Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2020 m. liepos 17 d. priimtas nutarimas Nr. LK-121 taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, subendrinta su 2019 m. vasario 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 25 d.

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė dėl Komisijos 2020 m. liepos 17 d. nutarimo panaikinimo pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2020 m. spalio 27 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino, t. y. Komisijos nutarimą pakeitė ir netaikė nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas devynis kartus, be to, jam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau A. A. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, nes ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę ir yra vertinamos kitų jį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Pažymėta ir tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 83 balai pagal OASys metodiką, iš kurių 42 svertinius taškus sudaro dinaminiai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat įvertinta neatliktos bausmės dalis, kuri neleidžia daryti išvados, jog atliktoji bausmės dalis A. A. padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Konstatuota, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai turi būti tęsiami pataisos namuose.

7. 2020 m. lapkričio 30 d. teisme gautas prašymas, kuriame nuteistasis A. A. prašo įvertinti pasikeitusias faktines aplinkybes, t. y. šiuo metu bausmės atlikimo tęsimui jis yra perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę, be to, pataisos įstaigoje yra gautas patvarkymas dėl ieškinio atšaukimo bei 188 Eur ieškinio padengimo, kas patvirtina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Taip pat prašoma įvertinti epidemiologinę padėtį šalyje, dėl kurios yra sustabdyti visi pataisos įstaigoje vykstantys užsiėmimai, kas apsunkina galimybę mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Nuteistasis A. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina materialioji sąlyga – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, A. A. nustatyta vidutinė – 87 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat ir vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika – 20 balų pagal HCR. Nors ši rizika nuo pirmojo vertinimo sumažėjo (iš pradžių nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti įvertinta kaip aukšta – 100 balų), tačiau ją vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (42 balai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, tokiu būdu bent jau priartėdamas prie žemos rizikos vertinimo grupės (0-40 balų). Nors, A. A. teigimu, šiuo metu sudėtinga reabilituotis, nes dėl Covid-19 viruso yra sustabdytas socialinės reabilitacijos programų vykdymas, tačiau iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-344 (pakeistas 2020 m. gruodžio 2 d. Nr. V-364) patvirtinto „Dėl koronaviruso Covid-19 valdymo bausmių vykdymo sistemoje veiksmų plano“ matyti, kad pataisos įstaigose yra uždraudžiami masiniai renginiai, nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, taip pat ribojamas judėjimas nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos. Apie socialinės reabilitacijos programų sustabdymą neminima, tačiau sutiktina, jog imantis priemonių viruso plitimo prevencijai užtikrinti, tam tikri užsiėmimai gali iš viso nevykti ar būti ribojami. Vis dėlto, tai netrukdo nuteistajam laikytis įstaigoje nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, tokiu būdu rodant savo pavyzdingą elgesį, taip pat pačiam plėsti savo pasaulėžiūrą, ugdyti asmenybę skaitant knygas, individualiai konsultuojantis su Psichologinės tarnybos specialistais ir pan.

10. Pagal susiformavusią teismų praktiką, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar jis tinkamai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, darbas, mokymasis ar kita savanoriška veikla, nuobaudų bei paskatinimų gavimas), bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Visi šie duomenys vertinami visumoje, nesuteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino A. A. praeitį, nes ji nurodo problemines sritis, kurios turi būti šiuo metu koreguojamos. Teisėjų kolegija negali ignoruoti fakto, jog šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis, anksčiau jis ne kartą teistas už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus (dominuoja vagystės ir plėšimai), taip pat nusikalstamas veikas viešajai tvarkai. Nors nuteistojo daromos nusikalstamos veikos nėra pačios pavojingiausios, baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės nebuvo pažeistos negrįžtamai, tačiau akivaizdu, kad jos yra daromos nuolat, sistemingai, veikiama pagal susiformavusį nusikalstamą modelį, kas patvirtina, jog A. A. negeba laikytis įstatymų imperatyvų ir savo interesus iškelia aukščiau kitų visuomenės narių interesų.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis praeityje teistas ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų bei bendrojo draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. A. A. teistumų skaičius, taip pat nusikalstamų veikų, be kita ko, ir iš esmės analogiško pobūdžio, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, darymas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog A. A. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo programoje „Įžanginė grupė“, lankė „Caritas“ vedamas paskaitas ir konsultacijas teisiniais ir socialiniais klausimais, taip pat yra įrašytas į programų „Padėk sau“ ir „Socialiniai įgūdžiai“ lankančiųjų sąrašus, tačiau kol kas jų nebaigė, nes karantino metu šios programos nebuvo vykdomos. Nuteistasis yra kreipęsis dėl darbo jam suteikimo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Pateiktoji medžiaga taip pat liudija, kad A. A. palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, planuoja susituokti su ilgamete gyvenimo drauge. Iš aptartų duomenų matyti, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgsenos pokyčiai, jo pastangos integruotis į visuomenę, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, šių duomenų lygtiniam paleidimui taikyti nepakanka. Individualus socialinės reabilitacijos planas apibrėžia bausmės atlikimo tvarką, kurios nuteistasis turi laikytis siekdamas reabilitacijos, tačiau lygtinio paleidimo klausimui svarbios ir kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės. Kadangi skundui nagrinėti pateikti duomenys nepatvirtina kryptingos ir išimtinai teigiamos A. A. elgesio korekcijos viso bausmės atlikimo metu, todėl spręsti, kad jo pažanga šiuo metu yra pakankama, pagrindo nėra, ką patvirtina ir šioje nutartyje jau minėtas OASys metodika nustatomų dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius.

13. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis visą laiką iki suėmimo gyveno mamai priklausančiame bute, ten ruošiasi grįžti ir po galimo lygtinio paleidimo. Taigi, A. A. nuosavo būsto neturi, jis planuoja grįžti į tą pačią aplinką, kurioje sistemingai nusikalsdavo. Nors jo santykiai su artimaisiais yra geri, tačiau akivaizdu, kad motina jam nėra autoritetas, galintis būti apsauginiu veiksniu nuo pakartotinio nusikalstamumo. Paties nuteistojo teigimu, jis nusikalsdavo dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, taip pat dėl siekio gauti „lengvų“ pinigų, o paskutinį kartą prasižengė įstatymų imperatyvams, nes prarado darbą ir neturėjo pakankamai lėšų pragyvenimui. Taigi, teisėjų kolegija atidžiai įvertina A. A. turimą darbinę motyvaciją bei pasiryžimą nebesisvaiginti. Pateiktos medžiagos duomenimis nuteistasis yra įgijęs dešimties klasių išsilavinimą, pataisos įstaigoje ketino tęsti mokslus ir įgyti vidurinį išsilavinimą, tačiau šio savo plano neįgyvendino, dėl galimybės mokytis nesikreipė, taip pat nepareiškė noro išmokti konkretaus amato. Dėl įdarbinimo pataisos įstaigoje yra kreipęsis į administraciją, tačiau darbo vieta jam nebuvo suteikta dėl vietų stygiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad norą dirbti A. A. išreiškė tik tuomet, kai atsirado galimybė svarstyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo instituto taikymą, taigi, įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad nuteistasis aktyviai stengiasi integruotis į darbo rinką, o jo darbinė motyvacija yra stipri ir užtikrinanti, jog ir būdamas laisvėje jis sieks prasmingo ir legalaus užimtumo.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo sėkmingai probacijai gali trukdyti ir negebėjimas efektyviai tvarkyti turimų lėšų. Pažymėtina, jog A. A. pataisos įstaigoje finansiškai remia mama ir sesuo, kurios siunčia jam pinigines perlaidas, nors įkalinimo įstaigoje nuteistieji yra aprūpinami maistu, drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis nemokamai (BVK 173 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pataisos įstaigoje iš antstolių yra gauta vykdomųjų raštų 3712,23 Eur sumai išieškoti, tačiau savanoriškai A. A. jos nedengia. Šiuo metu skolos išieškojimo vykdymas yra nutrauktas (2020 m. spalio 15 d. patvarkymu), nes nuteistasis įsipareigojo įsiskolinimą atlyginti pats gera valia. Vis dėlto, net jei įsipareigojimas savanoriškai dengti turimus įsiskolinimus yra sudarytas, tai nepatvirtina, jog ši gera valia realiai bus vykdoma.

15. Socialinio tyrimo išvados rengėjai yra pažymėję, kad A. A. savivertė yra pažeminta, kompensuojama asocialiu elgesiu. Nuteistasis sunkiau susitvardo stresinėse situacijose, stebimas šioks toks gynybiškumas. A. A. yra linkęs pasielgti impulsyviau, neapgalvojant savo elgesio pasekmių, nustatyti agresyvaus/kontroliuojančio elgesio epizodai (plėšimai), šiuo metu turimas problemas bando spręsti. Apibendrinant galima daryti išvadą, jog nuteistasis turi savitvardos praradimo problemą, be to, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nepasimoko. Nors A. A. sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau tai daro nepakankamai išsamiai. Vien kaltės pripažinimas, neanalizuojant nusikaltimo padarymo priežasčių bei tai, kas turi būti keičiama gyvenimo būde, stiliuje, kad priešingi teisei veiksmai nepasikartotų, neleidžia tikėtis, jog nusikalstamas modelis nebus toliau tęsiamas laisvėje, juo labiau, kad A. A. anksčiau jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau naują nusikaltimą jis padarė dar nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Vadinasi, švelnus baudžiamumas jam nėra efektyvus ir neskatina teisėtų priemonių siekiamiems tikslams įgyvendinti rinkimosi.

16. Šiuo metu nuteistajam išskiriami penki kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamo elgesio istorija, nusikalstamos elgesenos modelis, gyvenimo būdas, susijęs su netinkamais draugais, prognostinių įgūdžių stoka, savivertės problemos. Nors pirmieji du veiksniai yra nekintantys, tačiau kitus tris veiksnius A. A. neabejotinai privalo koreguoti. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, riziką nusikalsti didina ir alkoholio vartojimo problema. Pateiktos medžiagos duomenimis nuteistasis, būdamas laisvėje, pakankamai ilgą laikotarpį piktnaudžiavo psichiką veikiančiais svaigalais ir nors pataisos įstaigoje nėra užfiksuota apsvaigimo faktų, tai nepatvirtina, kad ši problema yra išspręsta. Priklausomybės gydymas yra ilgai trunkantis, kryptingas procesas, todėl vien formalus pareiškimas apie pasiryžimą daugiau nebevartoti alkoholio realaus poveikio asmens elgsenai neturi.

17. Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad A. A. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, jog šiuo metu nuteistasis, jo paties teigimu, yra perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę. Skundo autorius pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kritiškai vertinti savo priešingus teisei veiksmus ir jų nebekartoti. Skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.