Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-11-28 · Civilinė byla Nr. 2-8493-986/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-11-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-03-12Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-28
Bylos Nr.
2-8493-986/2024
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00679-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
B. F.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-8493-986/2024Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00679-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 28 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Agnei Krivičiūtei, dalyvaujant:

ieškovei V. B., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,atsakovui B. F. (F.), jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui B. F. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir atsakovo B. F. priešieškinį ieškovei V. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų A. F. ir L. F. gyvenamąją vietą kartu su ja; 2) priteisti iš atsakovo B. F. lėšas nepilnamečių vaikų A. F. ir L. F. išlaikymui, mokamomis kas mėnesį 220,00 (dviejų šimtų dvidešimt) eurų dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti A. F. ir L. F. išlaikymui skirtas lėšas; 4) priteisti iš B. F. teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

Nurodė, kad ji ir atsakovas B. F. yra nepilnamečių vaikų A. F., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. F., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Su atsakovu B. F. ji susituokus nebuvo. Ji su atsakovu kartu gyveno kartu nuomojamame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini) mieste. Tarp jos ir atsakovo kildavo konfliktai dėl netinkamo atsakovo elgesio: jo girtavimo, grubaus elgesio su vaikais ir pan. Ji nenori, kad jų mažamečiai vaikai matytų neblaivų, netinkamai besielgiantį jų tėvą, jų tarpusavio konfliktus. Dėl tos priežasties ji prašė atsakovo išsikelti iš nuomojamo buto, bet atsakovas to daryti nesutiko. Dėl šios priežasties ji su vaikais yra priversta keltis į kitą gyvenamąją vietą. Atsakovas šiuo metu teikia išlaikymą savo vaikams, ar teiks išlaikymą ateityje nėra žinoma. Abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su ja, o kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteistas išlaikymas. Kadangi iš viso per mėnesį pagal jos teikiamą paskaičiavimą A. išlaikymui reikalinga apie 540 Eur suma, o L. išlaikymui apie 562 Eur suma, kas vidutiniškai sudarytų apie 551 Eur kiekvienam vaikui, todėl atskaičius 96,25 Eur išmoką vaikui, atsakovas turėtų teiktų 220 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Ji neprašo nustatyti atsakovo B. F. ir dukterų A. F. ir L. F. bendravimo tvarkos, nes šiuo metu gyvena kartu ir atsakovas turi galimybę bet kada bendrauti su vaikais. Jei ji persikeltų į kitą gyvenamąją vietą, kliūčių atsakovui bendrauti su dukterimis nesudarys.

