- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- 1-383-1011/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27820-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Advokatai
- Ugnius Čižiūnas, Edmundas Kisielius
dalyvaujant prokurorams Aušrai Zakarkienei, prokurorui Dainiu Kunigėliui ir Renaldai Kučinskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019-05-14 apie 16 val. adresu Aušros Vartų g. 23, Vilniuje, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgių E. G. į veido sritį, o E. G. nugriuvus ant žemės sudavė kumščiu dar ne mažiau 10 smūgių į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis apie dešinę akį.
A. L. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, jog 2019-05-14 jis buvo biologijos pamokoje, kurioje taip pat buvo ir E. G. draugė A. L. Pamokos metu „snap chat“ programėle jis iš nugaros nufotografavo A. L. ir su prierašu „nėštumas sėdi“ šia programėle išsiuntė nuotrauką. Programėlė pasižymi tuo, kad nufotografavus kokį nors dalyką, nuotrauka išsiunčiama keliems draugams, ji kelias sekundes būna matoma, o po to dingsta. Po šios pamokos prie jo būnant koridoriuje priėjo E. G., kuris buvo nusiteikęs labai piktai, agresyviai. E. G. pradėjo klausinėti apie minėtą nuotrauką ir įspėjo, kad dėl šitų nuotraukų jam gerai nesibaigs, kad ir su juo (kaltinamuoju) dar išsiaiškins. Tuo metu prie jų priėjo G. S., tada E. G. nutilo. Mano, jog G. S. girdėjo kaip E. G. grasinimus. G. S. nuėjus, E. G. dar paskutinį kartą įspėjo, kad jo (kaltinamojo) nepaliks ramybėje ir išėjo. Po pamokų, apie 15–15.20 val. ėjo iš mokyklos Vokiečių gatvės link Aušros vartų gatvės. Einant Aušros vartų gatve, prie jo pribėgo E. G. ir E. V. E. G. jam (kaltinamajam) ant peties uždėjo savo ranką ir tarė „nu ką, prisišnekėjai“ ar panašiai, E. V. stovėjo šalia. Pamatęs juos abu nesuprato, kas vyksta, stovėjo ir žiūrėjo. Jie buvo nusiteikę ganėtinai piktai, agresyviai. E. G. kurį laiką nieko nesakė, tik žiūrėjo. Kaltinamasis nesuprato, kas vyksta, pradėjo nusiiminėti savo kuprinę. E. G. paklausė, ar jis nori dabar su juo muštis. E. G. nieko neatsakė. Tada E. V. pasiūlė eiti pasišnekėti kitoje vietoje, nuošaliau. Kaltinamasis sutiko, manydamas, kad gali šį nesusipratimą išspręsti žodžiu, o ne muštis. Jie nuėjo į bromą. E. G. ėjo pirmas, kaltinamasis per vidurį, E. V. jam iš galo. Susidarė nuomonę, kad buvo stebimas, kad niekur neišeitų. Įėjus į bromą jis truputį paėjo, sustojo, atsisuko į juos, E. G. paėjo truputį toliau, priešais jį, o E. V. atsistojo iš kairės, prie pat bromo įėjimo. E. G. persimetė keliais žodžiais su E. V., nusimetė kuprinę, pasižiūrėjo į E. V., kuris numojo ranka ir pasakė „fight“ (angliškai – muškitės). Tada E. G. greitai artėdamas, iškeldamas kumščius į viršų, artėjo link kaltinamojo. Jis staigiai nusimetė kuprinę ir atsistojo į gynybos poziciją. E. G. artėdamas link jo (kaltinamojo) užsimojo ir iš dešinės rankos smūgiavo, mano, jog taikėsi į veidą, tačiau nepataikė. Tada jis (A. L.) irgi smūgiavo E. G., tačiau nepataikė. E. G. vėl iš dešinės rankos smūgiavo ir pataikė jam į akį. Nurodo, kad gindamasis taip pat smūgiavo E. G. iš dešinės rankos ir, kiek pamena, pataikė į tarpuakį. E. V. tuo metu, stovėdamas prie išėjimo, užvedinėjo E. G., mėtė palaikymo replikas. A. L. bandė sulaikyti E. G. rankas ir jie susigrūmė. A. L. sulaikė jį už galvos taip, kad jis negalėtų toliau smūgiuoti. E. G. išsilaisvino ir iš apačios kaltinamajam davė du smūgius į galvą, maždaug į akių ar tarpuakių sritį. Po tų smūgių A. L. sugebėjo suduoti jam vieną smūgį atgal į galvos sritį (neatsimena į kurią vietą). Susipynė jų kojos ir jie pargriuvo ant žolės. Gulėdamas ant žemės jis (kaltinamasis) užgulė E. G. rankas, kad jis negalėtų daugiau smūgiuoti. Tuo metu E. V., stovėdamas prie išėjimo ir matydamas, kad E. G. yra „sulaikytas“ ir negali nieko padaryti, pribėgo jam (kaltinamajam) iš kairės, apsikabino jį ir nustūmė nuo E. G. į priešingą pusę. Kai jį nustūmė, A. L. nukrito. Jam atsilenkiant E. G. iš dešinės kojos jam dar įspyrė į dešinę akį, nuo ko šis parkrito ant nugaros. Tada jis (A. L.) kuo greičiau atsistojo ir nieko nesakydamas, bei nežiūrėdamas į E. G. ir E. V. ėjau link savo daiktų. E. V. padėjo E. G. atsikelti ir jie taipogi ėjo link savo daiktų. E. G. pradėjo kalbėti apie savo panelę A. L., kaip ją myli, kad viską daro dėl jos. Pagrasino, jog jei tai pasikartos, vėl sureaguos. E. G. paspaudė jam ranką ir pasakė „viskas, iki“. Taip jie išsiskyrė. Grįžęs namo pamatė, kad jo akis ištinusi, kairioji akis visa mėlyna. Pasidarė kelias