Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 3.1.1.2.11; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

2020 m. kovo 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ ir atsakovės V. L. bei trečiojo asmens E. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-251-867/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ ieškinį atsakovei V. L., trečiasis asmuo E. L., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Anava“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šią taisyklę aiškinant, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., o apeliantų pateikti dokumentai yra priimti jau po šio ginčo laikotarpio ir įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, dėl to pateiktus naujus įrodymus atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad UAB „Sobo sistemos“ raštas, kuriame nurodyta, jog namo laiptinėse bei koridoriuose nėra šildymo prietaisų, nėra karšto vandens sistemos bei šildymo sistemos schemos, nėra naujas aplinkybes patvirtinantis įrodymas, nes byloje pirmosios instancijos teismas būtent šias aplinkybes ir pažymėjo.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys iš dalies dėl skolos už teikiamas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Nustatyta, kad UAB „Danės būstas“ nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. AD1-2694 ir nuo 2018 m. kovo 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. AD1-2694 teikia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas. Iš 2019 m. liepos 1 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Vėtrungės būstas“, UAB „Danės būstas“, UAB „Jūros būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vėtrungės būstas“ ir UAB „Danės būstas“ buvo prijungtos prie UAB „Jūros būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė pavadinimą – UAB „Mano Būstas Baltija“.

15. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad negyvenamoji patalpa – prekybos patalpa, bendras plotas 166,25 m², adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A3p, nuosavybės teise priklauso V. L. 2012 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šis nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 791,18 m², naudingas plotas – 412,38 m² .

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

18. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administratorė ir turi teisę skaičiuoti administravimo mokesčius (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

19. Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinta nauja redakcija), nustatytą teisinį reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas).

20. Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: 8.1. už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą – vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką; 8.2. už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, kuriuos administratorius apskaičiuoja vadovaudamasis Nuostatų 4.6.1 papunktyje nurodyta metodika; 8.3. už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nurodytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą; abiem atvejais tarifas negali viršyti savivaldybės tarybos patvirtintų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų; 8.4. už lifto naudojimą ir priežiūrą – pagal lifto priežiūros pirkimo sutartyje nustatytą lifto priežiūros kainą ir sunaudotos elektros energijos kiekį, kuris nustatomas pagal lifto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis; jeigu namo pirmojo ar antrojo aukšto patalpų savininkai (naudotojai), patekdami į savo patalpas, liftu nesinaudoja, jiems neskaičiuojamas mokėjimas už lifto elektros energiją; 8.5. už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją (ir už elektros energiją, kai bendrabučio tipo daugiabučiame name neįrengti individualūs elektros energijos apskaitos prietaisai) – pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir sutartis su elektros energijos tiekėjais; 8.6. už bendrojo naudojimo patalpų valymą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą; 8.7. už kitas paslaugas – pagal šių paslaugų pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintas šių paslaugų sąmatas ir tarifus; 8.8. mėnesines kaupiamąsias įmokas – pagal vadovaujantis Nuostatų 4.4 papunktyje nurodytu kaupimo tvarkos aprašu nustatytą kaupiamosios įmokos tarifą ir teisės aktus, nustatančius lėšų kaupimą namui atnaujinti (modernizuoti); 8.9. mėnesines investicijų ir (ar) kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas, susijusias su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, – pagal patalpų savininkų sprendimu administratoriaus sudarytas kreditavimo sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė apskaičiavo, kad atsakovė už negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjo 1 959,63 Eur už administravimą, dezinfekcijos darbus, kaupiamųjų lėšų, priežiūrą / eksploataciją, teritorijų ir laiptinių valymą, šilumos ūkio priežiūrą ir kt. darbus. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ji ieškovei nemokėjo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tačiau ji nurodė, jog ieškovė jai nesuteikė realių paslaugų, tad ji neturi pareigos sumokėti šios skolos.