Teismo posėdžio metu ieškovė, palaikydama savo ieškinio reikalavimus papildomai paaiškino, kad ji su atsakovu gyveno nesusituokusi nuo 2019 m. iki 2024 m. balandžio 28 d., iki persikėlė su vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą. Šiuo metu gyvena trise, su vaikais, daugiau kartu gyvenančių asmenų nėra. Vaikai nebijo svetimų žmonių. Dėl baimės gyvūnams paaiškino, kad tai jos nuomone tai yra normalu, vaikai užregistruoti pas psichologą. Vaikai turi alergiją pieno produktams, laktozei. Abejoms mergaitėms yra tikrintos širdelės. Atsakovas vaikų akivaizdoje girtaudavo, gerdavo alų, lošdavo azartinius žaidimus, tai patvirtina banko sąskaitų išrašai. Pažymėjo, kad į šeimos reikalus labai kišdavosi atsakovo mama. Dėl netinkamų vaikų drabužėlių paaiškino, kad atsakovo priekaištai nepagrįsti, nes rugsėjo 2 d. šventė buvo 15 val., tuo metu buvo labai šilta, mergaičių rūbai atitiko buvusią situaciją. Pažymėjo, kad namai buvo tvarkomi, vaikams daroma valgyti, tačiau atsakovas visada rasdavo prie ko prisikabinti. Jos santykiai su vaikais puikūs, su jais žaidžia, veda į vaikų žaidimų kambarius. Abu vaikai lanko darželį, vyresnė dukra lanko šokių būrelį. Jos pajamos yra apie 700 Eur per mėnesį, kurią sudaro jai mokama socialinė išmoka ir vaiko pinigai. Ji moka už buto nuomą. Atsakovas vaikams nuperka tik drabužių, tačiau jie būna per dideli. Nuo ieškinio pateikimo dienos iki balandžio 28 d. ieškovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo tik 40 Eur suma kiekvienam vaikui. Nuotraukos dėl susivėlusių vaikų buvo padarytos darželyje, ten taip pat buvo užklijuotas ir pleistras. Nuotrauka su praplyšusiomis kelnėmis buvo daryta pas atsakovą. Mažesnė dukra nešioja akinukus. Už šiuo metu nemoka, todėl išlaidų dėl to nepatiria. Buto nuoma, įskaitant komunalinius mokesčius, jai kainuoja apie 280 Eur. Nurodė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaikų interesus, tačiau pasiimti ir grąžinti vaikus į jos namus turėtų pats atsakovas. Pažymėjo, kad girtaujama ir atsakovo artimoje aplinkoje. Ji šiuo metu nedirba, daugiau pajamų negauna, apie atsakovo turtinę padėtį ji duomenų neturi. Ji yra gimusi ir augusi (duomenys neskelbtini). Santykiai su atsakovu pašlijo apie pusę metų. Vaikams rūbus perka abu. Abi mergaitės yra užregistruotos pas kardiologą, dukros sulaužyti akinukai yra sutvarkyti. Apie atsakovo smurtą ji pranešė vėliau, nes tuo metu norėjo kuo greičiau išvykti.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė adv. Rima Šmigelskytė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovės ir jų vaikų ryšys yra labai stiprus. Šalių vaikai, ieškovei išvykus iš buvusios bendros šalių gyvenamosios vietos, adaptavosi tiek naujoje gyvenamoje vietoje, tiek ir ugdymo įstaigoje. Nors ieškovės pajamos nedidelės, mergaitės prižiūrėtos, rengiamos pagal sezoniškumą. Atsakovo pateikti kvitai nepatvirtina išlaikymo teikimo fakto – pvz. nupirkta patalynė yra likusi pas atsakovą. Atsižvelgus į tai, kad vaikai adaptavosi prie jų gyvenamosios vietos, vaikams reikalingą pastovumą, ieškovės tinkamą jų priežiūrą, vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Kadangi vaikams reikalingas pastovus išlaikymas, teikiamas ne maisto produktais ar daiktais, todėl prašo priteisti išlaikymą piniginėmis lėšomis. Pažymėjo, kad vaikai serga, viena mergaitė nešioja akinukus. Kadangi vaikai pripratę prie bendravimo su tėvu tvarkos, ši tvarka gali būti nustatoma, tačiau be sąlygos ieškovei nuvežti į atsakovo gyvenamąją vietą.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą nurodydamas, kad reikš priešieškinį. Nurodė, kad vaikų gyvenamoji turi būti nustatyta su juo, o ieškovė privalės teikti išlaikymą vaikams. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) nustatyti vaikų A. F. ir L. F. gyvenamąją vietą kartu su juo; 2) priteisti iš ieškovės V. B. išlaikymą vaikams A. F. ir L. F. periodinėmis piniginėmis išmokomis kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį po 200,00 Eur, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikai sulauks pilnametystės; 3) pavesti lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti B. F.; 4) nustatyti tokią ieškovės bendravimo su vaikais tvarką – vaikų A. F. ir L. F. motina V. B. gali bendrauti su savo vaikais tokia tvarka: motina gali bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio 1 ir 3 penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., galėdama vaikus pasiimti su savimi, o po bendravimo juos atgal pristatyti į jų gyvenamąją vietą. Per metines šventes motina gali bendrauti su vaikais: lyginiais metais pirmą šv. Velykų dieną ir antrą šv. Kalėdų dieną; nelyginiais metais antrą šv. Velykų dieną, Kūčias ir pirmą šv. Kalėdų dieną; moksleivių atostogų metu vaikai 14 d. atostogų praleidžia kartu su motina ir 14 d. atostogų kartu su tėvu; vaikai Motinos dieną visada švenčia kartu su motina, o Tėvo dieną kartu su tėvu. Apie ketinimą bendrauti su vaikais V. B. privalo informuoti B. F. prieš vieną dieną. Taip pat prašo priteisti iš V. B. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė tinkamai nesirūpina vaikais, jų higiena, auklėjimu ir priežiūra. Ji turi polinkį azartiniams lošimams, alkoholiui, dažnai vakarais nebūna namuose, todėl jam vienam reikia rūpintis vaikais, o ryte anksti keltis ir vykti į darbą. Ieškovė dažnai kartoja, kad ji nenori, jog jis gyventų kartu su ja ir mažamečiais vaikais, siekia jį sukompromituoti, tam tikslui naudoja neleistinus būdus. Taip pat ieškovė nedirba, todėl jis vienas pilnai išlaiko šeimą, moka nuomos mokestį už butą ir už visas paslaugas. Mano, kad vaikų A. F. ir L. F. gyvenamosios vietos turėtų būti nustatytos kartu su juo. Siekiant patenkinti būtiniausius vaikų poreikius ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, ieškovė vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį turėtų skirti po 200 Eur kiekvienam vaikui.

Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, atsiliepime į jį nurodė, kad atsakovas vaikais niekada nesirūpino, todėl nemano, kad jais galėtų pasirūpinti ateityje. Atsakovas grįžęs iš darbo iš karto sėsdavo prie kompiuterio, gerdavo alų. Ne ji turi polinkį azartiniams žaidimams, o atsakovas. Socialinei darbuotojai paprašius atsakovo blokuoti galimybę prisijungti prie azartinių žaidimų svetainių jis tai padarė, tačiau noras žaisti nedingo ir jis jos prašydavo kad prisijungtų ji, tam kad jis galėtų žaisti. Dėl to ji irgi blokavo prisijungimą prie azartinių žaidimų svetainių. Pastebėjo, kad atsakovas jai naktimis skambinėja, ją įžeidinėja, tačiau būdamas blaivus vaikais visiškai nesidomi.