nuotraukas. Pažiūrėjęs į telefoną pamatė, kad jam per „snap chat“ programėlę gavo iš E. G. merginos A. L. žinutę – „na ką prisišnekėjai, gaideli“ ar kažką panašiai. Jie su A. L. kažkiek susirašinėjo, mano, kad ji bandė jį išprovokuoti. Tada jis ją programėlėje „užblokavo“. Bandė šaldyti mėlynę, dėti šiltus kompresus, tačiau tai nepadėjo; kitą dieną visi matė jo mėlynę mokykloje. Pas E. G. jokių sužalojimų nematė, nes jis buvo su akiniais. Įvykis buvo antradienį, o ketvirtadienį jis su mama nusprendė pasidaryti sužalojimų ekspertizę, penktadienį, t. y. praėjus 3 dienom po įvykio, parašė pareiškimą policijai. Tai pat pažymėjo, kad E. P., kuris dirba kavinėje, jam pasakojo, kad 2019-05-14, t. y. prieš įvykį, E. V. ir E. G. buvo atėję į kavinę Vokiečių g. ir klausinėjo, ką jis (kaltinamasis) veikia ir kur yra; abu buvo piktai ir agresyviai nusiteikę. Pripažįsta, kad su A. L. pasielgė neteisingai, norėjo jos atsiprašyti per administraciją. Tačiau to nepadarė, nes A. L. norėjo viešo atsiprašymo. Nemanė, kad jo nevykęs pokštas sukels konfliktą ir E. G. grasinimus. Su E. G. 10–oje klasėje buvo klasiokai, kiek žino, jis nebuvo nesukalbamas. Pridūrė, kad muštynių su E. G. metu negalvojo bėgti ar rėkti – viskas vyko impulsyviai. Pats E. G. muštynių metu nebuvo praradęs sąmonės. Matė, jog po pirmojo smūgio E. G. nukrito akiniai, tačiau tyčia į juos smūgiuodamas netaikė, tiesiog gynėsi. O ir E. G. akinių nepakėlė, o toliau mušėsi. Muštynių metu E. G. jam vieną kartą sudavė į tarpuakį, taip pat du kartus smūgiavo į veidą, o kai spyrė, pataikė į akį. Pabrėžė, jog E. G. sudavė galimai 2, bet tikrai ne daugiau nei 3 smūgius, o ne 20 smūgių tikrai nebuvo. Tvirtina, kad E. V. teigdamas, kad E. G. nugriuvus jis (kaltinamasis) ant jo buvo atsisėdęs ir daug kartų smūgiavo. Jam pačiam (kaltinamajam) nustatytas nesunkus sveikatos sužalojimas – buvo patinusi kairė akis, padarytos kraujosruvos. Pripažįsta, kad A. L. buvo išsiuntęs žinutę „aš tavo vaikino vos nenužudžiau, E. išgelbėjo jį“, nes tuo metu buvo emocingai supykęs, kad jie dviese jį užpuolė, o dar ir A. bandė tai išprovokuoti. Pridūrė, jog šiuo metu jokia sporto šaka neužsiiminėja, tuo metu neužsiiminėjo irgi, tik prieš 2 metus žaidė krepšinį, kartais pažaisdavo tinklinį, bet daugiau nesportuodavo visiškai.
Nukentėjusysis E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo 11-oje klasėje su savo mergina A. L., kuri buvo jau septynis mėnesius nėščia. Jam į telefoną atėjo žinutės iš A. klasiokų, kad A. L. nufotografavo jo panelę A. L. iš nugaros ir paviešino nuotrauką su prierašu „nėštumas sėdi“. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Nusprendė su A. pakalbėti. Sutiko A. L. mokyklos koridoriuje paklausė, kas atsitiko. A. L. pasakė, kad tai ne jo reikalas. E. G. perspėjo A. L., kad jeigu tai tęsis, tai kitas pokalbis bus su mokyklos valdžia arba pareigūnais. Netrukus po to gavo į telefoną žinutę, kad A. susirašinėjo su kita panele ir įžeidinėjo negražia forma tiek jį, tiek jo panelę. Išėjęs iš mokyklos sutiko savo draugą E. V., su kuriuo ėjo link Aušros vartų stotelės. Priėję prie Auštos vartų stotelės apie 15–16 val. pamatė A. L. Priėjęs prie A. paklausė, kodėl jis susirašinėja. A. L. iš pradžių viską neigė. E. V. pasiūlė eiti pro bromą, nes A. L. po jo žodžių pradėjo gestikuliuoti, kalbėti agresyviai, pakeltu tonu. Nei jis (nukentėjusysis), nei E. V. smurtauti nenorėjo. Jie nuėjo trise prie bromo. E. G. toliau ramiu tonu kalbėjo, o A. nusiėmęs kuprinę pribėgo prie jo ir sudavė porą smūgių, nuo kurių jam nukrito akiniai. Pabrėžė, jog jis iki to nesiruošė muštis, nebuvo užėmęs kovinės pozos. Tik po A. L. smūgių jis (E. G.) nusiėmė kuprinę. Nors be akinių blogai mato, tačiau bandė gintis. Pripažino, jog galėjo A. L. suduoti keletą smūgių, bet nežino, ar pataikė. Dar stovėdamas nuo A. L. gavo apie 5–6 smūgius, vėliau abu susikibo, abu pargriuvo. A. L. užsilipęs ant jo sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Po to E. atbėgo ir A. L. nutraukė nuo jo. Tvirtino, kad nuo A. L. iš viso į veidą gavo apie 15–20 smūgių kumščiais. Viskas įvyko labai staigiai, E. V. nespėjo laiku sureaguoti. Po to su E. V. pagalba jis atsistojo. Praradęs sąmonės nebuvo, bet kai E. V. jį kėlė nuo žemės buvo aptemę akyse. Tada jiedu paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskyrė. Nurodė, kad po muštynių labai skaudėjo galvą, kaklą, svaigo galva. Tą vakarą, kai jį, sumuštą su mėlynėmis ir skaudančiu kaklu, veidu, nugara pamatė mama, ilgai galvojo, ar rašyti pareiškimą, tačiau padarė išvadą, kad