- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- T-100-610/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-3-00011-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nuteistasis
- Ž. C.
- Kategorijos
- 2.5.14.1Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. C. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2022 m. sausio 20 d. nutarimu Nr.81/04-99 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam Ž. C. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose už gerą elgesį, darbą ir programų lankymą 2 kartus skatintas. Atlikdamas bausmę mokėsi, įgijęs suvirintojo specialybę. Pataisos namuose dirba. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis sistemingai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, gauti duomenys, kad nuteistasis turės gyvenamąją ir darbo vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, nuteistasis motyvuotas pozityviems asmenybės pokyčiams, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kurio prašo netvirtinti Komisijos nutarimo. Prokuroras mano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra nepakankama. Prokuroras įvertino nusikalstamos veikos už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėjo, kad nuteistasis akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo - bausmės atlikimo metu 12 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nepaisant to, kad nuobaudos nebegalioja.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Ž. C. teistas 2016-12-21 Norvegijos Karalystės Adger Lagmannstreet apeliacinio teismo pagal NK (1902) & 162 pirmojo skirsnio, 3 skirsnio 1 punktą, 5 skirsnį, paskiriant jam 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 2017-11-06 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi nuspręsta pripažinti Norvegijos Karalystės nuosprendį, suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir palikti jam skirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 27 dienos.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus. Šiuo metu atlieka bausmę už tai, kad būdamas organizuotos nusikalstamos grupuotės, kuri vertėsi nelegalia narkotikų veikla, dalyvis įvykdė labai sunkų nusikaltimą. Spręstina, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, vykdomos nusikalstamos veikos sunkėjo, jis aktyviai dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupuotės veikloje, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas 12 kartų. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, yra 2 kartus skatintas- jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus, ypatingai atsižvelgus į tai, kad paskutinė nuobauda paskirta dar 2019 metais, t. y. praėjus daugiau nei 6 metams nuo bausmės vykdymo pradžios, kuomet pataisos įstaigos taisyklės ir režimo reikalavimai asmeniui yra gerai žinomos.
Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad 2022-01-03 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie vidutinės rizikos grupės- 80 balų. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, pabrėžtina nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nustatyta, kad 2021-10-26 pagal OASys metodiką nustatyti 80 balų; 2021-06-18 buvo nustatyti 85 balai. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo riziką nėra pakankama, paskutiniu vertinimu ji apskritai nepakito. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs elgtis neapgalvotai, rizikuoti. Dėl nusikalstamų veiksmų neprisipažįsta, jaučiasi nuteistas nekaltai, tačiau su bausme susitaikęs. Turi ateities planų. Tačiau teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti 5 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t.y. ankstesni teistumai; lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (empatijos stoka), nuostato (nusikalstamą elgesį teisina, kaltės nepripažįsta). Net ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti 4 apsauginiai veiksniai, neatsveria nustatytų galimos rizikos veiksnių, ateityje vėl nusikalsti.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2022 m. sausio 20 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-99 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam Ž. C..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.