- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- 1-1619-725/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01823-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- K. N.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), operatoriumi, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tai yra tuo, kad 2021 m. sausio 16 d. laike nuo 06.00 val. iki 08.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), sankirtoje, (duomenys neskelbtini), nemažiau kaip vieną kartą sudavė K. N. kumščiu į dešinės veido pusės skruostikaulį ties dešiniąja akimi, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės susitrenkdamas dešinį kojos kelį, nusibrozdindamas dešinį skruostą, ir padarė K. N. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir dešinio kelio srityje, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus dešiniajame skruoste, daugybinius dešinės pusės akiduobės ir viršutinio žandikaulio sinuso kaulinių sienelių skeveldrinius lūžius ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinė skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2021 m. sausio mėn. iš 15 į 16 dieną apie 1.00 val. atvyko K. N., kuris buvo neblaivus. kaltinamojo santykiai su K. N. buvo geri. Visi vartotojo alkoholį, o kaltinamasis tą vakarą negėrė. Iki įvykio viskas buvo gerai, K. N. kaltinamajam siūlė dirbti pas jį įmonėje, bet kaltinamasis atsisakė. Konfliktas tarp K. N. ir L. P. vyko apie 5.00–6.00 val. ryte – viduje jie pradėjo vienas kitą pravardžiuoti, tada abu išėjo į lauką pasikalbėti. Kaltinamasis su drauge G. T. irgi išėjo į lauką, nes išgirdo riksmus. Lauke girdėjo, kaip K. N. vartojo visokius keiksmažodžius. Tada kaltinamasis pamatė, kaip K. N. pradėjo L. P. purtyti, suėmęs už rankų aukščiau alkūnių, dėl ko L. P. parkrito ant žemės. K. N. buvo sugniaužęs kumščius ir norėjo trenkti jai, nes lenkėsi prie jos, bet tada D. B. juos atskyrė – dviem rankomis atstūmė prie L. P. besilenkiantį K. N., stumdamas į krūtinę šonu, kampu. Kai kaltinamasis atstūmė K. N., nukentėjusysis galimai paslydo ir nugara krito į šoną. K. N. ketinimai buvo nenuspėjami, nes jis buvo stipriai išgėręs, vos pastovėjo ant kojų. Tuo metu buvo šalta ir slidu. Tada kaltinamasis pakėlė L. P. nuo žemės, o G. T. pasakė K. N., ką jis čia daro, iškvies policiją, jei jis neis namo. Tada K. N. išėjo namo. Išeidamas K. N. tame name, kur jie buvo, (duomenys neskelbtini),, paliko savo daiktus, tai, kaltinamojo nuomone, rodo, kad K. N. buvo stipriai neblaivus. Kaltinamasis teigė, kad jie niekaip negalėjo nukentėjusiojo lydėti, nes buvo didelis šaltis. D. B. nurodė, kad nesudavė jokio smūgio K. N., nespėjo net atsisveikinti. Kaltinamojo nuomone, nuo jo stūmimo K. N. sužalojimai negalėjo atsirasti. L. P. yra kaltinamojo draugės G. T. draugė, pažįstama, iki šiol bendrauja. Kaltinamojo K. N. elgesys nesuerzino, kaltinamasis tik gelbėjo situaciją, kad K. N. nesumuštų merginų, nes K. N. kėlė fizinį smurtą.
