- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-1251-1070/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. P.-B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo E. P.-B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-41829-1233/2025 panaikino pareiškėjų E. P.-B. ir D. B. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą, įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų 2025 m. spalio 16 d. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 4 d.
Šalies argumentai
2. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas D. B. pateikė teismui prašymą, patikslintą 2026 m. sausio 5 d. pareiškimu, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo E. P.-B. sistemingai pažeidžia sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 5.2 skyriaus nuostatas (5.2.1, 5.2.2, 5.2.12, 5.2.13 ir 5.2.16 punktus), reglamentuojančias pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pasak pareiškėjo, suinteresuotas asmuo vienašališkai keičia sutartą bendravimą, sudaro kliūtis pareiškėjui realizuoti tėvo teises, neleidžia ir riboja nuotolinį bendravimą su vaikais, vienašališkai, neinformuodama vaikų tėvo, planuoja atostogas tuo laikotarpiu, kuris pagal nustatytą bendravimo tvarką skirtas pareiškėjo bendravimui su vaikais, taip pažeisdama tėvo ir nepilnamečių vaikų teisę palaikyti nuolatinį, stabilų ir nenutrūkstamą tarpusavio ryšį. Pareiškėjo teigimu, tokie vaikų motinos veiksmai neatitinka teismo patvirtinto sprendimo esmės bei geriausių vaikų interesų.
3. Suinteresuotas asmuo E. P.-B. nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
5. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalimi, laikydamas, kad teismo sprendimu patvirtinta santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 5.2.1, 5.2.2, 5.2.12, 5.2.13, 5.2.16 papunkčiuose, be kita ko, nurodyta: tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku B. B., gim. (duomenys neskelbtini), ne trumpiau kaip 10 kalendorinių dienų per mėnesį. Bendravimas vyksta pirmą mėnesio savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio, antrą mėnesio savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio, trečią mėnesio savaitę nuo trečiadienio iki šeštadienio. Tėvas pasiima vaiką sutartą dieną iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir grąžina vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo su vaiku dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. (5.2.1. punktas); tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ne trumpiau kaip 7 kalendorines dienas per mėnesį. Bendravimas vyksta pirmą mėnesio savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio ir trečią mėnesio savaitę nuo trečiadienio iki šeštadienio. Tėvas pasiima vaiką sutartą dieną iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir grąžina vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo su vaiku dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; kiekvienas iš tėvų kiekvienais kalendoriniais metais turi teisę kartu su vaiku B. B. praleisti atostogas vieną kartą arba dalimis, tačiau bendra atostogų trukmė negali viršyti 14 kalendorinių dienų per metus. Nepertraukiamos atostogos negali būti trumpesnės nei 7 kalendorinės dienos. Apie pasirinktą atostogų laiką tėvai privalo informuoti vienas kitą raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Papildomas atostogas, kurios viršija nustatytą 14 kalendorinių dienų trukmę per metus, tėvai gali derinti tarpusavio susitarimu, priimdami sprendimą bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus (5.2.12.); kiekvienas iš tėvų kiekvienais kalendoriniais metais turi teisę kartu su vaiku J. B. praleisti atostogas vieną kartą arba dalimis, tačiau bendra atostogų trukmė negali viršyti 7 kalendorinių dienų per metus. Apie pasirinktą atostogų laiką tėvai privalo informuoti vienas kitą raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Papildomas atostogas, kurios viršija nustatytą 7 kalendorinių dienų trukmę per metus, tėvai gali derinti tarpusavio susitarimu, priimdami sprendimą bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus (5.2.13 punktas); kiekvienas iš tėvų turi užtikrinti galimybę kitam iš tėvų nevaržomai nuo 17 val. iki 20 val. darbo dienomis ir nuo 10 val. iki 20 val. nedarbo dienomis bendrauti su sūnumi B. B. jo asmeniniu telefonu (per Skype programą – jei turi) ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis. Jeigu nepavyksta susisiekti su sūnumi, gali būti skambinama arba rašomas SMS pranešimas į to iš tėvų telefoną kurio žinioje yra sūnus. Tas iš tėvų, kurio žinioje yra sūnus turi pareigą perskambinti kitam iš tėvų tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val. ir leisti pabendrauti su sūnumi telefonu (5.2.16 punktas).
