- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-03
- Bylos Nr.
- e2-230-1150/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01594-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Ž. G.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jusada Plius“
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Advokatai
- Andrius Krištapavičius, Benediktas Paulauskas, Sergejus Milovas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jusada Plius“ atstovui advokatui Sergejui Milovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jusada Plius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Ž. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jusada Plius“ (toliau – atsakovė) 33 170 Eur žalą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
1.1. Ieškovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „BMW 530e“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė), kuri atvežta iš Jungtinių Amerikos. Valstijų, yra su defektais.
1.2. Po remonto ieškovas ketino atlikti Transporto priemonės vertinimo ekspertizę ir įregistruoti Lietuvoje. Siekiant atlikti kėbulo remonto darbus, Transporto priemonė buvo perduota meistrui A. P., o vėliau, perdažymui – atsakovei.
1.3. Bendravimas su atsakovės atstovu L. D. vyko telefonu. Iš L. D. buvo gauta ir sutarties – paraiškos forma, kurioje buvo nurodytos atliktinų dažymo darbų apimtys, jų vertė. Buvo sutarta, kad Transporto priemonė dažymui bus nuvaryta į atsakovės remonto dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dirbtuvės).
1.4. Ieškovo pavedimu Transporto priemonę į atsakovės Dirbtuves nuvairavo A. P.. Transporto priemonė buvo palikta adresu (duomenys neskelbtini).
1.5. Transporto priemonės dažymo darbų sąmata su L. D. buvo suderinta 2019 m. rugsėjo 2 d., o Transporto priemonės dažymo darbai turėjo būti baigti preliminariai 2019 m. rugsėjo 16 d., apie ką L. D. informavo ir A. P.. Tačiau 2019 m. rugsėjo 15 d. atsakovės Dirbtuvėse kilo gaisras, kurio metu Transporto priemonė buvo nepataisomai apgadinta.
1.6. Tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo vartojimo rangos teisiniai santykiai, skirti Transporto priemonės dažymo darbams atlikti, kurie buvo įforminti žodine sutartimi.
1.7. Atsakovės civilinės atsakomybės ribos yra aiškiai apibrėžtos, o būtent: atsakovė neišsaugojo jai patikėto ieškovo turto – Transporto priemonės – iki to momento, kol nebuvo atlikti Transporto priemonės dažymo darbai. Atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu iki to laiko, kai Transporto priemonė buvo nepataisomai apgadinta gaisro metu.
1.8. Už Transporto priemonės įsigijimą ieškovas sumokėjo 2 300 Eur, kas laikytina tiesiogine ieškovui padaryta žala. Tuo tarpu suremontuota Transporto priemonė buvo 33 170 Eur rinkos vertės. Ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius, kad po Transporto priemonės remonto jis valdys tokį turtą, kurio vertė sudarys 33 170 Eur, ir šią sumą jis galėjo gauti tuo atveju, jeigu Transporto priemonė būtų parduota tretiesiems asmenims.
1.9. Todėl skirtumas tarp tiesioginių nuostolių po Transporto priemonės įsigijimo ir tarp būsimos Transporto priemonės rinkos vertės turi būti pripažinti netiesioginiais ieškovo nuostoliais (negautos pajamos) (30 870 Eur), kurie taip pat priteistini iš atsakovės. Taigi, ieškovui padaryta žala dėl to, kad iš jo atimta galimybė įgyvendinti nuosavybės teisę į Transporto priemonę, kuri po jos remonto būtų 33 170 Eur rinkos vertės.
1.10. Ieškovo interesas buvo Transporto priemonę eksploatuoti tiek, kad ji neprarastų savo rinkos vertės, kas įgalintų ieškovą gauti savo naudai ir atitinkamą materialinį atlygį jo pardavimo atveju. Ieškovas turėjo interesą Transporto priemonę eksploatuoti ne ilgiau kaip dvejus metus. Vadinasi, ieškovas būsimas pajamas iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo jau planavo ateityje iš anksto.
