Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „MGP Investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui UAB „MGP Investicija“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo bei delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad atliko darbus pagal sutartį. Atsakovas neneigia, kad atlikus tarpinius darbus, tarp šalių nebuvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas (nes tuo metu šalis siejo pasitikėjimo santykiai), tačiau tai savaime nereiškia, kad sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti. Pagal teismų praktiką darbų priėmimo-perdavimo aktas negali būti suabsoliutinamas, todėl byloje turi būti tiriami ir vertinami kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti darbų atlikimo faktą. Teismas nevertino kitų byloje surinktų įrodymų, o būtent atsakovo direktoriaus G. G. paaiškinimų, kokie darbai buvo atlikti ir kokiu būdu sutartis buvo vykdoma. Šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau nagrinėjamu atveju į tai nebuvo atsižvelgta. G. G. paaiškinimuose dėstomas aplinkybes dėl darbų atlikimo fakto patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai, tai yra būtent atsakovo pateiktas susirašinėjimas su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Nacionaline žemės tarnyba. Atsakovas taip pat derino su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriumi sklypo detaliojo plano keitimo klausimą. Taip pat buvo užsakyti bei atlikti sklypo kadastrinių matavimų darbai, parengtas sklypo plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, projektas pagal 2010 m. kovo 8 d. ir 2011 m. liepos 11 d. prašymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad šiuos darbus atliko pats, tai reiškia, kad darbai buvo atlikti atsakovo. Teismas netinkamai vertino ieškovo atliktus mokėjimus. Sutarties pasirašymo dieną ieškovas pagal sutarties priedą Nr. 1 sumokėjo 15.000 Lt už parengiamojo etapo darbus. Atsakovas parengiamojo etapo darbus atliko, kas ir buvo paaiškinta G. G. teismo posėdžio metu. Ieškovas dėl darbų atlikimo jokių pretenzijų nereiškė. Praėjus 5 mėnesiams, tai yra 2010 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas atsakovui papildomai sumokėjo 8.000 Lt. Tai dar kartą patvirtina, kad parengiamojo etapo darbai buvo atlikti, nes ieškovas priešingu atveju nebūtų mokėjęs avansinės įmokos už antro etapo darbus.

2) Teismas neįvertino aplinkybės, dėl kurios sutartis nebuvo įvykdyta iki galo. Sutarties vykdymo metu ieškovui atsirado galimybė prijungti (papildomai išsinuomoti) šalia sklypo esantį valstybinės žemės plotą. Todėl ieškovo pavedimu atsakovas parengė kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl sklypo plano pakeitimo (praplėtimo) ribų. Šios aplinkybės ieškovas neginčijo ir ją pripažino bylą nagrinėjant iš esmės. Būtent pasikeitusi ieškovo valia dėl gretimo sklypo prijungimo ir sustabdė pagrindinio detaliojo sklypo plano rengimą. Ieškovui buvo paaiškinta, kad detalųjį planą būtų tikslinga atlikti vieną kartą, tai yra prie esamo sklypo prijungus gretimą sklypą. Ieškovui taip pat buvo paaiškinta, kad darbus būtų tikslinga atlikti palaipsniui – pirma, turėjo būti susitarta dėl gretimos žemės prijungimo ir ribų. Priešingu atveju pirminis detalaus plano rengimas būtų betikslis, nes prijungus gretimą žemės sklypą, vėl reikėtų rengti naują detalųjį planą. Šias aplinkybes pripažino ir patvirtino pats ieškovas teismo posėdžio metu. Atsakovas ilgą laiką nuo sutarties sudarymo pradžios laukė kol ieškovas užbaigs gretimo žemes sklypo prijungimo procedūrą, tačiau ieškovui nepavyko susitarti su gretimo žemės sklypo savininke. Todėl gretimas žemės sklypas nebuvo prijungtas. Šis aplinkybių pasikeitimas lėmė, jog pirma, reikėjo užbaigti derybas dėl sklypo pasidalijimo ribų. Ieškovas buvo įpareigotas pateikti notaro patvirtintą susitarimą dėl šio žemės ploto pasidalijimo ribų. Toks susitarimas buvo sudarytas 2011 m. liepos 21 d., o Miesto plėtros departamentui pateiktas dar vėliau. Antra, buvo reikalinga gauti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos pritarimą sklypų padidinimui, prijungiant valstybinės žemės plotą. Šis pritarimas buvo gautas tik 2012 m. sausio 10 d. Trečia, Nacionalinė žemės tarnyba turėjo patvirtinti sklypo planą, prilygintą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui. Būtent ieškovui tenka prisiimti pasekmes, susijusias su darbų neatlikimu per sutartyje nustatytą terminą.

