Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. prašymą dėl civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo dalimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1619-725/2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. K. apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį išteisintas. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D. B. per visą bausmės vykdymo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir tęsti darbą. Nukentėjusiojo K. N. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš D. B. K. N. naudai priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš D. B. priteista 396,63 Eur žalos atlyginimui. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 20 d.

2022 m. birželio 3 d. gautas nuteistojo D. B. prašymas priteistų civilinių ieškinių atlyginimą išdėstyti dalimis. Prašyme nurodoma, kad nuteistajam dėl finansinės padėties sunku iš karto atlyginti visą priteistą sumą. Jis dirbantis, studijuojantis ir turi ne tik paskolą studijoms, bet ir vartojimo paskolų. Nurodė, jog nuteistojo draugė laukiasi, jis pasipiršo, todėl bus nemažai išlaidų vestuvėms bei naujagimiui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis su UAB ,,C. S.“ yra sudaręs vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jis gavo 2 750 Eur paskolą ir įsipareigojo minėtą sumą UAB ,,C. S.“ grąžinti per du metus, kas mėnesį mokant 149 Eur. Taip pat D. B. su UAB ,,C. S.“ 2022 m. kovo 27 d. sudarė sutartį, pagal kurią matyti, kad bendra vartojimo kredito suma yra 899,98 Eur bei nustatyta, jog galutinė kredito grąžinimo data – 2022 m. lapkričio 15 d. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad D. B. gavo 2 200 Eur Valstybės remiamą paskolą studentams ir jos nustatytas grąžinimo terminas yra 2039 m. gegužės 30 d. Be to, informacija iš www.pacientas.esveikata.lt patvirtina, kad D. B. draugei G. T. 2022 m. balandžio 20 d. buvo patvirtintas nėštumas.

Teismas sutinka, kad nuteistojo D. B. finansinė padėtis nėra lengva, tačiau nuteistasis D. B. nusikaltimą, už kurio padarymą jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, jis padarė 2021 m. sausio 16 d., tačiau, žinodamas, kad jis padarė nusikaltimą, kad nukentėjusiajam yra nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, suprasdamas, kad tokiais veiksmais jis padarė nukentėjusiajam ir fizinę, ir materialinę, ir moralinę žalą, suvokdamas, kad jis privalės atlyginti savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, iki šio momento nukentėjusiajam K. N. neatlygino nė trupučio žalos, be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad vartojimo paskolas jis paėmė, taigi ir pasiblogino savo finansinę padėtį, jau po nusikaltimo padarymo, be to, laukiamos vestuvės bei kūdikio gimimas nėra tos išimtinės aplinkybės, kuriomis galėtų būti pateisintas nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių įvykdymo atidėjimas, priešingu atveju toks nuteitojo prašomas civilinių ieškinių įvykdymo atidėjimas nepagrįstai pažeistų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas apsunkintų nukentėjusiojo K. N. teisėtus interesus gauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jo naudai priteistą kompensaciją, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nuteistasis būtinybę atidėti teismo sprendimu priteistų civilinių ieškinių, nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų mokėjimo įvykdymą grindžia savo sunkia turtine padėtimi, kurią sieja išimtinai tik su savo turimomis paskolomis, būsimomis finansinėmis išlaidomis būsimoms šeimos šventėms. Tačiau teismas, spręsdamas įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens tikrąją turtinę padėtį atskleidžia ne tik turimos paskolos, tačiau ir iš darbo santykių gaunamos pajamos, turimas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, santaupos, turtinės teisės, kt. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju iš nuteistojo prašymo bei į bylą pateiktų duomenų negalima susidaryti tikrojo nuteistojo turtinės padėties vaizdo, kadangi nėra jokių duomenų apie nuteistojo gaunamas pajamas, jo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo pragyvenimui išleidžiamas lėšas, ir taip toliau. Kita vertus, nuteistasis, siekdamas atidėti teismo sprendimo vykdymą, turi ne tik įrodyti, kad dabartinė jo finansinė padėtis yra išimtinai sunki bei objektyviai varžanti galimybę įvykdyti teismo sprendimą, bet ir pagrįsti, jog realu tikėtis, kad po tam tikro laiko (kuriam jis prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą) ši padėtis pagerės bei leis tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau su prašymu nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog nuteistojo finansinė situacija artimiausiu metu ar, pavyzdžiui, vienerių metų laikotarpiu iš esmės pasikeis, t. y. pagerės.

Todėl D. B. prašymas išdėstyti sprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų atlyginimo vykdymą negali būti tenkinamas.

Atkreiptinas nuteistojo D. B. dėmesys, kad šalys dėl civilinio ieškinio bei kitų priteistų išlaidų mokėjimo atidėjimo ir (ar) mokėjimo dalimis gali tartis ir vykdymo proceso metu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. B. prašymo išdėstyti sprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų atlyginimo vykdymą netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.