Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1016-613/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
e2A-1016-613/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1016-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09748-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 2014 m. vasario 24 d. nuosavybės teise valdo name (duomenys neskelbtini), esančias rūsio patalpas Nr. D3-4, kurių plotas 1,86 kv. m. Nurodo, kad 2014 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš savo tėvų J. M. ir B. M. nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo pat nuosavybės teisės atsiradimo į šį butą naudojasi name (duomenys neskelbtini), esančiu rūsiu, pažymėtu Nr. D3-4, kurio plotas 1,86 kv. m. Pareiškėjas įsigydamas butą buvo įsitikinęs, kad kartu su butu nuosavybės teise įgyja ir rūsio patalpas. Atsitiktinai išstudijavęs 2014 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartį, pastebėjo, kad rūsio patalpos nėra įrašytos. Dėl susitariusios situacijos kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą ir gavo atsakymą, kad rūsio patalpos negali būti registruojamos Nekilnojamojo turto registro duomenų banke, nes nėra rūsio patalpos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kurių pareiškėjas negali gauti. Esant aplinkybių visumai pareiškėjas mano, kad tik teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki šiol valdo šiame name esančio rūsio patalpas, pažymėtas indeksu Nr. D3-4, kurios plotas sudarančiu 1,86 kv. m.

2. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vitės valdos“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, nurodydamas, kad gyvenamajame name 1A5p (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)) esantys butai: butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butas Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butas Nr. 7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizuoti be rūsio patalpų. Likę butai privatizuoti su rūsio patalpomis, tačiau registravimui pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kokia rūsio patalpa priklauso kiekvienam iš butų. Tik parduotuvės patalpoms yra priskirtos identifikuotos rūsio patalpos. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo negali pateikti duomenų, kam nuosavybės teise priklauso rūsio patalpa, plane pažymėta D3-4. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nėra pateikęs prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į rūsio patalpą, plane pažymėtą D3-4, ir nuosavybės teisę į rūsio patalpą, plane pažymėtą D3-4, patvirtinančių dokumentų. Be to, nurodo, kad patalpos gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų sutarimu gali būti pasidalytos ir nesikreipiant į teismą, tačiau toks susitarimas turėtų būti įformintas visų gyvenamajame name esančių butų ir patalpų savininkų pasirašytu rašytiniu susitarimu, o gyvenamojo namo 1A5p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) butų ir patalpų savininkai Registrų centrui tokio susitarimo nėra pateikę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.

5. Teismas nustatė, kad butas, esantis J. Janonio g. 21-4, Klaipėdoje, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui M. M. 2014 m. vasario 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Ginčo rūsys nebuvo pareiškėjui dovanotas ar kitaip perleistas nuosavybėn. 1992 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi T. I. T. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), (be rūsio) iš Klaipėdos miesto valdybos, o 1998 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi T. T. įgaliota L. I. šį butą (be rūsio) pardavė B. M. ir J. M., kurie vėliau padovanojo butą pareiškėjui. Nė vienoje nurodytų sutarčių nenurodyta, jog minėtas butas yra su rūsiu. Iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, butas galimai priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei, iki 1992 m. rugsėjo 18 d. nuomojusiai gyventojams gyvenamąsias patalpas. Ar pageidaujamos patalpos (rūsys D3-4) yra / tebėra Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybė, ar privatizuotos kitų namo gyventojų, duomenų byloje nėra. Pareiškėjas niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisės (pagal sandorį ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais) į rūsio patalpą, pažymėtą Nr. D3-4, esančią (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į šią rūsio patalpą niekada nebuvo, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nustatymo, neišsiaiškinęs, kam rūsio patalpa D3-4 nuosavybės teise priklauso šiuo metu (Klaipėdos miesto savivaldybei, namo (duomenys neskelbtini), gyventojui (gyventojams) ir pan.).

6. Atkreipė dėmesį į suinteresuoto asmens teiginius, jog rūsio patalpa D3-4 galimai turi bendro naudojimo patalpos statusą ir bendraturčių sutarimu bendro naudojimo patalpos gali būti padalytos nesikreipiant į teismą.

7. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie nuosavybės teisės atsiradimą į rūsio patalpas D3-4, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo pareiškėjas M. M. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl esminių CPK nuostatų pažeidimo ir netinkamo CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatų taikymo.