2. Atsakovė UAB „Jusada Plius“ (toliau – ir atsakovė) teismo posėdžio metu, vykusio 2025 m. spalio 14 d., pripažino sekančias aplinkybes: 1) rangos sutartis tarp atsakovės ir ieškovo dėl Transporto priemonės perdažymo buvo sudaryta; 2) Transporto priemonė gaisro metu buvo Dirbtuvėse; 3) Transporto priemonė sudegė; 4) senaties terminas, dėl ieškinio pateikimo, nėra suėjęs; 5) atsakomybė dėl Transporto priemonės sudegimo kyla tik atsakovei; 6) atsakovė sutinka ieškovui atlyginti tiesioginius nuostolius, t. y. 2 300 Eur. Tačiau atsakovė nesutinka ieškovui atlyginti negautų pajamų. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad:
2.1. Ieškovas netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), atsakoves vertinimų, nepatyrė.
2.2. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra nurodęs ir neįrodinėja, kad Transporto priemonę įsigijo vykdydamas ar ketindamas vykdyti kažkokią veiklą, kuri nutrūko dėl pirmiau aptarto gaisro.
2.3. Ieškinyje tvirtinama, kad „Transporto priemonė buvo įsigyta asmeniniam naudojimui su vėlesne perspektyva ją parduoti.“ Šios aplinkybės visiškai eliminuoja galimybę laikyti pajamas, kurias ieškovas būtų gavęs kada nors neapibrėžtoje ateityje pardavęs jo paties neapibrėžtą laikotarpį naudotą asmeninį automobilį, netiesioginiais nuostoliais. Netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Pajamos, kurias ieškovas gautų pardavęs Transporto priemonę yra tikėtinos, bet ne realios ir ne neišvengiamos.
2.4. Nėra aišku, kada ieškovas sugalvotų parduoti Transporto priemonę ir kokia tuo metu būtų jos vertė. Nėra aišku, ar iki „vėlesnio“ pardavimo Transporto priemonės būklė nepasikeistų: ji nebūtų apgadinta arba apskritai nežūtų. Akivaizdu, kad ne tik Transporto priemonės, bet ir bet kokio kito turto pardavimo pajamos, kurias planuojama gauti kada nors, nėra negautos pajamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio prasme.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L. (toliau – ir trečiasis asmuo), atsiliepimu prašo spręsti bylą pagal ieškovo ieškinį teismo nuožiūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
3.1. Palaiko ieškovo poziciją, kad byloje yra nustatytas akivaizdus priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovės valdomo objekto.
3.2. Asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovė, kurios patalpose buvo vykdoma padidinto gaisringumo pavojų suponuojanti veika – automobilių kėbulų dažymas, galėjo ir privalėjo imtis saugumo priemonių, kad jos patalpose nekiltų gaisras, juo labiau privalėjo vengti atsitiktinių kibirkščiavimo ar ugnies šaltinių, kokie yra netvarkinga automobilio elektros instaliacija, palikimo be priežiūros jai priklausančiose patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad remontuojant Transporto priemonę buvo perkamos detalės tiek naujos, tiek dėvėtos iš www.autoplius.lt. Transporto priemonę pirko sau važinėti asmeniškai. Sudegus Transporto priemonei, su atsakove vyko derybos dėl kompensacijos. Atsakovė pripažinusi, kad Transporto priemonė sudegė, sutiko atlyginti nuostolius, tačiau derybos nutrūko, kai atėjęs kaimynas, kuriam priklausė patalpos, pareikalavo žalos atlyginimo už jas. Tada atsakovė pasakė, kad nebeturi pakankamai lėšų atlyginti jam nuostolių. Transporto priemonės atstatymui investavo savo asmenines lėšas, o po remonto ji buvo pilnai paruošta dalyvauti eisme, buvo likęs tik perdažymas. Atsakovė neteikė į bylą įrodymų, paneigiančių Transporto priemonės vertę. Pateiktų dokumentų vertinimo principas dalyje dėl negautų pajamų atskleistas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-673-981/2025, todėl minėtas principas taikytinas ir šioje byloje. Taip pat už neteisingą, nesąžiningą atsakovės advokato elgesį, kuriuo buvo veikiama prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, prašo skirti atsakovei 500 Eur dydžio baudą.