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nei su prašymu dėl trūkumų šalinimo, nei iki teismo posėdžio nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo nevykdo sprendimu patvirtintos sutarties. Teismo teigimu, pareiškėjas nenurodė konkrečių faktinių sutarties nevykdymo aplinkybių, nurodydamas jas abstrakčiai, patvirtindamas prašyme, kad šiuo metu neturi objektyvių ir pakankamų įrodymų, galinčių pagrįsti prašyme nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašo vykdomojo rašto tik dėl dalies sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nurodytos bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo, todėl, teismo vertinimu, tikėtina, kad bendravimo tvarka iš esmės yra vykdoma. Pasak teismo, pareiškėjui nepateikus įrodymų, laikytina, kad jis neįvykdė pareigos įrodyti, jog teismo patvirtina bendravimo tvarka nėra vykdoma (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo vykdomajam raštui išduoti.
8. Teismas išaiškino šalims, jog esant galimam vaiko teisių pažeidimui dėl bendravimo ribojimo, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėjas D. B. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, nepagrįstai apribojo ir iš esmės paneigė pareiškėjo teisę į efektyvų teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos įgyvendinimą, užkardė teisę į vienintelį įstatyme numatytą mechanizmą, leidžiantį operatyviai ir veiksmingai sustabdyti suinteresuoto asmens daromus teismo sprendimo pažeidimus. Teismo sprendimo nevykdymas pasireiškia ne vienkartiniu akivaizdžiu aktu, bet tęstiniu elgesiu, kuris iš esmės paneigia nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą ir atitinka tęstinio teisės pažeidimo požymius.
9.2. Atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui pareigą toleruoti ir fiksuoti tęstinius bendravimo tvarkos pažeidimus, taip pažeisdamas pareiškėjo bei nepilnamečių vaikų geriausių interesų prioriteto principą. Pareiškėjas apie suinteresuoto asmens vykdomas išvykas su vaikais pažeidžiant teismo patvirtintą pareiškėjo su vaikais bendravimo tvarką, dažniausiai sužino tik post factum (po visa ko) ir atsitiktinai iš pačių vaikų, trečiųjų asmenų ar aplinkinių. Dėl to pareiškėjas objektyviai neturi galimybės iš anksto fiksuoti kiekvieno pažeidimo formaliais rašytiniais įrodymais.
9.3. Pareiškėjas po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti nustatyto bendravimo su vaikais grafiko dėl suinteresuoto asmens sudaromų kliūčių. Suinteresuotas asmuo, iš anksto neinformavęs pasiimdavo vaiką iš ugdymo įstaigos pareiškėjo bendravimo metu, vėliau pateikdamas trumpus žodinius ar vaizdo pranešimus, jog vaikas esą pats to prašė. Suinteresuotas asmuo be suderinimo išvykdavo su vaikais į kitą miestą ar užsienį pareiškėjo bendravimo su vaikais laiku (pvz., Naujųjų metų laikotarpiu išvyko dviem savaitėms). Prieš kreipdamasis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėjas sąžiningai siekė sprendimo vykdymo neteisminėmis priemonėmis: bendravo su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais. Šie nurodė, kad nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų ir vienintelė veiksminga priemonė užtikrinti sprendimo įgyvendinimą yra kreipimasis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tai patvirtina ir viešai Tarnybos interneto svetainėje skelbiama informacija.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo E. P.-B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmėtė pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Teisinga teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog suinteresuotas asmuo nevykdo teismo sprendimu patvirtintos sutarties nuostatų, reglamentuojančių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Dėl to nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo turinys ir juo reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti bei neatitinka tikrovės. Suinteresuotas asmuo vykdo ir nepažeidžia teismo nustatytos tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos. Pareiškėjas neįrodė kitų aplinkybių ir net jų neįrodinėjo. Pareiškėjo dėstomi teiginiai apie tariamą suinteresuoto asmens netinkamą teismo sprendimu patvirtintos sutarties vykdymą yra subjektyvūs ir deklaratyvūs.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutarties atsisakyti išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos aplinkybių
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimu patenkino pareiškėjų E. P.-B. ir D. B. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu, patvirtindamas 2025 m. spalio 16 d. pareiškėjų sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Sutarties 5.2 punkte jos šalys, be kita ko, susitarė, kad:
16.1. Tėvas (savaitgaliais ir darbo dienomis) bendrauja su nepilnamečiu vaiku B. B., gim. (duomenys neskelbtini), ne trumpiau kaip 10 kalendorinių dienų per mėnesį. Tėvo bendravimas su vaiku vyksta pirmą mėnesio savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio, antrą mėnesio savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio, trečią mėnesio savaitę nuo trečiadienio iki šeštadienio. Tėvas pasiima vaiką sutartą dieną iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir grąžina vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo su vaiku dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. (Sutarties 5.2.1 papunktis);
16.2. Tėvas (savaitgaliais ir darbo dienomis) bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ne trumpiau kaip 7 kalendorines dienas per mėnesį. Tėvo bendravimas su vaiku vyksta pirmą mėnesio savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio ir trečią mėnesio savaitę nuo trečiadienio iki šeštadienio. Tėvas pasiima vaiką sutartą dieną iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir grąžina vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo su vaiku dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Nuo tos dienos, kai sūnui sukanka 5 metai ((duomenys neskelbtini)), tėvo bendravimo su abiem vaikais tvarka tampa vienoda, pagal 5.2.1 punktą (Sutarties 5.2.2 papunktis);
16.3. Kiekvienas iš tėvų (atostogų metu, kelionės į užsienį) kiekvienais kalendoriniais metais turi teisę kartu su vaiku B. B. praleisti atostogas vieną kartą arba dalimis, tačiau bendra atostogų trukmė negali viršyti 14 kalendorinių dienų per metus. Nepertraukiamos atostogos negali būti trumpesnės, nei 7 kalendorinės dienos. Apie pasirinktą atostogų laiką tėvai privalo informuoti vienas kitą raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Papildomas atostogas, kurios viršija nustatytą 14 kalendorinių dienų trukmę per metus, tėvai gali derinti tarpusavio susitarimu, priimdami sprendimą bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus (Sutarties 5.2.12 papunktis).
