Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Sodbeta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1890-1004/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Sodbeta“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. P2-166-841/2016. Nurodė, jog 2016-08-25 nutartimi buvo patenkintas antstolio R. K. prašymas ir bauda, paskirta UAB ‚Sodbeta“ direktorei L. Š. buvo padidinta iki 50,00 Eur už dieną. Nurodė, kad nutartis pažeidžia teisėtus UAB „Sodbeta“ interesus, nes paaiškėjo, jog UAB „Ausnė“ nuo 2016-08-25 gauna elektros tiekimą iš AB ESO, todėl išnyksta pagrindas ir laikinosioms apsaugos priemonėms, ir baudai. Prašymą atnaujinti procesą grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Sodbeta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. P2-166-841/2016, kurioje buvo nagrinėjamas antstolio R. K. prašymas dėl baudos padidinimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nevykdymą. Antstolio prašymas Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-25 nutartimi patenkintas ir 2016-03-29 nutartis, kuria UAB “Sodbeta” direktorei L. Š. paskirta 10,00 Eur bauda, pakeista, paskiriant 50,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (nuo 2016-08-11) iki laikinųjų apsaugos priemonių dėl įpareigojimo įvykdymo ar procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, atlikimo. Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-07 nutartimi UAB „Sodbeta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkintas ir panaikintos 2016-02-26 teismo nutartimi taikytos (2016-03-07 nutartimi patikslintos) laikinosios apsaugos priemonės bei panaikinta 2016-08-25 nutartis. Šia nutartimi buvo pakeista 2016-03-29 nutartis dėl UAB „Sodbeta“ direktorei L. Š. paskirtos baudos padidinimo iki 50,00 Eur nuo 2016-08-11 už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Ginčas iš esmės tarp UAB „Sodbeta“ ir UAB „Ausnė“ civilinėje byloje Nr. e2-2792-841/2016 išspręstas 2016-06-13 sprendimu.

Teismas sprendė, jog proceso atnaujinimas yra galimas tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytais pagrindais ir sąlygomis dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių, įsakymų ar nutarimų), kuriais ginčas išspręstas iš esmės, o ne dėl tarpinių nutarčių, tai yra, šiuo atveju prasidėjus vykdymo procesui, atsakovei nevykdant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl jis nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį, kuria atsisakyta nagrinėti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. P2-166-841/2016 apeliantė (pareiškėja) prašo ją panaikinti ir prašymą dėl bylos atnaujinimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

Prašoma atnaujinti civilinė byla dėl baudos padidinimo turi visus užbaigtos bylos požymius. Tai yra atskira byla, kadangi skirtingos proceso šalys – materialinėje byloje ginčas kilo tarp UAB „Sodbeta“ ir UAB „Ausnė“, o prašomoje byloje procesą pradėjo antstolis. Visiškai skirtingas bylos pagrindas – ginče tarp UAB „Sodbeta“ ir UAB „Ausnė“ spręstas elektros energijos sutarties galiojimo klausimas, o prašomoje atnaujinti byloje – bausmė už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Akivaizdžiai skirtingi pareikšti reikalavimai ir abi bylos nagrinėtos skirtingais proceso numeriais, skirtingų teisėjų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (pareiškėjos) UAB „Sodbeta“ atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Ausnė“ prevencinį ieškinį dėl uždraudimo nutraukti elektros energijos tiekimą atsakovei UAB „Sodbeta“. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė UAB „Sodbeta“ įpareigota tęsti elektros energijos tiekimą į ieškovės UAB „Ausnė“ valdomus statinius, adresu (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. e2-2792-841/2016; 26-27 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pagal pareiškėjo antstolio R. K. prašymą UAB „Sodbeta“ direktorei L. Š. skirta 10,00 Eur bauda nuo 2016-03-16 už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo UAB „Ausnė“ naudai iki laikinųjų apsaugos priemonių dėl įpareigojimo įvykdymo nustatyto Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti laikinąją apsaugos priemonę (civ. byla Nr. P2-72-776/2016; 11-13 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ginčas tarp ieškovės ir atsakovės išspręstas iš esmės. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimas pakeistas iš dalies (civ. b. Nr. e2-2792-841/2016; 175-178 b. l.; 215-221 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pagal antstolio R. K. prašymą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis pakeista, padidinant UAB „Sodbeta“ direktorei L. Š. baudą iki 50,00 Eur per dieną (civ. b. P2-166-841/2016; 23-25 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. apylinkės teismo nutartimi 2016 m. vasario 26 d. nutartis (patikslinta 2016-03-07 nutartimi) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis (kuria pakeista 2016-03-29 nutartis), panaikintos (civilinės bylos Nr. P2-2792-841/2016, II t., 8-9 b. l.).