gražiai išsiaiškins. Tos dienos vakarą su mama važiavo į ligoninę, tačiau nenorėjo važiuoti pas ekspertus, nes manė, kad viską gražiai išsiaiškins mokykloje. Po kelių savaičių E. G. gavo šaukimą, kad parašytas pareiškimas, todėl nusprendė ir pats ant A. L. parašyti pareiškimą, kad būtų atsakas, nes, jo kaltė dėl muštynių yra žymiai mažesnė, taip pat buvo sutrikdyta jo sveikata. Tai, ką jam pasakė komisariate, kas parašyta, neatitinka situacijos. Pažymėjo, jog A. kalbėjo su mokyklos valdžia dėl fotografavimo. Mokyklos administracija prašė A. L., kad šis atsiprašytų A. L. Tačiau A. L. neatsiprašė. Tvirtino, kad muštynių metu jį užpuolė būtent A. L. Pats jis (nukentėjusysis) nesportuoja, tačiau žino, jog A. L. lankydavosi mokykloje įrengtoje sporto salėje. Taip pat nurodė, kad A. po pamokų neieškojo, vėliau jokių sužalojimų ant jo nematė, kojomis jam nesmūgiavo. Pripažįsta, kad muštynių metu A. L. smūgiavo rankomis suduotų smūgių. Prašo atlyginti jam patirtą neturtinę žalą dėl pažeminimo prieš visą mokyklą, viešoje erdvėje, taip pat dėl sumušimo, nes kurį laiką sunkiai valdė kaklą. Taip pat prašo atlyginti turtinę žalą dėl sudaužytų akinių.
Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jai paskambino verkdama A., tačiau iš pokalbio su ja nesuprato, kas atsitiko, tik buvo aiškinama, kad kažkas kažkokias nuotraukas siunčia, kažkas šmeižia, kažkas sumušė ar vos nenužudė. Tada ji atvyko pas A. L. į namus, kur rado ją verkiančią, visą drebančią; šalio jos buvo sūnus E. (E. G.), o pas jį po akimi – mėlynė. Jie pradėjo pasakoti, kad mokykloje įvyko incidentas – A. ir E. buvęs klasiokas pradėjo rodyti nuotraukas viešoje erdvėje, o vėliau netoli mokyklos esančioje „bromoje“ E. G. susimušė su A. L. A. su tėvu išvažiavo į ligoninę, nes jai pasidarė negera, o ji su E. nuvažiavo namo. E. klausė, ar nieko neskauda, jis atsakė, kad ne, tačiau buvo matyti, kad jam negerai. Galiausiai E.s, kuris nepasižymi gera sveikata, pasakė, kad skauda kaklą ir svaigsta galva, todėl su juo nuvažiavo į ligoninę. Daktarai pasakė, kad nieko blogo nėra, bet kadangi buvo muštynės ir buvo labai staigūs judesiai galva, tai yra patempti raumenys, po keletos dienų praeis. Galvoje buvo didelis guzas, po akimi mėlynė. Dėl mėlynė buvo akies srityje labai pergyveno, nes E. turėjo būti atlikta suplanuota operacija. Vėliau klinikoje išsiaiškino, kad operacija galės būti atlikta. Patikino, jog E. G. ramaus būdo ir nelinkęs muštis. Jie buvo nusprendę nerašyti pareiškimo, nes vaikinai jauni, situacijos nelaikė tokia rimta. Galiausiai parašė pareiškimą, nes muštynių metu nukentėjo E. G., o ne A. L.
Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad girdėjo gandus, kad susimušė E. su A. 2019-05-14 apie 13 val., mokykloje per pertrauką matė koridoriuje besikalbančius E. G. su A. L. Girdėjo, kaip E. G. aiškino grasinančius, agresyvius žodžius, kad “tai geruoju nesibaigs, tai dar ne pabaiga, eis aiškintis bloguoju”. Nurodė, jog šiuo metu daugiau bendrauja su A. L., nors anksčiau buvo klasiokai su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju.
Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamu atveju su E. G. eidami link stoties prie Aušros Vartų susitiko A. L. Tvirtina, kad jie iki tol A. L. nesekė ir neieškojo. A. L. su E. G. pradėjo šnekėtis apie pastarojo merginą; kaip suprato A. L. tyčiojosi iš jos. Jų pokalbis peraugo į žodinį konfliktą, ir jie nusprendė išsiaiškinti santykius „bromelėje“. Kas pirmas sudavė kam nepamena, kadangi viskas vyko labai greitai, jie susistumdė. Abu nusimetė kuprines. Jam atrodo, A. pastūmė E., prasidėjo muštynės. Pamena, kad E. nuo smūgio nukrito akiniai. Visas veiksmas vystėsi labai greitai, abu vaikinai nugriuvo, A. buvo užgulęs iš viršaus E. ir daužė jį kumščiais. Mano, kad sudavė apie 10 smūgių. E. sudavė A. irgi panašiai tiek smūgių. Jo nuomone, daugiau smūgių buvo suduota vaikinams gulint, o ne stovint. Nepamena, kad besimušantieji vienas kitam būtų smūgiavę kojomis. Pačios muštynės truko gal apie 1 minutę. Liudytojas juos atskyrė. Po to jie atsistojo ir paspaudė vienas kitam rankas, pasiaiškino, kad pretenzijų vienas kitam neturi. Matė, kad pas A. buvo mėlynė ant akies, o pas E. buvo sudaužytas ir patinęs veidas. Muštynių metu niekam iš besimušančiųjų nepadėjo ir niekam negrasino dėl šio konflikto. Iki to įvykio bendraudavo tiek su E. G., tiek su A. L. Su A. L. kartu sportuodavo mokyklos treniruoklių salėje. Patikino, jog su E. G. neplanavo muštynių su kaltinamuoju A., joms nevadovavo. Nepamena siūlęs eiti aiškintis santykių į bromą.
