija“ pagal 2015 m. spalio 13 d. kredito sutartį suteikė atsakovei 60 000 Eur kreditą, kurio grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas Turtas. Atsakovės sąskaitos kredito unijoje išrašas patvirtina, kad 2015 m. spalio 15 d. ieškovei buvo pervesta 60 000 Eur pagal Sutartį. Atsakovės atsiskaitymą su ieškove patvirtina kasos pajamų orderių kvitai, kurie patvirtina, kad UAB „Edsena“ direktorė 2015 m. spalio 2–9 d. sumokėjo UAB „MP Partneriai“ direktoriui 45 000 Eur už Turtą pagal Sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė Sutartimi pardavė Turtą atsakovei. Pagal Sutarties 3.1 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 105 000 Eur Turto kainą per 15 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos. Iš 2015 m. spalio 13 d. kredito sutarties, ieškovės sudarytos su Šiaulių kredito unija (vėliau – kredito unija ,,Baltija“), teismas nustatė, kad atsakovei buvo suteikta 60 000 Eur kreditas, kurio paskirtis – Turtui įsigyti pagal Sutartį. Hipotekos registro išrašas patvirtina, kad Turtui buvo įregistruota sutartinė hipoteka. Iš mokėjimo pavedimo Nr. 0000004149, kurį 2015 m. spalio 15 d. atliko Šiaulių kredito unija, teismas nustatė, kad į ieškovės sąskaitą už Turtą pagal Sutartį buvo pervesta 60 000 Eur. 2015 metų spalio 2, 5, 7, 9 dienos kasos pajamų orderio kvituose nurodyta, kad UAB „MP ir partneriai“ iš atsakovės direktorės R. S. gavo iš viso 45 000 Eur pagal Sutartį.
Atsiliepimas
8. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė su ieškove už įsigytą Turtą grynų pinigų nesumokėjo, pateikė kasos pajamų orderius. Nors atsakovė nepateikė kasos knygos, kasos pajamų orderiai pagal įrodymų leistinumo taisykles yra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, įrodantys pinigų sumokėjimo faktą. Aplinkybė, kad atsakovė neturi kasos knygos, savaime nepaneigia jų įrodomosios reikšmės. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, susijusių su šių rašytinių įrodymų turiniu – nėra ginčijama, kad juos pasirašė kiti, nei šiuose dokumentuose nurodyti asmenys, nėra ginčijamas parašų tikrumas. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad be kasos knygos šie dokumentai neturi įrodomosios reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo vertinimu, vien R. S. duoti parodymai, kad ji atsakovės įmonei vadovavo fiktyviai, nėra pakankami, jog paneigtų byloje pateiktus rašytinius įrodymus – kasos pajamų orderius. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vertinant šalių pateiktus įrodymus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. R. S. buvo atsakovės akcininkė ir ėjo įmonės vadovės pareigas, kurių netinkamas vykdymas ar nevykdymas susijęs su įmonės vadovės asmenine atsakomybe. Todėl jos paaiškinimus, kad atsakovės vadovės pareigas ji ėjo fiktyviai, teismas vertino kaip siekį išvengti jos, kaip įmonės vadovės, atsakomybės.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė savo poziciją grindė prielaidomis, jog dėl artimų M. P. ir P. P. ryšių atsakovė, tikėtina, pilnai neatsiskaitė su ieškove pagal Sutartį. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, savo išvadas privalo pagrįsti įrodymais, o ne prielaidomis. Be to, teismas pažymėjo, kad šalims sudarant Sutartį, M. P. dar nebuvo atsakovės vadovu, sandoris sudarytas vadovaujant R. S., kurios fiktyvus vadovavimas atsakovei šioje byloje nėra įrodytas.
11. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog kasos pajamų orderių pasirašymo metu P. P. sirgo, savaime nepaneigia pinigų perdavimo fakto, kurį patvirtina pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentai. Ieškovės teiginį, kad Turto pardavimo metu atsakovė neturėjo 45 000 Eur grynaisiais pinigais, teismas atmetė, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie sunkią atsakovės turtinę padėtį pinigų sumokėjimo metu.
