Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, trečiajam asmeniui bankrutavusiai kredito unijai ,,Baltija‘‘ dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuo 2011-11-04 iki 2015-10-02 nuosavybės teise priklausė pastatas - mechaninės dirbtuvės Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). 2015-10-02 ieškovė pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė nurodytą turtą atsakovei. Sutarties 3.1. punkto nuostata atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 105 000,00 Eur turto kainą per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos - atsakovė privalėjo atsiskaityti už įsigytą iš ieškovės turtą dar 2015 spalį.

4. Ieškovės bankroto administratorius neturi duomenų apie atsakovės įsipareigojimo sumokėti ieškovei 105 000,00 Eur turto kainą visišką įvykdymą. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovė mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei už perkamą turtą 60 000,00 Eur, tačiau nėra įrodymų, kad sumokėjo 45 000,00 Eur pagal kasos išlaidų orderius. Atsakovė nepateikė teismui kasos knygos. Be to, iš kasos išlaidų orderius pasirašiusi atsakovės įmonės vadovės pareigas tuo metu ėjusi R. S. pripažino, kad buvo fiktyvi įmonės vadovė, ką patvirtina jos liudytojos apklausos protokolas.

5. 2015-10-02 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp šeimos ryšiais susijusiems asmenims ((duomenys neskelbtini) šeimai) priklausančių ir vadovaujamų subjektų: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės sutartį pasirašė P. P., kuris nuo 2011-09-07 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nuo 2011-09-07 d. priklausė: 75 proc. – P. P.; 25 proc. – P. P. sūnui M. P.. M. P. yra buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo P. P. sūnus ir buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ((duomenys neskelbtini)).

6. M. P. faktinį vadovavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodo pateikiami duomenys apie tai, kad jis 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl direktoriaus pavadavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. P. buvo paskirtas į laikinai einančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. M. P. 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo bei įforminimo tvarkos įsakė vyr. buhalterei tvarkyti ir apskaityti įmonės kasą. M. P. 2015-04-16 Valstybinei mokesčių inspekcijai užpildė ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" įmonės turto anketą. M. P. vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei yra jos akcininkas.

Motyvuojamoji dalis

7. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio. CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

8. Remiantis VĮ Registrų centras Turto išraše fiksuojamais duomenimis (8.1.p) fiksuojama žyma- ,,įsiskolinimas už įsigytą turtą pagal 2015-10-02 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)‘‘, konstatuotina nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Pirkėjo visiškas neatsiskaitymas su pardavėju ilgą laiką yra akivaizdus esminis sutarties pažeidimas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę (CK 6.1 str.). Atsakovė neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.

9. Ieškovės nemokumo administratorius UAB ,,Bankroto administravimo partneriai‘‘ pateikė rašytinius paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad visų nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentų pasirašymo dienomis (2015 m. spalio 2;5;7;9 d.) bendrovės vadovas P. P. nedirbo dėl ligos. Tai patvirtina VSDFV duomenys apie jo nedarbingumo dėl ligos laikotarpius (2015-01-01iki 2020-09-17). Todėl pinigines lėšas tariamai gavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas tuo metu įmonėje nevykdė darbo funkcijų, neturėjo teisės veikti įmonės vardu.

10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje nėra nustatyta, kad ieškovė gavo aukščiau nurodytas lėšas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašo iš buhalterinės programos 2015 m. spalio mėn. buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo lėšų atsiskaityti su lėšų gavėjais sumai, kuri nurodoma pateiktame dokumente (pateiktame išraše iš buhalterinės programos). Be nurodyto akivaizdaus duomenų prieštaringumo, kai įmonė grynais pinigais sumoka daugiau nei jų yra, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išraše yra 2015-10-02 tariamai atlikto mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu išrašytas orderis 15 792,40 Eur sumai. Tačiau į bylą atsakovė pateikė 2015-10-02 kasos pajamų orderio kvitą, kurio suma yra 10 000,00 Eur sumai.

11. Kaip matyti iš Pasvalio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įsakymo, P. P. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą to paties kodekso 245 straipsnyje, už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą. Jis 2017 m. balandžio mėnesį perdavė buhalterinius dokumentus sūnui M. P., kuris juos vežiojosi automobilyje, automobilis ir jame esantys dokumentai (duomenys neskelbtini) sudegė.

12. Nors 2015-10-15 Šiaulių kredito unija pervedė 60 000,00 Eur, tačiau jau tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16 335,00 Eur sumą grąžino sumokant atsakovei. Šios aplinkybės pavirtina ginčo sandorio tariamumą.

13. Atsakovės atstovas M. P. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad turto pardavimo metu jis ėjo gamybos direktoriaus pareigas, sutartį sudarė buvusi akcininkė ir vadovė R. S., todėl sandorio sudarymo aplinkybės jam nėra žinomos. Turto pardavimo metu 2016 metais atsakovės įmonė veiklą vykdė. Ieškovės įmonės buvęs vadovas P. P. yra jo tėvas. Po turto pardavimo sutarties sudarymo jis jam sakė, jog, pardavęs turtą, padengė įmonės skolas. Kadangi jis norėjo susigrąžinti tėvo įmonės turtą, ketino pats užsiimti verslu, 2016 metais nupirko atsakovės įmonės akcijas ir tapo įmonės vadovu.