Liudytoja A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad iš jos per pamoką buvo pasityčiota. Jai buvo atsiųsta nuotrauka, kurią A. L. buvo įkėlęs į socialinį tinklą „Snapchat“ su užrašu „nėštumas sėdi“. Žino, kad labai daug mokyklos mokinių gavo šią nuotrauką. Kai grįžo namo, parašė A. L., kodėl jis taip pasielgė. O jis jai atsakė, kad jos vaikinas vos ne lavonas, kad vos nenužudė jo. Vakare pas ją buvo atėjęs E. G. pasakė, kad jį sumušė A. L. E. G. galimai buvo patinęs, matėsi, kad ką tik buvo po muštynių. Jis pasakojo, kad sužinojo mokykloje apie minėtą nuotrauką ir su A. kalbėjo geruoju. Kai gražiuoju sutarė, išsiskyrė ir tada sužinojo, kad A. L. vėl šaiposi socialiniuose tinkluose. Eidamas pas ją jis sutiko A. L., kuris išprovokavo konfliktą. Kaip papasakojo E. G., jie su A. L. nuėjo į bromą, kur jis (nukentėjusysis) su juo gražiuoju norėjo pakalbėti, bet A. L. tada jį puolė. E. G. skaudėjo galvą, akiniai buvo sulaužyti, kitą dieną ant jo veido matė mėlynę. Taip pat nurodė, kad ji su A. L. buvę klasiokai, prieš jos nėštumą artimai bendravo, tačiau vėliau bendravimas nutrūko. Mano, jog konfliktas galėjo kilti dėl A. L. pavydo, kad ji pradėjo bendrauti su E. G. Nurodė, jog E. G. yra jos vaiko tėvas, o A. L. jai grasino. Dėl tokių A. L. veiksmų ji kreipėsi į mokyklos administraciją, tačiau mokyklos direktorė pasakė „arba tu nutyli, arba mes tave išmetame iš mokyklos“. Ji norėjo kreiptis į policiją, kažkur ieškoti pagalbos, bet E. V. ją apramino, perkalbėjo.
Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad į kavinę „Caif cofee“, kurioje jis dirba, kažkurią dieną, po pietų buvo užėjęs E. G. ir E. V., klausė kur yra A. L. Tuo metu E. G. buvo šiek tiek šiurkštus, agresyvus. Apžiūrėję kavinę abu vaikinai išėjo. Vėliau matė A. L. ir E. G. su mėlynėmis ant veido, spėja, kad tarp jų įvyko konfliktas. A. L. buvo sutikęs gal po 2 savaičių, o E. G. galimai sekančią, arba dar sekančią dieną.
Ekspertas J. M. Paliulis teismo posėdžio metu parodė, kad sužalojimai E. G. veido sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau vienu trauminiu poveikiu. Paaiškino, kad pats nematė kraujosruvos, koks jos dydis, kaip ji išplito, spalva neaprašyta. Pažymėjo, jog užtenka vieno trauminio poveikio, kad būtų kraujosruva. Mano, jog tiek daug, kiek nurodyta kaltinime, smūgių nebuvo suduota.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. L. 2019-09-26 parodė, kad pranešto įtarimo esmę suprato, nesutinka, savo kaltės nepripažįsta. Nori paaiškinti, kad įtarime minėtą dieną ir laiku jis vienas ėjo namo iš gimnazijos. Prieinant bromą Aušros Vartų g. 23, pribėgo E. G. su E. V. E. jam patapšnojo per petį ir pasakė, kažkaip, kad jam dabar blogai baigsis. E. užstojo jam kelią, atsistodamas prieš jį, jis paklausė, ką jis daro. E. nieko jam neatsakė. Kiek pamena, E. nusiėmė kuprinę, tuomet jis paklausė, ar jis nori čia vietoje su juo muštis. V. stovėjo prie jo iš kairio šono. V. pasiūlė jam ir E. nueiti į bromą pasišnekėti. Nedavė jam kito pasirinkimo ir jis nuėjo su jais. E. ėjo iš priekio, jis viduryje, E. už jo, gale. Užėjus į bromą, E. atsistojo prie įėjimo į bromą. E. paėjo truputį toliau, jis buvo tarp jų. Tada E. nusiėmė savo kuprinę, pasikalbėjo su E., tačiau nepamena ką. Kiek pamena, E. atsistojo tarp jų, E. ruošėsi muštis, sulaukė V. ženklo, kad gali muštis. Jis nusiėmė kuprinę, E. bandė jam suduoti kumščiu, bet nepataikė į veidą. Jis atsitraukė ir bandė suduoti atgal gindamasis, bet nepataikė. Tada E. dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, jis sudavė kumščiu E. atgal kažkur į veidą. Tarp jų prasidėjo grumtynės, jie susikibo. Jis E. apkabino rankomis, kad toliau negalėtų smūgiuoti, tačiau E. išlaisvino savo dešinę ranką ir sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą jam. Jis besigindamas E. paleido ir sudavė atgal vieną kartą kumščiu į veidą. Jie abu prakrito ant žemės. Jis pirmas užgulė ant jo sulaikydamas jo rankas, kad negalėtų toliau smūgiuoti. Tada E. atbėgo gelbėti E., sakydamas, kad viskas baigta, sulaikė jį iš šono apkabindamas ir atitraukė nuo E., taip išlaisvindamas, o E. gulėdamas spyrė jam į veidą ir pataikė į akį, nes tuo metu buvo prieš E. E. padėjo E. atsistoti, jis ėjo prie savo daiktų. E. pradėjo jam šnekėti apie savo panelę ir įspėjo jį, kad tai gali pasikartoti dar kartą, o po to padavė savo ranką paspausti ir pasakė, kad neturi pretenzijų. Jis grįžo namo, jam buvo sumušta kairė akis. Padarė sumuštos akies nuotrauką, paskambino mamai. Tą pačią dieną nesikreipė į medikus. Po muštynių, kai grįžo jam į telefoną rašė sms A. L., tarp jų prasidėjo negražus susirašinėjimas, vienas kitą įžeidžiantis. 