Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo iš kalėjimo panaikinimo nuteistajam V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (trys veikos), 178 straipsnio 1 dalį (viena veika), 178 straipsnio 4 dalį (trys veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) už ką jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. birželio 8 d. ir 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir V. M. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į V. M. skirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. birželio 8 d. ir 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžius, taip pat taip pat šiais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.

Bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 19 d. gautas pakartotinis Probacijos tarnybos teikimas dėl siūlymo panaikinti lygtinį paleidimą nuteistajam V. M..

Teikime nurodoma, kad V. M. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2024 m. vasario 7 d. Asmuo 2024 m. vasario 7 d. pasirašytinai buvo supažindintas su lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų vykdymo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už nustatytų probacijos sąlygų bei resocializacijos priemonių numatytų Individualiame probuojamojo plane nevykdymą.

Iš asmens bylos ir teismui pateikto teikimo matyti, kad V. M. niekur nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Lygtinio paleidimo laikotarpiu administracine tvarka baustas nebuvo, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo.

Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OAS‘ys vertinimo metodiką yra aukšta (99 balai iš 168 galimų balų) ir dėl sistemingai daromų pažeidimų yra linkusi didėti.

Probacijos tarnybos atstovės teismo posėdyje teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad V. M. nekeičia savo elgesio ir toliau sistemingai pažeidinėja jam sudarytą grafiką, kadangi po pirmą kartą teismo parodyto pasitikėjimo buvo fiksuoti net septyni pažeidimai, susiję su grafiko nesilaikymu. Be kita ko, 2024 m. balandžio 8 d. buvo fiksuotas ir V. M. nustatytas 0,58 prom. girtumas. Atvykęs į Vilniaus skyrių nuteistasis parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad buvo neblaivus, nes sužinojo, jog mirė jo motina, tačiau patikrinus gyventojų registrą, nuteistojo mamos mirties faktas nebuvo nustatytas. Nėra jokių oficialių duomenų, kad A. M. būtų įsidarbinęs.

Prokuroras siūlė teikimą tenkinti, kadangi asmuo po teismo parodyto pasitikėjimo ir toliau pažeidinėja intensyvios priežiūros ir probacijos sąlygas, vartoja alkoholį, neįsidarbino.

Nuteistojo gynėja advokatė siūlė teikimo netenkinti, kadangi susirasti darbą V. M. buvo trumpas laiko tarpas, todėl reikia duoti nuteistajam šansą.

Nuteistasis V. M. prašė teismo suteikti jam šansą ir teikimo netenkinti. Nuteistasis teigė, kad stengsis daugiau nepažeidinėti dienotvarkės. Jo mama, kuri gyvena užsienyje, mirė, todėl jis iš nervų ir išgėrė alkoholio. Mamos nematė ilgą laiką, negalėjo su ja atsisveikinti. Šiai dienai dar neįsidarbino, jis buvo apgautas, kad įdarbins, tačiau jo niekas neįdarbino. Jis stengiasi, vaikšto į darbo pokalbius, Užimtumo tarnyba nukreipė jį į darbo pokalbį parduotuvėje „Maxima“.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas) nurodyta, kad probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (2 straipsnio 5 dalis).

Pagal Probacijos įstatymo 26 straipsnį, probuojamasis, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, be kita ko, privalo: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; 3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį. Pagal Probacijos 27 straipsnį, probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai ir be abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Įstatymų leidėjui baudžiamajame įstatyme nustatant laisvės atėmimo bausmę, toks nusikaltimas yra laikomas pavojingu ir visuomenės interesas apsisaugoti nuo pavojingas veikas darančių asmenų. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra visuomenės, veikiančios per teismą, laisvės atėmimo vietos administraciją, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų, jau nekalbant apie pažeidimus po Probacijos tarnybos įspėjimų ir po kreipimųsi į teismą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos panaikinimo nuteistajam.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, būtina konstatuoti, kad probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu probacijos sąlygas pažeidžia be pateisinamų priežasčių. Tam turi būti išsiaiškinamos padarytų pažeidimų aplinkybės, priežastys, patikrinama, ar asmuo turėjo realią galimybę vykdyti įpareigojimus ir sąlygas, ar nebuvo objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių juos tinkamai vykdyti, t. y. turi būti vertinama aplinkybių visuma.

Nagrinėjamu atveju nustatytina, kad priežiūros laikotarpiu V. M. sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja probacijos sąlygas, t. y. pagal iš anksto sudarytą ir suderintą dienotvarkę nebūna savo gyvenamojoje vietoje, kadangi nuteistojo judėjimas fiksuojamas įvairiose Vilniaus miesto vietose. Dėl ankstesnių pažeidimų teismas teikimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo V. M. jau kartą netenkino (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis) ir sudarė galimybę nuteistajam pasitaisyti. Visgi po teismo parodyto pasitikėjimo, V. M. ir toliau sistemingai pažeidinėjo probacijos sąlygas, t. y., kol įsiteisėjo 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis V. M. septynis kartus pažeidė intensyvios priežiūros ir probacijos sąlygas. Net ir po tokio nuteistojo elgesio, teismas padarė pertrauką, suteikė galimybę V. M. įsidarbinti ir pateikti teismui įdarbinimą patvirtinančius dokumentus. Po teismo padarytos pertraukos, V. M. neįsidarbino, buvo fiksuotas jo neblaivumo faktas bei dienotvarkės rėžimo pažeidimai. Nei Vilniaus skyriaus pareigūnams, nei teismui V. M. nenurodė savo elgesį pateisinančių priežasčių.

Atsižvelgus į tai, kad V. M. nepateisina jam suteiktos galimybės atlikti bausmę be realaus laisvės atėmimo, tuo patvirtindamas atsainų požiūrį į jam taikytą lygtinį paleidimą, nekeičia nuostatų į Probacijos tarnybos priežiūrą, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, konstatuotina, kad V. M. taikoma probacija nėra efektyvi. Akivaizdu, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu į savo, kaip probuojamojo asmens, iš kurio tikimasi maksimalių pastangų norint resocializuotis į visuomenę, padėtį žvelgia atsainiai. Atkreiptinas dėmesys, jog probacija yra tam tikrų pareigų ir įsipareigojimų visuma, kad asmenį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir, jei probuojamasis sąmoningai nenori suprasti, kad, būdamas probuojamas laisvėje, jis turi laikytis tam tikrų draudimų ir pareigų, toks asmuo negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokios išvados nepaneigia aplinkybės, kad nuteistojo atžvilgiu priežiūros laikotarpiu nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų, asmuo taip pat nebuvo baustas administracine tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, pritaikius lygtinį paleidimą V. M. nebuvo pasiekti. Nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo pasiektas pagrindinis probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą nuteistojo resocializaciją, nuteistojo taisymasis neizoliavus jo nuo visuomenės yra negalimas. Vadovaujantis tuo, kas buvo aptarta, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas tenkintinas ir V. M. siųstinas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

nutarė:

Tenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo nuteistajam V. M. (V. M.).

Panaikinti nuteistajam V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. NĮ-23-184 taikytą lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pasiųsti jį atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi, kuria buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis.

Likusios laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos, pradėjus vykdyti šią nutartį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.