14. Atsakovės atstovas advokatas M. Š. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad pagal sudarytą pirkimo pardavimo sutartį atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi. Mokėjimo pavedimu buvo pervesta ieškovei 60 000,00 Eur, tuo tikslu atsakovė skolinosi pinigines lėšas. Skolintos piniginės lėšos kredito unijai nėra pilnai grąžintos. Kitą sumos dalį 45 000,00 Eur atsakovė sumokėjo ieškovei grynais pinigais. Įmonės buhalterijoje atsakovė turi šių dokumentų originalus. Kasos knygos atsakovė negali pateikti, nes ji yra prarasta. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė sandorio sudarymo metu tiek piniginių lėšų neturėjo, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

15. Trečiojo asmens bankrutavusios kredito unijos ,,Baltija‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

16. Kredito unija ,,Baltija‘‘ atsakovei pagal 2015-10-13 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė 60 000,00 Eur kreditą ginčo turtui įsigyti, o šio kredito užtikrinimui turtas buvo įkeistas. Kadangi paskola nėra grąžinta, turto įkeitimas yra teisėtai ir pagrįstai išlikęs iki šios dienos. Be to, iš unijoje esančios paskolos bylos duomenų matyti, kad už turtą atsakovė buvo visiškai atsiskaičiusi: unijos tiesiogiai atliktu 2015-10-15 pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo padarytas 60 000,00 Eur pavedimas pagal sutartį, šį pavedimą taip pat patvirtina ir 2015-10-15 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Kasos pajamų orderių kvitai patvirtina, kad atsakovės direktorė 2015-10-02/09 sumokėjo ieškovės direktoriui P. P. 45 000,00 Eur už mechanines dirbtuves pagal sutartį.

17. Kad Nekilnojamojo turto registre apie tariamą neatsiskaitymą žyma neegzistavo, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija. Vadinasi, neegzistuoja CK 6.217 str. nustatyti sutarties nutraukimo pagrindai, o taip pat nėra pagrindų ir restitucijos taikymui (CK 6.222 str.) bei kitų ieškovo reikalavimų tenkinimui.

Ieškinys atmestinas.

18. Byloje nustatyta, kad UAB,, (duomenys neskelbtini)‘‘ 2016 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Bankroto administravimo partneriai‘‘. 2017 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Iš 2015 m. spalio 2 d. pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė pastatą – mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei. Pagal sutarties 3.1. punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 105 000,00 Eur turto kainą per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Iš 2015 m. spalio 13 d. kredito sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir Šiaulių kredito unijos (vėliau – kredito unija ,,Baltija‘‘) matyti, kad ieškovei buvo suteikta 60 000,00 Eur paskola, kurios paskirtis – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui pagal pirkimo pardavimo sutartį. Hipotekos registro išrašas patvirtina, jog minėtam turtui buvo įregistruota sutartinė hipoteka. Iš mokėjimo pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2015-10-15 atliko Šiaulių kredito unija, matyti, kad į ieškovės sąskaitą už mechanines dirbtuves pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pravesta 60 000,00 Eur. 2015 metų spalio 2, 5, 7, 9 dienos kasos pajamų orderio kvituose nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ iš atsakovės direktorės R. S. gavo iš viso 45 000,00 Eur pagal 2015-10-02 pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovė pripažino, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove už įsigytą turtą iš dalies – sumokėjo 60 000,00 Eur, tačiau teigia, kad atsakovė neįrodė, jog sumokėjo 45 000,00 Eur pagal kasos pajamų orderius, nes nepateikė kasos knygos.

19. Ieškovė prašo nutraukti sutartį, vadovaujantis CK 6. 217 straipsnio nuostatomis. Pagal šio straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove už įsigytą turtą ilgą laiką, todėl toks sutarties pažeidimas akivaizdžiai laikytinas esminiu.

20. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei už įsigytas mechanines dirbtuves pervedė mokėjimo nurodymu 60 000,00 Eur. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Šiaulių kredito unijos mokėjimo pavedimas, Šiaulių kredito unijos sąskaitos išrašas. Nors nemokumo administratorius rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tą pačią dieną ieškovė 16 335,00 Eur sumą pervedė atsakovei, nepateikė jokių įrodymų, jog šis pavedimas padarytas neteisėtai, tokių duomenų byloje nėra. Ieškovė nurodė, kad atsakovės ir trečiojo asmens pateikti kasos pajamų orderiai, nesant kasos knygos, neįrodo, jog atsakovė ieškovei grynais pinigais sumokėjo 45 000,00 Eur.