2019-05-16 nuvažiavo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, ją apžiūrėjo specialistas ir nustatė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose. Į medicinos įstaigą pas medikus nesikreipė, pats gydėsi, dėjo kompresus, šaldė. Gavęs specialisto išvadą dėl sužalojimo kreipėsi į 3 policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą. Konfliktas tarp jo ir E. G., kaip jis supranta, dėl jo merginos A. L., nes vienos pamokos metu jis ją nufotografavo iš nugaros ir nusiuntė keliems draugams ir parašė prie nuotraukos „nėštumas sėdi“. Jie visi mokosi Salomėjos Neries gimnazijoje. Jis tyčia nesumušė E. G., sudavė smūgius atgal tik gindamasis. Šiuo metu Vilniaus m. apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl to paties įvykio, kur jis yra nukentėjusysis, o E. G. yra kaltinamasis (b. l. 62).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas E. G. 2019-07-02 ir 2019-08-27 parodė, kad 2019-05-14 apie 16 val. jis su draugu E. V., ėjo iš mokyklos – (duomenys neskelbtini), link Aušros vartų stotelės. Prie stotelės pamatė A. L. Jis su draugu priėjo prie jo su tikslu pabendraut dėl jo neadekvataus elgesio, pasikartojančių patyčių, į ką šis pradėjo agresyviai jam atsakinėti. Jo draugas E. V. matydamas, kad kylą konfliktas tarp jo ir A. L., kad netrukdytų praeiviams, pasiūlė nueiti pasiaiškinti į bromą, esančią adresu Aušros Vartų g. 23, Vilnius. Visi nuėjo į bromą, pateko į Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos vidinį kiemą. Tada A. L. numetė ant žemės savo kuprinę bei pribėgęs prie jo trenkė ne mažiau 10 smūgių rankos kumščiais į veido sritį. Dėl šių A. L. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, įvykio metu buvo sudaužyti jo akiniai, kurių vertė 79 Eur. Po įvykio jis kartu su savo mama nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jį apžiūrėję gydytojai nustatė kaklo patempimą, galvos bei veido sumušimą. Pirmus smūgius sudavė A. L., gindamasis jis atsakė jam tuo pačiu (b. l. 15, 28).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. G. 2019-08-27 parodė, kad 2019-05-14, vakare, jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), paskambino sūnaus E. G. draugė A. L., kuri verkdama aiškino, kad negali susisiekti su E. Ji labai pergyveno, nes gavo SMS iš klasioko A. L., kuris gyrėsi, kad E. neužmušė, paliko jį gyvą. Kad ji turi jam būti dėkinga. Dėl kokios priežasties A. taip parašė, ji negalėjo jai paaiškinti. Ji pabandė paskambinti sūnui, tačiau jo telefonas buvo išsikrovęs, negalėjo su juo susisiekti. Netrukus jai paskambino E. iš A. telefono ir paprašė nuvežti jį į ligoninę. Tada ji nuvažiavo pas A. į namus, kur pamatė sumuštą E. Jam buvo mėlynė po akimi. Ant skruosto buvo didelis guzas nuo sumušimo. Sūnus skundėsi, kad ir galvoje yra didelis guzas, sunku E. buvo pasukti sprandą ir judėti. Nuo streso A. pasidarė bloga, nes ji buvo nėščia, todėl pradžioje ją nuvežė į Kovo 8-osios ligoninę. E. papasakojo, kad gatvėje po pamokų jį užpuolė klasiokas A. L. ir sumušė, o ji iškart jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jį apžiūrėjo daktaras ir davė išrašą. E. liepė gydytis namuose ambulatoriškai. Po įvykio ji pamatė, kad sulaužyti E. akiniai. Po kiek laiko ji sužinojo, kad A. L. parašė ant jos sūnaus pareiškimą, neva E. jį sumušė. Ji suprato, kad išsigandęs, kad sumušė jos sūnų ir gali dėl to nukentėti, jis kreipėsi į policiją. Sužinojęs apie neteisingą kaltinimą, E. taip pat parašė pareiškimą dėl sumušimo (b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. L. 2019-09-02 parodė, kad jos vaikinas yra E. G. Šiais metais, datos nepamena, tačiau ji parašė A., kodėl jis iš jos tyčiojosi, o jis jai atrašė, kad jis vos neužmušė jos vaikino E. Su E. ji buvo susipykusi ir ji jam pradėjo skambinti, tačiau jis neatsiliepė. Tada ji nusprendė parašyti E. V., nes jie draugai. E. atrašė, kad įvyko muštynės ir E. „gerai“ gavo. Jis parašė, kad E. primušė A., tačiau nerašė, ką jam sulaužė. Jis parašė, kad viskas E. gerai ir ji niekur nesikreiptų. Tada tą pačią dieną, vakare atvažiavo E. ir ji pamatė mėlynes po akimis. Jokių guzų nuo sumušimo nematė, buvo tik mėlynės. Jis laikėsi už kaklo. Jis smulkiai nepasakojo, kas nutiko, tik sakė, kad A. labai įsiaudrino ir daužė E. su ranka. Jis sakė, kad ir pats vieną kartą trenkė A. Po to E. juos išskyrė, E. matė muštynes. Muštynės įvyko kažkokioje bromoje. E. turbūt pats savo mamai paskambino ir pasakė, kad jis yra sumuštas, todėl jo mama atvažiavo pas ją į namus. Nuo streso jai pasidarė bloga, sukilo spaudimas, todėl E. mama