3) Miesto plėtros departamento 2014 m. sausio 28 d. atsakyme tėra nurodyta, jog atsakovas nesikreipė į Miesto plėtros departamentą dėl sklypo detaliojo plano rengimo bei sąlygų sąvado gavimo, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog atsakovas neatliko jokių darbų. Rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisyklę, jog kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, tai yra nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsakovas turėjo vykdyti ne tik sutartyje numatytas pareigas, bet ir atsižvelgti į ieškovo valią. Šią savo pareigą atsakovas atliko tinkamai. Taip pat, atsakovas tinkamai įvykdė įsipareigojimus, numatytus sutarties priedo 1 punkte, nes praėjus 5 mėnesiams ieškovas sumokėjo avansinę įmoką už kito etapo darbų atlikimą.

4) Teismas padarė neteisingą išvadą, jog yra teisinis pagrindas skirti atsakovui 4.500 Lt baudą pagal sutarties 6.4. punktą. Pagal sutarties 6.4. punktą, jeigu vykdytojas nekokybiškai atlieka arba atliko pavestus darbus, tai užsakovas gali vienašališkai nutraukti sutartį ir įgyja teisę reikalauti iš vykdytojo sumokėti 5 procentų baudą nuo bendros sutarties kainos. Esamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas darbus atliko nekokybiškai, o teigė, kad darbai iš viso nebuvo atlikti. Tai reiškia, kad bauda pagal Sutarties 6.4. punktą negalėjo būti skiriama, nes nebuvo įrodinėjamas ir įrodytas darbų nekokybiškumo faktas. Ieškovo įrodinėtas darbų neatlikimo faktas ir darbų nekokybiškumas yra dvi skirtingos kategorijos, kurios negali būti tapatinamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl sutartyje nustatytų suvaržymų, teismas neturi diskrecijos teisės šiuos aiškinti plečiamai, nes taip būtų pažeista susitariančiųjų subjektų teisių pusiausvyra, toks sprendimas būtų netikėtas (siurprizinis) ir neatitiktų tikrosios sandorio šalių valios

5) Teismas priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri neatitinka rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų. Ieškovo pareikštas ieškinys ir jame keliami klausimi nėra sudėtingi, be to, teismas ieškinį patenkino visai kitu teisiniu pagrindu nei buvo nurodęs ieškovas. Todėl teismo nustatyta maksimali suma už ieškinio parengimą (3.000 Lt) nėra adekvati ir teisinga, todėl mažintina. Atitinkamai mažintina ir teismo nustatyta suma (600 Lt) už ieškovo atstovavimą teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl tinkamo sutarties sąlygų vykdymo, faktiškai atliktų darbų bei netesybų mokėjimo pagrindo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas su atsakovu 2010 m. kovo 15 d. sudarė Teritorijos detaliojo planavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis, garantijomis ir terminais atlikti sklypo, (duomenys neskelbtini), ir aplinkinės teritorijos, pagal gautą planavimo sąlygų sąvadą, teritorijos detalųjį planavimą, keičiant minėto sklypo naudojimo paskirtį į komercinę (b.l. 9-14). Ieškovas 2010 m. kovo 15 d. atsakovui sumokėjo 15.000 L (b. l. 16) ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. – 8.000 Lt (b.l. 15; 17-18). Ieškovas 2013 m. gegužės 20 d. pateikė atsakovui paklausimą dėl sutarties vykdymo (b.l. 19). Atsakovas raštu nurodė, jog sutarties priedo Nr. 1 pirmosios dalies etapai buvo įgyvendinti iki galo. Antrasis etapas iki galo neatliktas, nes pagal ieškovo prašymą buvo atlikti papildomi darbai (b.l. 20-21). Ieškovas 2013 m. birželio 27 d. pretenzija prašė atsakovo grąžinti sumokėtas 15.000 Lt ir 8.000 Lt sumas (b.l. 22-23). Atsakovas raštu atsakė, jog atliktų darbų vertė pagal sutartį viršija atliktą dalinį mokėjimą, taip pat neprieštarauja dėl sutarties nutraukimo (b.l. 24). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2014 m. sausio 28 d. rašte A51-7983/14 (2.15.1.21-MP2) nurodė, kad UAB „MGP Investicija“ į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl sklypo detaliojo plano rengimo bei sąlygų sąvado gavimo nesikreipė (b.l. 26; 27-28). Ieškovas 2014 m. balandžio 30 d. pranešimu informavo atsakovą, jog nuo 2014 m. gegužės 29 d. vienašališkai nutraukia 2010 m. kovo 15 d. Teritorijos planavimo sutartį, ir prašė iki 2014 m. gegužės 29 d. grąžinti nurodytas sumas (b.l. 29-30).