Nukentėjusysis K. N. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju susitiko 2021 m. sausio iš 15 į 16 d., jis pas D. B. namuose, (duomenys neskelbtini), svečiavosi, žiūrėjo krepšinį, po to išgėrinėjo. D. B. yra nukentėjusiojo draugės draugas, iki įvykio dienos nukentėjusysis kaltinamojo nepažinojo. 2021 m. sausio 16 d. ryte, tarp nukentėjusiojo ir jo draugės L. P. kilo žodinis konfliktas, nes nukentėjusysis nenorėjo skirtis su drauge. Po konflikto nukentėjusysis norėjo važiuoti namo, nes L. P. pradėjo elgtis agresyviai. Kai su drauge kalbėjo kieme, L. P. jam plėšė kapišoną, todėl ji nukrito, nes buvo slidu. Nukentėjusysis norėjo ją pakelti. Iš jo pusės agresijos nebuvo. Nurodė, kad D. B. jo nuo L. P. neskyrė, nes nereikėjo skirti, nuo L. P. jo nestūmė, prie namo jam smūgio nesudavė. Vėliau nukentėjusysis ėjo pėsčiomis iki pagrindinės (duomenys neskelbtini), o G. T., L. P. ir D. B. ėjo iš paskos ir buvo priešiškai nusiteikę. Kažkur apie 100 m atstumu nuo vakarojimo vietos jie visi sustojo, dar L. P. apšaukė K. N.. Nukentėjusysis pasakė, kad važiuoja namo ir kviečiasi taksi, dar padavė ranką D. B. atsisveikinant, o kaltinamasis kita ranka trenkė nukentėjusiajam į veidą kumščiu, galimai vieną kartą, bei pasakė, kad tai už Liuciją. Po smūgio nukentėjusysis K. N. pargriuvo, galimai buvo praradęs sąmonę, nes kai pakėlė galvą, jie jau buvo toli nuėję. Atsigavęs nukentėjusysis ėjo namo pėsčiomis, jautėsi apsvaigęs. Namo nukentėjusysis grįžo apie 8.00–9.00 val., jo veidas buvo kruvinas, ištinęs ir nubrozdintas, abi akys pamėlynavusios, ir tokį jį pamatė tėvai. Nukentėjusysis ėjo miegoti, išmiegojo visą parą, iš ryto pats pamatė, kad blogai atrodo, todėl sausio 17 d. kreipėsi į medikus, kurie nustatė jam sužalojimus – lūžius, dėl kurių apie mėnesį buvo sunku valgyti; kraujosruvas, kurios buvo apie 2 savaites. Nukentėjusysis parodė, kad šiai dienai yra liekamųjų reiškinių – likusi mėlynė po akimi, medikai sako, kad gali reikėti plastinės operacijos dėl mėlynės panaikinimo, nes pati neišnyksta, gali būti, kad reikės atlikti odos persodinimą; neišnykusios kraujosruvos; žandikaulyje, keičiantis orams, jaučiamas maudimas, šis aptirpęs, nes nuo smūgio buvo užspaustas nervas bei aptirpusi dešinė pusė. Nukentėjusysis nurodė, kad aplinkiniai žmonės reaguoja pašaipiai. Nukentėjusysis nurodė, kad D. B. jo neatsiprašė. Palaiko civilinį ieškinį 10 000 Eur.
Liudytoja G. T. teismo posėdžio metu parodė, kad K. N. yra jos draugės L. P. buvęs draugas, o kaltinamasis D. B. yra jos draugas. Santykiai yra geri. 2021 m. sausio iš 15 į 16 dieną ji, D. B. ir L. P. vakarojo D. B. tėvų negyvenamame name, (duomenys neskelbtini). Tada L. P. sugalvojo pakviesti savo draugą K. N.. K. N. su taksi atvažiavo apie 01.00 val. ir jis atėjo jau stipriai išgėręs. Jie visi nuėjo į vidų, sėdėjo, vartojo alkoholį, D. B. negėrė. K. N. pradėjo prie liudytojos priekabiauti, nuo ko viskas ir prasidėjo. Liudytoja viską pasakė L. P.. Tada L. P. su K. N. išėjo į lauką. Išgirdę lauke triukšmą, liudytoja su D. B. išėjo į lauką pasižiūrėti. Liudytoja matė, kaip K. N. pastūmė L. P. ir pradėjo mojuoti rankomis. Tada D. B. jį patraukė. K. N. ar nuo