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad pripažįsta, jog ieškovas su atsakove buvo sudaręs rangos sutartį dėl Transporto priemonės perdažymo, taip pat tai, kad gaisro metu, Transporto priemonė sudegė, ir senaties terminas pateikti ieškinį nėra suėjęs. Atsakovė taip pat sutinka, kad atsakomybė dėl gaisro metu sudegusio automobilio kyla tik atsakovei, bei sutinka atlyginti ieškovo tiesioginius nuostolius, t. y. Transporto priemonės įsigijimo išlaidas – 2 300 Eur, likusioje dalyje, ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad ieškovas pasirinko įrodinėti žalą, kaip netektą turtą, negautas pajamas. Tačiau ieškovas neįrodinėjo kitų patirtų išlaidų, pavyzdžiui dažymo išlaidų, ar kt. Ieškovas taip pat neįrodinėjo, kad Transporto priemonę pirko su tikslu parduoti, kad turėjo pirkėją už tą sumą, kurią prašo priteisti, ar, kad vykdė veiklą susijusią su transporto priemonių pardavimu, ir tokiu būdu patyrė nuostolius. Ieškovas, iš esmės prašydamas priteisti negautas pajamas, siekia parduoti Transporto priemonę atsakovei. Tuo tarpu ieškovo prašymą skirti atsakovei 500 Eur baudą, prašo atmesti. Atsakovės atstovas nedalyvavo ikiteisminiame tyrime, jam nebuvo visos žinomos aplinkybės. Atsakovė į jį kreipėsi tik dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įvertinimo, todėl susipažinta buvo tik ta dalimi, kuria buvo aktualus klausimas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Apie aplinkybes, susijusias būtent dėl ieškovo Transporto priemonės, jam nebuvo žinomos. Pažymėtina ir tai, jog jeigu ieškovas pats būtų tinkamai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir būtų pateikęs visus įrodymus anksčiau, teisme nebūtų buvę tiek posėdžių, o bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios kur kas mažesnės.
6. Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad pažįsta ieškovą apie 10-15 metų, pas jį buvo atvykęs remontuoti Transporto priemonės. Apie gaisrą (duomenys neskelbtini) žino, tačiau aplinkybių ne. Atliko variklio išmontavimo darbus, atsuko geometrijos parametrus ir kt. Kadangi tuo metu Transporto priemonė buvo kaip ir nauja, buvo sunku rasti naudotų dalių, tad didžioji dalis detalių buvo perkamos naujos. Atsakovė labai kokybiškai atlikdavo dažymo darbus, tad ją rekomendavo ieškovui. Jis asmeniškai kreipėsi į L. D. dėl Transporto priemonės dažymo, jis sutiko priimti. Tad nuvežė Transporto priemonę į Dirbtuves, ją paliko Dirbtuvių viduje. Po dažymo turėjo atsiimti Transporto priemonę jis. Galimai penktadienį jam paskambino ir pasakė, kad Transporto priemonė perdažyta, tad ketino ją atsiimti kitą savaitę, tačiau jos nebeatsiėmė, kadangi sudegė.
7. Teismo posėdžio metu liudytoja prokurorė Žana Sokolovska nurodė, kad organizavo ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminį tyrimą atliko tyrėjas J. B., ir kiti asmenys. Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė ji, byloje esantys dokumentai nekėlė jokių įtarimų. Jeigu ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, reiškia tada nekilo jokių abejonių dėl jo procesinės padėties.
8. Teismo posėdžio metu liudytojas R. D. nurodė, kad gaisro metu ėjo atsakovės vadybininko pareigas, be to, yra vienintelis įmonės akcininkas. Ieškovą žino iš matymo, susipažino po gaisro, kai buvo atėjęs tartis dėl kompensacijos už sudegusią Transporto priemonę. Susitarta nebuvo, nes susipažinus su medžiaga, įvedus VIN kodą, buvo rastos skirtingos transporto priemonės. Transporto priemonę galimai priėmė sūnus. Jis tuo metu jau nedirbo pas atsakovę, bet būdavo, kad liudytojas paskambindavo jam prašyti pagalbos. Gaisras įvyko sekmadienį, nieko Dirbtuvėse nebuvo, todėl negalėjo patys užgesinti gaisro.