12. Teismas sprendė, kad ieškovei neįrodžius, jog atsakovė už įsigytą Turtą su ieškove pilnai neatsiskaitė, nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir sutartį nutraukti dėl esminio pažeidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
13. Ieškovė BUAB „MP ir partneriai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; netenkinus šio prašymo, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Teismas atmetė apeliantės prašymą apklausti atsakovės vadovę R. S., kuri tariamai sumokėjo 45 000 Eur sumą ir pasirašė kasos pajamų orderius. Ji pinigus turėjo sumokėti iš nuosavų lėšų, nes atsakovė neveda kasos knygos. Atsakovė byloje pateikė avansinę apyskaitą, iš kurios nustatyta, kad R. S. už atsakovę atliko daugiau nei 60 000 Eur mokėjimų iš asmeninių lėšų. R. S. tokių lėšų neturėjo (pagal jos apklausos protokolą nustatyta, kad ji pragyveno laikydama gyvulius asmeniniame ūkyje).
13.2. Pagal avansinę apyskaitą nustatyta, kad atsakovė išrašė apeliantei orderį Nr. 151002 15 792,40 Eur sumai, tačiau byloje pateiktas kasos pajamų orderis Nr. 151002 buvo išrašytas 10 000 Eur sumai. Toks neatitikimas patvirtina, kad kasos pajamų orderiai galėjo būti sudaryti atgaline data.
13.3. Pagal Šiaulių kredito unijos sąskaitos išrašą nustatyta, kad nors 2015 m. spalio 15 d. Šiaulių kredito unija pervedė 60 000 Eur, tačiau tą pačią dieną 16 335 Eur buvo grąžinta atsakovei. Šios aplinkybės patvirtina ginčo sandorio tariamumą.
13.4. R. S. buvo fiktyvi atsakovės vadovė, faktiškai tėvas ir sūnus P. vadovavo tiek apeliantės, tiek ir atsakovės veiklai. Teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip neįrodytą, atmetęs apeliantės prašymą apklausti R. S.
13.5. Apeliantės tuometinis de jure (teisiškai) vadovas P. P. kasos pajamų orderių 45 000 Eur sumai pasirašymo metu sirgo, todėl nevykdė darbo funkcijų, neturėjo teisės veikti apeliantės vardu.
13.6. Teismas ignoravo apeliantės pateiktus duomenis apie įsiteisėjusias teismų nutartis ir nuosprendžius, kurių turinys, teismų pateikti šių asmenų vertinimai turėjo sudaryti pagrindą abejoti P. ir M. P. veikų teisėtumu, valdant šios bylos šalimis tapusias įmones, vienai iš jų (apeliantei) buvus privestai prie bankroto tyčia.
13.7. Teismui atmetus apeliantės prašymą apklausti atsakovės vadovę R. S., apeliantei buvo užkirstas kelias įrodyti tai, ką teismas nurodė kaip pagrindą atmesti apeliantės reikalavimą – kad „ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie sunkią atsakovės turtinę padėtį pinigų sumokėjimo metu.“ Atsakovei neturėtų kilti jokių kliūčių pateikti duomenis apie savo (gerą) turtinę padėtį pinigų sumokėjimo metu. Be to, atsakovės turtinę padėtį kaip nepakankamai gerą pirkti 60 000 Eur kainuojantį turtą patvirtina byloje pateikta avansinė apyskaita, pagal kurią R. S. už atsakovę atliko daugiau nei 60 000 Eur mokėjimų iš asmeninių lėšų.
13.8. Tai, kad už juridiniu asmeniu esančios atsakovės naudai perkamą nekilnojamąjį turtą didele (45 000 Eur) suma buvo tariamai atsiskaityta grynaisiais pinigais, o ne bankiniu pavedimu, savaime tokį atsiskaitymą sudaro pagrindą priskirti prie rizikos sandorių.
13.9. Pagal viešai skelbiamus duomenis, 2015 m spalio mėn. atsakovė turėjo tik vieną darbuotoją. Darytina išvada, kad tariamų mokėjimų 45 000 Eur sumai metu R. S. ir buvo ta vienintelė atsakovės darbuotoja, kurią teismas šioje byloje atsisakė apklausti.