16.4. Kiekvienas iš tėvų (atostogų metu, kelionės į užsienį) kiekvienais kalendoriniais metais turi teisę kartu su vaiku J. B. praleisti atostogas vieną kartą arba dalimis, tačiau bendra atostogų trukmė negali viršyti 7 kalendorinių dienų per metus. Apie pasirinktą atostogų laiką tėvai privalo informuoti vienas kitą raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Papildomas atostogas, kurios viršija nustatytą 7 kalendorinių dienų trukmę per metus, tėvai gali derinti tarpusavio susitarimu, priimdami sprendimą bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus (Sutarties 5.2.13 papunktis).
16.5. Kiekvienas iš tėvų turi užtikrinti galimybę kitam iš tėvų nevaržomai nuo 17 val. iki 20 val. darbo dienomis ir nuo 10 val. iki 20 val. nedarbo dienomis bendrauti su sūnumi B. B. jo asmeniniu telefonu (per „Skype“ programą – jei turi) ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis. Jeigu nepavyksta susisiekti su sūnumi, gali būti skambinama arba rašomas SMS pranešimas į to iš tėvų telefoną kurio žinioje yra sūnus. Tas iš tėvų, kurio žinioje yra sūnus, turi pareigą perskambinti kitam iš tėvų tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val. ir leisti pabendrauti su sūnumi telefonu.
17. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo 2025 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-41829-1233/2025 patvirtintos nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Pareiškėjas grindė savo prašymą CPK 646 straipsnio 1 dalimi bei tuo, kad suinteresuotas asmuo E. P.-B. nevykdo teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies, kuria nustatyta D. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo sistemingai pažeidžia nustatytas bendravimo dienas ir laiką, sudaro kliūtis jam bendrauti su vaikais bei pažeidžia pareiškėjo ir vaikų teisę palaikyti nuolatinį ryšį.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui D. B. terminą nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti: nurodyti konkrečius teismo sprendimu patvirtintos Sutarties punktus, pagal kuriuos prašoma išduoti vykdomąjį raštą, bei paaiškinti Sutarties nevykdymo aplinkybes, pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
19. 2025 m. sausio 5 d. pareiškimu pareiškėjas patikslino savo prašymą (žr. šios nutarties 2 punktą). Kartu su patikslintu prašymu pareiškėjas nepateikė Sutarties nevykdymą patvirtinančių įrodymų.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės nurodydamas, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pasak apelianto, teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, nepagrįstai apribojo jo teisę į įsiteisėjusios teismo sprendimo vykdymą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
21. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nevykdant teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies dėl skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos, turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023, 20, 21 punktai; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2555-1012/2024, 13 punktas; 2025 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1011-603/2025, 18 punktas).
22. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
23. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties Nr. 3K-3-37-916/2019, 32, 33 punktai).
24. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
25. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).
26. Šiuo atveju sprendžiant tai, ar pirmos instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, atsižvelgiama į bylos, kurioje prašoma išduoti vykdomąjį raštą, specifiškumą, t. y. į aplinkybę, jog vykdomąjį raštą prašoma išduoti šeimos byloje. Pagal CPK 376 straipsnį teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių, interesus. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su tėvais, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).