9. Teismo posėdžio metu liudytojas J. B. nurodė, kad nepažįsta salėje esančių asmenų, ieškovo pavardė nieko nesako. Ikiteisminį tyrimą atliko jis, grupėje buvo 5 asmenys, jis buvo vyresnysis, tad kitiems nurodydavo kokius veiksmus atlikti. Prokurorė nusiskundimų dėl atliktų užduočių neturėjo. Jeigu būtų kilę klausimų dėl nukentėjusiojo statuso, nebūtų priimtas toks sprendimas. Dėl gaisro priežasčių, kiek atsimena, buvo apklausiamas serviso darbų vadovas ar kažkas iš viršininkų, kuris nurodė, kad priėmė remontui kažkokį automobilį ir matė, kad netvarkingi laidai. Atsižvelgiant į tai, kad tai buvo viena iš versijų, skyrė keletą ekspertizių, ekspertizė parodė, kad gaisras kilo nuo transporto priemonės, netvarkingos instaliacijos, tyčia padegta nebuvo.
Atsiliepimas
10. Trečiojo asmens atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūrą, tačiau palaiko atsakovės poziciją, kad turi būti priteista reali faktinė žala ir klausimas dėl negautų pajamų negali būti sprendžiamas, juolab ieškovas prašo priteisti 5 procentų procesines palūkanas, kas yra alternatyva tam, ką ieškovas neteisingai suformulavo ieškinyje. Šiuo metu yra nagrinėjamos kelios civilinės bylos, kur atsakovė ir trečiasis asmuo tas pats, tik keičiasi ieškovas. Šioje byloje trečiasis asmuo laimėtų, jeigu teismas pasisakytų apie tai, ar išties čia yra trečiojo asmens atsakomybė. Teismas galėtų ex officio įvertinti šioje byloje aplinkybes ir nustatyti, kad nėra jokių galimybių nustatyti, kad gaisro metu Dirbtuvėse buvę automobiliai užsidegė nuo trečiojo asmens automobilio. Jeigu teismas įvertintų Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį, pamatytų, kad Vilniaus apygardos teismas rėmėsi dokumentais, kurių nebuvo byloje. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, visur naudojamas žodis „galimai“, nėra objektyvių aplinkybių, įrodančių, kad būtent nuo trečiojo asmens transporto priemonės užsidegė kiti automobiliai. Specialistų išvados prieštarauja vienai kitai, nėra vienareikšmiškai nustatyta, kad gaisras kilo nuo trečiojo asmens transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
11. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymi, jog atsakovė pripažino, kad:
12.1. Atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl žalos (2 300 Eur apimtyje), atsiradusios ieškovui, gaisro Dirbtuvėse metu sudegus jo Transporto priemonei, o konkrečiai atsakovė pripažino šias aplinkybes:
12.1.1. Rangos sutartis tarp atsakovės ir ieškovo dėl Transporto priemonės perdažymo buvo sudaryta.
12.1.2. Transporto priemonė gaisro metu buvo Dirbtuvėse.
12.1.3. Transporto priemonė sudegė.
12.1.4. Senaties terminas, dėl ieškinio pateikimo, nėra suėjęs.
12.1.5. Atsakomybė dėl Transporto priemonės sudegimo kyla tik atsakovei.
12.1.6. Ieškovai padaryta žala ir atsakovė sutinka ieškovui atlyginti tiesioginius nuostolius, t. y. 2 300 Eur.
13. Nesant ginčo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas plačiau dėl jų nepasisako ir toliau nagrinėja išimtinai nagrinėja klausimą dėl ieškovui kilusios žalos dydžio.
Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
14. Vienas iš reikalavimų teismo sprendimui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nustatė, kad:
9.1. Iš 2019 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 19BRK0352/1 nustatyta, kad ieškovui išrašyta sąskaita 2 300 Eur sumai už Transporto priemonę.
9.2. Iš 2019 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 319/1 nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 2 300 Eur (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Iš ieškovo pateiktos fotonuotraukos nustatyta, kad atsakovė išrašė paraišką-sutartį už dažymo paslaugas 900 Eur sumai. Fotonuotraukos apačioje matyti „lu“ „gauta 2019 m. rugsėjo 2 d. 09.02“.