13.10. R. S. davus parodymus, kad ji realiai sumokėjo 45 000 Eur apeliantei, apeliantės nemokumo administratorius, gindamas apeliantės kreditorių interesus, įgytų pagrindą tokių parodymų teisingumą ginčyti ne civilinio proceso tvarka (pateikti informaciją patikrinimui Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kt.).
13.11. Neapklausus šio teisminio ginčo dalyko pinigų sumą (tariamai) sumokėjusio asmens (R. S.), nebuvo atskleista bylos esmė. Toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, dėl to sprendimą panaikinus byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
14. Atsakovė UAB „Edsena“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
Šalies argumentai
14.1. Apeliantė prašymą apklausti kaip liudytoją R. S. pateikė tik pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Teismas apeliantės prašymu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. padarė pertrauką, kad apeliantės atstovas galėtų susipažinti su kasos pajamų orderių kvitų originalais. Susipažinus joks prašymas dėl R. S. iškvietimo į teismo posėdį nepateiktas, toks prašymas pateiktas tik 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantės teisės į tinkamą procesą nebuvo pažeistos.
14.2. Jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netikėti 2015 m. spalio 2, 5, 7, 9 dienos kasos pajamų orderių kvitų autentiškumu, R. S. negalėjo pateikti. Pirmos instancijos teismas pagrįstai prašymą apklausti liudytoją atmetė, konstatavęs, kad tokio prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
14.3. Ieškovės apeliacinis skundas yra pagrįstas prielaidomis, o ne konkrečiais rašytiniais įrodymais, kuriais būtų galima nuginčyti atsakovės pateiktus 2015 m. spalio 2, 5, 7, 9 dienos kasos pajamų orderių kvitus.
15. Trečiasis asmuo BKU „Baltija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo; dėl kitų apeliantės prašymų spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į unijos nurodytas faktines aplinkybes; priteisti BKU „Baltija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
15.1. Kredito unija atsakovei suteikė 60 000 Eur kreditą Turtui įsigyti. Kredito grąžinimui užtikrinti Turtas buvo įkeistas kredito unijai. Kadangi kreditas nėra grąžintas, Turto įkeitimas yra teisėtai ir pagrįstai išlikęs iki šiol.
15.2. Iš kredito unijoje esančios paskolos bylos duomenų matyti, kad už Turtą atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi: pačios unijos tiesiogiai atliktu 60 000 Eur pavedimu ieškovei; kasos pajamų orderių kvitai patvirtina, kad atsakovės direktorė sumokėjo ieškovės direktoriui 45 000 Eur už Turtą pagal Sutartį.
15.3. Tai, kad ieškovės nurodoma žyma Nekilnojamojo turto registre apie tariamą neatsiskaitymą už Turtą neegzistavo, patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija. Vadinasi, neegzistuoja CK 6.217 straipsnyje nustatyti Sutarties nutraukimo pagrindai, o taip pat nėra pagrindų ir restitucijai taikyti (CK 6.222 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi UAB „MP ir partneriai“ iškelta bankroto byla, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi UAB „MP ir partneriai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Ieškovės buvę vadovai neperdavė bankroto administratorei jokio įmonės turto ir dokumentų.
18. Ieškovė UAB „MP Partneriai“ ir atsakovė UAB „Edsena“ 2015 m. spalio 2 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei nekilnojamąjį daiktą – pastatą (mechanines dirbtuves), esantį Pasvalyje, Mūšos g. 26 D. Sutartyje nustatyta šio Turto kaina – 105 000 Eur. Šią sumą pirkėja (atsakovė) įsipareigojo sumokėti pardavėjai (ieškovei) per 15 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 3.1 punktas).
19. Šiaulių kredito unija (vėliau – kredito unija ,,Baltija“) pagal 2015 m. spalio 13 d. kredito sutartį ieškovei suteikė 60 000 Eur kreditą, kurio paskirtis – Turtui įsigyti pagal Sutartį. Prievolėms pagal kredito sutartį užtikrinti Turtui buvo įregistruota sutartinė hipoteka. Minėtos kredito unijos 2015 m. spalio 15 d. atliktu tiesioginiu mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą už atsakovės įsigytą Turtą pagal Sutartį buvo pervesta 60 000 Eur.