21. Kiekvienas įrodymas turi formą ir turinį. Įrodymų sąsajumas yra įrodymų turinio dalykas. Įrodinėjimo priemonių leistinumas paprastai yra susijęs su įrodymų procesine forma. Ne bet kokie faktiniai duomenys, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, gali būti įrodymai, o tik tokie, kurie atitinka įrodymų formai keliamus įstatymų reikalavimus: jie turi būti nustatyti įstatymų numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, surinkti, pateikti, ištirti ir įvertinti įstatymų nustatyta tvarka. Įrodinėjimo priemonių leistinumas reiškia įstatymų nustatytą įrodinėjimo priemonių panaudojimo apribojimą, susijusį su procesine forma. Todėl įrodinėjant tam tikras konkrečias civilinės bylos aplinkybes, būtina naudoti įstatymų tiesiogiai įvardytas įrodinėjimo priemones (LR CPK 177str. 4d.). Tokie atvejai nurodyti ir Civilinio proceso kodekse, ir kitų įstatymų normose.

22. Atsakovė yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl jis savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. buhalterinės apskaitos dokumentais (2003-04-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-544/2003m.). 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12str. 1d. numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Minėto įstatymo 12str. 2d. numato, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais.

23. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė su ieškove už įsigytą turtą grynų pinigų nesumokėjo, pateikė kasos pajamų orderius. Nors atsakovė nepateikė kasos knygos, kasos pajamų orderiai pagal įrodymų leistinumo taisykles yra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, įrodantys pinigų sumokėjimo faktą. Aplinkybė, jog atsakovė neturi kasos knygos, savaime nepaneigia jų įrodomosios reikšmės. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, susijusių su šių rašytinių įrodymų turiniu – nėra ginčijama, kad juos pasirašė kiti, nei šiuose dokumentuose nurodyti asmenys, nėra ginčijamas parašų tikrumas. Todėl ieškovės argumentai, kad be kasos knygos šie dokumentai neturi įrodomosios reikšmės, yra nepagrįsti.

24. Ieškovė nurodė, kad kasos pajamų orderius pasirašiusi atsakovės vadovė R. S. buvo fiktyvi bendrovės vadovė, realiai bendrovei vadovavo M. P., jos fiktyvų vadovavimą įrodo į bylą pateiktas jos liudytojos apklausos protokolas. Tačiau vien R. S. duoti parodymai, kad ji atsakovės įmonei vadovavo fiktyviai, nėra pakankami, jog paneigtų į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – kasos pajamų orderius.

25. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vertinant šalių pateiktus įrodymus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. spalio 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

26. Nagrinėjamoje byloje R. S. buvo atsakovės įmonės akcininkė ir ėjo įmonės vadovo pareigas, kurių netinkamas vykdymas ar nevykdymas susijęs su įmonės vadovo asmenine atsakomybe. Todėl jos paaiškinimai, kad atsakovės įmonės vadovo pareigas ji ėjo fiktyviai, yra vertinamas kaip siekis išvengti jos, kaip įmonės vadovo, atsakomybės.

27. Ieškovė, įrodinėdama, kad pagal pirkimo pardavimo sutartį atsakovė su ja neatsiskaitė, neatsiskaitymo faktą įrodinėjo artimais atsakovės UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ vadovo M. P. ir ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ vadovo P. P. giminystės ir verslo ryšiais – M. P. yra P. P. sūnus, jis valdė dalį ieškovės įmonės akcijų ir dirbo ieškovės įmonėje. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, vertina į bylą pateiktus įrodymus. Šiuo atveju ieškovė savo poziciją grindė prielaidomis, kad dėl artimų M. ir P. P. ryšių atsakovė, tikėtina, pilnai neatsiskaitė su ieškove pagal pirkimo pardavimo sutartį. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, savo išvadas privalo pagrįsti įrodymais, o ne prielaidomis. Be to, teismas pažymi, kad šalims sudarant mechaninių dirbtuvių pirkimo pardavimo sutartį, M. P. dar nebuvo atsakovės įmonės vadovu, sandoris sudarytas vadovaujant R. S., kurios fiktyvus vadovavimas atsakovės įmonei šioje byloje nėra įrodytas.

28. Ieškovė nurodė, kad ieškovės įmonės vadovas P. P. kasos pajamų orderių pasirašymo metu sirgo, todėl nevykdė darbo funkcijų, neturėjo teisės veikti įmonės vardu. Tačiau aplinkybė, kad kasos orderių pasirašymo metu P. P. sirgo, savaime nepaneigia pinigų perdavimo fakto, kurį patvirtina pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentai. Ieškovė taip pat teigia, kad turto pardavimo metu atsakovės įmonė neturėjo 45 000,00 Eur grynaisiais pinigais, todėl negalėjo šios sumos sumokėti ieškovei. Tačiau teismas šioje dalyje sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovės nepateikė jokių įrodymų apie sunkią atsakovės įmonės turtinę padėtį pinigų sumokėjimo metu.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, įsigijusi iš ieškovės mechanines dirbtuves, už jas pilnai su ieškove neatsiskaitė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir sutartį nutraukti dėl esminio pažeidimo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinys dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.