pastūmimo, ar dėl to, kad paslydo, nukrito. Liudytoja jam pasakė, kad nukentėjusysis eitų iš čia arba ji kvies policiją. Nukentėjusysis išėjo sveikas namo, o jie grįžo į namą. D. B. K. N. nesudavė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose G. T. nurodė, kad vienu metu jai šnekantis su K. N., šis jai pasakė, kad ji jam labai patinka ir kad norėtų draugauti su ja, siūlė eiti į kitą kambarį, kad su L. P. yra kartu tik dėl sekso. G. T. apie tai pasakius L. P., nuo to momento L. P. su K. N. pradėjo pyktis, konfliktuoti. Bekonfliktuodami abu išėjo į lauką. Jai su D. B. po kelių minučių išgirdus lauke riksmus, jie išbėgo į lauką, kur pamatė, kad K. N. laikė su abejomis rankomis L. P., stūmė ją atgal, kuri griuvo ant žemės. Tuomet D. B. dešinės rankos kumščiu sudavė K. N. vieną smūgį į veido sritį, šis kelis kartus slystelėjo ir krito veidu ant sniego. Įvykio metu K. N. atrodė labai agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, mosavo rankomis tuo metu, kai nuo stūmimo L. P. gulėjo ant žemės. K. N. keliantis, L. P. jam liepė eiti namo, priešingu atveju, ji iškvies policiją. Ir K. N. iš namo kiemo išėjo. Jam pasišalinus, ji, L. P. ir D. B. nuėjo atgal į namą.
Po pagarsintų parodymų liudytoja nurodė, kad ji šių parodymų nėra skaičiusi, jai pasakė pasirašyti ir ji pasirašė. Pirmą kartą toks įvykis jai nutiko. Liudytoją K. N. elgesys suerzino, jai buvo sunku. Liudytoja apie K. N. priekabiavimą D. B. pasakė tik po 3 savaičių.
Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju K. N. tuo metu buvo pora ir draugavo, dabar jau nebebendrauja. Kaltinamąjį D. B. pažįsta kaip draugės G. T. vaikiną. Įvykis buvo 2021 m. sausio 16 d., adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja susitiko su G. T. ir susiskambino su D. B., kuris tvarkė savo tėvų namus, todėl nusprendė jį aplankyti. Taip pat buvo proga, todėl nutarė susiorganizuoti šventę su alkoholiu. Liudytoja pakvietė ir tuometinį savo vaikiną K. N., kuris atvyko jau būdamas išgėręs. Jie visi leido laiką, viskas buvo gerai, jie trise vartotojo alkoholį – išskyrus D. B.. Paryčiais prie liudytojos priėjo G. T. ir pasakė, kad K. N. prie jos priekabiavo, sakė jai, kad nori su ją permiegoti, kvietė į kitą kambarį ir lietė lytinius organus. Liudytoja sutriko ir išėjo su K. N. pasikalbėti į koridorių, vėliau išėjo į kiemą lauke. Liudytoja K. N. pasakė, kad jis dingtų iš ten. Jis pradėjo liudytoją purtyti paėmęs už rankų, purtė ir purtė. Liudytoja nukrito, o K. N. vis dar bandė ją pulti ir visaip vadino – stovėjo prie liudytojos pasilenkęs, mosikavo rankomis, emocingai reiškė jausmus, piktai maivėsi. Tada D. B. liudytoją apgynė – D. B. paėmė K. N. už drabužių iš priekio, patempė ir patraukė į šoną. K. N. po to susimėtė ir nukrito ant žemės. Liudytoja tuo momentu, kai D. B. traukė K. N., buvo nukritusi ir gulėjo. Kai liudytoja atsistojo, G. T. pasakė, kad iškvies policiją, jei K. N. neišvažiuos. Kai K. N. išėjo, jie nežiūrėjo, kur nukentėjusysis nuėjo, jie trise nuėjo į namo vidų. Liudytojos santykiai su drauge G. T. ir kaltinamuoju D. B. yra geri – jie yra visi draugai. Kaip K. N. susižalojo, liudytoja nežino, prie jų jis buvo tik nukritęs.
Ekspertas Ž. M. patvirtino savo duotą specialisto išvadą Nr. G 109/2021(02) dėl K. N. sužalojimų (1 t., b. l. 77–79) bei papildomai paaiškino, kad sužalojimai galvos srityje galėjo atsirasti nuo kelių trauminių poveikių – mažiausiai nuo dviejų trauminių poveikių. Dėl kairės akies vokuose kraujosruvos, negalima kategoriškai atmesti, kad nebuvo kraujo užtekėjimo, tad į dešinio skruosto dešinės akies sritį neišvengiamai turėjo būti mažiausiai vienas smūgis, bet galėjo būti ir daugiau. Eksperto nuomone, turėjo būti mažiausiai du smūgiai į galvos sritį, nes yra abiejų akių vokuose kraujosruvos ir nubrozdinimas dešiniame skruoste. Nubrozdinimas kelio srityje galėjo atsirasti krintant.
Nubrozdinimai veide galėjo atsirasti ir suduodant smūgį, jeigu tas smūgis yra šiek tiek kampu, bet nubrozdinimas gali atsirasti ir nugriuvus, pagal laiką nėra galimybės atskirti.
Nusibrozdinti galima nukritus tiek ant grindų, asfalto, tiek ant sniego, nes sniegas nėra labai minkštas, vis tiek atsimušama į pagrindą.
Liudytoja A. S. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje – rinko ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie buvo tuo metu reikalingi, apklausė įtariamąjį, nukentėjusįjį, dvi merginas – G. ir L.. Merginų apklausų smulkiai neatsimena, tačiau apklausa niekuo neišsiskyrė iš kitų apklausų. Kai apklausa prasideda, užpildoma asmens duomenų pažyma, asmuo supažindinamas su liudytojo teisėmis ir pareigomis, pasirašomas teisių ir pareigų protokolas, asmuo pasirašo už melagingų parodymų davimą, jo paprašoma papasakoti visa, kas jam žinoma byloje. Tada kartu žiūri, ar viskas parašyta protokole taip, kaip jis papasakojo, protokolą žmogus perskaito, pasirašo. Žmogus pasakoja, o liudytoja rašo. Jei apklausos metu iškyla klausimų, tai liudytoja klausia. Klausimai yra užduodami eigoje. Liudytoja atsimena, kad jai užrašant parodymus buvo keista, kad G. taip duoda parodymus, nes G. yra buvusi D. B. mergina. Liudytoja rašė taip, kaip mergina jai sakė. G. buvo apklausta pirma. Liudytoja parodė, kad ji nežino, ką pakomentuoti dėl to, jog G. sako, kad neperskaitė savo parodymų, kad čia yra kažkokia klaida. Liudytoja teigia, kad ji davė liudytojai G. perskaityti jos pačios parodymus, kitaip net nebūna. Parodymus G. davė gera valia. Nėra taip buvę, kad liudytoja būtų nedavusi žmogui perskaityti protokolo. Liudytojos tikslas – surinkti duomenis tokius, kokie jie yra.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 109/2021(02) nurodyta, kad K. N. konstatuota: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir dešinio kelio srityje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, daugybiniai dešinės pusės akiduobės ir viršutinio žandikaulio sinuso kaulinių sienelių skeveldriniai lūžiai. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus dešinio skruosto - akies, kairės akies ir dešinio kelio sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. sausio 16 d. Poodinė kraujosruva kelio srityje galėjo susidaryti krintant ir keliu atsitrenkus į kietą paviršių. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti spiriant, smūgiuojant rankomis (1 t., b. l. 77–79).
2021 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo K. N. nurodyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18–22).
2021 m. vasario 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini), esantis namas, jo aplinka (1 t., b. l. 24–28).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas D. B. dėl nesunkaus K. N. sveikatos sutrikdymo nepasitvirtino.
Nukentėjusysis K. N. teismo posėdžio metu parodė, kad po konflikto lauke su L. P. jis ėjo pėsčiomis link pagrindinės (duomenys neskelbtini) ir kažkur apie 100 m atstumu nuo D. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam pasakius, kad jis kviečiasi taksi ir važiuoja namo, D. B. trenkė nukentėjusiajam į veidą kumščiu.
Tuo tarpu tiek kaltinamasis D. B., tie to vakaro įvykių liudytojos G. T., L. P. neigė kur nors lydėjusios K. N. ar ėję jam iš paskos. Šie asmenys nurodo, kad jų bendras vakarojimas baigėsi prie D. B. namų lauke, kur K. N. konfliktavo su L. P., o išgirdę riksmus, kas vyksta kieme pasižiūrėti buvo išėję ir D. B. su G. T.. Tiek D. B., tiek G. T. matė lauke galimą agresiją iš K. N. pusės L. P. atžvilgiu, jiems atrodė, kad K. N. pargriovė L. P., galimai norėjo suduoti, dėl ko D. B. ėmėsi veiksmų minėtus asmenis išskirti. Kaip nurodė kaltinamasis D. B., jis dviem rankomis atstūmė prie L. P. besilenkiantį K. N., stumdamas į krūtinę šonu, kampu. Kai kaltinamasis atstūmė K. N., nukentėjusysis galimai paslydo ir nugara krito į šoną. L. P. taip pat patvirtino, kad K. N. ją purtė, dėl ko ji nukrito, o kai K. N. prie liudytojos pasilenkęs stovėjo ir mosikavo rankomis, emocingai reiškė jausmus, D. B. K. N. paėmė už drabužių iš priekio, patempė ir patraukė į šoną, po ko K. N. susimėtė ir nukrito ant žemės. Ir nors liudytoja G. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad D. B., gindamas L. P., kumščiu sudavė K. N. vieną smūgį į veido sritį, tačiau, teismo nuomone, esant tuo metu tokiai dramatiškai, sukrečiančiai grėsmingai situacijai, liudytoja galėjo tinkamai nesuvokti ir neįvertinti D. B. veiksmo, nes esmė buvo, kad D. B. gelbėjo L. P. nuo galimos K. N. agresijos. Teismas liudytojos G. T. parodymus taip vertina ir dėl to, kad pats nukentėjusysis K. N., patvirtinęs, kad buvo pokalbis su L. P. kieme, kad ji tikrai buvo nukritusi (pasak nukentėjusiojo, nes ji plėšė kapišoną nukentėjusiajam, todėl ji nukrito, nes buvo slidu), nukentėjusysis norėjo ją pakelti (kas patvirtina kitų įvykio dalyvių žodžius, kad K. N. buvo pasilenkęs prie L. P. ir galimai norėjo jai suduoti), tačiau kartu teigė, kad kadangi iš jo pusės agresijos nebuvo, D. B. jo nuo L. P. neskyrė, nes nereikėjo skirti, taip pat jo nestūmė nuo L. P., smūgio prie namo jam nesudavė.
Be to, iš specialisto išvados Nr. G 109/2021(02) dėl K. N. sužalojimų (1 t., b. l. 78–79) matyti, kad K. N. konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir dešinio kelio srityje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, daugybiniai dešinės pusės akiduobės ir viršutinio žandikaulio sinuso kaulinių sienelių skeveldriniai lūžiai – padaryti kietais bukais daiktais paveikus dešinio skruosto-akies, kairės akies ir dešinio kelio sritis, tai yra mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, iš kurių poodinė kraujosruva kelio srityje galėjo susidaryti krintant ir keliu atsitrenkus į kietą paviršių, o sužalojimai veide galėjo būti padaryti spiriant, smūgiuojant rankomis.
Posėdžio metu apklaustas ekspertas Ž. M. paaiškino, kad pagal nukentėjusiojo veide nustatytus sužalojimus, turėjo būti mažiausiai du smūgiai į galvos sritį, nes yra abiejų akių vokuose kraujosruvos. Taip pat ekspertas paaiškino, kad dešiniame skruoste esantis nubrozdinimas, taip pat galėjo atsirasti ir suduodant smūgį, jeigu tas smūgis yra šiek tiek kampu, tiek ir nugriuvus. Tuo tarpu nukentėjusysis K. N. teigė, kad D. B. trenkė nukentėjusiajam į veidą vieną kartą, dėl ko jis nugriuvo.
Tiek liudytojų G. T. ir L. P., tiek kaltinamojo D. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu yra iš esmės vienodi, vienodi ir tarpusavyje, logiški, tuo tarpu nukentėjusiojo K. N. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo skirtingi. Pateikdamas pareiškimą apie padarytą nusikaltimą policijai, K. N. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6–7) D. B. jam rankos kumščiu sudavė į veidą, po smūgio jis nukrito ant žemės, tada prie jo pribėgo L. P. ir koja vieną kartą spyrė jam į veidą. Po liudytojų apklausos, nepasitvirtinus K. N. parodymams, kad L. P. jam įspyrė, papildomai apklaustas (1 t., b. l. 95–96) jis jau parodė, kad nematė ir nejautė, kaip L. P. jam spyrė koja į veido sritį, jis tik įtarė tai ir manė, kad galėjo taip būti, kadangi įvykio metu L. P. buvo agresyviausia (stumdėsi, rėkavo, nukentėjusiajam grasino). Šios apklausos metu K. N. taip pat nurodė, kad lauke vykstančio konflikto su L. P. metu jis L. P. nelietė, nestumdė, nematė, kad ji būtų buvusi nugriuvusi. Pareiškimo padavimo metu K. N. nurodė, kad jam pradėjus konfliktuoti su L. P., jis, nelaukdamas konflikto pabaigos, apsirengė ir išėjo namo. Teismo posėdžio metu K. N. parodė, kad konfliktas su L. P., prasidėjęs namuose, tęsėsi namų kieme, jiems bekonfliktuojant, L. P. jam plėšė kapišoną, todėl ji nukrito, o nukentėjusysis norėjo ją pakelti.
Iš liudytojų G. T., L. P., kaltinamojo D. B. parodymų matyti, kad nukentėjusysis K. N. į svečius atvyko jau būdamas išgėręs, alkoholį jis vartojo ir svečiuodamasis, todėl vakarinio konflikto su L. P. metu jis buvo gerokai neblaivus. Pats K. N. taip pat yra nurodęs, kad į vakarėlį jis atvyko išgėręs jau apie porą litrų alaus, o vakarėlyje dar gėrė viskį, buvo neblaivus.
Todėl, esant tokiems nevienodiems nukentėjusiojo aplinkybių aiškinimams, galimai dėl nukentėjusiojo didelio neblaivumo, teismas neturi pagrindo tvirtai konstatuoti, kad nukentėjusiajam K. N. nustatytus sužalojimus padarė būtent kaltinamasis D. B.. Teismo nuomone, po įvykusio konflikto su L. P. pėsčiomis namo išėjęs labai neblaivus K. N., pakeliui į namus galėjo būti sumuštas ir kitų nenustatytų asmenų.
Teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-699/2017, 2K-24/2014, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).
Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl kaltinamasis D. B. išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 396,63 Eur sumai dėl K. N. suteiktų medicininių paslaugų (1 t., b. l. 56–58), taip pat nukentėjusysis K. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 10 000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 64–65). Kadangi byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis D. B. padarė byloje nagrinėjamą nusikaltimą ir jo atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, todėl civiliniai ieškiniai atmestini (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl atstovavimo išlaidų
Nukentėjusysis K. N. taip pat prašė iš kaltinamojo D. B. priteisti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.
Kadangi D. B. pagal pareikštą kaltinimą yra išteisintinas, priteisti iš išteisinto D. B. nukentėjusiojo K. N. patirtas advokato atstovavimo išlaidas nėra teisinio pagrindo.
D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis D. B. dalyvavo padarant minėtą nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kauno teritorinės ligonių kasos bei nukentėjusiojo K. N. civilinius ieškinius atmesti.
Nukentėjusiojo K. N. patirtų advokato atstovavimo išlaidų iš D. B. nepriteisti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.