8.2. Mano, kad pareiškime buvo nurodyti visi duomenys, nustatyti CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

8.3. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas sprendimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, turi vertinti bylos nagrinėjimo proceso pažangą, stadiją bei atsižvelgti į proceso ekonomijos ir operatyvumo principus. Tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant asmens teisės į tinkamą procesą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010).

Atsiliepimas

8.4. Nagrinėjamoje byloje teismui iškilo ginčytinas klausimas dėl nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų į rūsio patalpas D3-4. VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą ir atitinkamus duomenis apie rūsio patalpas. Suinteresuoto asmens nuomone, į bylą suinteresuotais asmenimis turėtų būti įtraukti gyvenamojo namo lA5p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) butų ir patalpų savininkai (o ne gyvenamąjį namą administruojanti bendrovė), nes pareiškėjo prašymas yra tiesiogiai susijęs su gyvenamajame name esančių butų (patalpų) savininkų teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjas, teikdamas teismui pareiškimą, buvo nurodęs, kad prašomą juridinę reikšmę turintį faktą įrodinės ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir liudytojų parodymais, kuriuos į teismo posėdį atsives savo iniciatyva. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis kasacinio teismo formuojama teismų praktika ir bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8.5. Mano, kad apeliacinis teismas neturi galimybes apeliaciniame teisme teismo posėdžio metu ištaisyti apelianto nurodytų CPK pažeidimų, dėl to apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

9. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą.

15. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais LR CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.

16. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti, kad 1,86 kv. m ploto rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu Nr. D3-4, priklauso nuosavybės teise, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisė į rūsio patalpas buvo įgyta kartu su 2014 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartimi, tačiau negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir dėl to negali įregistruoti daiktinės teisės viešajame registre, nes nebėra subjekto, galinčio išduoti tokį dokumentą.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad pareiškėjas ar kiti prieš jį nuosavybės teise valdę asmenys buvo įgiję nurodytas rūsio patalpas nuosavybės teise. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, pareiškėjui nepateikus jokių duomenų apie nuosavybės teisės atsiradimą į rūsio patalpas Nr. D3-4, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Pastato bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos teisiniai santykiai neapima klausimų dėl nuosavybės teisių įgijimo būdo nustatymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad statinių kaip nekilnojamųjų daiktų formavimo ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), privatizuotas ir pareiškėjui nuosavybės teise perleistas be rūsio patalpų. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliantas dėl rūsio patalpų priskyrimo pareiškėjui nuosavybės teise valdomam butui turi inicijuoti kitas procedūras. Kadangi apeliantas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo, tai toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

19. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal ypatingosios (ne ginčo) teisenos nuostatas, o šios teisenos viena ypatybių yra ta, kad bylos, kurios yra priskirtos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinų bylų kategorijai, nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atitinkamus atvejus, tačiau kartu nustatyta teismo teisė nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5, 7 dalys).

20. Kasaciniame teisme formuojama praktika, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Dėl to tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant minėtą asmens teisės į tinkamą procesą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010). Šis principas taikomas nepaisant dalyvaujančių byloje asmenų valios dėl bylos vyksmo, nes tinkamai išnagrinėti bylą ir teisingai kvalifikuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius yra teismo pareiga.

21. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Prieš skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukė valstybės įmonę Registrų centrą. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame išdėstė savo poziciją į pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 24 d. nuosavybės teise valdo name (duomenys neskelbtini), esančias rūsio patalpas Nr. D3-4, kurių plotas 1,86 kv. m. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad patalpos gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų sutarimu gali būti pasidalytos ir nesikreipiant į teismą, tačiau toks susitarimas turėtų būti įformintas visų gyvenamajame name esančių butų ir patalpų savininkų pasirašytu rašytiniu susitarimu.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukė valstybės įmonę Registrų centrą, siekė gauti duomenis, teisiškai reikšmingus nagrinėjant pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju siekiant teisingai kvalifikuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir tinkamai išnagrinėti bylą, nebuvo pagrindo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tai buvo galima tinkamai padaryti (tai ir buvo padaryta) išnagrinėjus pareiškimą rašytinio proceso tvarka. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų narinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika, formuojama nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka.

23. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra MaškevičienėErika MisiūnienėGiedrė Seselskytė