Teismo posėdžio metu atsakovas, palaikydamas savo priešieškinio reikalavimus papildomai paaiškino, ieškovė net nežino, kam yra alergiški vaikai. Alergiškas yra tik vienas vaikas. Azartinius žaidimus žaidė tik ieškovė, per tris mėnesius buvo praloštos didelės pinigų sumos. Ieškovė dirbo tik pusantro mėnesio, ji linkusi meluoti, tinkamai vaikais nesirūpina. Jis dirba, gauna 1 200 – 1 300 Eur algą, turi galimybę vaikams teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Neturi nekilnojamojo turto, automobilio, teisės vairuoti. Ieškovė nesirūpina vaikų higiena, vyresnioji dukra buvo pašutusi. Vienos dukros regėjimas yra silpnas, jai yra parinkti netinkami akinukai. Dėl ieškovės netinkamos priežiūros vaikai buvo atsidūrę ligoninėje. Jo ir vaikų ryšys yra glaudus, vaikai su juo susitikę džiaugiasi. Vaikai pastoviai kartoja, kad bijo dėdžių, gyvūnų. Alergiška tik mažesnė dukra, jis sūrelius pirko mažais kiekiais. Jo sąskaitos nuo 2023 m. dėl lošimų buvo užblokuotos. Ieškovė melagingai prašė pervesti jai pinigines lėšas. Pirko patalynę ir pagalves, jos naudojamos vaikams, atvykus pas jį. Dalis jo vaikams pirktų rūbų yra perduoti ieškovei. Ieškovė per mažai rūpinasi vaikų sveikata, jų poreikiais, jis tai gali daryti geriau. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo, jis maksimaliai rūpinsis vaikų sveikata ir jų priežiūra, darbas jo nevaržo.

Ieškovės atstovas advokatas Raimundas Gargasas palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad šeima su problemomis susidūrė 2023 m. pabaigoje. Pagal atsakovo jam priešieškinio rengimo metu pateiktas fotonuotraukas, vaikų gyvenamosios vietos aplinka yra netinkama, vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, jiems bus sudarytos geresnės sąlygos.

Institucija, teikianti išvadą, ieškovei pakeitus savo gyvenamąją vietą, 2024 m. spalio 8 d. pateikė naują išvadą. Nurodė, kad Tarnybos Skyriui ieškovės ir atsakovo šeima žinoma. Ieškovė V. B. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2024 metų gegužės mėnesio taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės priežiūros ir bendrosios socialinės paslaugos. Nurodė, kad ieškovė gyvena vieno kambario numojamame bute, jame yra atskira virtuvė, didelis gyvenamasis kambarys. Buto nuoma kainuoja 180 Eur, taip pat mokami komunaliniai mokesčiai. Butas remontuotas senai, baldai taip pat seni, tačiau bute pakankamai švaru ir tvarkinga. Kambaryje matyti vaikiškos knygelės, žaislai. Namuose yra visi namų apyvokos daiktai, reikalingi vaikų poreikiams tenkinti. Tarnybos Skyrius, įvertinęs ieškovės ir atsakovo gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į artimą motinos ir nepilnamečių vaikų ryšį, į mergaičių amžiaus tarpsnį, Panevėžio socialinių paslaugų centro rašte nurodytas aplinkybes apie mamos gebėjimus rūpintis vaikais, mano, kad geriausius vaikų interesus atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo suma, po 220 Eur ir atsakovo priešieškinyje prašoma iš ieškovės priteisti išlaikymo suma, po 200 Eur, neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Tarnyba siūlo, kad šioje civilinėje byloje būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, kuri atitiktų geriausius vaikų interesus.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą atstovė V. V. palaikė išvadą. Nurodė, kad iš šalių vaikai yra adaptavęsi prie naujos gyvenamosios vietos aplinkos, ugdymo įstaigos. Nors ieškovė šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau ji dėl vaikų stengiasi, papildomai padedant socialinei darbuotojai geba ir gali rūpintis vaikais. Vaikų rūbeliai, nors ir ne nauji, yra švarūs ir atitinka sezoniškumą. Ieškovė taip pat užtikrina vaikų ugdymą, vaikai nelanko ugdymo įstaigos tik dėl ligos ar dėl kitos pateisinamos priežasties. Byloje yra duomenys iš poliklinikos apie vaikų gydymą. Duomenų, kad ieškovė vaikus nuteikinėja prieš tėvą, nėra. Tarnyba neturi duomenų, kad šalių vaikai būtų paliekami kitų asmenų priežiūrai, tačiau pastebėjo, kad tai, esant poreikiui, nėra draudžiama. Ieškovė nedirba, jos galimybės įsidarbinti dėl vaikų amžiaus yra ribotos. Ieškovė priima ir laikosi jai teikiamų rekomendacijų. Panevėžio pagalbos šeimos centras ieškovės šeimai teikia paslaugas, apklausta liudytoja patvirtino, kad ieškovė užtikrina vaikų poreikius, namuose yra švaru, gaminamas maistas, vaikų rūbai atitinka sezoniškumą. Yra sukurti vaikų socialiniai ryšiai ir aplinka. Nurodė, kad atsakovas taip pat stengiasi ir rūpinasi vaikais, jis taip pat turi panašias sąlygas auginti vaikus. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat siekiant stabilumo, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Atsakovas su vaikais bendrauja pagal institucijos patvirtintą bendravimo tvarką, kas antrą savaitgalį, ji šalių vykdoma, todėl ši tvarka, ją papildant vaikų bendravimu švenčių ir atostogų metu, atitiktų vaikų interesus.

Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis D. K. J. parodė, kad paslaugos ieškovės šeimai yra teikiamos nuo gegužės mėnesio. Lankantis šeimoje nebuvo pastebėta, kad ieškovė neužtikrina vaikų priežiūros, vaikai yra pamaitinti ir aprengti. Vyresnis šalių vaikas turi labai platų žodyną, kas rodo, kad mama užsiima su vaiku. Mama bendradarbiauja su vaikų ugdymo įstaiga. Ieškovė stengiasi, reaguoja į teikiamas rekomendacijas ir jas vykdo. Jai žinoma, kad ieškovė turi draugą, tačiau jis su kartu su ieškove negyvena. Ji kartą per savaitę nenustatą dieną ir laiku lankosi šeimoje. Šiuo metu vaikai yra užregistruoti pas LOR gydytoją. Žino, kad A. buvo nusibrozdinusi nosį, dėl ko ieškovė paaiškino, kad tai nutiko vaikui nugriuvus. Nėra pastebėta netinkamų vaikų rūbelių ir neatitikimo sezoniškumui faktų. Ieškovė geba gaminti maistą ir jį gamina. Jai nežinomi faktai apie vaikų baimę šunims ir kitiems asmenims.

Kėdainių pagalbai šeimai centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis G. V. parodė, kad ji šiuo metu dirba tik su atsakovo šeima, teikia informavimo ir konsultavimo paslaugas. Su ieškovės ir atsakovo šeima dirbo nuo balandžio mėn. Buvo pastebėjus, kad ieškovei šiek tiek trūksta tvarkos. Atsakovo įgūdžiai geri, jis geba pasirūpinti vaikais, jų maitinimu ir drabužiais. Alkoholio vartojimo faktų nebuvo fiksuota, namai tvarkingi, prižiūrėti. Vaikai labai pasiilgsta atsakovo. Ieškovė su atsakovu pasirašinėdavo paskolos raštelius, nes atsakovas mokėdavo už buto nuomą ir komunalinius mokesčius.

Liudytoja G. D., ieškovės draugė parodė, kad matė, kaip atsakovas gerdavo alų. Taip pat matė, kaip mergaitės buvo numestos ant sofos. Kiek ji ateidavo, tiek matydavo atsakovą geriant. Ji ieškovės išgėrusios nematė, balandžio 27 d. V. negėrė. Tvarka namuose būdavo gera.

Liudytoja V. T., ieškovės draugė parodė, kad ji matydavo, kaip atsakovas lošdavo ir išgėrinėdavo. Kad yra lošiama, ji matydavo per įrenginio ekraną. Jai nežinoma, kad ieškovė būtų užsiiminėjusi panašiais dalykais. Žaidžiant prie atsakovo būdavo butelis alaus. Matydavo tai einant iš virtuvės į balkoną parūkyti. Ieškovė su atsakovu visada pykdavosi, varydavo vienas kitą iš namų.

Liudytoja J. F., atsakovo mama parodė, kad ji 2023 m. kreipėsi į Vaikų teises, parašė pareiškimą. Namuose buvo labai netvarkinga. Ji mokė ieškovę tvarkytis, tačiau to pasiekti nepavyko. Vaikai prižiūrimi netinkamai, maisto ruoša tragiška, daugkartiniai naktiniai ieškovės išėjimai iš namų, atsakovo išvadinimas necenzūriniais žodžiais. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turėjo problemų su lošimais, taip pat ir su alkoholio vartojimu. Jos sūnus geria vienos rūšies alų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys, ieškovė V. B. ir atsakovas B. F., yra nepilnamečių vaikų A. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. F., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Vaikai), tėvai (1 t., b. l. 7, 8). Vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka teismo sprendimu nėra nustatyta. Institucijos, teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas su vaikais bendrauja pagal institucijos patvirtintą bendravimo tvarką, kas antrą savaitgalį, ji šalių yra vykdoma. Ieškovė šiuo metu nedirba (1 t., b. l. 11), teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai mokama socialinė pašalpa, taip pat vaiko pinigai, šeimos bendros pajamos yra apie 700 Eur per mėnesį. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 16, 17, 18). Atsakovas dirba (1 t., b. l. 21, 42, 43-44, 3 t., b. l. 100), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 47, 48, 49). Vaikai nuo 2024 m. gegužės 20 d. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį. Ieškovė V. B. su Vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžio socialinių paslaugų centre jos šeimai nuo 2024 metų gegužės mėn. taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės priežiūros ir bendrosios socialinės paslaugos (2 t., b. l. 127-130).