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Sodbeta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. P2-166-841/2016. Apeliantė (pareiškėja) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone ir mano, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog UAB „Ausnė“ nuo 2016-08-25 gauna elektros tiekimą iš AB ESO, išnyksta pagrindas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ir baudai. Teismas su šiais apeliantės (pareiškėjos) argumentais nesutinka ir pasisako dėl įstatyme nustatyto proceso atnaujinimo pagrindų ir sąlygų.

Pažymėtina, kad konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-260/2012 ir kt.).

CPK 365 straipsnyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Bylos užbaigimas reiškia teismo sprendimo, kuriuo ginčas tarp šalių dėl materialaus teisinio reikalavimo išspręstas iš esmės arba nutarties, kuria byla nutraukta, įsiteisėjimą. Tuo atveju, kai teismas byloje procesiniu sprendimu išsprendžia klausimą, kuris negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių dėl to, jog teismas anksčiau nėra išsprendęs kito klausimo, kurio išsprendimas yra būtina sąlyga nagrinėjamam klausimui spręsti, laikoma, kad yra priimtas tik tarpinis procesinis sprendimas, t. y. ne dėl ginčo esmės. Nesant privalomos proceso atnaujinimo civilinėje byloje sąlygos – bylos užbaigimo, proceso atnaujinimas dėl teismo tokio procesinio sprendimo negalimas.

Proceso atnaujinimas, kaip išimtinė subjektinių teisių gynybos forma, turi turėti teisinę prasmę ir atspindėti šios procedūros ekstraordinarumą, jos išimtinį pobūdį. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos išnagrinėtos civilinės bylos šios proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) Civilinė byla turi būti užbaigta; 2) Pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo; 3) Turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) Pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog apeliantės (pareiškėjos) UAB „Sodbeta“ argumentai, kad prašoma atnaujinti civilinė byla dėl baudos padidinimo turi visus užbaigtos bylos požymius, nes tai yra atskira byla, skirtingu pagrindu ir dalyku, su skirtingomis proceso šalimis, nagrinėta skirtingu proceso numeriu, skirtingų teisėjų atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžtina, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o vėliau ir iš to kilusios pasekmės – skirta (2016-03-29 nutartis) ir padidinta (2016-08-25 nutartis) bauda dėl įpareigojimo nevykdymo, buvo išvestinis reikalavimas (prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ausnė“ prevencinį ieškinį atsakovei UAB „Sodbeta“. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis perduota vykdyti antstoliui R. K., o atsakovei nevykdant nutarties, antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už įpareigojimų nevykdymą, dėl ko, prasidėjus vykdymo procesui užvesta atskira byla. Dar kartą pažymėtina, jog įstatyme nėra įtvirtintos galimybės atnaujinti procesą tarpinėse nutartyse, kas šiuo atveju laikytinos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, baudų už jų nevykdymą paskyrimo ar paskirtų baudų padidinimo.

Taigi, apeliacinės instancijos teismu vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartys įgyvendino laikinųjų apsaugos priemonių (tarpinio sprendimo teisinius padarinius), o ne 2016-06-13 sprendimo padarinius, kadangi būtent pastaruoju procesiniu dokumentu civilinėje byloje išspręstas ginčas iš esmės.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.