Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš P. B. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteista 125,25 Eur turtinės žalos už nukentėjusiosios gydymą atlyginimą, jo mokėjimą išdėstant 6 mėnesiams, mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kas mėnesį (iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos) penkis mėnesius po 21 eurą, o šeštą mėnesį – 20,25 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – medinę lazdą, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2024 m. liepos 15 d. apie 12.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) bendrijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), J. D. darbo vietoje, dėl menkavertės dingsties, matant bei girdint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą sudavė medine lazda bendrijos pirmininkei J. D. per dešinę ranką, padarydamas jai dešinės plaštakos sumušimą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. D. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo P. B. apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad skundžiamo nuosprendžio išvados dėl P. B. nuteisimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra pagrįstos, o nusikalstamos veikos padarymo priemonė – medinė lazda – konfiskuota pagrįstai.

Dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje

8. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta visiškai. Pripažindamas P. B. kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei priėjo faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo P. B. apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti priešingai, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės normų taikymu, taip pat pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl P. B. kaltės.

11. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. B. kaltu ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra pakankamai nuoseklūs bei neprieštaringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis, kas sudarė vieningą įrodymų grandinę.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistojo P. B. parodymai, kad jis smurto kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prieš nukentėjusiąją J. D. nenaudojo, prieštarauja surinktų įrodymų visumai bei laikytini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Svarbu tai, kad nukentėjusiosios paaiškinimai dėl esminių šiai bylai aplinkybių, turinčių reikšmės P. B. veiksmų kvalifikavimui ir jo kaltei, buvo nuoseklūs ir kategoriški viso proceso metu:

17. Aplinkybę, kad nuteistasis P. B. smurtavo prieš nukentėjusiąją J. D. bei tarp nuteistojo veiksmų – smūgio sudavimo lazda – ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: iš 2024 m. liepos 15 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint J. D. dešinės rankos riešą, ant jo matomas sumušimas, kuris yra melsvos spalvos (1 t., b. l. 30-35); iš specialisto išvados Nr. G 2227/2024 (02) matyti, kad J. D. konstatuotas dešinės plaštakos sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 55-56).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų minėtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad P. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2024 m. liepos 15 d. apie 12.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) bendrijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), J. D. darbo vietoje, dėl menkavertės dingsties, matant bei girdint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą sudavė medine lazda bendrijos pirmininkei J. D. per dešinę ranką, padarydamas jai dešinės plaštakos sumušimą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajai J. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybę, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, jog ši situacija ją išgąsdino, ji iškart išėjo kviesti policijos, su ja buvusios liudytojos puolė nuteistąjį raminti, liudytojos J. A. ir D. S. taip pat nurodė, kad situacija buvo nemaloni. Pažymima ir tai, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, kadangi nuteistasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, t. y. iki tol vykusią įprastą veiklą bendrijos patalpose.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju P. B. veikė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, kad savo įžūliais veiksmais (suduodamas smūgį lazda nukentėjusiajai į ranką), t. y. savo paties pasirinktu elgesio modeliu, viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini) bendrijos patalpose), kuriame tuo metu buvo žmonių (matant kitiems asmenims), sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį.

20. Apeliaciniame skunde ir nuteistojo parodymuose akcentuojamos aplinkybės, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu ant jo šaukė, spiegė, rėkė, nepatvirtintos jokiais byloje esančiais įrodymais, be to, nepaneigia surinktų įrodymų visumos, kad nuteistasis P. B. nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš nukentėjusiąją D.. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad nuteistojo tikslas buvo savigyna, kad nuteistojo veiksmai yra atsakas į nukentėjusiosios mobingą. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įvykio kontekstą, visus duomenis, turinčius įtakos išvadai dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindu teigti buvus pavojingą, realų ir akivaizdų nukentėjusiosios kėsinimąsi, kurį, be kitų aplinkybių, būtina nustatyti, norint konstatuoti būtinosios ginties situaciją. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas teigti, kad nukentėjusiosios elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo smurtinis arba kitaip pavojingas, neteisėtas. Sutiktina, kad nukentėjusiosios išsakytas teiginys („apsišikai“) nėra pateisinamas, sprendžiant bendrijos reikalus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste jis negali būti laikomas pakankamai provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, tiesiogiai lėmusiu ir pateisinančiu nuteistojo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Priešingai, nuteistojo teisei priešingas elgesys buvo neadekvatus byloje susiklosčiusiam ginčui dėl bendrijos patalpoje padaryto remonto.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie šališkai atliktą ikiteisminį tyrimą bei šališkai vykusį pirmosios instancijos teismo procesą, tačiau jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

