Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10443-952/2021, pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovams žemės ūkio bendrovei „Miežaičiai“ ir A. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, nepašalinus ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ieškinio laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui, nepašalinus trūkumų

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

13. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

14. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

15. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamos bylos atveju aktualiame CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 12 punktas).

17. Tai reiškia, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas.

18. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

19. Vertinant ieškovo atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų.

20. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nustatė, kad 1) aiškiai ir konkrečiai suformuluoti teismui reikalavimą; 2) teismui pateiktas papildomų dokumentų kopijas patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka; 3) pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašus apie žemės sklypą; 3) įrodymus apie iškirstą mišką; 4) pateikti įrodymus, kad yra sumokėtas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas šalindamas teismo nustatytus trūkumus pateikė patikslintą civilinį ieškinį, mokėjimo nurodymą, jog sumokėjo reikiamo dydžio žyminį mokestį, tačiau nepašalino kitų teismo nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė Nekilnojamojo turto registro išrašo apie žemės sklypą, įrodymus apie iškirstą mišką.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas šalindamas pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, t. y. patikslino ieškinio reikalavimus, 2021 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo 207 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad apeliantas nepateikė teismo nurodytų įrodymų apie žemės sklypą ir išskirstą mišką ir padarė išvadą, kad apeliantas nepašalino trūkumų.

23. Šiuo atveju sutiktina, kad teismas pagrįstai nurodė šalinti trūkumus dėl pateiktų procesinių dokumentų kopijų ir priedų patvirtinimo, žyminio mokesčio sumokėjimo, atkreipė dėmesį į ieškinio reikalavimo suformulavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė ir tokia situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui terminą pateikti duomenis, apie žemės sklypą ir iškirstą mišką, iš esmės įpareigojo ieškovą jau ieškinio priėmimo stadijoje pateikti įrodymus pagrindžiančius ieškinio pagrįstumą.

24. Ieškovas patikslintame ieškinyje suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) priteisti solidariai iš atsakovo nuostolių atlyginimą, neturtinę žalą, procesines palūkanas ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, o reikalavimą grindė tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovei UAB „Biomasės centras“ leidus atsakovas A. J. savavališkai iškirto apeliantui priklausantį mišką dėl ko apeliantui buvo padaryti nuostoliais, bei teikė įrodymus – nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nepateikė pirmosios instancijos teismo nurodytų įrodymų. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl įrodymų įrodomosios reikšmės, teismas šiuos įrodymus vertina priimdamas sprendimą, o ieškovas ieškinyje turi tik nurodyti, bet ne įrodyti faktinį ieškinio pagrindą. Be to, pažymėtina, kad ieškovas turi teisę tikslinti savo poziciją ir teikti (prašyti išreikalauti) papildomus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad patikslintame ieškinyje apeliantas pateikė naują prašymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau už šį prašymą nesumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tikslinga buvo sudaryti ieškovui galimybę pašalinti šį trūkumą.

26. Kaip jau minėta, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo teismas turi įvertinti tik tai, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ją įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, turi galimybę surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus pateikiant įrodymus apie žemės sklypą ir išskirstą mišką, nepagrįstai nesprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimo, bet vertino, kad ieškovui trūkumų nepašalinus, ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu klausimas dėl ieškinio priėmimo, trūkumų šalinimo spręstinas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimo ir dėl šių įrodymų palieka spręsti pirmosios instancijos teismui.

27. Atsižvelgdamas į šioje byloje pateikto ieškinio ir atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas išaiškina apeliantui dėl teisės pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir iš dalies netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo G. Š. ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.