Pirmos instancijos teismas nustatė, jog šalių sudarytai sutarčiai taikytinos CK normos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.156 straipsnio 32 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį atlygintinų paslaugų sutarties dalykas yra tam tikrų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu teikimas. Tuo tarpu pagal CK 6.645 1 dalį rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties rezultatas turėjo būti žemės sklypo teritorijos detalaus plano parengimas ir šio plano pateikimas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Taigi pagal sutartį turėjo būti atlikti tam tikri planavimo darbai ir konkretus rezultatas pateiktas užsakovui (ieškovui). Todėl pripažintina, kad aptariama sutartis turi daugiau rangos sutarties požymių, negu atlygintinų paslaugų teikimo. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad šalys sutarties priede Nr. 1 suskirstė sutarties vykdymą į tam tikrus etapus ir numatė, kad kiekvienas etapas baigiasi darbų priėmimo-perdavimo aktu (b.l. 12-14). Taigi, šalių teisiniams santykiams yra taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios rangos sutartį. Tačiau ši aplinkybė, jog pirmos instancijos teismas ne visiškai tiksliai apibrėžė šalių sutartinius teisinius santykius, nesudaro pagrindo naikinti teismo priimto sprendimo, kadangi jame buvo padarytos iš esmės teisingos išvados dėl pačios sutarties vykdymo aplinkybių.

