- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-1011-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05031-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- L. N.
- Suinteresuotas asmuo
- M. N.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo – M. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9454-1167/2023 nutraukė šalių L. N. ir M. N. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų 2023 m. rugsėjo 26 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai, be kita ko, nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja L. N. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal minėto teismo sprendimo dalį dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Pareiškėja nurodė, kad nepilnamečio vaiko tėvas nuolat sudaro kliūtis pareiškėjai bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. N. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Atsiliepimą grindė šiais argumentai:
3.1. pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl suinteresuoto asmens netinkamo teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, t. y. kokias kliūtis sudaro vaiko tėvas. Pareiškėjos pateiktame 2024 m. birželio 21 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos (toliau – pagalbos planas) plane nėra informacijos apie kažkokius tyčinius suinteresuoto asmens veiksmus sudarant motinai kliūtis bendrauti su paaugliu sūnumi. Pagalbos planas iš esmės sudarytas būtent pareiškėjai, atvejo vadybos metu tarp dalyvaujančių asmenų nėra įtrauktas suinteresuotas asmuo, todėl pateikta informacija yra žinoma tik pareiškėjai. Be to, informacija surašyta tik iš pareiškėjos daromų prielaidų, nuojautos ir pan. Pareiškėjos subjektyvi nuomonė apie tariamas intuicijas stebint „iš šono“ negali būti pagrindas išduoti vykdomąjį raštą;
3.2. pati vaiko motina visiškai atsiribojo nuo sūnaus po santuokos nutraukimo ir nederino su suinteresuotu asmeniu jokio bendravimo su sūnumi grafiko, nesiūlė jokių bendrų veiklų ar atostogų praleidimo. Pagalbos plane pažymėta, kad „moteris teigia, kad norėjo dalyvauti vaiko paskutiniame skambutyje, parašė jam SMS ir paklausė, ar gali, bet po poros dienų gavo atsakymą, kad vaikas nenori, kad ji dalyvautų paskutiniame skambutyje“. Nėra suprantamas pačios pareiškėjos elgesys dėl sprendimo (ne)dalyvavimo atsakomybės perkėlimo paaugliui, ypač, kai ji pati gyvai buvo bendravusi su sūnumi tik 2024 m. vasario 26 d. Nėra įvardyti kokie nors netinkami vaiko tėvo veiksniai. Priešingai, vaiko tėvas skatina sūnaus ir motinos bendravimą, atsako į vaiko motinos paklausimus, susijusius su sūnaus sveikata, dokumentais, vasaros atostogų planais ir pan.;
3.3. pareiškėja nesiekia komunikuoti su vaiko tėvu pati asmeniškai, tačiau dažnai pasitelkia savo atstovą, t. y. nukreipia visus einamus klausimus, susijusius su vaiko bendravimo grafiku, spręsti per jos advokatą. Pagalbos plane teigiama, kad „moteris kol kas yra nusprendusi nesikišti į sūnaus gyvenimą ir duoti jam laiko, kad jis pats viską suprastu ir pradėtų bendrauti“. Taigi šiuo atveju nėra suprantama, kokiomis rekomendacijomis vadovaudamasi vaiko motina atsiriboja nuo bendravimo su sūnumi, nuspręsdama vienasmeniškai, kad vaikui tai priimtina. Taigi būtent vaiko motina pati savo veiksmais nesiekia tinkamai įgyvendinti suderintos bendravimo su sūnumi tvarkos;
3.4. pareiškėja neneigia, jog turi psichologinių problemų, todėl manytina, kad (ne)bendravimo tvarkos su sūnumi priežastis yra ne vaiko tėvo elgesys, o pačios pareiškėjos psichologinės problemos. Pareiškėja taip pat pateikia 2024 m. lapkričio 19 d. mediatorės pažymą apie atliktą mediaciją dėl santykio su vaiku atstatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos išsprendimo. Mediacija baigta vienai iš šalių pasitraukus iš mediacijos. Suinteresuotas asmuo sutiko su mediacija ir joje dalyvavo, tačiau būtent pati pareiškėja iš jos pasitraukė;
3.5. pareiškėja nederina iš anksto (kaip kad patvirtinta teismo sprendimu) bendravimo tvarkos einamajam mėnesiui ar atostogų metu, todėl vaiko tėvui tiesiog tenka ieškoti būdų, kaip užtikrinti sūnaus bendravimą su vaiko motina, kurios elgesys yra visiškai fragmentiškas ir pasyvus. Jei pati pareiškėja nenori bendrauti su sūnumi ir tik reikalauja konstatuojamuoju tonu, kad jai būtu sudarytos sąlygos, nors pačios pastangų nėra, tai joks antstolis nepadės įgyvendinti bendravimo su sūnumi tvarkos, kurios sąlygos buvo suderintos pačių tėvų.