9.4. Iš ieškovo pateiktos fotonuotraukos nustatyta, kad asmuo pavadintas „lu“ atsiuntė paraišką-sutartį bei paaiškino busimų darbų aplinkybes.
9.5. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019 m. rugsėjo 16 d. – 2019 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – metalinis angaras-servisas, metalinis angaras-sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūra, pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisro židinio zona yra metalinio angaro-serviso rytinėje dalyje. Iš šios pastato dalies gaisras išplito į administracines patalpas, dažų sandėlį, pastato vakarinę dalį, ir šalia esančius pastatus. Nustatytoje gaisro židinio zonoje yra du automobiliai ir automobilių dažymo kamera. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilyje Nr. 1 (ginčo Transporto priemonė – teismo pastaba) akumuliatoriaus nebuvo. Automobilio Nr. 2 („Audi A5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – teismo pastaba) bagažinės skyriuje ir dažymo kameroje buvo aptikti elektros instaliacijos laidų fragmentai su vizualiai avariniam darbo rėžimui būdingais požymiais. Pagal apžiūrų rezultatus nustatyti gaisro kilimo priežasties nėra galimybės. Gaisras servise galėjo kilti dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio, automobilio Nr. 2, arba dažymo kameros elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, automobilių dažymo kameros technologinio proceso pažeidimo ar gedimo.
9.11. Į bylą pateikta Jungtinių Amerikos Valstijų Transporto priemonės dokumentas.
9.12. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW 530e“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 33 170 Eur.
9.13. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad nuotraukose pavaizduota Transporto priemonė „BMW 530e“ be valstybinių numerių, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nuotraukose matyti, jog Transporto priemonė apgadinta – sudaužytas priekinis buferis, keleivio pusės sparnas, variklio dangtis (kapotas) ir kt. Transporto priemonės viduje matyti sprogusi vairuotojo pusėje, vaire esanti oro pagalvė.
9.16. Iš AB „SEB“ pavedimo kopijos, nustatyta, kad ieškovui L. R. 2024 m. balandžio 20 d. pervedė 8 400 Eur už transporto priemonę „BMW 535“.
Dėl žalos dydžio
16. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 33 170 Eur žalos, iš kurių 2 300 Eur yra Transporto priemonės įsigijimo kaštai, o 30 870 Eur – negautos pajamos. Atsakovė sutinka atlyginti 2 300 Eur, o likusią reikalaujamą priteisti sumą laiko nepagrįsta. Trečiojo asmens pozicija nagrinėjamu klausimu yra analogiška atsakovės pozicijai.
17. Ieškovas negautas pajamas grindžia VšĮ „Emprekis“ duomenimis, iš kurių teismas nustatė, kad automobilio „BMW 530e“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo 33 170 Eur.
18. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
19. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.).
20. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 34 punktas, kt.).
21. Teismo vertinimu, ieškovui iš atsakovės priteisini 2 300 Eur, tuo tarpu reikalavimas dėl 33 170 Eur žalos (negautų pajamų) priteisimo yra neapgrįstas. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
21.1. Ieškovas reikalaujamas priteisti negautas pajamas grindė ne realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis, o tikėtinomis pajamomis:
21.1.1. Ieškovas neįrodinėjo, kad verčiasi automobilių perpardavimu arba, kad yra anksčiau tai daręs, esant analogiškoms aplinkybėms, t. y. kad buvo įsigijęs automobilį su defektais, jį suremontavo, keletą metų eksploatavo pats, o po to – pardavė. Ieškovas neteikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų, kokias pajamas jis yra anksčiau gavęs iš tokios veiklos.
21.1.2. Ieškovas nurodė, kad Transporto priemonė buvo įsigyta asmeniniam naudojimui. Tad nesant duomenų, kad ieškovas anksčiau būtų vykdęs aukščiau aprašytą automobilių perpardavimo veiklą, Transporto priemonės asmeninio naudojimo kontekste, teismas neturi pagrindo labiau tikėti, kad ieškovo nurodoma Transporto priemonės „remonto-eksploatavimo-pardavimo“ schema ateityje būtų neišvengiamai realizuota.