22. Iš 2013 m. rugsėjo 9 d., 2013 m. lapkričio 19 d., 2014 m. birželio 12 d., 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 8 d. prašymų nustatyta, kad E. L. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl UAB „Danės būstas“ netinkamų veiksmų. Iš 2013 m. liepos 18 d., 2014 m. birželio 12 d., 2014 m. liepos 15 d. prašymų nustatyta, kad V. L., E. L. bei kiti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyventojai kreipėsi į ieškovę (buvęs pavadinimas UAB „Danės būstas“) dėl informacijos pateikimo, kokiu pagrindu yra renkamos, kiek buvo surinkta ir kur buvo panaudotos daugiabučio namo gyventojų lėšos. Iš 2014 m. lapkričio 13 d. prašymo nustatyta, kad V. L., nesutikdama su jai apskaičiuotais mokesčiais ir įmokomis už 2014 m. rugsėjo mėnesį, kreipėsi į ieškovę UAB „Danės būstas“, prašydama paaiškinti, iš kur susidarė prašoma sumokėti skola. Iš 2014 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pranešimo Nr. (4.4.3.)-R2-1388 nustatyta, kad 2014 m. kovo 19 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administravimo vadybininkui. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė kėlė klausimą dėl ieškovės atliekamų paslaugų kokybės nuo pat pradžių.

23. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnį nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Tad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti apskaičiuotų ieškovei mokesčių pagrįstumą ir realumą.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

26. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė daugiabučio namo ir atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų bendrojo ploto dydžius, pagal kuriuos yra skaičiuojami atsakovei mokėtini mokesčiai. Atsakovei priklausantys mokėti mokesčiai turi būti skaičiuojami ne nuo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyto 131,94 m² ploto, tačiau nuo 166,25 m² ploto. Namo plotos yra 613,94 m², o ne 412,38 m². Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

28. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas, remdamasis VĮ Registrų išrašais, nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 791,18 m², naudingas plotas 412,38 m² , o negyvenamosios patalpos – prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 166,25 m², pagrindinis plotas 131,94 m². Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė daugiabučio namo ir atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų bendrojo ploto dydžius, pagal kuriuos turėjo būto skaičiuojami atsakovei mokesčiai.

29. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 675,85 Eur administravimo išlaidų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2018 m. vasario 28 d. motyvuodamas tuo, kad administravimo mokestis apskaičiuotas teisingai pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką. Atsakovės ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimų priteisti už dezinfekcijos darbus, nuotekų tvarkymą, remontą / keitimą / montavimą, teritorijų ir laiptinių valymą, pripažino, kad ieškovė nesuteikė administravimo paslaugų, tad jai neturėjo būti priteisiamas mokestis už administravimą apskritai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

30. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas: 4.1. Sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą pagal valstybės įmonės Registrų centro ir patalpų savininkų pateiktus duomenis. 4.2. Sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. 4.3. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. 4.4. Vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti. 4.5. Rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (toliau – ūkinis planas), kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. 4.6. Organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus: 4.6.1. Pirkimų sąlygose nustato reikalavimus, kad paslaugų kainos neviršytų įstatymuose nurodytų konkrečių paslaugų maksimalių tarifų; namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros paslaugos pirkimo sąlygose nustato, kad šios priežiūros tarifas neviršytų tarifo, kurį administratorius apskaičiuoja pagal aplinkos ministro tvirtinamą Daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką, į pirkimų komisijos darbą stebėtojo teisėmis kviečia patalpų savininkų atstovus, nurodytus Nuostatų 16 punkte, kurie prieš tai pasirašo nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą. Atsižvelgus į šias administratoriaus funkcijas matyti, kad jos apima ne tik apeliantų nurodytus darbus. Tad už šių ieškovės funkcijų įgyvendinimą atsakovė turi sumokėti administravimo mokestį.

31. Kai daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimas įgyvendinamas pagal CK 4.84 straipsnį, tai administratoriui administravimo mokestis apskaičiuojamas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. T2-450 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-87 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“. Pirmosios instancijos teismas būtent šiuo aktu ir rėmėsi skaičiuodamas tikrindamas atsakovei apskaičiuotų administravimo mokesčių dydžius. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, jog jie nekvestionuoja mokesčio už administravimą apskaičiavimą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką ir termino, už kurį laikotarpį įsiskolinimas skaičiuotas (29 punktas) (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 675,85 Eur administravimo išlaidų įsiskolinimą.

32. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 270,66 Eur dydžio kaupiamojo mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2018 m. vasario 28 d. Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovės reikalavimas nesąžiningas, nes ji teikia ieškinį už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d., o iš jos skola skaičiuota nuo 2015 m. gegužės 1 d. Ieškovė nėra tinkamas subjektas reikalauti iš jos priteisti susidariusią skolą už nemokėtas kaupiamąsias lėšas, nes jo priklauso namo gyventojams, kurie į bylą įtraukti nebuvo. Be to, ieškovė kaupiamąsias lėšas naudoja ne pagal paskirtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane. Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. Už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (aprašo 16 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovė yra namo, kuriame yra atsakovei priklausanti patalpa, administratorė. Tad ji pagal šį teisės aktą yra tinkamas subjektas administruoti kaupiamąsias lėšas ir ši pareiga ieškovei atsirado nuo šio teisės akto įsigaliojimo.

34. Ieškovės skaičiavimu atsakovei 2015 m. spalio mėn., 2016 m. spalio mėn. ir 2017 m. balandžio mėn. mokėtinas kaupiamųjų lėšų dydis yra 8,31 Eur (166,25 m² x 0,05 (įkainis be PVM)). 2017 m. kovo ir 2017 m. liepos mėn. mokėtini kaupiamojo mokesčio dydžiai mažesni, t. y. 5,98 Eur ir 7,07 Eur. 2016 m. gruodžio mėn. mokėtinas kaupiamojo mokesčio dydis buvo 76,99 Eur. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas M. Š., buvęs ieškovės vadovas, paaiškino, kad buvo perskaičiuotos sumos ir atsakovei skaičiuoti mažesni kaupiamųjų mokesčių dydžiai. Teismui pagrindo netikėti liudytojo paaiškinimais nebuvo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 270,66 Eur dydžio kaupiamąjį mokestį.

35. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 276,48 Eur įsiskolinimo už priežiūrą (eksploatavimą) laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2018 m. vasario 28 d. tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 252,58 Eur ((48 mėn. x 5,24 Eur) + 0,53 Eur + 0,53 Eur), motyvuodamas tuo, kad už suteiktas paslaugas buvo skaičiuojamas per didelis mokestis. Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nustatė tik aplinkybę, kad buvo skaičiuojamas per didelis mokestis, tačiau neatsižvelgė į tai, jog ieškovė teismui nepateikė jokių realių įrodymų, kurie patvirtintų, kad AB „City service“ šias paslaugas suteikė. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog, atstovaudama bendraturčiams, sudarė sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir šias sutartis pateikė teismui. Mokesčiai skaičiuoti už suteiktas paslaugas pagal su paslaugų teikėjais sudarytas sutartis, proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais.

36. Mokestis už eksploataciją iš tiesų yra mokestis už statinio techninę priežiūrą, kurią, remiantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, privalo organizuoti statinio naudotojas (naudotojai). Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Į šį sąrašą įeina namo techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymas; privalomųjų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atnaujinimo darbų planavimas; nuotekų šalinimo sistemos priežiūra; geriamojo vandens sistemos priežiūra; bendrojo naudojimo elektros instaliacijos ir įrenginių, apšvietimo įrenginių priežiūra; stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra; bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, holų, koridorių, rūsių ir kitų) priežiūra.

37. Pagal 2008 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 08-01-01L, sudarytos tarp UAB „Mūsų namų valdos“ (užsakovo) ir AB „City Service“ (vykdytojo), 2 priedo 1.1. punktą buvo numatyta mokėti po 0,09 Lt (be PVM) už 1 m² buto ar kitų patalpų bendrojo naudingo ploto, t. y. 0,0261 Eur (be PVM)), yra 4,34 Eur be PVM (166,25 m² x 0,0261 Eur (įkainis be PVM)), o pritaikius PVM, šis mokesčio dydis yra 5,42 Eur. Ieškovė pateikė tris sąskaitas faktūras, iš kurių nustatyta, kad 2015 m. spalio mėn., 2016 m. spalio mėn. ir 2017 m. balandžio mėn. mokėtinas priežiūros (eksploatavimo) mokesčio dydis be PVM yra 4,85 Eur, teismo skaičiavimu, su PVM ši suma yra 5,87 Eur. Apeliantai šio mokesčio dydžio pagal Sutartį neginčijo. Tačiau, vertinant suteiktų paslaugų pagrįstumą, spręstina, kad pateiktų sąskaitų faktūrų ir 2008 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 08-01-01L nepakanka.

40. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, 2 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

42. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir sudarė galimybę ieškovei teismui pateikti papildomus rašytinius duomenis, kurie pagrįstų prašomų priteisti įsiskolinimų. Ieškovė įrodinėjo, kad pateikti kitokių duomenų ji negali, nes jie buvo sulieti. Ieškovė į bylą pateikė 2017 m. lapkričio 20 d. prarastų dokumentų aktą Nr. 1, iš kurio matyti, kad buvo prarasti daugiabučio namo techninė ir kita dokumentacija, protokolai, sutartys, kiti su daugiabučiu namu susiję dokumentai ir rašytiniai duomenys 2006 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. (eilutė 240). Šiuos faktus patvirtina antstolio A. S. 2017 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 61. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši aplinkybė nepašalina ieškovės pareigos pagrįsti prašomos priteisti įsiskolinimo sumos. Į bylą pateiktas 2017 m. lapkričio 20 d. statinio apžiūros aktas nėra pakankamai informatyvus. Be to, įsiskolinimo laikotarpis nurodytas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie suteiktas paslaugas nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nors šiuo laikotarpiu dokumentai nebuvo prarasti. Taip pat ieškovė galėjo teismui pateikti dokumentus iš paslaugas suteikusio asmens AB „City Service“ arba mokėjimo patvirtinimus iš banko išrašo.

43. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog AB „City Service“ atliko namo priežiūrą (eksploatavimą) laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2018 m. vasario 28 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 252,58 Eur.

44. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 60,50 Eur įsiskolinimo už šilumos ūkio priežiūrą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. vasario 28 d. tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 32,05 Eur (5 mėnesiai x 6,41 Eur), motyvuodamas tuo, kad atsakovė turi pareigą mokėti už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą energiją ir už šilumos ūkio priežiūrą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog ji nėra bendro naudojimo inžinerinio įrenginio bendraturtė, todėl neturi pareigos atlyginti už šildymo sistemos priežiūrą, eksploatavimą bei administravimą. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad UAB „Sobo sistemos“ atliko darbus, ieškovė juos priėmė ir sumokėjo. Be to, jos patalpos apšildomos pagal jos asmeninę atskirą sutartį dėl patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

45. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, laiptinė yra nešildoma ir atsakovė yra pasirinkusi kitą šildymo būdą. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, atsakovė turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo.

46. Pastato bendrojo naudojimo objektams priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos, inžinerinės sistemos, pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos dalys, vietiniai inžineriniai tinklai, bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Iš 2015 m. rugsėjo 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 106-DB nustatyta, kad gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektai yra pastato konstrukcijos: pamatai, laikančios sienos ir kolonos, išorinės sienos, vidinės pertvaros, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, išorinės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, vandentiekio sistema, nuotekų šalinimo sistema, dujų sistema, šilumos punktas, šilumos vamzdynai ir armatūra, karšto vandens sistema, šilumokaitis, karšto vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje, karšto vandens sistema, elektros sistema, bendrojo vėdinimo sistema, lietaus nuotekų sistema, laiptinė, palėpė (neįregistruota dalis). Su šiomis bendrojo naudojimo patalpomis susiję visi butų ir kitų patalpų savininkai.

47. Pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) sutarties, sudarytos 2006 m. rugpjūčio 1 d. tarp UAB „Mūsų namų valdos“ ir UAB „Sobo sistemos“, 7 punktą, už pastato, kurio butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka nepasirinko pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus kas mėnesį atlyginama 0,16 Lt (be PVM) eksploatavimo tarifu už vieną kvadratinį metrą pastato butų ir kitų patalpų naudingąjį plotą, o namų, kurių nustatytas šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalus tarifas yra mažesnis už 0,16 Lt m² (be PVM), už Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus“ (sąrašas pridedamas). Iš prie sutarties pateikto objektų sąrašo nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, eksploatacinis įkainis (norminis) yra 0,11. Atsakovei kas mėnesį mokėtinas priežiūros (eksploatavimo) mokesčio dydis, teismui atlikus sutartimi sutarto įkainio konvertavimą į kitą valiutą (0,11 Lt (be PVM) sudaro 0,0319 Eur (be PVM)), yra 5,30 Eur be PVM (166,25 m² x 0,0319 Eur (įkainis be PVM)), o pritaikius PVM, šis mokesčio dydis yra 6,41 Eur. Tačiau pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) sutarties šiuo atveju nepakanka. Ieškovė teismui pateikė UAB „Sobo sistemos“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, kurie nepasirašyti. Dėl ieškovės negalėjimo pateikti dokumentų teisėjų kolegija nesikartoja, nes detaliai nurodyta šios Nutarties 42 punkte.

48. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Sobo sistemos“ atliko pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (eksploatavimą) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. vasario 28 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 32,05 Eur.

49. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 40,37 Eur už teritorijų ir laiptinių valymą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. vasario 28 d., motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog teikė tokias paslaugas ir kaip buvo apskaičiuotas mokestis už teritorijų ir laiptinių valymą 2017 m. balandžio mėn. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pateikė 2015 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą 56,00 Eur sumos. Atsakovei skaičiavo mokėtiną mokestį 18,34 Eur su PVM (56,00 Eur/613,94 m² = 0,0912 x 166,25 m² = 15,16 be PVM x 21%). Skolų valdymo ataskaitoje nurodyta 36,20 Eur suma (2015 m. spalio mėn.) reiškia, kad atsakovei bei kitiems namo gyventojams buvo atliktos korekcijos (atliktas minusavimas), nes šis mokestis turėjo būti apskaičiuotas tik 1 butui, o ne visiems namo gyventojams. Analogiškai apskaičiavo mokestį už 2014 m. rugpjūčio mėn. atliktą dezinfekciją, tačiau atliktų darbų akto negali pateikti, nes 2017 m. lapkričio 13 d. buvo užlietas dokumentų archyvas ir šie dokumentai nėra išlikę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

50. Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Senasis turgus“ pranešimo Nr. 22 nustatyta, kad prie pranešimo pateiktoje schemoje punktyrinėmis linijomis pažymėtą teritoriją valo tik UAB „Senasis turgus“ darbuotojai, jokia kita įstaiga šios teritorijos aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, niekada neprižiūrėjo ir nevalė. 2015 m. lapkričio 20 d. paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Danės būstas“ ir UAB „Mano aplinka“, 3 priede nurodyti objektai, kurių teritoriją sutarta tvarkyti, t. y. namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tenkanti tvarkyti teritorija yra 0 m². Ieškovė į bylą nepateikė sąskaitų faktūrų, iš kurių būtų galima matyti, kokius įkainius ieškovė taikė atsakovei, skaičiuodama mokesčius už teritorijų ir laiptinių valymą laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. ir nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. vasario 28 d. Į bylą yra pateikta viena sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad atsakovei skaičiuojant mokestį už teritorijų ir laiptinių valymą 2017 m. balandžio mėn. buvo taikomi du įkainiai (0,0046 ir 0,0027), kurių nė vienas nesutampa su sutartyje nurodytais įkainiais. Ieškovė šiuos argumentus paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės nepriteisė 40,37 Eur už teritorijų ir laiptinių valymą.

51. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės už atliktus dezinfekcijos darbus, nuotekų, remonto, keitimo, montavimo darbus, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pateikė 2015 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą 56,00 Eur sumos. Atsakovei mokėtiną mokestį skaičiavo 18,34 Eur su PVM (56,00 Eur/613,94 m² = 0,0912 x 166,25 m² = 15,16 be PVM x 21%). Skolų valdymo ataskaitoje nurodyta 36,20 Eur suma (2015 m. spalio mėn.) reiškia, kad atsakovei bei kitiems namo gyventojams buvo atliktos korekcijos (atliktas minusavimas), nes šis mokestis turėjo būti apskaičiuotas tik 1 butui, o ne visiems namo gyventojams. Analogiškai skaičiavo mokestį už 2014 m. rugpjūčio mėn. atliktą dezinfekciją, tačiau atliktų darbų akto negali pateikti, nes 2017 m. lapkričio 13 d. buvo užlietas dokumentų archyvas ir šie dokumentai nėra išlikę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

52. Iš suteiktų paslaugų ataskaitos nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 4 bute buvo atlikta dezinfekcija (tarakonų naikinimas), atlikta darbų už 56,00 Eur. Ataskaita pasirašyta atsakingų asmenų. Ši paslauga suteikta konkrečiam vienam 4 butui. Duomenų, kad ieškovė atliko dezinfekcijos darbus atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nepateikta.

53. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė netinkamai skaičiavo atsakovei tenkančius mokėti mokesčius už dezinfekcijos darbus, nuotekas, keitimą, montavimą, nes taikė netinkamą namo plotą, t. y. nurodė, jog 613,94 m², o turėtų būti 791,18 m². Pritaikius mažesnį daugiabučio namo plotą, padidėjo atsakovei mokėtini mokesčių dydžiai. Kitų duomenų, kuriais būtų galima patikrinti atsakovei skaičiuotą mokestį už dezinfekciją, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės nepriteisė už dezinfekcijos darbus, nuotekų, remonto, keitimo, montavimo darbus.

54. Pirmosios instancijos teismas priteisė palūkanas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 50,12 Eur (65 proc. nuo 77,11 Eur). Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė ir palūkanas pagal analogiją. Palūkanos skaičiuojamos pagal formules, pagal konkrečias skolos sumas. Teismas šio savo sprendimo dalies nemotyvavo. Be to, palūkanos gali būti priteisiamos ne daugiau kaip už 6 mėnesius, o šiuo atveju skolos sumos susidariusios nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. lapkričio 21 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

55. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiomis palūkanomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymų numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių.

56. Šiuo atveju ginčo nėra, kad atsakovė nevykdė savo pareigos mokėti administratoriui už teikiamas paslaugas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinų palūkanų dydį, savo sprendimo nemotyvavo, tačiau tai įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Pirmosios instancijos teismas priteisė 1 231,14 Eur skolos, tad palūkanos už pusę metų būtų buvusios 51,66 Eur ((354 / 1 231,14) x 180). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad sumažino priteistiną skolos sumą nuo 1 231,14 Eur iki 946,51 Eur, proporcingai sumažina priteistinų palūkanų dydį nuo 50,12 Eur iki 37,00 Eur.

57. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

58. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias apmokėjimą administratoriui už daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinės paslaugas (CK 4.84 straipsnis), teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tačiau netinkamai įvertino įrodymus, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų keistinos, sumažinant priteistiną skolos sumą nuo 1 231,14 Eur iki 946,51 Eur (675,85 Eur administravimo išlaidų + 270,66 Eur kaupiamųjų lėšų), palūkanų sumą sumažinant nuo 50,12 Eur iki 37,00 Eur, sumažinant iš atsakovės ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 447,80 Eur iki 330,69 Eur ir į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisti 9,88 Eur, o iš ieškovės į valstybės biudžetą 10,70 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

59. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

60. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 688,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 44,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto išrašą, 0,84 Eur už Gyventojų registro įrašą, 643,22 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (ieškinio parengimas, atstovavimas posėdžiuose). Pažymėtina, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos (2018 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1154, 2018 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1252, 2018 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1287, 2019 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1327, 2019 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymas, 2019 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 323, 2019 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 384) ir neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 48 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 330,69 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

61. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

62. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės V. L. 20,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ieškinys tenkintas 48 proc., tai vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 9,88 Eur, o iš ieškovės į valstybės biudžetą 10,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

64. Trečiasis asmuo E. L. pateikė duomenis, kad jis sumokėjo 29,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

65. Atsakovė V. L. pateikė duomenis, kad ji sumokėjo advokatui 500,00 Eur (2019 m. spalio 25 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1011880). Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio.

66. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintas 23 proc., tad proporcingai jiems iš ieškovės priteistina turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 6,67 Eur, atsakovei iš ieškovės priteistina 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

67. Ieškovė UAB „Mano būstas“ pateikė duomenis, kad ji sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Netenkinus apeliacinio skundo šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ apeliacinio skundo netenkinti.

Atsakovės V. L. ir trečiojo asmens E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“ iš atsakovės V. L. 946,51 Eur skolos, 37,00 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. gegužės 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 330,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. L. 6,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovės uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“ 10,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ atsakovei V. L. 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ trečiajam asmeniui E. L. 6,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.