4. Teisme 2025 m. sausio 21 d. gauti pareiškėjos papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog nepilnamečio vaiko tėvas nuolat sudaro kliūtis pareiškėjai bendrauti su nepilnamečiu vaiku nepaisant to, jog nepilnamečio vaiko tėvai susitarė, kad nepilnametis vaikas praleidžia su skyrium gyvenančia motina tiek pat laiko, kiek ir su tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Suinteresuotas asmuo nededa jokių pastangų sudaryti sąlygas pareiškėjai matytis su nepilnamečiu vaiku, taip akivaizdžiai pažeidžia kooperavimosi pareigą – panaudoja tėvų vadžia priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurių nagrinėjamu atveju nėra pasiekiami teismo sprendimu siekiami tikslai. Pareiškėja siekia laikytis teismo sprendimo ir nuolat bando su suinteresuotu asmeniu suderinti laiką dėl susitikimo laiko su nepilnamečiu vaiku, tuo tarpu suinteresuotas asmuo nepateikė jokių duomenų, kad tinkamai laikytųsi teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir išdavė pareiškėjai L. N. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9454-1167/2023 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte nurodytas sąlygas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. N. tvarkos, priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens M. N. 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad šalys 2023 m. rugsėjo 26 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl konkrečios šalių L. N. ir M. N. bei sūnaus M. N. bendravimo tvarkos; sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 17 d. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsniu, šalys privalo vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką tokią, dėl kurios susitarė ir kuri patvirtinta teismo sprendimu.
7. Įvertinęs pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateiktus priedus (pareiškėjos susirašinėjimą su suinteresuotu asmeniu) teismas laikė, jog tarp šalių nėra geranoriškumo sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos klausimus, suinteresuotas asmuo nurodo pačiai pareiškėjai susisiekti su nepilnamečiu vaiku dėl bendravimo suderinimo, kas, teismo vertinimu, neatitinka tėvų kooperavimosi principo esmės. Atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, kad teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra vykdoma, tėvai šiuo klausimu iš esmės nebendradarbiauja, ir nėra duomenų, jog ši situacija iš esmės pasikeistų, todėl sprendė esant pagrindą išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad plačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje e2-9454-1167/2023 patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymo priežastys ir galimos atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą taikymo klausimai spręstini teismo sprendimo vykdymo procese.
