- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-178-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00679-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- B. F.
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui B. F. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo B. F. priešieškinį ieškovei V. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų A. F. ir L. F. gyvenamąją vietą kartu su ja; 2) priteisti iš atsakovo B. F. lėšas nepilnamečių vaikų A. F. ir L. F. išlaikymui, mokamomis kas mėnesį 220,00 eurų dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti A. F. ir L. F. išlaikymui skirtas lėšas; 4) priteisti iš B. F. teisinės pagalbos išlaidas valstybei.
2. Atsakovas B. F. pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) nustatyti vaikų A. F. ir L. F. gyvenamąją vietą kartu su juo; 2) priteisti iš ieškovės V. B. išlaikymą vaikams A. F. ir L. F. periodinėmis piniginėmis išmokomis kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį po 200,00 Eur, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikai sulauks pilnametystės; 3) pavesti lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti B. F.; 4) nustatyti tokią ieškovės bendravimo su vaikais tvarką – vaikų A. F. ir L. F. motina V. B. gali bendrauti su savo vaikais tokia tvarka: motina gali bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio 1 ir 3 penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., galėdama vaikus pasiimti su savimi, o po bendravimo juos atgal pristatyti į jų gyvenamąją vietą. Per metines šventes motina gali bendrauti su vaikais: lyginiais metais pirmą šv. Velykų dieną ir antrą šv. Kalėdų dieną; nelyginiais metais antrą šv. Velykų dieną, Kūčias ir pirmą šv. Kalėdų dieną; moksleivių atostogų metu vaikai 14 d. atostogų praleidžia kartu su motina ir 14 d. atostogų kartu su tėvu; vaikai Motinos dieną visada švenčia kartu su motina, o Tėvo dieną kartu su tėvu. Apie ketinimą bendrauti su vaikais V. B. privalo informuoti B. F. prieš vieną dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; nepilnamečių vaikų A. F. ir L. F. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove V. B.; priteisė iš atsakovo B. F. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. F. ir L. F., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 220,00 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki A. F. ir L. F. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; likusią ieškinio dalį atmetė; A. F. ir L. F. skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jų motiną V. B.; nustatė tokią atsakovo B. F. bendravimo su vaikais A. F. ir L. F. tvarką: B. F. su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos jų buvimo vietos to savaitgalio penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 17.00 val.; lyginiais metais pirmą šv. Velykų ir antrą šv. Kalėdų dieną. Vaikai tą dieną paimami iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir jų gyvenamąją vietą grąžinami iki 20.00 val.; nelyginiais metais antrą šv. Velykų, Kūčių ir pirmą šv. Kalėdų dieną. Vaikai tą dieną paimami iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir jų gyvenamąją vietą grąžinami iki 20.00 val.; vaikų atostogų metu vaikai pusę jų atostogų laiko praleidžia su B. F., tačiau ne ilgiau kaip dvi savaites iš eilės. Konkretus bendravimo su vaikais laikas šalių yra derinamas ne vėliau kaip vienas mėnuo iki konkrečių atostogų pradžios; vaikai Motinos dieną praleidžia kartu su motina, o Tėvo dieną kartu su tėvu. Vaikai bendravimo su tėvu dieną paimami iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir jų gyvenamąją vietą grąžinami iki 20.00 val.; apie ketinimą bendrauti su vaikais (išskyrus vaikų atostogų metu) B. F. privalo informuoti V. B. ne vėliau prieš dvi dienas.
4. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo grindžia ieškovės nesirūpinimu vaikais, pasireiškiančiu jų higienos, auklėjimo, priežiūros stoka. Tačiau šie argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Į bylą pateiktas didelės apimties šalių susirašinėjimas, institucijos, teikiančios išvadą, surinkti ir teismui pateikti duomenys visų pirma patvirtina tarp šalių egzistuojant konfliktiškus santykius, kurių išsprendimui šalys pasitelkia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus, policiją.