Siekiant nustatyti, ar rangos sutartis yra tinkamai įvykdyta, svarbią įrodinėjimo reikšmę pagal CK 6.662 straipsnio nuostatas turi darbų priėmimo-perdavimo akto sudarymas. Šią aplinkybę patvirtina ir Teritorijos detaliojo planavimo sutarties 5.1-5.3 punktai, pagal kuriuos ieškovas turi priimti atliktus darbus, per 3 darbo dienas pasirašydamas darbų perdavimo-priėmimo aktą, arba, nepasirašęs darbų perdavimo-priėmimo akto, pateikti vykdytojui motyvuotą paaiškinimą. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui nei vieno sutarties priede Nr. 1 numatyto darbų etapo priėmimo-perdavimo akto. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog darbų priėmimo-perdavimo aktas neturėtų būti suabsoliutinamas, jeigu byloje yra kitų duomenų, patvirtinančių, jog sutartyje numatyti darbai buvo faktiškai įvykdyti. Pagal sutarties priedą Nr. 1 pirmojo, parengiamojo etapo metu atsakovas turėjo atlikti esamos būklės analizę: įvertinti esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymą, inžinierinius tinklus, gatves, želdinius, gamtos ir kultūros paveldo objektus, nustatomos teritorijos plėtros tendencijas, problemines situacijas, taip pat koncepcijos nustatymo stadijoje nustatyti teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausias kryptis ir tvarkymo prioritetus bei įstatymų numatytais atvejais atlikti strateginį vertinimą, sprendinių konkretizavimo stadijoje numatyti teritorijos naudojimo ir apsaugos priemones, statybų bei aplinkos tvarkymo programą, veiklos dėl poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimą, o sprendinių pasekmių vertinimo etape, įvertinti teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikį. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo atlikti aukščiau išvardinti pagal sutartį numatyti pirmojo etapo darbai.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Iš dalies sutiktina su atsakovu, jog pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Tačiau CPK 186 straipsnio 4 dalis taip pat nustato, jog šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Ši nuostata reiškia, jog byloje turi būti ir kitų duomenų, galinčių tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinti vienos iš bylos šalių paaiškinimus, kad teismas galėtų pripažinti šalies nurodytas aplinkybes įrodytomis. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į atsakovo atstovo G. G. paaiškinimus, kadangi byloje nėra jokių kitų jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų. Visi byloje esantys dokumentai yra susiję tik su ieškovo valdomo žemės sklypo padidinimu (b.l. 111-120), tačiau tai nėra tie atsakovo privalomi atlikti veiksmai, kurie buvo nustatyti sutarties priedo Nr. 1 parengiamajame etape. Ieškovas sumokėjo tik 15.000 Lt avansą už pirmojo etapo darbų atlikimą, tačiau nesumokėjo likusių 15.000 Lt už baigtus pirmojo etapo darbus, kaip tai yra numatyta sutarties priede Nr. 1 (b.l. 13). Negalima pripažinti, jog ieškovo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sumokėti 8.000 Lt yra avansas už antrojo etapo darbus, kadangi pats atsakovas 2013 m. birželio 3 d. atsakyme ieškovui nurodė, jog 8.000 Lt buvo sumokėti už žemės sklypo padidinimą, tai yra už papildomus darbus, siekiant padidinti žemės sklypą, - detaliojo plano rengimo objektą (b.l. 21). Taigi minėti 8.000 Lt nėra nei įmokos už baigtus pirmojo etapo darbus dalis, nei avansas už antrojo etapo darbus. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog ši įmoka patvirtina, kad pirmojo etapo darbai buvo atlikti tinkamai, yra nepagrįstas.

Teritorijos detaliojo planavimo sutarties sąlygose buvo gana aiškiai nurodyta ir aptarta sutarties keitimo tvarka. Pagal sutarties 10.2 punktą visi šios sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, kai jie yra surašyti raštu ir patvirtinti abiejų šalių parašais bei antspaudais. Sutarties 2.6 punkte taip pat buvo numatyta galimybė keisti sutarties kainą. Tačiau tai turėjo būti daroma abiejų šalių susitarimu, jeigu užsakovas reikalautų atlikti papildomus projektavimo darbus, kurie nebuvo numatyti užsakovo užduotyje, keistų planavimo sąlygas. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taigi visi sutarties sąlygų pakeitimai turėjo būti sudaryti rašytiniu šalių susitarimu, tačiau byloje nėra duomenų, jog būtų keičiamos sutarties sąlygos ar dėl jų pakeitimo būtų vykę tarp šalių derybos. Sutarties 1.1 punkte yra numatyta, jog sutarties dalyku yra sklypo, (duomenys neskelbtini), ir aplinkinės teritorijos, pagal gautą planavimo sąlygų sąvadą, teritorijos detaliojo planavimo parengimas, keičiant minėto sklypo naudojimo paskirtį į komercinę. Taigi, be ieškovo nuomojamo sklypo sutartyje buvo numatyta ir aplinkinės teritorijos detaliojo plano rengimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutarties šalys iš esmės skirtingai aiškina sutartyje numatytos „aplinkinės teritorijos“ sąvoką. Teismo posėdžio, vykusio 2014 m. lapkričio 12 d., metu ieškovas nurodė, jog ši sąvoka buvo pasirinkta, nes buvo galimybė prie jo nuomojamo žemės sklypo papildomai prijungti dalį gretimo sklypo teritorijos, tai yra šalys susitarė, jog atsakovas atliks tiek žemės sklypo, tiek ir aplinkinės teritorijos detalųjį planavimą. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad ši sąvoka nereiškia gretimo žemės sklypo, tačiau jokio kito paaiškinimo, ką reiškia sutartyje numatyta „aplinkinė teritorija“, nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė teismui informacijos, kas rengė sutartį, kaip vyko šalių derybos, tačiau nurodė, jog aptariama sutartis turėjo būti preliminari. Atsakovas yra nuo 2007 m. įsteigta veikianti įmonė, kurios pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto operacijos. Jos vadovas, pasirašęs aptariamą sutartį, įmonei vadovauja nuo 2008 m. (b.l. 37), taigi turi turėti sutarčių rengimo ir jų tikslių sąlygų nustatymo patirties. Ieškovas yra tik užsakovas, kuris, nors ir būdamas verslininku, kreipėsi į įmonę dėl tokių paslaugų suteikimo, kurios šiai įmonei yra įprasta verslo praktika. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas buvo ta šalis, nuo kurios priklausė pagrindinių sutarčių sąlygų nustatymas. Jeigu, kaip tvirtina atsakovas, sutarties 1.1 punkto sąvoka „aplinkinė teritorija“ nereiškė ieškovo norimos papildomai išsinuomoti gretimo sklypo dalies, tuomet, ieškovui pageidaujant papildomai prisijungti dalį gretimo sklypo, atsakovas turėjo pagal sutarties sąlygas raštu aptarti papildomas sąlygas bei numatyti galimus su jomis susijusius sutarties terminų pratęsimus. Tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų bandęs inicijuoti sutarties pakeitimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovo kaltės. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui sumokėtą 23.000,00 Lt avansą.