9. Teismas sprendė pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnį priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai (2025 m. sausio 21 d. pažyma „Dėl teisinių paslaugų apmokėjimo“; 2025 m. sausio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 129501304) patvirtina pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Laikė, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymo netenkinti arba grąžinti pareiškėjos prašymą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. pareiškėja savo prašyme nurodo, jog nepilnamečio vaiko tėvas nuolat sudaro kliūtis bendrauti su nepilnamečiu vaiku, įvardija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkto papunkčiuose nurodytą dalį sąlygų, t. y. 6.1. papunktį,6.2.1. papunktį, 6.2.3. papunktį. Tuo tarpu teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, nutaria išduoti vykdomąjį raštą dėl visos šalių sulygtos bendravimo tvarkos, t. y. dėl viso 6 punkto sąlygų (nuo 6.1 - 6.7 punktai);
10.2. teismas neanalizavo ir neargumentavo, kokiais veiksmais ar neveikimu bei kokia apimtimi suinteresuotas asmuo nevykdė teismo sprendimo, nors pareiškėja įvardija konkrečias sprendimu patvirtintas bendravimo sąlygas;
10.3. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėja nepateikė jokiu įrodymu, kurie pagrįstų ar suponuotų suinteresuoto asmens netinkamo teismo sprendimo vykdymą, t. y., kokias kliūtis sudaro būtent vaiko tėvas, kuo pasireiškia jo veiksmai ar neveikimas įgyvendinant teismo sprendimą. Priešingai, apeliantas skatina bendravimą, atsako į pareiškėjos paklausimus, susijusius su sūnaus sveikata, dokumentais, vasaros atostogų planais ir pan., skatina tiesioginį motinos ir vaiko komunikavimą, kadangi vaikas yra 12 metų paauglys ir jo nuomonė yra nekvestionuojamai reikšminga sprendžiant su jo poreikiais susijusius klausimus;
10.4. nutartyje nurodydamas, jog tarp šalių nėra geranoriškumo sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos klausimus, teismas neteisingai interpretuoja šalių susirašinėjimą, kadangi suinteresuotas asmuo siūlo pranešti apie planuojamą susitikimą ir sūnui tiesiogiai. Tokiu būdu skatindamas pačios pareiškėjos kaip mamos bendravimą su sūnumi. Be to, teismas nurodo tarsi abiejų tėvų kaltę, kai tuo tarpu bylinėjimosi išlaidas priteisia tik iš suinteresuoto asmens. Tokio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidų priteisimas nepagrįstas, kadangi teismas pats sukuria procesą su įpareigojimais teikti atsiliepimus, nors vykdomojo rašto išdavimas suprantamas kaip techninio pobūdžio veiksmas, nors priverstinis vykdymo procesas galimai nebus inicijuotas;
10.5. teismas nesudarė galimybių apeliantui pasisakyti/pateikti savo nuomonės ir atsikirtimų į pareiškėjos prieš numatytą teismo posėdžio datą pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus. Pareiškėja pateikė selektyviai atrinktas sms žinutes, kurias teismas prijungė prie civilinės bylos, nesudarydamas apeliantui galimybės pasisakyti. Teismas savo veiksmais pažeidė šalių procesinį lygiateisiškumą ir rungimosi principą.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo, kad:
11.1.nepilnamečio vaiko tėvas nuolatos sudaro kliūtis pareiškėjai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nepaisant to, jog vaiko tėvai susitarė, kad nepilnametis vaikas su skyrium gyvenančia motina praleidžia tiek pat laiko kiek ir su tėvu, su kuriuo teismo sprendimo pagrindu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta;
11.2. pridėtas susirašinėjimas pagrindžia, jog suinteresuotas asmuo nededa jokių pastangų sudaryti sąlygas pareiškėjai matytis su nepilnamečiu vaiku, pažeidžia kooperavimosi pareigą, dėl ko nėra įgyvendinami teismo sprendimu siekiami tikslai. Pareiškėja ne kartą teiravosi suinteresuoto asmens dėl galimybės matytis su nepilnamečiu vaiku sudarymo, tačiau pateikti susirašinėjimai pagrindžia, jog suinteresuotas asmuo nebando ieškoti sprendimo ir suteikti galimybę pareiškėjai matytis bei bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių duomenų apie teismo sprendime patvirtintos bendravimo tvarkos laikymąsi, todėl, įvertinęs tai, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai trukdo pareiškėjai įgyvendinti savo kaip mamos teises bei pareigas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą;
11.3. teismas nepažeidė procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principo. Suinteresuotas asmuo turėjo pakankamai laiko pateikti savo rašytinius paaiškinimus, be to, teikdamas atskirąjį skundą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes;
11.4. teismas pagrįstai priteisė iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, šioje stadijoje šalys taip pat gali patirti bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti atlyginamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1,2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9454-1167/2023 nutraukė šalių L. N. ir M. N. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų 2023 m. rugsėjo 26 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6 skyriuje šalys susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą sprendimo dalyje, kurioje nustatyta nepilnamečio vaiko tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, įrodinėdama, jog suinteresuotas asmuo, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, pažeidžia šalių kooperavimosi principą, sudaro kliūtis skyriumi gyvenančiai pareiškėjai įgyvendinti savo kaip motinos teises ir pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu bei bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Apeliantas savo ruožtu neigė pareiškėjos nurodomas aplinkybes, teigdamas, jog pati pareiškėja atsiribojo tam tikrą laiką nuo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, nekomunikuoja su suinteresuotu asmeniu, o bendrauja per atstovą, nederina su suinteresuotu asmeniu jokio bendravimo su sūnumi grafiko, taip pat ir nepagrindė savo teiginio, jog suinteresuotas asmuo sudaro kliūtis bendravimui su nepilnamečiu vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kas suinteresuoto asmens veiksmai neatitinka tėvų kooperavimosi principo esmės, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra vykdoma, todėl išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte nurodytų sąlygų, kuriose įtvirtinta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.