5. Teismas nurodė, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. spalio 25 d. atsakovui atvykus pasiimti vaikų iš ieškovės namų, jam buvo nustatyta 0,4 prom. alkoholio koncentracija, dėl to vaikai jam tą dieną perduoti nebuvo. Teismas vertino, jog tai, kad vėliau jam alkoholio koncentracija nebuvo nustatyta, nepaneigia ankstesnio alkoholio koncentracijos nustatymo rezultatų (nes ji bėgant laikui mažėja iki visai išnyksta). Šios aplinkybės patvirtina netinkamą ne ieškovės, o atsakovo teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu įgyvendinimą.
6. Teismas vertino, kad atsakovas, pastebėjęs iššutimus, turėjo pareigą ne tik pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau visų pirma nedelsiant imtis priemonių jį pašalinti – pvz. įsigyti reikiamų medikamentų, grąžinant vaikus juos perduoti ieškovei, paaiškinant esamą situaciją. Tokių duomenų byloje nėra. Todėl spręsti, kad šioje situacijoje tik ieškovei nepakako žinių apie tinkamą vaikų priežiūrą, negalima. Pažymėtina, kad po šio įvykio šis klausimas su ieškove buvo išspręstas – ieškovė patvirtino, kad turi tam skirto tepaliuko, kuriuo bus gydomas vaikas.
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovė priima jos šeimai teikiamą paramą, užtikrinant vaikų kasdieninę priežiūrą ir auklėjimą – įsiklauso į jai specialistų teikiamus patarimus, juos priima ir įgyvendina. Ieškovė, naudodama ir valstybės (savivaldybės) institucijų (įstaigų) teikiama paramą, deda pastangas užtikrinant teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Šios pastangos bylos duomenimis yra pakankamos šalių nepilnamečiams vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė nevykdo pareigų, susijusių su vaikų ugdymu ar sveikata. Pastebėtina, kad socialinė darbuotoja ieškovės šeimą lanko tik kartą per savaitę, t. y. šeima iš esmės funkcionuoja savarankiškai.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis (gaunamos pajamos) yra daug geresnė. Tačiau geresnė vieno iš tėvų turtinė padėtis jokiu būdu nelemia vaiko gyvenamosios vietos (ji yra tik vienas iš kriterijų), nes tėvai privalo skirti išlaikymą vaikui atsižvelgus į jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį; svarbu kad kito tėvo remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti. Be to, sutiktina, kad ieškovės galimybės dirbti dėl vaikų amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai) yra ribotos.
9. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai su ieškove gyvena daugiau nei pusę metų, t. y. šiuo metu jau yra nusistovėjusi esama šeimos gyvenamoji aplinka. Dėl to faktinė vaikų gyvenamoji vieta laikytina svariu argumentu jų gyvenamosios vietos nustatyme, nes aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei veiksnys. Šias aplinkybes, kaip reikšmingas ginčo sprendimui, nurodė ir institucija, teikianti išvadą. Teismas konstatavo, kad ginčo šalių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė, pasinaudodama valstybės (savivaldybės) institucijų teikiama parama, šiuo metu tinkamai prižiūri ir rūpinasi nepilnamečiais vaikais, turi tam tinkamas sąlygas. Vaikai su ieškove kartu gyvena daugiau nei pusę metų, jie yra adaptavęsi prie aplinkos, lanko ten ugdymo įstaigą, o atsakovas su vaikais bendrauja laikydamasis Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos bendravimo su vaikais tvarkos.
10. Teismas, atmetęs atsakovo priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sprendė, kad atsakovo pasiūlyta ieškovės ir vaikų bendravimo tvarka pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą taikytina atsakovui, ji iš esmės atitinka šalių ir nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus. Teismas tik nežymiai ją tikslino (nurodant konkretų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką; vaikų interesais nustatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja pusę jų atostogų laiko, tačiau neilgiau kaip dvi savaites iš eilės ir pan.). Teismas vertino, jog tokia bendravimo tvarka iš esmės atitiktų atsakovo interesus maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime ir priežiūroje, tiek ir pačių vaikų interesus. Be to, ši tvarka neskatina ginčų tarp šalių, nes tokią tvarką iš esmės prašo nustatyti pats atsakovas.