2024 m. birželio 28 d. buvo patikrintos V. B. gyvenimo sąlygos, surašytas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Nurodoma, kad ji su Vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), gauna 504 Eur socialinę pašalpą ir 96,25 Eur išmoką kiekvienam vaikui. Nurodoma, kad V. B. šeimai teikiamos socialinės paslaugos, vykdoma atvejo vadyba, yra sudarytas pagalbos šeimai planas. Šeima gyvena vieno kambario nuomojame būste, tvarkingame bendrabutyje, jo nuoma kainuoja 180 Eur per mėnesį. Namuose pakankamai švaru ir tvarkinga, yra visi namų apyvokos daiktai Vaikų poreikiams tenkinti (išskleidžiama sofa, vaikiškos knygelės, žaislai, dviratis) (2 t., 147-150).

2024 m. spalio 3 d. buvo patikrintos B. F. gyvenimo sąlygos, surašytas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Nurodoma, kad jis dirba, gauna 1 200 – 1 300 Eur darbo užmokestį. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), su motina, tėvu ir broliu, jo tėvui priklausančiame dviejų kambarių bute. Bute yra kur atsakovui ir mergaitėms skirtas vienas kambarys. Bute yra visi patogumai, centrinis šildymas, aplinka švari, higieniška, tvarkinga, Vaikams yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai (2 t., b. l. 145-146).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Taigi teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

Bylą surinkti įrodymai, reikšmingi faktinių aplinkybių apie šalių – Vaikų tėvų šeimų aplinkos sąlygų, nustatymui. Institucijos teikiančios išvadą išvadoje nurodyta, kad Tarnybos Skyrius, įvertinęs ieškovės ir atsakovo gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į artimą motinos ir nepilnamečių Vaikų ryšį, į mergaičių amžiaus tarpsnį, Panevėžio socialinių paslaugų centro rašte nurodytas aplinkybes apie mamos gebėjimus rūpintis Vaikais, siekiant stabilumo mano, kad geriausius Vaikų interesus atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Pažymėtina, kad institucijos, teikiančios išvadą, išvada dėl Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bylos nagrinėjimo metu nekito (pasikeitus ieškovės gyvenamajai vietai buvo pateikta kita išvada). Šią išvadą teismo posėdžio metu palaikė ir Tarnybos atstovė V. V., nurodydama, kad šalių Vaikai yra adaptavęsi prie naujos gyvenamosios vietos aplinkos, jų lankomos ugdymo įstaigos, yra sukurti jų socialiniai ryšiai. Nors ieškovė šiuo metu nedirba, t. y. susiduria su finansiniais sunkumais, o jos galimybės įsidarbinti dėl Vaikų amžiaus yra ribotos, tačiau ji dėl Vaikų stengiasi, geba ir gali, be kita ko padedant ir socialinei darbuotojai, rūpintis vaikais. Vaikų rūbeliai nenauji, tačiau švarūs ir atitinka sezoniškumą, ji užtikrina Vaikų maitinimą (gamina maistą), ugdymą, kitus poreikius. Jokių pažeidimų, susijusių su Vaikų priežiūra, nenustatyta. Pastebėjo, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė Vaikus kokiu nors būdu nuteikinėtų prieš atsakovą. Siekiant stabilumo, Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove.

Ieškovas savo reikalavimą dėl Vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo grindžia ieškovės nesirūpinimu Vaikais, pasireiškiančiu jų higienos, auklėjimo, priežiūros stoka. Tačiau šie argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Į bylą pateiktas didelės apimties šalių susirašinėjimas, institucijos, teikiančios išvadą surinkti ir teismui pateikti duomenys visų pirma patvirtina tarp šalių egzistuojant konfliktiškus santykius, kurių išsprendimui šalys pasitelkia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus, policiją. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. spalio 25 d., atsakovui atvykus pasiimti Vaikų iš ieškovės namų, jam buvo nustatyta 0,4 prom. alkoholio koncentracija (3 t., b. l. 1-18), dėl ko Vaikai jam tą dieną perduoti nebuvo. Tai kad vėliau jam alkoholio koncentracija nebuvo nustatyta (3 t. b. l. 9, 16) (tokių duomenų byloje nėra), nepaneigia ankstesnio alkoholio koncentracijos nustatymo rezultatų (nes ji bėgant laikui mažėja iki visai išnyksta). Šios aplinkybės patvirtina netinkamą ne ieškovės, o atsakovo teisių ir pareigų Vaikų atžvilgiu įgyvendinimą. Pastebėtina, kad atsakovas 2023 m. buvo du kartus baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, įskaitant neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (2 t., b. l. 193). Apie ieškovę tokio pobūdžio duomenų nėra (2 t., b. l. 192). Apie tai, kad atsakovas turėjo problemų su alkoholio vartojimu, patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovo motina.