su E. ją nuvežė į Vilniaus gimdymo namus, o po to, kai ją parvežė namo, pamačiusi E. sumušimus, nuvežė ir jį į ligoninę. Nori pasakyti, kad A. pavardė L., su juo mokėsi vienoje mokykloje. E. jai sakė, kiek A. sudavė jam smūgių, tačiau ji dabar jau nepamena skaičiaus (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. V. 2019-05-22 parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini). Jis atsimena, kad praeitą savaitę, tikslios dienos ir datos neatsimena, kartu su E. (kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini) ėjo kartu iš mokyklos link stoties. Maždaug ties Aušros vartų gatve, prie Liepkalnio gatvės pradžioje esančio pėsčiųjų tilto E. pamatė priekyje einantį A. E. užkalbino A. Jie pradėjo šnekėtis, jis stovėjo maždaug 2–3 metrus nuo jų. Išgirdo, kad E. pasiūlė išsiaiškinti santykius ir A. sutiko. Tada jie nuėjo į bromą Aušros vartų gatvėje. Kokiu adresu buvo bromas nežino. Tada E. ir A. nuėję į bromą, tiksliai neatsimena, pradėjo muštis. Kas pirmas trenkė neprisimena, bet atsimena, kad E. nuo smūgio „nuskrido“ akiniai. Viskas vyko labai greitai, pamena kad grumtynių metu, kažkuris kažkurį pargriovė ir A. buvo viršuje, atsisėdęs ant E. ir smūgiavo E. į veidą kumščiais. Tada jis pribėgo ir juos išskyrė. Tada jie atsistojo, paspaudė vienas kitam rankas, tiek A., tiek E. pasakė, kad jokių pretenzijų nėra. Po muštynių pas A. po kažkuria akimi, po kuria neatsimena, buvo mėlynė, o pas E., jam pasirodė, kad buvo patinęs veidas. Tada jie visi išsiskirstė. Prieš muštynes žinojo gandus, kad A. socialiniuose tinkluose tyčiojasi iš E. draugės A. Pats nėra matęs, kokiais būdais jis tyčiojasi iš tos merginos. Daugiau nieko reikšmingo tyrimui pasakyti negali (b. l. 43).
2019-08-30 apžiūros protokole, fiksuota, jog E. G. RVUL 2019-05-14 nustatyta diagnozė: galvos smegenų sukrėtimas, kaklo raiščių bei raumenų patempimas ir med. dokumente konstatuotos kraujosruvos apie dešinę akį odoje. Galvos smegenų sukrėtimo ir kaklo raiščių bei raumenų patempimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis, todėl ji, kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama. Kraujosruvos odoje apie akį galėjo būti padarytos paveikus kietu buku riboto paviršiaus daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 33).
E. G. kreipėsi į ikiteismio tyrimo pareigūnus su pareiškimu, kuriame nurodoma, jog 2019-05-14 jį sumušė A. L. Pareikškime, be kita ko, nurodoma, kad jis eidamas iš mokyklos namo sutiko A. L., su kuriuo pradėjo aiškintis dėl nepagarbaus elgesio jo merginos ir būsimos vaiko mamos atžvilgiu. Pokalbio metu buvo provokuojamas A. L., todėl pasiūlė jam eiti nuošaliau esančią „bromą“, esančia progimnazijos kieme, ir ten išsiaiškinti. Aiškinantis A. L. buvo labai piktas ir trenkė jam (E. G.) į veidą kumščiu, nuo smūgio nukrito ir sulūžo jo akiniai. Muštynių metu ir jam pavyko porą kartų trenkti A. L., po to jis jį (E. G.) pargriovė ir stipriai daug kartų smūgiavo į veido sritį, kol jo neatitraukė šalia buvęs E. V. Muštynių metu jam (E. G.) buvo sumušta galva, veidas, kaklas. Pasibaigus muštynėms A. L. pažadėjo daugiau prie jo bei jo panelės A. L. nelįsti (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Minėto straipsnio dalyje nurodyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, o baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.
BK 28 str. 1 d. numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis, t. y. pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos (fizinės ar turtinės) tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės efektyviai pasipriešinti užpuolimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416-942/2016). Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015). Be to, teisminėje praktikoje pažymėta, kad esant tokiai nusikalstamo elgesio formai, kai du asmenys vieno įvykio – abipusių muštynių metu, bendrais veiksmais žalodami vienas kitą, sutrikdo viešąją tvarką ir kartu padaro kitus nusikaltimų žmogaus sveikatai, tokių veikų baudžiamasis teisinis įvertinimas ir sankcijų už jas pritaikymas turėtų būti sprendžiamas pripažįstant, kad abu sukėlę muštynes kaltininkai laikytini nukentėjusiaisiais dėl vienas kitam padarytų nusikaltimų žmogaus sveikatai; vien tik abiejų kaltininkų fizinis smurtas (smūgių sudavimas), panaudotas vienas kito atžvilgiu, net ir pirmo smūgio sudavimas, esant nustatytam susitarimui ir abipusėm paskatom tokį smurtą pradėti naudoti, nepripažintinas provokuojančiu elgesiu, turinčiu įtakos viešosios tvarkos sutrikdymo padarymui ir lengvinančiu baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015).
