Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2948 Bylos Nr. eCIK-966/2026 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01594-2024-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 21 d. paduotu ieškovo Ž. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovui priteista iš atsakovės UAB „Jusada Plius“ 2300 Eur nuostolių atlyginimas, penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl 30 870 Eur priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui Ž. G. iš atsakovės UAB „Jusada Plius“ 30 870 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai susiaurino žalos sampratą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, nes vertino tik automobilio įsigijimo kainą, neatsižvelgdami į tai, kad gaisro metu buvo sunaikintas jau suremontuotas ir naudojimui parengtas automobilis. Ieškovo teigimu, žalą sudarė ne 2300 Eur vertės automobilis su defektais, o automobilis, į kurio atkūrimą ieškovas buvo papildomai investavęs lėšų ir darbo, todėl žala turėjo būti vertinama pagal prarasto turto faktinę vertę. Teismai neįvertino įrodymų apie automobilio remontui panaudotas dalis ir ieškovo patirtas išlaidas. Pagal teismų praktiką žala asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 s. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Be to, žala turtui gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis, t. y. turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Ieškovo teigimu, byloje turėjo būti sprendžiama dėl visiško nuostolių atlyginimo principo pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, kai nukentėjusysis turi būti grąžintas į tokią turtinę padėtį, kokioje būtų buvęs, jei žalos nebūtų atsiradę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nepripažino ieškovo negautomis pajamomis jo prarastos galimybės disponuoti automobiliu ir gauti iš jo turtinę naudą ateityje. Byloje liko visiškai neįvertinta aplinkybė, kad iki gaisro automobilis buvo ieškovo suremontuotas tiek, kad buvo visiškai parengtas dalyvauti eisme, todėl, ieškovui remiantis visiško nuostolių atlyginimo principu, turėjo būti atlygintos visos automobilio atkūrimui patirtos išlaidos ir prarasta galimybė gauti iš jo turtinę naudą. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių esminių ieškovo argumentų.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami žalos dydį nustatyti pagal automobilio rinkos vertę žalos padarymo dieną, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 5 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad kai žalos atlyginimas pagal teismo sprendimo dienos kainas neužtikrintų visiško žalos atlyginimo, gali būti taikomos žalos padarymo dieną galiojusios kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011). Teismai byloje neteisingai sprendė, kad ieškovas, prašydamas priteisti žalą, siekė praturtėti kito asmens sąskaita. Priešingai, pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, ieškovas pagrįstai turėjo teisėtus lūkesčius, kad bus atsižvelgta į jo pateiktus rašytinius dokumentus, nustatančius ieškovo nuostolių sumą, kuri būtų apskaičiuojama pagal kainas, buvusias nuostolių atsiradimo dieną. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 automobilio vidutinės rinkos vertės duomenys gali būti tinkamas įrodymas žalai nustatyti, taip pat kai automobilis žalos padarymo metu nebuvo įregistruotas ar nedalyvavo eisme. Teismai taip pat nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. nutartimi analogiškoje byloje, kurioje automobilio rinkos vertės nustatymo duomenys buvo pripažinti tinkamu žalos dydžio įrodymu. Ieškovo teigimu, tai patvirtina, kad VšĮ „Emprekis“ pažyma buvo tinkamas įrodymas, o ją paneigiančius duomenis turėjo pateikti atsakovė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamais teismų procesiniais sprendimais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti Ž. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 695 (šešių šimtų devyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugpjūčio 17 d. Kredito unijos „Taupa“ SEPA mokėjimo nurodymu Nr. 5000013325. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.