Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant vertėjai Svetlanai Minakovai, pareiškėjui D. Ž. (D. Ž.), pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai R. D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LATEKO LIZINGAS“, V. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Donatas Kisielius, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolė Neringa Lipeikienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas 2018-10-04 pateiktu prašymu, kurį patikslino 2019-11-15, prašo iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti E. G., pareiškėjo bankroto administravimo išlaidoms nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo atkūrimo plano patvirtinti 250 EUR sumą, pareiškėjo poreikių tenkinimui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo atkūrimo plano patvirtinti 300 EUR sumą per mėnesį.

Pareiškėjas nurodė, kad santuokos nėra sudaręs, neturi nepilnamečių vaikų. Paaiškino, kad 2004-08-3 Pareiškėjas ir kreditorius UAB „Lateko lizingas“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjui buvo suteiktas 2764 Lt (800,41 EUR) kreditas kelionei į Krymą įsigyti. Pareiškėjas kreditą turėjo grąžinti iki 2005-08-18, kas mėnesį mokėdamas po 62,22 EUR. Pareiškėjui vėluojant mokėti įmokas, kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir iš pareiškėjo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas skolą priteisė, 2005-07-22 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-546-03/2005 dėl 2151,94 Lt (622,27 EUR) skolos, 340,01 Lt (98,32 EUR) delspinigių, 5 procentų palūkanų ir 315,46 Lt (91,22 EUR) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Skolos išieškojimą vykdo antstolis Donatas Kisielius. Skolos kreditoriui likutis - 1345,16 EUR, vykdymo išlaidos antstoliui - 246,16 EUR. Pareiškėjas pagal 2001-03-20 paskolos raštelį ir iš kreditoriaus V. S., su kuriuo vystė bendrą verslą, pasiskolino 31000 Lt (8978,22 EUR). Kreditorius kreipėsi į teismą ir Vilnius miesto 4 apylinkės teismas išdavė įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1567-807/2009, kuriuo iš pareiškėjo priteisė 31000 Lt skolą, 5 procentų palūkanas, 432,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Skolos išieškojimą vykdo antstolė Virginija Meškauskienė. Pareiškėjo skola sudaro 9103,48 EUR, palūkanos - 4593,65EUR, vykdymo išlaidos - 1130,17 EUR. Pareiškėjas skolingas valstybei 27 EUR privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 0,29 EUR bylinėjimosi išlaidų ir 14,91 EUR vykdymo išlaidų antstoliui Rimantui Vižainiškiui. Pareiškėjas antstolei Neringai Lipeikienei, vykdžiusiai išieškojimą pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-10-10 įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. L2-1314-03/2005 yra skolingas 650,13 EUR vykdymo išlaidų. Paaiškino, kad šiuo įsakymu priteista skola UAB „Gelvora“ yra sumokėta. Nurodė, kad, vykdydamas prievoles kreditoriams, yra grąžinęs 4000 EUR skolų. Pareiškėjas nuo 2019-03-01 iki 2019-08-19 dirbo UAB „Marino grupė“ kas mėnesį antstoliams buvo pervedama po 180 EUR nuo 490 EUR gaunamo atlyginimo. Paaiškino, kad vykdyti prievolių kreditoriams dėl pablogėjusios sveikatos, 2010 metais diagnozuotos podagros, ir nesėkmingų darbo paieškų, po to, kai pareiškėjo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismas 2018-06-06 iškėlė bankroto bylą, o 2019-03-12 įmonę išregistravo, nebeturi galimybių. Nurodė, kad 2017 metais pareiškėjas dirbo UAB „LITPROFIT“, kur gaunamos pajamos buvo nedidelės, todėl ieškojo kito darbo. Tų pačių mėtų rugsėjo-gruodžio mėnesiais pareiškėjas dirbo praktikanto darbą Ispanijoje neatlygintinai, o grįžęs į Lietuvą metų pabaigoje ieškojo darbo ir prižiūrėjo sergantį savo senelį, jo pragyvenimui lėšas skirdavo tėvai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas negalėjo registruotis darbo biržoje, gauti nedarbo draudimo išmokas, nes turėjo įmonę. Nuo 2019-10-18 pareiškėjas dirba variklių transporto priemonių mechaniku ir taisytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamas sudaro 395 EUR darbo užmokestis, kurio pakanka tik pragyvenimo poreikiams patenkinti. Pareiškimo padavimo dienai neįvykdyti pradelsti įsipareigojimai sudaro 17110,95 EUR, todėl jų grąžinimas truktų daugiau nei per 12 metų. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kuriuos galėtų parduoti ir pasidengti susidariusį įsiskolinimą. Pareiškėjas neturinti žalingų įpročių, nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, jam nebuvo iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos neviršija 1 MMA (antstoliai areštavę sąskaitą ir rezervavę 29233,70 EUR), jis neturi akcijų, kitų vertybinių popierių, skolininkų. Nurodė, kad mėnesio išlaidas sudaro 300 EUR per mėnesį, nes maistui būtina skirti 120 EUR, drabužiams ir avalynei 50 EUR, sveikatos priežiūrai 20 EUR, higienos priemonėms 10 EUR, būsto išlaikymo išlaidoms 50 EUR, transporto išlaidoms 40 EUR, ryšio paslaugoms 10 EUR. Paaiškino, kad prašoma skirti bankroto administratorė sutiko administruoti bankroto procesą, skiriant bankroto administravimo procedūroms 250 EUR sumą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti šiam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimą Nr. 1025 nuo 2019-01-01 MMA yra 555 EUR. Pacitavo teisės normas, kuriose įtvirtintos asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir teismo teises ir pareigas. Informavo, kad pareiškėjas valstybės biudžetui yra skolingas 27 EUR privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Pažymėjo, jog kreditorius bankroto bylos iškėlimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas turi tokius skolinius įsipareigojimus, kurių dydis 17110,95 EUR. Nuo 2019-01-01 Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga – 555 EUR. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjo pajamas sudaro gaunama minimali mėnesinė alga 555 EUR, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 430 EUR. Pareiškėjo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nėra registruotos. Pareiškėjas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo motinai. Pareiškėjo vardu bankroto bylos iškėlimo metu nėra registruotos transporto priemonės. Pareiškėjas buvo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku. Šį įmonė 2019-03-12 yra likviduota bankrutavus. Pareiškėjo paaiškinimai, medicinos dokumentų 2019-11-06 išrašas, UAB „Selesga“, UAB „Afransa“, UAB „Lutransa“ pažymos sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui dėl nustatytos ligos yra sudėtinga gauti didesnes pajamas, todėl, įvertinus pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kitimo perspektyvą jo šiuo metu gaunamų ir ateityje ketinamų gauti pajamų kontekste, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo pajamos leistų įvykdyti pradelstus skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA, taigi jis yra nemokus FABĮ prasme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nagrinėjamu atveju, išklausius pareiškėjo paaiškinimus, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo nemokumas atsirado dėl veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Iš byloje esančios medžiagos nenustatyta pareiškėjo veiskmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, lėmę nemokumo atsiradimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba kad yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapęs nemokiu (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai).

Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 strapsnio 1 dalies 1, 2, 7 punktuose nurodytus atvejus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Vadovaujantis aukščiau išdėstytu yra pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes jis yra nemokūs ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių.

Nagrinėjamu atveju sutikimą administruoti pareiškėjo bankroto procesą pateikė bankroto administratorė E. G.. Byloje taip pat pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (FABĮ 13 straipsnio 7 dalis). Bankroto administratorius nurodė, kad administravimo išlaidos, reikalingos nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, būtų 250 EUR. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų pagrindų, dėl kurių teismas aukščiau nurodyto bankroto administratoriaus skirti administruoti pareiškėjo bankroto proceso, nenustatyta. Atsižvelgus į išdėstytą, bankroto administratoriumi skiriama E. G..

Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus administravimo išlaidų pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 250 EUR suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 250 EUR suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Pareiškėjas nurodė, kad būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 300 EUR suma, kurią sudaro 120 EUR maisto produktams, 50 EUR drabužiams ir avalynei, 20 EUR sveikatos priežiūrai, 10 EUR higienos priemonėms, 10 EUR ryšio paslaugoms ir 50 EUR komunaliniams mokesčiams, 40 EUR transporto išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos sumos, reikalingos būtiniems kasdieniams poreikiams per mėnesį tenkinti, nustatymas nagrinėjamu atveju atitiks šalių interesų pusiausvyros principą. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas kreditoriams mokumo atkūrimo plano projektą, turi pridėti konkrečius įrodymus, pagrindžiančius būtiniems poreikiams tenkinti realiai patiriamų išlaidų dydį. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytina 300 EUR per mėnesį suma būtinoms kasdienėms pareiškėjo reikmėms nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį pareiškėjų kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis bei civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi E. G. (sąrašo Nr. B-FA502,veiklos adresas Kanto g. 32, Klaipėda LT- 92237, el.p.: egle@mvg.lt).

Patvirtinti 250 EUR sumą, kurią bankroto administratorė E. G. turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 300 EUR sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir pateikti tvirtinti.

Išsiųsti nutarties kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos (AB „Swedbank“) ir antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš fizinio asmens ar dėl jo turto arešto (Donatui Kisieliui, Virginijai Meškauskienei, Rimantui Vižainiškiui, Neringai Lipeikienei) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybinei įmonei „Registrų centras“, Valstybinei įmonei „Regitra“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.