11. Teismas nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei ½ minimalios mėnesinės algos. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat neginčijo, kad tokio dydžio suma reikalinga nepilnamečių vaikų išlaikymui, nurodė, jog jis turi galimybę vaikams teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Teismas vertino, kad prašomas priteisti 220,00 Eur dydžio kiekvienam vaikui išlaikymas, atsižvelgiant į šiuo metu esančius jų poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
12. Apeliaciniu skundu atsakovas B. F. (toliau – ir apeliantas) prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą: ieškovės V. B. ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai; nustatyti vaikų A. F. ir L. F. gyvenamąją vietą kartu su tėvu B. F.; priteisti iš ieškovės V. B. išlaikymą vaikams A. F. ir L. F. periodinėmis piniginėmis išmokomis kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį po 200,00 Eur, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikai sulauks pilnametystės; pavesti lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise ir pagrindu tvarkyti vaikų tėvui B. F.; nustatyti motinos bendravimo su vaikais tvarką. Vaikų A. F. ir L. F. motina V. B. gali bendrauti su savo vaikais tokia tvarka: Motina gali bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio 1 ir 3 penktadienį nuo 17:00 val. iki sekmadienio 17:00 val. galėdama vaikus pasiimti su savimi, o po bendravimo juos atgal pristatyti į jų gyvenamąją vietą; per metines šventes motina gali bendrauti su vaikais: lyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną; nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną, Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną. Moksleivių atostogų metu vaikai ½ d. atostogų praleidžia kartu su motina ir ½ d. atostogų kartu su tėvu. Vaikai Motinos dieną visada švenčia kartu su motina, o Tėvo dieną - kartu su tėvu. Apie ketinimą bendrauti su vaikais V. B. privalo informuoti B. F. prieš vieną dieną. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės V. B. atsakovo B. F. turėtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nors teismo sprendime nurodoma, kad teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti, tačiau pasielgė kitaip. Teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir pasinaudojo priešieškinyje pateikta informacija, tuo pripažindamas, kad atsakovas elgėsi teisingai prašydamas, jog turi būti nustatyta tėvų bendravimo tvarka su vaikais, nors tokio reikalavimo vaikų motina nekėlė, kadangi ji nebuvo suinteresuota ginti vaikų interesus. Teismas nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pasinaudodamas atsakovo pateiktu priešieškiniu, tik sukeisdamas pavardę; vietoje V. B. pavardės buvo įrašyta atsakovo pavardė ir nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.
12.2. Teismo sprendimas naikintinas dėl šių motyvų: 1. Išlaikymą vaikams teikė ir teikia tik apeliantas, kadangi vaikų motina nedirba ir negauna jokių pajamų. Apeliantas teismui pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Kol šalys gyveno kartu, apeliantas mokėjo už buto nuomą ir paslaugas; 2. Apeliantas rūpinosi, kad vaikai būtų rengiami pagal sezoniškumą, pirko jiems rūbus, avalynę. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji yra pirkusi vaikams rūbus, avalynę. Ji net nesugebėjo vaikus rengti pagal sezoniškumą; 3. Ieškovė siekia sukompromituoti apeliantą; 4. Motinai trūksta socialinių įgūdžių. Vaikai augo netvarkingoje aplinkoje, nešvariais rūbais, dažnai ir ne pagal amžių, nesilaikė higienos reikalavimų, o į apelianto pastabas reagavo liguistai. Socialinės darbuotojos buvo pareiškusios pastabas motinai, kad vaikai auga netvarkingoje aplinkoje, pažeidinėjami higienos reikalavimai, tačiau vaikų motina visiškai nereagavo į pastabas; 5. Vaikų motina nesirūpino vaikų sveikata. Mažamečių vaikų motina neskyrė pakankamo dėmesio geros vaikų sveikatos būklės užtikrinimui. Motina net nežinojo, kad jaunesnioji duktė yra alergiška kai kuriems maisto produktams. Mama net nežinojo, koks yra dukros regėjimas. Mergaitės turėjo būti nuvestos pas gydytoją-kardiologą, kadangi buvo išduoti siuntimai kardiologo apžiūrai, tačiau ieškovė to nesugebėjo padaryti; 6. Nustatęs vaikų nepriežiūros faktus, apeliantas apie tai informuodavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojus, tačiau jie tinkamai nereaguodavo į pranešimus, iš karto nevykdavo į vaikų gyvenamąją vietą, o tik telefonu nurodydavo V. B. pašalinti per dvi dienas daromus vaikų priežiūros pažeidimus. Kai po 2-3 dienų nuvykdavo į butą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, pažeidimai būdavo pašalinami. Tačiau vėliau V. B. vėl darydavo tuos pačius pažeidimus.