Atsakovui kitą dieną, t. y. 2024 m. spalio 26 d. paėmus Vaikus pas save, buvo gautas atsakovo pranešimas apie galimą vaikų teisų pažeidimą, susijusį su ieškovės netinkama Vaikų priežiūra (netinkama ir nešvaria apranga, nubrozdinimais, mėlynėmis, iššutimais, netinkamais ir sulaužytais akinukais, netinkama higiena ir auklėjimu) (2 t., b. l. 131-144). Aiškinantis šias aplinkybes situacija buvo aptarta su ieškove, apžiūrėti Vaikai. Nustatyta, kad Vaikai aprengti švariai, rūbai atitinkantys sezoną, mergaičių plaukai tvarkingai, ant jų nematyti mėlynių ar nubrozdinimų. Nustatyta, kad vieną vaiką sėdmenų srityje buvo matyti iššutimai. Nurodoma, kad iš situacijos vertinimo metu gautos informacijos galima daryti prielaidą, kad nepakankamos Vaikų tėvų žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda. Vaikų mama galimai stokoja žinių apie tinkamą, atsakingą mažamečių priežiūrą. Vaikų tėvai tarpusavyje nekomunikuoja, tėvų santykiai įtempti, konfliktiški, ko sekoje nėra užtikrinami geriausi Vaikų interesai. Visgi šioje situacijoje teismas pažymi, kad tėvų teisės ir pareigos įgyvendinant tėvų valdžią yra lygios, siekiant geriausių Vaikų interesų šalys turi maksimaliai bendradarbiauti. Ieškovas pastebėjęs iššutimus, turėjo pareigą ne tik pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau visų pirma nedelsiant imtis priemonių jį pašalinti – pvz. įsigyti reikiamų medikamentų, grąžinant Vaikus juos perduoti ieškovei, paaiškinant esamą situaciją. Tokių duomenų byloje nėra. Todėl spręsti, kad šioje situacijoje tik ieškovei nepakako žinių apie tinkamą Vaikų priežiūrą negalima. Pažymėtina, kad po šio įvykio šis klausimas su ieškove buvo išspręstas – ieškovė patvirtino, kad turi tam skirto tepaliuko, kuriuo bus gydomas vaikas.

Atsakant į Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarybos 2024 m. spalio 3 d. pranešimus, Panevėžio socialinių paslaugų centras rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. B. šeimos“ (2 t., b. l. 168-169) nurodė, kad lankantis ieškovės namuose nepastebėta netvarkos, nešvaros, namų aplinka visuomet tvarkinga, gaminamas maistas. Apsilankymų metu peržiūrėti mažamečių mergaičių rūbai, jie atitinka sezoniškumą, sudėti į atskiras spintos lentynas, išplauti. Ieškovė geba nuvykti į reikiamas įstaigas, susitvarkyti reikiamus dokumentus (susitvarkė socialinę išmoką; padidintus mergaičių pinigus; planuoja kreiptis dėl socialinio būsto gavimo, tačiau laukiama teisminio proceso baigties). Šiuo metu ieškovė yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Ieškovė buvo įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)" Panevėžyje, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos būklės darbo nepavyko išlaikyti. Šiuo metu ieškovė laukia individualios priežiūros specialistė kursų. Ieškovė priima visą pagalbą paslaugų teikimo metu, reaguoja į rekomendacijas, pastebėjimus, konsultuojasi dėl vykstančių pykčių su buvusiu sugyventiniu, bando esamus konfliktus išspręsti be pykčių. Mažametės mergaitės namų aplinkoje jaučiasi gerai. Bendraujant su ugdymo įstaiga, nusiskundimų nesulaukiama. Ieškovė domisi Vaikų ugdymo procesu, dalyvauja susirinkimuose, visuomet mergaitės atvedamos su tvarkingais rūbais, turi visas reikiamas ugdymosi priemones. Taip pat gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio apie Vaikus, nurodant, kad Vaikai ugdymo įstaigoje jaučiasi gerai, nuosekliai dalyvauja ugdymo procese, parašius mamos pasirūpinti pakaitiniais rūbeliais, ji tuo pasirūpina. Lankomumo problemų nėra (2 t., b. l. 173). VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos atsakyme nurodoma, kad ieškovė laikosi medikų rekomendacijų, apie pažeidžiamas nepilnamečių teises duomenų neturi (2 t. b. l. 174).

Tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi Vaikais ir turi tam tinkamas sąlygas nurodė ir liudytoja apklausta Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis D. K. J., kuri parodė, kad ieškovei soc. paslaugos yra teikiamos nuo gegužės mėnesio. Lankantis šeimoje nebuvo pastebėta, kad ieškovė neužtikrina Vaikų priežiūros, Vaikai yra pamaitinti ir aprengti. Vyresnis šalių vaikas turi labai platų žodyną, kas rodo, kad mama užsiima su vaiku. Mama bendradarbiauja su Vaikų ugdymo įstaiga. Ieškovė stengiasi, reaguoja į teikiamas rekomendacijas ir jas vykdo. Šiuo metu Vaikai yra užregistruoti pas LOR gydytoją. Žino, kad A. buvo nusibrozdinusi nosį, ieškovė paaiškino, kad griūdama. Nėra pastebėta netinkamų Vaikų rūbelių ir neatitikimo sezoniškumui faktų. Ieškovė geba gaminti maistą ir jį gamina.

Šių byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė priima jos šeimai teikiamą paramą užtikrinant Vaikų kasdieninę priežiūrą ir auklėjimą – įsiklauso į jai specialistų teikiamus patarimus, juos priima ir įgyvendina. Taigi ieškovė, be kita ko naudojant ir valstybės (savivaldybės) institucijų (įstaigų) teikiama paramą, deda pastangas užtikrinant teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Šios pastangos bylos duomenimis yra pakankamos šalių nepilnamečiams Vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė nevykdo pareigų, susijusių su Vaikų ugdymu ar sveikata. Pastebėtina, kad socialinė darbuotoja ieškovės šeimą lanko tik kartą per savaitę, t. y. šeima iš esmės funkcionuoja savarankiškai.

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes). Kaip jau nustatyta, ieškovė šiuo metu nedirba, gauna socialinę pašalpa, taip pat vaiko pinigus, bendros pajamos yra apie 700 Eur per mėnesį, gyvena nuomojame bute. Atsakovas dirba, gauna 1 200 Eur – 1300 Eur darbo užmokestį, gyvena su tėvais ir broliu. Taigi atsakovo turtinė padėtis (gaunamos pajamos) yra ženkliai geresnė. Tačiau geresnė vieno iš tėvų turtinė padėtis jokiu būdu nelemia vaiko gyvenamosios vietos (ji yra tik vienas iš kriterijų), nes tėvai privalo skirti išlaikymą vaikui atsižvelgus į jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį; svarbu kad kito tėvo remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti. Be to sutiktina, kad ieškovės galimybės dirbti dėl vaikų amžiaus (2 ir 3 metai), yra ribotos.

Šios kategorijos bylose taip pat būtina atsižvelgti į vaiko gyvenimo stabilumo veiksnį. Nustatyta, kad šalių nepilnamečiai Vaikai su ieškove gyvena daugiau nei pusę metų, t. y. šiuo metu jau yra nusistovėjusi esama šeimos gyvenamoji aplinka. Dėl to faktinė Vaikų gyvenamoji vieta laikytina svariu argumentu jų gyvenamosios vietos nustatyme, nes aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei veiksnys. Šias aplinkybes, kaip reikšmingas ginčo sprendimui, nurodė ir institucija, teikianti išvadą.

Ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausius byloje dalyvaujančius asmenis, liudytojus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės nuomonės, konstatuotina, kad ginčo šalių Vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė, taip pat pasinaudojant valstybės (savivaldybės) institucijų teikiamą paramą, šiuo metu tinkamai prižiūri ir rūpinasi nepilnamečiais Vaikais, turi tam tinkamas sąlygas. Vaikai su ieškove kartu gyvena daugiau nei pusę metų, jie yra adaptavęsis prie aplinkos, lanko ten ugdymo įstaigą, o atsakovas su Vaikais bendrauja laikydamasis Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos bendravimo su Vaikais tvarkos. Taigi ieškovė visiškai užtikrina teisėtus Vaikų interesus ir poreikius, t. y. saugią aplinką, tinkamą ir kasdieninę jų priežiūrą. Be to tarp ieškovės ir Vaikų yra stiprus ryšis, atsakovas to neneigė. Atsižvelgus į anksčiau aptartų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad Vaikų gyvenamoji, kaip atitinkanti jų interesus, nustatytina su ieškove.

Dėl bendravimo tvarkos su Vaikais nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, kurios šalys iš esmės laikėsi, Vaikų ir tėvo ryšys yra stiprus ir jo atkurti nereikia (dėl to ginčo tarp šalių nekilo).

Ieškovė ieškiniu atsakovo bendravimo su Vaikais tvarkos nustatyti neprašė. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, bendravimo tvarkos taip pat nustatyti neprašė. Priešieškiniu buvo prašoma nustatyti ieškovės ir Vaikų bendravimo tvarką. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė dėl jos ir Vaikų bendravimo tvarkos nepasisakė. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka Vaikų interesus, tačiau pasiimti ir grąžinti Vaikus į namus turėtų atsakovas. Ieškovės atstovė adv. Rima Šmigelskytė paaiškino, kad Vaikai pripratę prie bendravimo su tėvu tvarkos, ši tvarka gali būti nustatoma, tačiau taip pat be sąlygos ieškovei nuvežti Vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą.

Šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio/priešieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą, jei tam yra rimtas pagrindas, t. y. tik išeidamas už ieškinio ribų teismas gali užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Teismas atmetęs atsakovo priešieškinį dėl Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia, kad atsakovo pasiūlyta ieškovės ir Vaikų bendravimo tvarka, tačiau pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą ją pritaikant atsakovui, iš esmės atitinka šalių ir nepilnamečių Vaikų poreikius ir interesus. Atsižvelgęs į tai iš esmės nustatytina atsakovo siūloma bendravimo tvarka, tačiau ją pritaikant ne ieškovei, o pačiam atsakovui (priešieškinio reikalavimo 4, 5 punktai), nežymiai tikslinant atsakovo ir Vaikų bendravimo tvarką (nurodant konkretų Vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką; Vaikų interesais nustatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja pusę jų atostogų laiko, tačiau neilgiau kaip dvi savaites iš eilės ir pan.). Teismo vertinimu tokia bendravimo tvarka iš esmės atitiktų atsakovo interesus maksimaliai dalyvauti Vaikų auklėjime ir priežiūroje, tiek ir pačių Vaikų interesus. Be to ši tvarka neskatina ginčų tarp šalių, nes tokią tvarką iš esmės prašo nustatyti pats atsakovas.

Dėl išlaikymo Vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ((Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau CK 3.192 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kita (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Šalių nepilnamečiai Vaikai gyvena su ieškove. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį iš viso reikalinga 540-562 Eur suma. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei ½ minimalios mėnesinės algos (kuri nuo 2023 m. sausio mėn., atskaičius mokesčius, yra 709 Eur). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21-22 punktai). Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat neginčijo, kad tokio dydžio suma reikalinga nepilnamečių Vaikų išlaikymui, nurodė, kad jis turi galimybę Vaikams teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Teismo vertinimu prašomas priteisti 220 Eur dydžio kiekvienam vaikui išlaikymas, atsižvelgiant į šiuo metu esančius jų poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Atsižvelgus į tai ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo Vaikams priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas ieškovės reikalaujamo dydžio, t. y. 220 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam Vaikui, kuris indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Nors ieškovė teismo posėdžio nurodė, kad ieškovas iki ieškinio pateikimo dienos prisidėjo tik 40 Eur suma kiekvienam vaikui, tačiau šalims neginčijant aplinkybių, kad jos su Vaikais gyveno kartu iki 2024 m. balandžio 28 d., spręstina, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas tuo metu prisidėjo prie Vaikų išlaikymo ir išlaikymas Vaikams priteistinas tik nuo 2024 m. balandžio 29 d. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ieškinyje nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovas šiuo metu išlaikymą Vaikams teikia, tačiau nežinoma, ar jis bus teikiamas ieškovei persikėlus į kitą gyvenamą vietą. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečių Vaikų poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė 2024 m. vasario 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-00547 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 20). Ieškinį patenkinus iš esmės visiškai (išlaikymo laikotarpio sumažinimas žyminio mokesčio dydžio neįtakoja), o priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybei priteistinos 731,25 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2024 m. lapkričio 12 d. pažyma Nr. APD-2024-11203), ir 304 Eur žyminis mokestis (158 Eur už išlaikymo priteisimą ((220 Eur *12 * 3 proc.) ir 146 Eur už kitus neturtinius reikalavimus) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nepilnamečių vaikų A. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo B. F., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir L. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki A. F. ir L. F. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

A. F. ir L. F. skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną V. B.

Nustatyti tokią atsakovo B. F. bendravimo su vaikais A. F. ir L. F. tvarką:

1) B. F. su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos jų buvimo vietos to savaitgalio penktadienį nuo 17.00 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 17.00 val.

2) lyginiais metais pirmą šv. Velykų ir antrą šv. Kalėdų dieną. Vaikai tą dieną paimami iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir jų gyvenamąją vietą grąžinami iki 20.00 val.

3) nelyginiais metais antrą šv. Velykų, Kūčių ir pirmą šv. Kalėdų dieną. Vaikai tą dieną paimami iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir jų gyvenamąją vietą grąžinami iki 20.00 val.

4) vaikų atostogų metu vaikai pusę jų atostogų laiko praleidžia su B. F., tačiau ne ilgiau kaip dvi savaites iš eilės. Konkretus bendravimo su vaikais laikas šalių yra derinamas ne vėliau kaip vienas mėnesis iki konkrečių atostogų pradžios.

5) vaikai Motinos dieną praleidžia kartu su motina, o Tėvo dieną kartu su tėvu. Vaikai bendravimo su tėvu dieną paimami iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir jų gyvenamąją vietą grąžinami iki 20.00 val.

6) apie ketinimą bendrauti su vaikais (išskyrus vaikų atostogų metu) B. F. privalo informuoti V. B. ne vėliau prieš dvi dienas.

Priteisti iš atsakovo B. F., a. k. (duomenys neskelbtini), 304,00 Eur (tris šimtus keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų).

Priteisti iš atsakovo B. F., a. k. (duomenys neskelbtini), 731,25 Eur (septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas