- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1991-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19481-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MGP Investicija“
- Ieškovas
- S. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MGP Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MGP Investicija“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo, be pagrindo įgyto turto grąžinimo, delspinigių ir baudos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „MGP Investicija“ 23 000 Lt be pagrindo įgyto turto, 32 400 Lt delspinigių, 4 500 Lt baudą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
Nurodė, kad atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o ieškovas reiškia ženklų 59 900 Lt dydžio reikalavimą. Atsakovas tokių lėšų neturi, be to, gali imtis nesąžiningų veiksmų siekiant dar labiau pabloginti savo finansinę padėtį ar perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui UAB „MGP Investicija“ priklausantį nekilnojamąjį turtą 59 900 Lt, jo nesant pakankamai – kilnojamąjį turtą, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – lėšas, esančias banko įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, kurių suma neviršija paminėtos sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui jį valdyti ir naudoti. Iš areštuotų lėšų leista atlikti privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su darbuotojais bei ieškovu pagal pareikštą ieškinį.
Išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad ieškinio faktinį pagrindą patvirtina ieškinio turinys ir prie ieškinio pateikti įrodymai (CPK 144 str. 1 d.). Atsakovui pareikštų reikalavimų suma siekia 59 900 Lt. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „MGP Investicija” 2013 m. balanso nustatė, kad įmonė turi turto už 447 806 Lt (iš jų ilgalaikis turtas sudaro tik 55 170 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 558 972 Lt. Nurodytu laikotarpiu įmonės grynasis nuostolis siekė 131 510 Lt. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, jog ieškovo reikalavimų suma atsakovui yra pakankamai didelė, todėl nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „MGP Investicija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kurioje buvo taikytas areštas bendrovės piniginėms lėšoms.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ginčijama nutartimi buvo taikytas apelianto piniginių lėšų areštas, tačiau naudojimasis piniginėmis lėšomis yra būtina sąlyga apeliantui vykdyti ūkinę veiklą ir nebankrutuoti. Tai reiškia, kad taikytas areštas yra neefektyvus, o, sutrikus apelianto ūkinei veiklai, net ir teismui tenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas taptų dar sudėtingesnis. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką įmonės veiklos tęstinumas yra didesnė vertybė nei ieškovo interesų apsauga, kuomet nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1485/2012; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2604/2011). Kadangi apeliantas vykdo veiklą nekilnojamojo turto srityje, jam būtina atsiskaityti su savo kontrahentais už gaunamas paslaugas, o to negalint padaryti, gali sutrikti įmonės veikla arba bankrutuoti. Apeliantas yra pajėgus veikti pelningai ir didinti savo turtą, tuo pačiu ir įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, nes sėkmingą veiklą vykdo jau nuo 2007 metų.
2) Kadangi taikomi suvaržymai neproporcingai trikdo apelianto veiklą, ieškovo interesų apsauga turi būti užtikrinama, taikant kitokio turto areštą. Apeliantui nuosavybės teise priklauso techniškai tvarkingas automobilis Mercedes-Benz (2009 m.). Šio automobilio vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra 84 000 - 94 000 Lt. Net ir atskaičiavus sprendimo vykdymo išlaidas, automobilio vertės visiškai pakanka ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, todėl šios transporto priemonės areštas užtikrintų ieškovo interesus.
Šalies argumentai
Ieškovas S. Š. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Apeliantas nutyli, kad, vykdant skundžiamą nutartį, antstolis Darius Bliznikas surašė turto aprašą, kuriuo areštavo atsakovo turtines teises į nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir kelių transporto priemonę Mercedes Benz ML280. Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nereiškė jokių pastabų ar pretenzijų antstoliui dėl aprašyto (areštuoto) atsakovo turto masto ir nepateikė įrodymų apie jo turimo turto realią vertę, jo likvidumą.
2) Atsakovas neįrodė, kad sėkmingai vykdo veiklą, turi patikimų partnerių, klientų ir pan. Teismo nutartimi nustatytas areštuotino turto eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, todėl nėra pagrindo keisti. Be to, tik 10 000 Lt piniginių lėšų buvo areštuota, todėl jai tai kelia realią grėsmę jo veiklos tęstinumui, konstatuotina, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki. Atsakovo siūlomo areštuoti turto (automobilio) vertė įrodinėjama informacija iš automobilių skelbimo portalo www.autoplius.lt, pateikiant ne analogiškų transporto priemonių skelbimus. Atsakovas nepateikė jokių realių ir patikimų duomenų (įrodymų) apie tikrąją jo turimo automobilio būklę, techninį stovį, nepateikė informacijos, ar šis automobilis nėra įkeistas, kitaip suvaržytas ir pan. Be to, atsakovo teiginiai, jog neva jo automobilis vidutiniškai kainuoja nuo 84 000 Lt, neatitinka ir paties atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodomą jo turimo turto vertę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, įvykdymą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad, tenkindamas ieškovo prašymą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo apeliantui (atsakovui) UAB „MGP Investicija“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškinio sumai (59 900 Lt), jo nesant pakankamai – kilnojamąjį turtą, neužtekus tokio turto - lėšas, esančias banko įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su darbuotojais bei ieškovu pagal pareikštą ieškinį. Ginčydamas šią teismo nutartį, apeliantas (atsakovas) pateikė atskirąjį skundą. Įvertinus atskirojo skundo argumentus, matyti, kad apeliantas iš esmės sutinka su taikyta laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi, tačiau ginčija pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. prašo sumažinti CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės mastą, atsisakant piniginių lėšų arešto. Atsižvelgiant į tai apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar šiuo atveju yra pagrindas netaikyti arešto atsakovo piniginėms lėšoms.