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti valstybei turėtas išlaidas, teikiant ieškovei teisinę pagalbą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantas tiek teismo posėdžių metu, tiek savo apeliaciniame skunde bandė ir bando teigti, kad tik jis vienas išlaikė vaikus, pirko jiems rūbus pagal sezoniškumą, o ieškovė negeba jų rengti pagal sezoniškumą, jų rūbai netvarkingi, namuose netvarkinga, ieškovė nesirūpina vaikų sveikata ir pan. Tačiau teismas pagrįstai nurodė, kad visi šie argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
13.2. Visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad tik jis teikė vaikams išlaikymą ir teikia. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis pervesdavo dukterims išlaikymą nuo 2024-04-29, todėl teismas ir priteisė vaikams išlaikymą A. ir L. nuo šios datos. Tai, kad atsakovas pateikė daugybę kvitų, čekių, patvirtinančių, jog buvo įsigyta maisto (daugiausia varškės sūrelių ir kitų saldumynų), tam tikrų rūbų, neįrodo, kad jis prisideda prie abiejų savo vaikų išlaikymo. Tie maisto produktai, kai kurie rūbai, daiktai yra naudojami tuo metu, kai dukterys atvyksta aplankyti tėvo tuos du savaitgalius. Nuo 2024-04-29 abi dukterys gyvena kartu su ieškove, jas ieškovė praktiškai išlaiko iš savo gaunamų lėšų.
13.3. Ieškovė neneigia, kad jai trūko tam tiktų įgūdžių rūpintis vaikais, kol gyveno kartu su atsakovu. Tačiau ieškovė bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis, reaguoja į teikiamas rekomendacijas, jas vykdo. Taigi, atsakovo teiginiai, kad ieškovei vis dar trūksta socialinių įgūdžių, yra nepagrįsti.
13.4. Tarp ieškovės ir vaikų yra labai stiprus ryšys. Abi dukterys adaptavosi naujoje jų gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje, ieškovė sudaro saugią vaikams aplinką, tinkamą ir kasdienę jų priežiūrą. Tad pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą nėra jokio pagrindo. Priešingai, nei teigia atsakovas, teismas objektyviai išanalizavo visus abiejų šalių pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Nemanytina, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje abiem šalių dukterims būtų gyventi geriau. Atsakovas šiuo metu gyvena kartu su tėvais ir broliu dviejų kambarių bute, tad tiek ieškovės gyvenamojoje vietoje, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje atskirų kambarių vaikai neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl apeliacinėje instancijoje būtina šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), o žodinis apeliacinės bylos nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 str.).
17. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pasisakoma, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama – toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nuspręsti dėl teismo posėdžio formos teisė palikta teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja. Be to, teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose gali būti pateisinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
18. Tiek apeliantas, tiek ieškovė ir jų atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus ir neabejotinai turėjo visas galimybes pateikti visus, jų manymu, ginčui išspręsti reikšmingus paaiškinimus, susijus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ar jų turinio vertinimu. Vadinasi, šalių teisė būti išklausytoms buvo joms užtikrinta ir faktiškai realizuota. Taip pat apelianto ir ieškovės pozicija išsamiai išdėstyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
19. Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų A. ir L. gyvenamosios vietos nustatymo pareiškė abu tėvai (ieškovė – ieškiniu; atsakovas – priešieškiniu). Pirmosios instancijos teismas nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina – ieškove.
20. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia tuo, kad, nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus. Pasak apelianto netinkamai teismas įvertino tai, kad išlaikymą vaikams teikė ir teikia tik apeliantas, kadangi vaikų motina nedirba ir negauna jokių pajamų; apeliantas rūpinosi, kad vaikai būtų rengiami pagal sezoniškumą, pirko jiems rūbus, avalynę; siekimas sukompromituoti apeliantą; motinai trūksta socialinių įgūdžių; vaikų motina nesirūpino vaikų sveikata; Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai tinkamai nereaguodavo į apelianto pranešimus.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, tik atsako į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
22. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis, 2.14 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
23. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
24. Teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti ir aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
25. 2024 m. birželio 28 d. buvo patikrintos V. B. gyvenimo sąlygos, surašytas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Nurodoma, jog ieškovė su vaikais gyvena vieno kambario nuomojame būste, tvarkingame bendrabutyje, jo nuoma kainuoja 180,00 Eur per mėnesį. Namuose pakankamai švaru ir tvarkinga, yra visi namų apyvokos daiktai vaikų poreikiams tenkinti (išskleidžiama sofa, vaikiškos knygelės, žaislai, dviratis). Šiuo metu ieškovė nedirba, gauna 504,00 Eur socialinę pašalpą ir 96,25 Eur išmoką kiekvienam vaikui. 2024 m. spalio 3 d. buvo patikrintos B. F. gyvenimo sąlygos, surašytas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Nurodoma, kad jis su motina, tėvu ir broliu gyvena jo tėvui priklausančiame dviejų kambarių bute. Bute yra atsakovui ir mergaitėms skirtas vienas kambarys. Bute yra visi patogumai, centrinis šildymas, aplinka švari, higieniška, tvarkinga, vaikams yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Atsakovas dirba, gauna 1 200,00 – 1 300,00 Eur darbo užmokestį.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentus, kad motinai trūksta socialinių įgūdžių, ji net nesugebėjo vaikus rengti pagal sezoniškumą, vaikų motina nesirūpino vaikų sveikata, paneigia byloje esantys įrodymai. Institucija, teikianti išvadą, nurodė, kad šeimai nuo 2024 metų gegužės mėnesio taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės priežiūros ir bendrosios socialinės paslaugos. Tarnybos skyrius, įvertinęs ieškovės ir atsakovo gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgęs į artimą motinos ir nepilnamečių vaikų ryšį, į mergaičių amžiaus tarpsnį, Panevėžio socialinių paslaugų centro rašte nurodytas aplinkybes apie mamos gebėjimus rūpintis vaikais, manė, kad geriausius vaikų interesus atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Institucijos atstovė nurodė, kad dėl vaikų ieškovė stengiasi, papildomai padedant socialinei darbuotojai geba ir gali rūpintis vaikais. Vaikų rūbeliai, nors ir ne nauji, yra švarūs ir atitinka sezoniškumą. Ieškovė taip pat užtikrina vaikų ugdymą, vaikai nelanko ugdymo įstaigos tik dėl ligos ar dėl kitos pateisinamos priežasties. Byloje yra duomenys iš poliklinikos apie vaikų gydymą. Ieškovė priima ir laikosi jai teikiamų rekomendacijų. Ieškovė užtikrina vaikų poreikius, namuose yra švaru, gaminamas maistas, vaikų rūbai atitinka sezoniškumą. Yra sukurti vaikų socialiniai ryšiai ir aplinka. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis D. K. J. parodė, kad lankantis šeimoje nebuvo pastebėta, jog ieškovė neužtikrina vaikų priežiūros, vaikai yra pamaitinti ir aprengti. Vyresnis šalių vaikas turi labai platų žodyną, kas rodo, kad mama užsiima su vaiku. Mama bendradarbiauja su vaikų ugdymo įstaiga. Vaikai yra užregistruoti pas LOR gydytoją. Ieškovė geba gaminti maistą ir jį gamina.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai, duomenys paneigia apelianto argumentus, kad ieškovei trūksta socialinių įgūdžių, vaikų motina nesirūpina vaikų sveikata. Iš bylos duomenų matyti ir pati ieškovė neneigia, jog anksčiau, gyvenant su atsakovu, jai trūko socialinių įgūdžiu, tačiau visi bylos įrodymai patvirtina, kad nuo tada, kai ieškovė gyvena viena su dukromis, ji geba pasirūpinti savo dukromis ir jomis rūpinasi rūpestingai ir tinkamai. Pažymėtina, kad ir Tarnyba, įvertinusi ieškovės ir atsakovo gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgusi į artimą motinos ir nepilnamečių vaikų ryšį, vertina, kad geriausius vaikų interesus atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su mama.