27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, pritaria atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, nepagrįstai nustatė pareigą įrodyti teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos (ne)vykdymo aplinkybes tik pareiškėjui.
28. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, išsiųsdamas šį prašymą suinteresuotam asmeniui E. P.-B. bei prašydamas pateikti nuomonę dėl pateikto prašymo, neįpareigojo jos pateikti įrodymus apie sutarties vykdymą. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, suinteresuotam asmeniui nepateikus atsiliepimo į pareiškėjo prašymą, t. y. byloje nesant išreikštai suinteresuoto asmens pozicijai dėl vykdomojo rašto išdavimo.
29. Nors pareiškėjas ir nurodė patikslintame pareiškime, kad neturi objektyvių ir pakankamų įrodymų jo nurodytoms aplinkybėms įrodyti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas įtvirtino vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėjančio teismo diskreciją nuspręsti, ar klausimo nagrinėjimui tikslinga skirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, ar, esant atitinkamoms sąlygoms, vykdomojo rašto išdavimas galimas ir neskiriant bylos žodinio nagrinėjimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį išdavimo, turėtų organizuoti procesą, atsižvelgdamas į tai, ar nevykdomos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos yra pakankamai aiškios, kaip jų aiškinimą supranta ginčo šalys. Teismo nutartyje objektyvių įrodymų pagrindu turi būti nustatyta aplinkybė dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties (ne)vykdymo.
30. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad šalių sudarytas ir teismo patvirtintas susitarimas dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais yra vykdomas, vadovaudamasis iš esmės tik tuo, kad pareiškėjas nepateikė teismo sprendimo nevykdymą patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą tik dėl dalies sutartos bendravimo tvarkos sąlygų nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė dėl teismo sprendimu patvirtinto susitarimo (ne)vykdymo turėjo būti nustatyta, išklausius ir suinteresuoto asmens E. B. pozicijos, įpareigojant ir ją pateikti įrodymus apie susitarimo vykdymą. Tokią išvadą suponuoja tai, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, teismas turi įvertinti abiejų šalių nurodytas aplinkybes ir abiejų šalių pateiktus įrodymus dėl taikos sutarties vykdymo (žr. šios nutarties 23 punktą). Nors pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, svarbu tai, kad pareiškėjo paaiškinimai taip pat yra įrodymų šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant suinteresuoto asmens pozicijos dėl pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nebuvo pagrindo išvadai apie akivaizdų šalių susitarimo dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarkos vykdymą. Tai, kad pareiškėjas prašė vykdomojo rašto tik dėl dalies sutartyje numatytos bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo, savaime nesuponuoja išvados, jog visos bendravimo tvarkos sąlygos buvo vykdomos. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo šalių susitarimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą, vadovaudamasis subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo galėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, vis tik tokia pasirinkta prašymo nagrinėjimo forma sutrukdė pirmosios instancijos teismui nustatyti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Susiklosčius tokiai, kaip nagrinėjamoje byloje, faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus: pirmiausiai gavęs pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nagrinėdamas jį pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdamas į prašomų priverstinai vykdyti sutarties sąlygų pobūdį, kurios iš esmės susijusios su itin jautria ir pažeidžiama sritimi (t. y. nepilnamečiais vaikais), turėjo pagrindą nustatyti terminą ne tik suinteresuoto asmens nuomonei, bet ir šio asmens įrodymams apie patvirtinto susitarimo vykdymą pateikti. Antra, susiklosčiusiomis šioje byloje aplinkybėmis teismas turėjo paskirti žodinį posėdį pareiškėjo prašymui nagrinėti, aiškintis pareiškime nurodytas aplinkybes (kada, kokiomis aplinkybėmis (ne)buvo vykdomos teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl bendravimo tvarkos nuostatos, nurodytos pareiškime dėl vykdomojo rašto išdavimo), išklausiant pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimų, bei įsitikinti, ar šalių susitarimai dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais iš tikrųjų buvo vykdomi, jeigu ne – dėl kokių priežasčių, ar šie susitarimai buvo aiškūs susitarusioms šalims (žr. šios nutarties 24, 25 punktus).
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nesivadovavo CPK 646 straipsnio 3 dalyje bei CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodytomis taisyklėmis ir šiuos straipsnius aiškinančia teismų praktika, nenustatė objektyvių įrodymų pagrindu bylai reikšmingų aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo prašymą, galėjo būti pažeistos ne tik šio, bet ir ginčo šalių nepilnamečių vaikų teisės bendrauti su tėvu teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje nustatytomis sąlygomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas tenkina pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikindamas skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei perduodamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.