Pagal sutarties 6.4 punktą, jei vykdytojas nekokybiškai atlieka arba atliko pavestus darbus, tai užsakovas gali vienašališkai nutraukti sutartį ir įgyja teisę reikalauti iš vykdytojo sumokėti 5 procentų baudą nuo bendros sutarties kainos. Byloje buvo nustatyta, jog atsakovas neatliko jokių sutartyje numatytų darbų, todėl ieškovas sutartį nutraukė. Pažymėtina, jog šalims į sutarties sąlygas neįtraukus tam tikros šalies teisės, kuri yra numatyta įstatymuose, nereiškia, jog ta šalis praranda pagal šią įstatymų jai suteiktą teisę reikšti reikalavimus. Pagal CK 6.62 straipsnio 2 dalį, jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius. Taigi ieškovas šiuo atveju pagal įstatymą turi teisę ne tik reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, bet ir atlyginti nuostolius. Taip pat ir CK 6.221 straipsnio 2 dalis nustato, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.71-6.73 straipsnio nuostatas netesybos yra šalies nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi šalys susitarė pagal sutarties 6.4 punktą dėl 5 procentų nuo sutarties kainos baudos už nekokybišką sutarties įvykdymą, pripažintina, kad visiško sutarties neįvykdymo atveju, šalis taip pat turi teisę reikalauti baudos. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika ir pagal CK 6.258 straipsnio nuostatas priteisė iš atsakovo 4.500,00 Lt baudą ieškovui.

Atsakovas atsiliepime nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl pirmos instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti pripažintos per didelėmis. Aplinkybė, jog teismas ieškinį tenkino kitu teisiniu pagrindu, negu prašė ieškovas, nepripažintina sąlyga, kuri leistų mažinti bylinėjimosi išlaidas. Teisės normų taikymas ir aiškinimas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, todėl ieškovo neteisingas taikytinos teisės normos nurodymas negali būti pagrindu mažinti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad reikalavimo suma buvo gana didelė, todėl negalima bylos priskirti prie nesudėtingų bylų. Pirmos instancijos teismas gana detaliai aptarė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas, tinkamai jas taikė bei pagrindė priteistų išlaidų dydį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 544,50 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 909,74 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl ieškovui priteistina jo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „MGP Investicija“, j.a.k. 300871095, ieškovui S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 544,50 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.