28. Apeliantas teigia, kad išlaikymą vaikams teikė ir teikia tik jis, kadangi vaikų motina nedirba ir negauna jokių pajamų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims gyvenant kartu ir auginant mažamečius vaikus, kai ieškovė buvo vaikų priežiūros atostogose, natūralu, jog daugiau finansiniu šeimos išlaikymu rūpinosi tėvas, nes mama prižiūrėjo vaikus ir todėl negalėjo dirbti. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2024-04-29 abi dukterys gyvena kartu su ieškove, į bylą apeliantas nepateikė įrodymų, kad dukterims teikė išlaikymą tuo metu. Kadangi šalių dukros nuo 2024-04-29 gyvena vien su ieškove, tikėtina, kad ieškovė išlaiko savo nepilnametes dukras, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tik apeliantas išlaiko savo dukras. Nors ieškovė niekur šiuo metu nedirba ir jos pajamos nėra didelės, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių dukros yra tinkamai prižiūrėtos. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovo pateikti kvitai nepatvirtina išlaikymo teikimo fakto – pvz. nupirkta patalynė yra likusi pas atsakovą. Pažymėtina, kad šalių dukterys atvyksta aplankyti tėvo du savaitgalius per mėnesį, todėl apelianto pirkti maisto produktai, rūbai gali būti naudojami tuo metu kai mergaitės būna pas apeliantą.
29. Byloje nustatyta, kad ieškovės pajamos yra apie 700,00 Eur per mėnesį (gauna socialinę pašalpa, taip pat vaiko pinigus). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu ieškovės galimybės įsidarbinti dėl vaikų amžiaus yra ribotos. Ieškovė su dukromis gyvena vieno kambario numojamame bute, tvarkingame bendrabutyje, jame yra atskira virtuvė, didelis gyvenamasis kambarys. Namuose pakankamai švaru ir tvarkinga, yra visi namų apyvokos daiktai vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas dirba, gauna 1 200,00 Eur – 1300,00 Eur darbo užmokestį. Atsakovas gyvena jo tėvui priklausančiame dviejų kambarių bute kartu su motina, tėvu ir broliu. Bute yra atsakovui ir mergaitėms skirtas vienas kambarys. Bute yra visi patogumai, centrinis šildymas, aplinka švari, higieniška, tvarkinga, vaikams yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų tėvų gyvenimo sąlygos panašios, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad mergaitėm su mama gali būti patogiau gyventi viename kambaryje, nei su tėčiu, ypač paaugus joms, pradėjus bręsti.
30. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių dukros jau beveik metai laiko - nuo 2024-04-29 – gyvena su ieškove, mergaitės yra gana mažo amžiaus, jos prisirišusios prie mamos ir gyvenamos aplinkos, byloje visi įrodymai patvirtina aplinkybes, jog mama stengiasi, prižiūri mergaites, namuose tvarkinga, jauku, lanko ten ugdymo įstaigą, yra sukurti jų socialiniai ryšiai, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui vaikų gyvenamąją vietą, kaip atitinkančią jų interesus, nustatyti su ieškove.
31. Nepagrįstais vertintini apelianto argumentai, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai nereaguoja į jo skundus. Iš bylos duomenų matyti, kad į visus apelianto skundus yra reaguojama, kalbamasi su ieškove, tikrinama situacija nuvykus į ieškovės namus.
32. Taip pat nepagrįstais vertinami apelianto argumentai, kad ieškovė pradėjo ieškoti būdų, kaip sukompromituoti apeliantą, kaltina alkoholio vartojimu, azartinių žaidimų lošimu. Visų pirma pažymėtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė ir atsakovas kaltina vienas kitą. Be to, byloje yra įrodymai, kad 2024 m. spalio 25 d., atsakovui atvykus pasiimti Vaikų iš ieškovės namų, jam buvo nustatyta 0,4 prom. alkoholio koncentracija, todėl vaikai jam tą dieną perduoti nebuvo. Atsakovas 2023 m. buvo du kartus baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, įskaitant neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. Apie tai, kad atsakovas turėjo problemų su alkoholio vartojimu, patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovo motina. Apie ieškovę tokio pobūdžio duomenų byloje nėra. Dėl polinkio lošti azartinius lošimus byloje pakankamų duomenų nėra, kad nustatyti, kuris lošdavo, abi šalys kaltina viena kitą. Ieškovė teigia, kad būtent atsakovas naudojosi jos banko sąskaita, siekdamas toliau žaisti azartinius žaidimus. Ieškovei persikėlus gyventi į Panevėžį, jokių pervedimų iš jos banko sąskaitos į lošimo įmones nėra.
33. Teisėjų kolegija, nesutikdama su nurodytais apelianto argumentais, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą, tinkamai ištyrė ir įvertino, su kuriuo iš tėvų bus geriausiai užtikrinamos vaikų teisės ir teisėti interesai bei pagrįstai atsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos pateiktas išvadas.
34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo vaikams priteisimo
35. Apeliantas dėl priteisto išlaikymo dydžio jokių argumentų apeliaciniame skunde nenurodė. Pažymėtina, jog ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas neginčijo, kad 540,00-562,00 Eur dydžio suma reikalinga nepilnamečių vaikų išlaikymui, nurodė, kad jis turi galimybę vaikams teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas iš esmės neginčija priteisto išlaikymo dydžio, o tiesiog nori, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo ir todėl išlaikymas būtų priteistas iš ieškovės, teisėjų kolegija plačiau šioje dalyje nepasisako. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prašomas priteisti iš atsakovo 220,00 Eur dydžio kiekvienam vaikui išlaikymas, atsižvelgiant į šiuo metu esančius jų poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų.
36. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečių vaikų poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.
Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo
37. Apeliantas dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos jokių argumentų apeliaciniame skunde nenurodė. Tik pažymėjo, kad teismas nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pasinaudodamas apelianto pateiktu priešieškiniu, tik sukeisdamas pavardę - vietoje V. B. pavardės buvo įrašyta apelianto pavardė ir nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka. Taigi iš esmės apeliantas nereiškia pretenzijų dėl nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau norą pakeisti bendravimo tvarką sieja tik su sąlyga, jeigu būtų pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. vaiko gyvenamoji vieta butų nustatyta ne su vaiko motina, o tėvu.
38. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, taip pat įvertinus išvadą teikiančios institucijos pateiktas išvadas bei tai, jog apeliantas konkrečių prieštaravimų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos tėvo bendravimo vaikais tvarkos nepateikė, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustačius tokią bendravimo su vaikais tvarką, kokios iš esmės prašė atsakovas, bus užtikrinta vaikų teisė maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas apriboti skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimą, todėl apeliantui nenurodžius jokių argumentų, susijusių su nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos keisti ar papildyti šiuo atveju nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, taip pat tinkamai taikė ir aiškino teisę, susijusią su skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, išlaikymo vaikams priteisimo, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
41. Ieškovei V. B. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikti, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.