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui (atsakovui), jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys (priešieškinis) būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui (ieškovui), jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys (priešieškinis) – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti, ar tam tikros rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1509/2014). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas sudaro geresnes galimybes įvykdyti ir teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų, jeigu jis nagrinėjamoje byloje būtų priimtas ieškovo (apelianto) naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2009 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2009; 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1020/2012; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2000/2013; 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014; 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1392/2014).
Bylos duomenys įrodo, kad vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis areštavo tokį apelianto turtą: turtines teises į nekilnojamąjį turtą, kelių transporto priemonę MERCEDEZ BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigines lėšas 10 000 Lt, esančias banko sąskaitose (54, 55 b. l.) Bendra areštuoto turto vertė sudaro 59 900 Lt, t. y. iš esmės atitinka pareikšto ieškinio kainą. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto apelianto UAB „MGP Investicija“ balanso už 2013 m. matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad bendrovės turimą turtą sudaro materialus turtas (55 170 Lt), išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (7 452 Lt), per vienerius metus gautinos sumos (392 636 Lt) ir pinigai (6 242 Lt). Taigi pagrindinę bendrovės turto dalį sudaro gautinos sumos (447 806 Lt), o grynieji pinigai sudaro tik nežymią turto dalį (6 242 Lt). Iš to darytina išvada, kad bendrovės piniginių lėšų suvaržymas neabejotinai trikdo jos ūkinę – komercinė veiklą ir tuo pačiu kelia grėsmę tokios veiklos vykdymui, nes bendrovės ūkinės - komercinės veiklos vykdymui yra reikalingos apyvartinės lėšos. Negalėdamas jomis disponuoti, atsakovas negalėtų toliau sėkmingai tęsti vykdomos ūkinės - komercinės veiklos, kas pagal teismų formuojamą praktiką prieštarautų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams. Taigi būtent stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Teisminio nagrinėjimo metu areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias lėšas, kai jis turi tik nedidelės vertės tokių lėšų, gali būti negrįžtamai sutrikdoma juridinio asmens veikla. Atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės šioje byloje įvykdyti teismo sprendimą, t. y. būtų pasiektas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjami atveju yra pagrindas netaikyti atsakovo piniginių lėšų arešto, nes dėl pritaikyto tokio arešto gali būti padaryta žala ne tik pačiai įmonei, bet ir kelia pavojų bendrovės vykdomai veiklai ar net jos gyvavimo sąlygoms.
Būtina pažymėti ir tai, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas esant dviem privalomoms sąlygoms: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Spręsdamas dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad šioje byloje didžiąją dalį ieškiniu pareikštų reikalavimų sudaro prašomos priteisti netesybos (iš viso 36 900 Lt), kurias teismas, esant CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, gali mažinti. Esant pagrindui manyti, kad bent dalis ieškovo pareikštų reikalavimų gali būti nepatenkinti, todėl tokių reikalavimų daliai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad šiuo atveju pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl 23 000 Lt be pagrindo įgyto turto priteisimo ir didžioji dalis išvestinių reikalavimų (dėl netesybų priteisimo) yra užtikrinti apelianto (atsakovo) turto areštu, todėl, neužtikrinus santykinai nedidelės ieškiniu pareikštų reikalavimų dalies, nebus pažeisti ieškovo interesai. Be to, byloje nepateikta ir tokių duomenų, jog turimas pinigines lėšas atsakovas gali paslėpti, sumažinti ar vengti įvykdyti ieškovui tikėtinai palankų teismo sprendimą.
Esant nurodytoms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atsakovo UAB „MGP Investicija“ piniginėms lėšoms taikytas areštas, keistina, panaikinant atsakovo piniginių lėšų areštą (CPK 3 str. 7 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atskirąjį skundą patenkinus, apeliantas (atsakovas) UAB „MGP Investicija“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už atskirąjį skundą apeliantas sumokėjo 145 Lt (41 b. l.). Duomenų bei įrodymų apie kitas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta (CPK 178, 179 str.). Esant nustatytoms aplinkybėms, iš ieškovo priteistina apeliantui (atsakovui) UAB „MGP Investicija“ 145 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį dalyje, kurioje taikytas atsakovo UAB „MGP Investicija“ lėšų, esančių banko įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, areštas, panaikinti ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo S. Š. prašymą dalyje dėl atsakovo UAB „MGP Investicija“ lėšų arešto.
Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. Š. (duomenys neskelbtini) apelianto (atsakovo) UAB „MGP Investicija“ (į. k. 300871095) naudai 145 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.