Aptartos teisės aiškino taisyklės yra reikšmingos ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vertinant tarp A. L. ir E. G. įvykusio konflikto aplinkybes, jų veiksmus konflikto, peraugusio į muštynes metu, taip pat tinkamai šiuos veiksmus kvalifikuojant.
Byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų E. V., A. L. ir J. G. teismo posėdžio bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai – liudija, kad konfliktas tarp E. G. ir A. L. kilo po to, kai kaltinamasis per mobiliojo telefono programėle „snap chat“ paviešino nuotraukas paviešino moksleivės A. L. slapta pamokos metu padarytas nuotraukas su prierašu „nėštumas sėdi“. A. L. tuo metu buvo nėščia, artimai bendravo su E. G., kuris ruošėsi tapti jų dviejų vaiko tėvu. Dar būdamas mokykloje E. G. su A. L. aiškinosi, kodėl šis taip nepagarbiai bei įžeidžiančiai pasielgė. Tą pačią dieną, po pamokų E. G., eidamas kartu su E. V., atsitiktinai susitiko A. L. netoli mokyklos, Aušros Vartų gatvėje. E. G. ir A. L. pradėjo kalbėtis, toliau aiškinosi, kodėl kaltinamasis tyčiojosi iš A. L.
E. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp susitikusių gatvėje E. G. ir A. L. pokalbis vyko emocingai ir jie nutarė pokalbį pratęsti ir santykius išsiaiškinti „bromelėje“; kam kilo mintis išsiaiškinti santykius nuošaliau – negali pasakyti, nes nepamena. Vaikinai suvokė, kad eina muštis.
A. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad gatvėje aiškinantis su E. G. jo paklausė, ar jis nori muštis, o E. V. pasiūlius išsiaiškinti santykius nuošaliau, visi trys, t. y. jis, E. G. ir E. V., nuėjo į netoliese esančią arką („bromą“). Tai, jog E. V. pasiūlė eiti pro bromą, nes A. L., pasak E. G., pradėjo gestikuliuoti, kalbėti agresyviai, pakeltu tonu, patvirtino ir pats nukentėjusysis.
Iš aptartų nukentėjusiojo, kaltinamojo bei liudytojo E. V. parodymų, kurie iš esmės yra nuoseklūs neprieštaringi, papildantys vieni kitus, akivaizdu, jog tiek A. L., tiek E. G. tokius savo ketinimus „išsiaiškinti santykius nuošaliau“ suvokė, kad galimai konfliktas neapsiribos vien žodiniais pasiaiškinimais, o gali būti panaudota fizinė jėga, mušamasi.
Konflikto dalyvių aiškinimai, kaip veiksmas vystėsi arkoje, skiriasi: E. V. teismo posėdžio metu nurodė kad veiksmas vyko labai greitai, atėję į arką vaikinai pradėjo muštis, iki to jau buvo nusiėmę kuprines, kas pirmas smogė nepamena, tačiau E. G. nuo smūgio labai greitai nukrito akiniai. E. G. tvirtino, kad jam kalbant, o A. L. nusiėmęs kuprinę pribėgo prie jo ir sudavė porą smūgių, nuo kurių jam nukrito akiniai, prasidėjo muštynės. A. L. teigimu, E. G. persimetė keliais žodžiais su E. V., nusimetė kuprinę, pasižiūrėjo į E. V., kuris numojo ranka ir pasakė „fight“ (angliškai – muškitės), tada E. G. kovinėje pozicijoje, iškeltais kumščiais artėjo link jo, o šis, staigiai nusimetęs kuprinę, užsiėmė gynybos poziciją, po nukentėjusiojo smūgio abu pradėjo muštis.
Taigi, A. L., E. G. ir E. V. parodymai šioje dalyje yra prieštaringi ir juos vertinant nėra galimybės nustatyti, kas iš vaikinų – kaltinamasis ar nukentėjusysis – pirmas nusiėmė kuprinę, pasiruošė muštis kovinėje padėtyje, ar pirmas smūgiavo. Kita vertus, aptarti parodymai patvirtina, kad niekas iš besimušančių tokiai konflikto eigai neprieštaravo, nebandė jokiais veiksmais išvengti muštynių, šalintis ar pan. Priešingai – A. L. ir E. G. vienas kitą agresyviai puolė, kumščiais smūgiavo vienas kitam. O ir muštynėse tiesiogiai nedalyvavęs E. V., niekaip nebandė neleisti kilti muštynėms, nes kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, A. L. ir E. G. suvokė, kad eina muštis, todėl jiems aiškintis santykių smurtaujant netrukdė iki to, kol vaikinai grumtynių metu nebuvo parkritę ant žemės.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad muštynės tarp A. L. ir E. G. kilo aiškinantis tarpusavio santykius, abiejų vaikinų iniciatyva ir niekam iš jų nebandant konflikto išspręsti kitokiu, nesmurtiniu būdu. Kaip patvirtino visi konflikto dalyviai, A. L. muštis su E. G. baigė tik tada, kai buvo atitrauktas nuo jo E. V.; iškart po muštynių vaikinai paspaudė vienas kitam rankas, lyg ir patvirtindami, jog konfliktas baigtas.
Nagrinėjamu atveju A. L. būtinosios ginties situacija nebuvo kilusi, nes nors, kaip žinia, muštynių metu objektyviai kyla grėsmė būti sužalotam, abi muštynių pusės būtent to ir siekė, o smurtas buvo naudojamas ne gynybos, o puolimo tikslais. Nagrinėjamų muštynių metu besiginančių tokiomis aplinkybėmis, kaip numatyta BK 28 str. 1 d., nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad muštynių metu kažkas iš besimušančių visąlaik smūgiuoja pirmas. Tačiau, nustačius konflikto dalyvių susitarimą bei abipuses paskatas panaudoti smurtą, tai, kas iš konfliktuojančiųjų buvo aktyvesnis ar pirmas pradėjo smurtinius veiksmus, vertinant baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme nėra esminė aplinkybė.