16. Taigi, apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
17. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
18. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kad teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas, todėl prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nevykdant teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, turi būti išsprendžiamas priimant rašytinę nutartį vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023).
19. Pareiškėja, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, teigė, jog suinteresuotas asmuo nuolat sudaro kliūtis pareiškėjai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, teikė pirmosios instancijos teismui įrodymus – skirtingu metu su suinteresuotu asmeniu vykusius susirašinėjimus, teiraudamasi dėl galimybės susitikti su nepilnamečiu vaiku. Antai, iš 2024 m. birželio 4 d. suinteresuoto asmens el. laiško pareiškėjai matyti, jog pareiškėjai siekiant išsiaiškinti nepilnamečio vaiko planus buvo atsakyta, jog „nepilnamečio vaiko pageidavimu vasaros užimtumui aprūpinti buvo išpirktos vaikų vasaros stovyklos. Norint pakeisti jau su sūnumi suderintas veiklas, prašom susisiekti su sūnumi ir atitinkamai nuspręsti dėl pasikeitimų vasaros metu. Tokio amžiaus vaiko nuomonė yra svarba yra reikšminga ir mes jos paisyti negalime.”. Iš 2024 m. rugsėjo 25 d. vykusio susirašinėjimo matyti, kad pareiškėja teiraujasi suinteresuoto asmens apie galimybę perduoti parvežtas lauktuves iš Lenkijos, klausdama, kada ir kaip jas gali perduoti, tuo tarpu suinteresuotas asmuo atsako, jog „nepilnamečio vaiko telefonas nėra pasikeitęs“. Analogiško pobūdžio atsakymai pareiškėjai pateikiami ir vėlesniuose susirašinėjimuose, pvz. iš 2024 m. gruodžio 30 d. susirašinėjimo matyti, jog pareiškėjai siekiant pasimatyti su nepilnamečiu vaiku kitą dieną 11:00 val., suinteresuotas asmuo atsako “ką jūsų manymu reiškia tinkamas sąlygų sudarymas? bendrauti su sūnumi tau niekas nekliudė ir nekliudo”; iš pridėto nepilnamečio vaiko tėvų 2025 m. sausio 16 d. susirašinėjimo matyti, pareiškėjai prašant suinteresuoto asmens susitikti su vaiku ateinantį savaitgalį (pasirinktinai, šeštadienį arba sekmadienį), suinteresuotas asmuo nurodo, jog ateinantis savaitgalis jau seniai suplanuotas gimtadienio šventimui. Taigi iš aptarto susirašinėjimo darytinos išvados, jog: 1) pagal nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bendravimas nevyksta; 2) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pareiškėjai nepavyksta susitarti su nepilnamečio vaiko tėvu (suinteresuotu asmeniu); 3) bendravimas iš esmės nevyksta dėl nepakankamo tėvų kooperavimosi principo įgyvendinimo, tėvai nebendradarbiauja. Šios išvados padarytos ir pirmosios instancijos teisme, jų apeliantas teikdamas atskirąjį skundą nepaneigė, o tokių aplinkybių nustatymas sudaro pakankamą pagrindą išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą.
