Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. K., ieškovės atstovei advokatei Sandrai Marcinkėnaitei Venskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui A. T. K. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl materialinės paramos ieškovei būtinumo

13. Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodyta nuostata įtvirtina, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis). CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas šio kodekso 3.193 straipsnis. Taigi, kaip matyti, šie teismų išaiškinimai yra skirti minimalios tėvų pareigos išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus kilimo sąlygoms apibrėžti, kilus ginčui tarp tėvų ir vaikų dėl tokio išlaikymo poreikio ir (ar) jo dydžio, kai, be kita ko, konkrečiu atveju yra nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti bei sprendžiama dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo. Tai kartu reiškia, jog tėvai visais atvejais savo valia gali susitarti dėl kitokių pareigos remti pilnametystės sulaukusį vaiką vykdymo sąlygų. Tokiais atvejais tėvai patys įvertina savo turtinę padėtį, galimybes, pilnamečio vaiko poreikius ir sprendžia dėl išlaikymo skyrimo ir (ar) skirtino išlaikymo dydžio (CK 3.192-1 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020).

14. Nagrinėjamu atveju, ieškovė K. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. T. K. ir trečiojo asmens, L. K., dukra (1 t., el. b. l. 15). Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo A. T. K. materialinį išlaikymą (paramą) ieškovei po 212 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje pabaigos, bet ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos jam būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. ????(žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius ir teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus nustatyta, kad ieškovė atitinka išlaikymo pilnamečiui vaikui kriterijus. Ieškovė sulaukė pilnametystės (duomenys neskelbtini), besimokydama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialybės antrame kurse. Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad atsakovas A. T. K. teikė išlaikymą kol ieškovė mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą.

16. Šiuo metu ieškovė yra sulaukusi pilnametystės, bet ne vyresnė negu 24 metai, mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialybės antrame kurse. (duomenys neskelbtini) mokyklos 2023 m. lapkričio 16 d. pažymoje nurodyta, kad K. mokyklą baigs 2025 m. kovo 31 d. (1 t., el. b. l. 9-11). Pagal į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 1 d. pažymą „Dėl informacijos apie K. K.“ matyti, kad K. K. pažymių vidurkis yra 6,89; pamokos prasideda 8:00 val., baigiasi 13:40 val. – 15:30 val. (1 t., el. b. l. 26). Pateikta (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 10 d. pažyma, kad laikotarpiu nuo 2022-09-01 iki 2023-06-26, K. K. praleido 68 pamokas, iš kurių 65 praleistos pamokos yra pateisintos (2 t., el. b. l. 12-13), laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki 2024-06-24 yra praleistos 58 pamokos, iš kurių 55 praleistos pamokos pateisintos (2 t., el. b. l. 14-15). Iš į bylą pateiktos informacijos nustatyta, kad ieškovė studijų metu nedirba. Įvertinus į bylą pateiktus dokumentus nustatyta, kad studijos vyksta 5 dienas per savaitę. Paskaitų pradžia – 08:00 val., paskaitos baigiasi 13:40 val. – 15:30 val., todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad ji neturi galimybės papildomai dirbti darbo dienomis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors iš bylos dokumentų matyti, kad K. K. pažymių vidurkis yra 6,89 balo, tačiau žvelgiant į atskirus metinius pažymus matyti, kad ieškovė atskirus dalykus mokosi pakankamai gerai, geriausi mokymosi rezultatai pasiekiami specialybės dalykuose (2 t., el. b. l. 13). Pažymėtina, kad į bylą pateikti ieškovės dokumentai bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė turi sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini), skrandžio liga ((duomenys neskelbtini)) (1 t., el. b. l. 16, 35-36), kurios taip pat įtakoja jos negalėjimą pasibaigus pamokoms (nuo 13:40 val. – 15:30 val.), dirbti fizinį darbą. Nurodytas sveikatos problemas patvirtina ir į bylą pateikti ieškovės vartojamų vaistų įsigijimo kvitai (1 t., el. b. l. 13, 28, 147-148). Ieškovės paskaitų tvarkaraštis leidžia daryti išvadą, kad ji turi galimybę susirasti darbą savaitgaliais, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovė gyvena su trečiuoju asmeniu, motina L. K., kuri turi (duomenys neskelbtini) grupės neįgalumą (1 t., el. b. l. 60-67), todėl padeda motinai namų ruošoje, be to, kaip minėta, ieškovė turi sveikatos problemų. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų nustatytas neįgalumas ar specialieji poreikiai, kas apsunkintų ieškovei galimybę susirasti darbą, tačiau teismas vertina, kad nurodytos ieškovės sveikatos problemos (dėl kurių jai tenka ir pamokas praleisti), apsunkina ieškovės galimybes įsidarbinti laisvu nuo pamokų metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes gauti pajamų pragyvenimui.

17. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad jos poreikiai, per mėnesį sudaro 550,25 Eur (maistui 190 Eur, 20 Eur avalynei bei rūbams, sveikatai ir higienai 50 Eur, mokslo srityje (mokslo priemonės) 40 Eur, komunalinių paslaugų daliai 30 Eur, laisvalaikiui 20 Eur, už kurą, keliones pas medikus į kitus miestus – 20 Eur, už telefono ryšio paslaugą – 6-12 Eur, už internetą – 23 Eur, kirpyklą – 10 Eur, nenumatytas išlaidas – 15 Eur). Iš nurodytos sumos atimama 30 Eur mokama stipendija ir 96,25 Eur išmoka vaikui (1 t., el. b. l. 26-27). Ieškovės nurodomi poreikiai yra adekvatūs ir neviršija minimalios mėnesinės algos. Bylos duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (1 t., el. b. l. 23-25).

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (paramą) ir priteistinos sumos dydžio

19. Esminės CK 3.192? straipsnio taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, jog paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalies nuostatas pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Įvertinęs aptartas nuostatas, teismas konstatuoja, kad tėvų pareiga išlaikyti pilnametystės sulaukusius savo vaikus nėra absoliuti ir priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir kitų CK 3.192¹ straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-123-479/2016).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nagrinėjamu atveju, vertinant protingumo, teisingumo, sąžiningumo aspektais, akivaizdu, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu neatskaičius mokesčių yra 924 Eur (nuo 2025 m. sausio mėn. 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių numatoma 1 038 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). ???

21. Kaip minėta (sprendimo 17 punktas), ieškovė nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu gyvena ieškovės motinai (trečiajam asmeniui) priklausančiame būste. Trečiasis asmuo (ieškovės motina) teismo posėdžio metu nurodė, kad turi (duomenys neskelbtini) grupės invalidumą, jos darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini) proc., gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 480 Eur. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti dokumentai (1 t., el. b. l. 59-67)

22. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019 metais patyrė sunkią stuburo traumą darbe, buvo atlikta stuburo operacija. 2020 m. birželio mėn. reabilitacijos metu jis buvo stipriai sužalotas auto avarijoje, dėl ko dar stipriau sužalojo jam stuburą ir kaklą, taip pat patyrė sunkius šonkaulių ir kairės rankos sužalojimus. Šiuo metu nurodė laukiantis stuburo operacijos. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat paaiškino, kad šiuo metu gydosi Norvegijoje, tačiau dėl susidariusių skolų greitu laiku bus iškeldintas iš nuomojamo būsto, dėl sveikatos būklės yra nežinioje, kadangi net ir po atliktos operacijos nežino ar galės dirbti, nors darbo sutartis su atsakovu nėra nutraukta. Atsakovo duomenimis, jo gaunamas pajamas sudaro mokama pašalpa – 9 000 kronų (apie 726 Eur) kas dvi savaites. Atsakovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius jo sudėtingą sveikatos būklę, atliekamas reabilitacijas bei būsimą stuburo operaciją, taip pat dokumentus, patvirtinančius atsakovo nurodomą finansinę situaciją (1 t., el. b. l. 74-94, 98-105, 108-111, 125-136, 163-171, 2 t., el. b. l. 82-98, 159-169). (Teismas pažymi, kad dalis atsakovo pateiktų dokumentų nėra išversta ir patvirtinta vertėjo, todėl, kadangi ieškovė prieštarauja, kad minėti ne CPK nustatyta tvarka pateikti dokumentai, būtų pripažįstami įrodymais, teismas nevertina jų kaip įrodymų, tačiau vadovaujasi atsakovo, 3.192¹ priesaika teisme, paaiškinimais ir vertėjo patvirtintais dokumentais). Taip pat, iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 6-11).