Taigi, kaltinamojo motyvai, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, atmestini.
Muštynių metu nukentėjo tiek A. L., tiek E. G., kuriam buvo padaryta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl, abu sukėlę muštynes kaltininkai laikytini nukentėjusiaisiais dėl vienas kitam padarytų sveikatos sutrikdymų.
Tiksliai nustatyti, kiek sudavė A. L. ir E. G. smūgių vienas kitam, nėra galimybės. E. V. posėdžio metu patvirtino, kad stovint A. L. E. G. sudavė ne mažiau 1 smūgį, o nukritus ant žemės – dar ne mažiau 10 smūgių; A. L. teigimu, jis E. G. stovint sudavė apie 2 kartus, o gulinčio nemušė. E. G. aiškinimais, jam stovint A. L. sudavė apie 5–6 smūgius į veidą, o gulint – ne mažiau kaip 10 smūgių. Niekas iš apklaustų muštynių dalyvių nepatvirtino, kad A. L. būtų smūgiavęs E. G. kojomis.
Įvertinus aptartus parodymus darytina išvada, kad nagrinėjamu muštynių metu A. L. sudavė E. G. ne mažiau 2 smūgių į veidą stovint, ir ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą tuo metu, kai vaikinai jau buvo abu buvo parkritę ant žemės. Todėl E. G. pareikšti kaltinimai tikslintini nurodant, kad jis E. G. dar stovint sudavė ne mažiau 2 smūgių į veidą, o šiam parkritus ant žemės – dar ne mažiau 10 smūgių į veidą. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia kaltinamojo padarytos veikos kvalifikavimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. L. veikoje yra visi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Skirdamas kaltinamajam A. L. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, smurtinis, baigtas nusikaltimas), kaltės forma (veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia).
A. L. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį –mokosi, administracine tvarka nebaustas (b. l. 69), neteistas (b. l. 70).
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. L. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio terminas trumpesnis negu sankcijoje numatytas vidutinis, t. y. paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei tokius BK 48 str. 6 d. 1 ir 2 p. numatytus įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam E. G. padarytą turtinę žalą.
Dėl nukentėjusiojo E. G. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kaip minėta aptartoje teisminėje praktikoje, muštynių kaltininkai laikytini nukentėjusiaisiais vienas kito atžvilgiu, todėl įgyja teisę į vienas kitam padarytos žalos, taip pat patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019-09-12 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens dėl nukentėjusiojo gydymo PSDF biudžetui padarytą 76,07 Eur žalą (b. l. 46–47). Pagrindžiant ieškinio reikalavimus buvo pateiktas 2019-08-30 gydymo paslaugų išrašas iš kurio matyti, kad E. G. suteikta gydymo paslaugų už 76,07 Eur (b. l. 49).
A. L. smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta E. G. sveikata, todėl kaltinamasis privalo atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant civilinei ieškovei iš A. L. 76,07 Eur turtinei žalai atlyginti.
E. G. 2020-01-13 pateikė civilinį ieškinį, kurio prašė priteisti iš kaltinamojo A. L. 79 Eur turtinei žalai (dėl akinių sudaužymo) atlyginti 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, taip pat 500 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 108–112). Kartu su ieškiniu pateiktas akinių įsigijimo kvitas (79 Eur) ir kokybės garantija; 2020-01-10 sąskaita faktūra ir 2020-01-10 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantys, jog už atstovavimą advokatui E. Kiseiliui buvo sumokėta 500 Eur.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog A. L. veiksmais buvo pakenkta E. G. interesams: asmens garbei, orumui, patirti dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala kildinama iš ieškovui sukelto fizinio skausmo, viešo jo vaiko motinos žeminimo ir užgauliojimo. Teisminio posėdžio metu taip pat patvirtino, kad dėl muštynių metu patirtų sužalojimų, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, pažeminimą prieš draugus ir savo būsimo vaiko motiną.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (kasacinė 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad A. L. tyčiniais smurtiniais veiksmais E. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jis patyrė poodines kraujosrūvas apie dešinę akį.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sumušimo ir sveikatos sužalojimo E. G. patyrė skausmą, taip pat neigiamus emocinius išgyvenimus, pažeminimą prieš draugus ir savo būsimo vaiko motiną, t. y. tokias neigiamas pasekmes, kurios vertintinos kaip neturtinė žala. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės – kaltinamojo viešas A. L. žeminimas ir užgauliojimas – nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama nusikalstama veika, todėl sprendžiant jo patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą nėra teisiškai reikšmingos.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam E. G. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 400 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių.
Muštynių metu, dėl A. L. smurtinių veiksmų buvo nepataisomai sugadinti E. G. 79 Eur vertės akiniai. Atsižvelgiant į tai, jog A. L. pripažintas kaltu dėl E. G. sužalojimo, jis privalo atlyginti ir nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Todėl E. G. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, priteisiant jam iš kaltinamojo sugadintų akinių įsigijimo kainą, t. y. 79 Eur.
Teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę bei nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad E. G. atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo A. L. (BPK 106 str. 2 d.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad E. G. ieškinys tenkintinas iš dalies ir jo naudai iš A. L. priteistini 79 Eur turtinei žalai, 400 Eur kompensacija neturtinei žalai ir 500 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (BPK 106 str. 2 d., 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1, 2 p. numatytus įpareigojimus:
1) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;
2) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam E. G. padarytą turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo E. G. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš A. L. 79 (septyniasdešimt devynis) Eur turtinei žalai, 400 (keturių šimtų) Eur kompensaciją neturtinei žalai ir 500 (penkis šimtus) Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš A. L. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 76,07 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 7 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti A. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu;
5) bausmės vykdymo priežiūrą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.