22. Apeliaciniame skunde teikiami prašymai – atlikti (duomenys neskelbtini) bendrijos auditą finansinei veiklai įvertinti, iš J. D. (duomenys neskelbtini) bendrijai priteisti 1 600 eurų, kuriuos ji netinkamai panaudojo bendrijos remontui – nėra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jų tenkinti. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja tik dėl tų asmenų, dėl kurių yra surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismo posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis, žinodamas apie kitų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas, gali apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms, kuriose minėtų asmenų atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms bus įvertinta ir dėl jų bus priimti atitinkami procesiniai sprendimai.

Dėl bausmės

23. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kuriais būtų keliami ir ginčijami P. B. skirtos bausmių rūšies ir dydžio tinkamumo klausimai. Visgi įvertinus tai, kad apeliantas skunde prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, teisėjų kolegija pasisakys ir šiuo klausimu. Tokia pozicija atitinka ir esamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, Nr. 2K-190-648/2018).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam P. B. yra teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje nenustatyta.

25. Parenkant bausmes buvo atsižvelgta į tai, kad P. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinta tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 284 straipsnis 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), už kurį įstatymo sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Vertinant nuteistojo asmenybę, atsižvelgta į tai, kad P. B. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 140-142), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 143-144), nedirbantis, neįgalus, turintis didelių specialiųjų poreikių (1 t., b. l. 174; 2 t., b. l. 22-23).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu (mažesnė už šios rūšies bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis)), nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę. Juolab, kad nuteistajam netikslinga skirti švelnesnę – viešųjų darbų – bausmę, nes jis yra neįgalus, turintis didelių specialiųjų poreikių ir sveikatos problemų, netikslinga skirti ir baudos bausmę, nes jis yra senjoras bei gauna nedideles išmokas.

Dėl BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo

27. Nuteistasis P. B. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti jo medinę lazdą. Teigia, kad ši lazda jam būtina vaikštant, be jos negali atsikelti iš lovos, atsistoti nuo kėdės ar pereiti per kambarį. Ją pirko vaistinėje už 12 eurų ir tai yra jo asmeninė nuosavybė. Lazda jam taip pat reikalinga norint parsinešti vandens, malkų, nuvykti į parduotuvę nusipirkti maisto produktų. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis nurodė, kad yra įsigijęs kitą lazdą, nes aptariama lazda sulūžo.

28. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2024 m. spalio 2 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu P. B. tyrimui pateikė medinę lazdą (1 t., b. l. 59-62). Apžiūros protokole užfiksuota, kad ėjimo lazda yra medinė, rudos spalvos, lakuota. Ėjimo lazda su lenkta rankena, kurios ilgis apie 15 cm. Lazdos kotas 92 cm ilgio, apibraižytas, nuo jo vietomis nusilupęs lakas. Lazdos antgalis guminis, juodos spalvos (1 t., b. l. 63-64,65-67). Iš 2024 m. spalio 2 d. pakvitavimo, matyti, kad P. B. medinė lazda grąžinta (1 t., b. l. 68-71). Pirmos instancijos teismas nurodytą daiktą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nusprendė konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalis) ir su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

29. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininku ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-693/2019, Nr. 2K-6-489/2019). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

30. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nustačius, kad daiktas – medinė lazda – buvo panaudota nukentėjusiajai padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, nurodytas daiktas pagrįstai laikytas nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies normomis, pagrįstai konfiskuotas. Toks sprendimas neturės įtakos P. B. judėjimo negaliai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus, jog minėta lazda nebėra tinkama naudojimui ir jis yra įsigijęs kitą vaikščiojimo lazdą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.