23. Tinkamas turtinės padėties nustatymas galimas tik įvertinus turto ir finansinių įsipareigojimų balansą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad, be nuosavybės teise valdomo turto bei pajamų, atsakovas turi įsipareigojimų ir įsiskolinimų, yra pradėtas jo iškeldinimo iš Norvegijoje nuomojamo būsto procesas. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. ???(žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įvertinus ieškovės būtinuosius poreikius ir su tuo susijusias išlaidas, į byloje esančius duomenis apie ieškovės tėvo (atsakovo) ir motinos (trečiojo asmens) turtinę padėtį, turtinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas, finansines galimybes teikti išlaikymą, ieškovei iš atsakovo priteistina kas mėnesį mokama 90 Eur suma, ši suma yra protingo dydžio ir kartu su trečiojo asmens teikiama parama užtikrins bent minimalius būtiniausius ieškovės poreikius. Tokio dydžio parama laikytina pagrįsta ir reikalinga, proporcinga ieškovės poreikiams ir jos tėvų turtinei padėčiai, tokio dydžio parama nepadarys žalos atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju akivaizdu, jog atsakovo turtinė padėtis ir galimybė pagerinti turtinę padėtį yra ypatingai apribota atsakovo sveikatos būklės, tačiau vertintina ir tai, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, kad pareigos remti pilnametį besimokantį vaiką našta negali būti perkelta ant vieno iš tėvų pečių (konkrečiu atveju – trečiojo asmens, ieškovės motinos). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimo, susidarė situacija, kai abu ieškovės tėvai (atsakovas ir trečiasis asmuo) yra sudėtingos sveikatos būklės, abu turi nekilnojamojo turto objektą, abu gauna pajamas iš valstybės teikiamų socialinio pobūdžio išmokų, taigi abiejų tėvų turtinė ir sveikatos būklė panaši. Kadangi ieškovė, būdama profesinio mokymo įstaigos mokinė, gyvena su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo - motina, neišvengiamai turi išlaikyti dukrą, kitaip sakant, iš esmės motina neturi pasirinkimo. Atsižvelgiant į tai, kad motinos ir tėvo tiek sveikatos būklė, tiek turtinė padėtis yra panašios, būtų visiškai nepagrįsta ir neteisinga visą išlaikymo naštą perkelti vien tik ant motinos, todėl ir atsakovas nagrinėjamu atveju turi prisidėti prie dukros išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė pats atsakovas, jis šiuo metu gydosi Norvegijos Karalystėje, taigi būtent atsakovo asmeninis sprendimas yra gydytis ne Lietuvoje, o Norvegijoje, nors Lietuvoje jis turi nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, kuriame gali gyventi it sutaupyti išlaidų nuomai, be to paties atsakovo sprendimas neišnaudoti jo turimo nekilnojamojo turto pajamų gavimui, o laikyti negyvenamą ir nenaudojamą.

24. Išlaikymas priteistinas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. kovo 20 d.) iki ieškovė baigs studijas (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, išlaikymą pervedant į ieškovės asmeninę sąskaitą.

25. Sprendimo dalis dėl išlaikymo (paramos) priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo

26. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo (paramos) įsiskolinimą 1 060 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. kovo 1 d. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė šį reikalavimą palaikė. Atsakovas su ieškinio reikalavimu nesutiko.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paramos pilnamečiui vaikui įsiskolinimas kaip toks iš esmės gali būti ir turi būti priteisiamas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjami atveju, ieškovė pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas teikė ieškovei išlaikymą iki kol ieškovė mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą ir iki kol tapo pilnamete (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-818-675/2021, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo ieškovei).

28. Nagrinėjamu atveju, teismui pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovė visiškai nebendrauja su tėvu (atsakovu) jau keletą metų, nėra nei karto paskambinusi, pasidomėjusi jo paties (atsakovo) būkle. Teismas sprendžia, kad dėl nurodytų atsakovo aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, kad tik ieškovės motina (trečiasis asmuo) turi išlaikyti pilnametę dukrą, besimokančią pagal bendrojo ugdymo programą kartu su (duomenys neskelbtini) moduline profesine mokymosi programa, kadangi tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė pareigos teikti išlaikymą ieškovei sulaukus pilnametystės ir toliau besimokinant pagal nurodytą programą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas taip pat iš dalies. Iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 450 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. kovo 1 d. (90 Eur x 5 mėn.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

30. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas nagrinėjant bylas dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė 2024 m. vasario 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-01004 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju, už ieškinį dėl išlaikymo (paramos) priteisimo turėtų būti mokamas 81 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovė, kaip minėta, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista. Ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies., iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteistina dalis žyminio mokesčio. Į bylą pateikta 2024 m. rugsėjo 9 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2024-08717, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą ieškovei sudaro 587,50 Eur (2 t., el. b. l. 149). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas į bylą pateikė dokumentus, pagrindžiančius jo patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t., el. b. l. 109-111). Ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteistina dalis jo bylinėjimosi išlaidų.

31. Teismas šioje byloje patyrė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą turėtų būti priteistina dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

32. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalys byloje buvo aktyvios, nevilkino proceso. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos tiek iš ieškovės atsakovui, tiek iš atsakovo valstybei, tačiau atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, kad iš esmės teismas, nors ir sumažino prašomą priteisti paramą iš atsakovo, tačiau visgi pripažino, kad ieškovė turi teisę į tokios paramos gavimą ir ieškinį patenkino, teismas sprendžia, kad susidariusios bylinėjimosi išlaidos valstybei, iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kaip ir bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovui taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą (paramą) po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. kovo 20 d.) iki kol ieškovė baigs studijas (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, iš atsakovo A. T. K,, asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo A. T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti iš ieškovės K. K. bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. T. K. naudai.

Nepriteisti iš atsakovo A. T. K. bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.