20. Nepritartina apeliantui, jog teismas neanalizavo ir neargumentavo, kokiais veiksmais ar neveikimu bei kokia apimtimi suinteresuotas asmuo nevykdė teismo sprendimo. Nors teismas šiuo atveju nedetalizavo, tačiau, kaip minėta, pagrįstai pažymėjo, jog šioje situacijoje nėra įgyvendinamas kooperavimosi principas, tėvai nebendradarbiauja. Papildydamas pirmosios instancijos teismo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš aptartų susirašinėjimų matyti pareiškėjos siekis bendrauti su nepilnamečiu vaiku, siekis suderinti susitikimus su nepilnamečio vaiko tėvu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad, išskyrus suinteresuoto asmens principinio pobūdžio atsakymus apie planus, nepilnamečio vaiko užimtumą, kreipimąsi į patį nepilnametį, suinteresuotas asmuo pasiūlytų pareiškėjai atitinkamai kitą susitikimų laiką, dėtų pastangas, jog su suinteresuotu asmeniu gyvenantis nepilnametis vaikas turėtų galimybę bendrauti su pareiškėja, juolab kad pareiškėjos pageidaujamomis dienomis, suplanuota nepilnamečio vaiko veikla. Apeliantas šių aplinkybių nepagrindė, todėl, kaip jau minėta, pagrįstai skundžiama nutartimi laikyta, jog pažeidžiamas nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio kooperavimasis bei bendradarbiavimas.
21. Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino, kokiais veiksmais ar neveikimu bei kokia apimtimi nebuvo vykdomas teismo sprendimas, tačiau kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).
22. Taigi, teismo nutartimi nustatytos skyrium gyvenančios pareiškėjos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia pareiškėja neskatinimas, nurodymas pareiškėjai tartis su nepilnamečiu vaiku, nors iš tiesų pagal patvirtintas bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygas, tėvai turi pareigą kooperuotis bei bendradarbiauti tarpusavyje, susitarti tarpusavyje dėl bendravimo tvarkos, o ne, kaip nurodė suinteresuotas asmuo, susisiekti su nepilnamečiu vaiku ir derinti su juo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš tiesų, nepilnametis vaikas pagal savo amžių galėtų išreikšti savo nuomonę, tačiau, visų pirma, tarpusavio kooperavimosi, bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas bei susitarimas dėl vaiko bendravimo tvarkos tenka tėvams. Šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog skatinimas komunikuoti pareiškėjai su nepilnamečiu vaiku tiesiogiai paneigia teismo konstatuotą netinkamą kooperavimosi pareigos įgyvendinimą, juolab kad, kaip matyti, pareiškėjos bendravimas su nepilnamečiu vaiku nevyksta, o apeliantas, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio argumentus, nepagrindė, jog deda aktyvias pastangas tam, jog pareiškėja bendrautų su nepilnamečiu vaiku.
23. Pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, jog tarp šalių nėra geranoriškumo sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos klausimus, kad toks tėvų bendravimas neatitinka kooperavimosi principo esmės, nepaneigia apelianto kritikai, jog teismas skundžiama nutartimi neteisingai interpretavo šalių susirašinėjimą. Viena vertus, iš pateikto susirašinėjimo turinio nėra pagrindo priešingai išvadai nei ją padarė apylinkės teismas, kita vertus, apeliantas nepaneigė atitinkamais įrodymais (pvz. priešingas aplinkybes patvirtinančio komunikavimo) teisingos ir pagrįstos apylinkės teismo išvados. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad byloje esančių susirašinėjimų pagrindu būdų galima laikyti, jog yra vykdoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ar dedamos pastangos tam, kad bendravimas su skyriumi gyvenančia pareiškėja vyktų, o jei ir nevyksta, tai yra nulemta pačios pareiškėjos veiksmų.
24. Nepritartina apelianto nuomonei, kad teismas nepagrįstai vykdomąjį raštą išdavė dėl visų teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9454-1167/2023 patvirtintos pareiškėjų 2023 m. rugsėjo 26 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 6 skyriuje įtvirtintų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo šalių tarpusavio bendradarbiavimo ir geranoriškumo stoka, apima ne vien tik konkrečius bendravimo tvarkos punktus, o visą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 skyriuje numatytą bendravimo tvarką, kaip atskirą sistemą bei atskirą teismo nutarties dalį, kuri yra vykdoma kompleksiškai ir kurios punktai yra vienas su kitu susiję. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik tuomet, jei antstoliui vykdomajame rašte bus išdėstyta visa bendravimo tvarka, vykdymo procese jis galės nuspręsti, kuris bendravimo tvarkos punktas turėtų būti taikomas. Ir priešingai, teismui išdavus vykdomuosius raštus dėl kiekvieno iš nevykdomų bendravimo tvarkos punktų tai neatitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principų, tiek ir galėtų sąlygoti naujų ginčų dėl tinkamo bendravimo tvarkos vykdymo atsiradimą.
26. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu akcentuoti ir tai, kad vykdomojo dokumento vykdymo priežiūra yra ne teismo, o antstolio prerogatyva (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Būtent išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 2 dalis). Vykdomojo rašto išdavimas savaime nereiškia, jog bus pradėtas priverstinis nutarties vykdymas. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui gera valia vykdyti sutarties nuostatas, dėl ko pareiškėjai neliktų pagrindo kreiptis į antstolį. Tik suinteresuotam asmeniui ir toliau tinkamai nevykdant įsipareigojimų, o pareiškėjai dėl to pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, bus pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą pagal visą teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 6 skyrių (6.1–6.7 punktai).
27. Nepagrįsta apelianto kritika, jog pirmosios instancijos teismas, nesuteikęs apeliantui termino pasisakyti/pateikti savo nuomonę ar atsikirtimus į pareiškėjos pateiktus papildomus paaiškinimus, pažeidė šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja viena diena prieš numatytą teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datą, t. y. 2025 m. sausio 21 d. (12:21:40) pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei pareiškėjos susirašinėjimo su apeliantu žinutes, kuriuos vykdomojo dokumento (ne)išdavimo klausimą nagrinėjantis teismas prijungė prie bylos. Apeliantas teigia, jog pareiškėja pateikė selektyviai atrinktas sms žinutes, dėl kurių apeliantui nesuteikta galimybė pasisakyti. Iš tiesų, nors apeliantui ir nebuvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonės dėl pareiškėjos pateiktų papildomų paaiškinimų bei įrodymų (susirašinėjimo su apeliantu), o apeliantas, tikėtina, jog iki numatyto teismo posėdžio neturėjo galimybės dėl laiko stokos pateikti savo nuomonės dėl papildomų rašytinių paaiškinimų, tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pagrindo pripažinti šalių lygiateisiškumo principo pažeidimu. Apeliantas dėl papildomų rašytinių paaiškinimų, o taip pat ir dėl kartu su jais pateikto susirašinėjimo, turėjo galimybę pasisakyti teikdamas atskirąjį skundą, taip pat pateikti įrodymus, kurie pagrįstų priešingas, nei kad įrodinėjo pareiškėja, aplinkybes, tačiau, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio kritiką bei nuomonę, apeliacinės instancijos teisme nepateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, jog apeliantas deda aktyvias pastangas tam, kad būtų vykdoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kurią susitarė pačios šalys. Taigi, apeliantas nepaneigė pareiškėjos papildomuose paaiškinimuose ir prie jų pateiktuose susirašinėjimuose su pareiškėja nurodytų faktinių aplinkybių (CPK 185 straipsnis).
28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pareiškėjos prašymas tenkintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai priteisė jos patirtas atstovavimo teisinės pagalbos išlaidas iš suinteresuoto asmens. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas ir vykdymo procese, kadangi tokios išlaidos gali būti patirtos ir šioje proceso stadijoje. Apelianto argumentai bei subjektyvus skundžiamos nutarties motyvų vertinimas nelemia kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nei kad buvo šis procesinis klausimas išspręstas pirmosios instancijos teisme.
31. Be to, atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, pareiškėja įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus apie patirtas 242 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (pateikta ataskaita, mokėjimo dokumentas). Pareiškėjos patirta bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo, realumo, pagrįstumo ir protingumo kriterijus, tikėtinas teisinę pagalbą teikusio atstovo darbo laiko sąnaudas, todėl atlygintinos pareiškėjai pilna apimtimi, jas priteisiant iš suinteresuoto asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
netenkinti atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai L. N. iš suinteresuoto asmens M. N. 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt su Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.