21.1.3. Ne mažiau svarbu ir tai, kad per tuos keletą metų, kuriuos, ieškovo teigimu, jis būtų asmeniškai eksploatavęs Transporto priemonę, ji galėjo būti prarasta ar sugadinta dėl ieškovo kaltės ir jei ieškovas nebūtų apsidraudęs kasko draudimu, vėlesnis Transporto priemonės realizavimas ir gavimas jo nurodomų pajamų taptų neįmanomu.
21.2. Ieškovas negautas grindžia VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad automobilio „BMW 530e“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo 33 170 Eur. Teismas pažymi, kad 2019 m. rugsėjo mėnesis yra žalos atsiradimo momentas, o ne tikėtino Transporto priemonės realizavimo momentas. Todėl net jei teismas laikytų, kad ieškovas įrodė, kad jo reikalaujamos priteisti negautos pajamos yra realios, įrodytos, neišvengiamos, o ne (kaip šiuo atveju) menkai tikėtinos, spręsdamas dėl jų dydžio negalėtų remtis nagrinėjamos VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis. Pažymėtina, kad ši civilinė byla iškelta 2024 m. birželio 6 d., tad ieškovas turėjo galimybę pateikti duomenis apie analogiškų Transporto priemonei automobilių rinkos vertę tariamo jos realizavimo, o ne žalos atsiradimo momentui.
22. Teismas atskirai pažymi, kad nors ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad investavo į Transporto priemonę savo asmenines lėšas ir teikė teismui fotonuotraukas iš internetinio puslapio www.rrr.lt, kuriose užfiksuotos naudotų automobilių (BMW) dalių kainos, tačiau ieškovas ieškinio reikalavimo atitinkamai netikslino, nekeitė nei ieškinio pagrindo, nei dalyko. Dėl šios priežasties teismas dėl minėtų galimai ieškovo į Transporto priemonę investuotų asmeninių lėšų (kurių ieškovas neprašė teismo priteisti iš atsakovės ir neapmokėjo tokio reikalavimo žyminiu mokesčiu) plačiau nepasisako.
23. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas ieškovo reikalavimą dėl žalos iš atsakovės priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia ieškovui iš atsakovės 2 300 Eur.
Dėl procesinių palūkanų
24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tad ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 246 Eur bylinėjimosi išlaidų (746 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti). Tuo tarpu atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2 020 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Taigi ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 7 procentais, ieškovui iš atsakovės priteistina 157,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai, atlikus priešpriešinių vienarūšių įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 1 862,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis).
27. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7,93 Eur, ši suma nepriteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Dėl baudos atsakovei (ne)skyrimo
28. Ieškovas, be materialiųjų reikalavimų atsakovei, teisminio proceso metu suformulavo ir procesinio pobūdžio prašymą, t. y. skirti atsakovei 500 Eur baudą už neteisingą, nesąžiningą atsakovės advokato elgesį, kuriuo buvo veikiama prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
29. Pasisakant dėl prašymo skirti 500 Eur baudą atsakovei už sąmoningą piktnaudžiavimą procesu vertinama, kad CPK 95 straipsnyje nurodyta, jog teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
30. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: 1) piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje; 2) neigiami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio. Sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-684/2025, nutarties 35–38 punktai).
31. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tyčia vilkino bylos nagrinėjimą, veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Sutiktina su atsakovės atstovo pozicija, jog ikiteisminio tyrimo metu, rašant skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, duomenys, susiję su ieškovo sudegusia Transporto priemone, nebuvo aktualūs. Tuo tarpu byloje esantys duomenys nepatvirtina ieškovo teiginių, kad atsakovės atstovas buvo pilnai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Priešingai, ieškovui pateikus ikiteisminio tyrimo medžiagą, atsakovė iš karto pripažino aplinkybę, kad rangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir Transporto priemonė gaisro metu sudegė. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra jokio poreikio svarstyti sankcijų už piktnaudžiavimą procesu klausimo, todėl prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Ž. G. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jusada Plius“ 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2024 m. birželio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo Ž. G. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jusada Plius“ naudai 1 862,78 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jusada Plius“ atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.