20. Atsakovė byloje pateikė 2015 metų spalio 2, 5, 7, 9 dienos kasos pajamų orderio kvitus, kuriuose nurodyta, kad UAB „MP ir partneriai“ kasininkas P. P. iš atsakovės direktorės R. S. gavo iš viso 45 000 Eur pagal Sutartį.
21. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės visišką atsiskaitymą pagal Sutartį. Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad bylos esmė nebuvo atskleista, nes kyla pagrįstų abejonių dėl 45 000 Eur sumokėjimo ieškovei pagal kasos pajamų orderius.
Dėl prašymo sustabdyti bylą
22. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. balandžio 7 d. gautas apeliantės prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręsta Panevėžio apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-244-278/2021, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiais UAB „Edsena“ atsiskaitymą su UAB ,,MP ir partneriai“ grynaisiais pinigais 45 000 Eur sumai fiksuojančius dokumentus – 2015 metų spalio 2, 5, 7, 9 dienos kasos pajamų orderių kvitus. Apeliantės teigimu, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje išsprendus iškeltą klausimą, ar UAB „Edsena“ realiai sumokėjo, o BUAB ,,MP ir partneriai“ gavo 45 000 Eur sumą, nustatyti prejudiciniai faktai turės reikšmės nagrinėjant šią civilinę bylą.
23. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir kt.).
24. Iš apeliantės pateiktų duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-244-278/2021 BUAB ,,MP ir partneriai“ pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiais 2015 metų spalio 2, 5, 7, 9 dienos kasos pajamų orderius, šių orderių kvitus ir pagal šiuos orderius apskaitytus UAB „Edsena“ atsiskaitymo su UAB ,,MP ir partneriai“ sandorius 45 000 Eur sumai kaip tariamus, sudarytus tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis). Minėtas ieškinys grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais apeliantė remiasi šioje byloje, ginčydama nurodytų kasos pajamų orderių kvitų įrodomąją reikšmę. Taigi, šiuo atveju visus teisiškai reikšmingus faktus galima nustatyti nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl bylos sustabdymo.
Dėl įrodymų, kuriais atsakovė grindžia atsiskaitymą už Turtą pagal Sutartį, vertinimo
25. Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
26. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
28. Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių nėra ginčo, kad Sutartyje nurodytos Turto kainos dalis, t. y. 60 000 Eur, buvo sumokėta apeliantei 2015 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimu. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas Šiaulių kredito unijos mokėjimo nurodymas ir sąskaitos išrašas. Nors apeliantė nurodo, kad tą pačią dieną 16 335 Eur buvo grąžinta atsakovei, jokių įrodymų, kad šis pavedimas padarytas neteisėtai, byloje nepateikta. Likusios Turto kainos dalies, t. y. 45 000 Eur, sumokėjimą apeliantei atsakovė įrodinėjo byloje pateiktais 2015 metų spalio 2, 5, 7, 9 dienos kasos pajamų orderių kvitais, kuriuose nurodyta, kad pinigai mokami už Turtą pagal Sutartį.
29. Remiantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1277 redakcija) (toliau – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės), nuostatomis, pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (3 punktas); atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą; pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas (10 punktas).
30. Kasacinis teismas, aiškindamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, dėl kasos išlaidų orderio yra pasisakęs, kad kai šalis teigia, jog pinigai buvo išmokėti, ir pateikia kasos išlaidų orderį, atitinkantį Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai (kad pinigai nebuvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018, 24 punktas). Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas pagal analogiją taikytinas ir sprendžiant dėl pinigų gavimo fakto nustatymo, kai kartu yra pateikiamas kasos pajamų orderis (kasos pajamų orderio kvitas), atitinkantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus. Tokiu atveju šalis, teigianti, kad pinigai nebuvo sumokėti, privalo tai įrodyti, pateikdama šią savo poziciją pagrindžiančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019, 43 punktas).
31. Apeliantė teigia, kad ginčo kasos pajamų orderių kvitus pasirašiusi tuometinė atsakovės vadovė R. S. pinigus turėjo sumokėti iš nuosavų lėšų, nes atsakovė neveda kasos knygos. Atsakovė šios aplinkybės neneigia (jos atstovo 2020 m. rugsėjo 17 d. el. laiške nurodyta, kad kasos knygos nėra), tačiau byloje yra pateikta avansinė apyskaita, kuri patvirtina, kad R. S. iš savo lėšų už atsakovę atliko mokėjimus ieškovei. Avansinėje apyskaitoje nurodytos mokėjimų sumos ir datos atitinka ginčo pajamų orderiuose nurodytas sumas ir datas, išskyrus vieną mokėjimą – pagal 2015 m. spalio 2 d. dokumentą Nr. 151002 R. S. už atsakovę ieškovei sumokėjo 15 792,40 Eur sumą, o atitinkamas kasos pajamų orderis išrašytas 10 000 Eur sumai. Nors apeliantė nurodo šį neatitikimą kaip vieną iš savo argumentų, kad kasos pajamų orderiai galėjo būti sudaryti atgaline data, pastebėtina, jog avansinėje apyskaitoje to paties 2015 m. spalio 2 d. dokumento Nr. 151002 debeto grafoje įrašyta 5 792,40 Eur suma, o tai pagrindžia kasos pajamų orderio 10 000 Eur sumą (15 792,40 Eur - 5 792,40 Eur).
32. Apeliantė byloje pateikė R. S. apklausos protokolą, iš kurio matyti, kad apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 06-6-00018-17, ji davė parodymus, jog 2014 metais niekur nedirbo, pragyveno laikydama gyvulius asmeniniame ūkyje, įkalbėta gerai pažįstamo P. P. sutiko būti įdarbinta UAB „Edesa“ direktore, tačiau šias pareigas ėjo formaliai, o visą bendrovės veiklą organizavo P. P. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, apeliantė teigia, kad R. S. neturėjo lėšų atlikti mokėjimus ieškovei už atsakovę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ikiteisminiame tyrime duoti liudytojos parodymai nepaneigia apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, avansine apyskaita) pagrįstų mokėjimų faktinio atlikimo, jų tikrumo. Pirma, vadovės atliktas mokėjimas už bendrovę nebūtinai reiškia savo asmeninių, nuosavų lėšų panaudojimą (tam gali būti naudojamos ir pasiskolintos, iš kitų asmenų gautos lėšos). Antra, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vertinant įrodymus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį, galimą jų suinteresuotumą bylos baigtimi. R. S. ėjo atsakovės vadovės pareigas, kurių netinkamas vykdymas ar nevykdymas susijęs su įmonės vadovės asmenine atsakomybe. Todėl jos paaiškinimus, kad atsakovės vadovės pareigas ji ėjo fiktyviai, teismas pagrįstai vertino kaip siekį išvengti jos, kaip įmonės vadovės, atsakomybės. Dėl tos pačios priežasties atmestinas apeliantės argumentas, kad šioje byloje neiškvietus apklausai liudytojos R. S. liko neatskleista bylos esmė.
33. Atsakovei pateikus rašytinius įrodymus (apskaitos dokumentus), patvirtinančius visišką atsiskaitymą pagal Sutartį, apeliantė iš esmės remiasi tik prielaidomis, kad 45 000 Eur suma galėjo būti nesumokėta, nes atsiskaitymas grynaisiais pinigais perkant nekilnojamąjį turtą juridiniam asmeniui yra savaime įtartinas; apeliantės tuometinis vadovas P. P. kasos pajamų orderių pasirašymo metu pagal Sodros duomenis turėjo nedarbingumą dėl ligos, todėl neturėjo teisės veikti apeliantės vardu; BUAB „MP ir partneriai“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nesant jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus apie atsiskaitymą pagal Sutartį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį.
34. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš apeliantės bankroto administravimui skirtų lėšų trečiojo asmens BKU „Baltija“ naudai priteistina 342,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,MP ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 302663901) bankroto administravimui skirtų lėšų 342,43 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ (juridinio asmens kodas 300007695) naudai.