- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- AN2-286-606/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00945-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- R. Į.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. Į. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarimu R. Į. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalį 1100 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams už tai, kad 2019 m. balandžio 29 d. 8.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Temsa Safari“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčių automobilių, juos kliudė ir apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintos keturios transporto priemonės, padaryta žala viršija 15 BND.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Į. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodoma, kad jis teismo posėdyje nedalyvavo, kadangi teismo posėdyje jis dalyvavo, išsakė savo paaiškinimą, teisėjos buvo paklaustas, ar pripažįsta pažeidimą. Jis atsakė, kad pripažįsta, jog galbūt kliudė gatvėje stovėjusias transporto priemones, tačiau nepripažįsta, kad sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Tada teisėja jam pasakė, kad pasišalinimo nebuvo, sekretorė padavė pasirašyti 2019 m. liepos 16 d. atspausdintą „Pareiškimą“, jį pasirašė net neskaitęs. Bylos nagrinėjimas tęsėsi apie 10-15 minučių. Pasibaigus bylos nagrinėjimui, jis išėjo iš teismo ir laukė, kol bus atsiųstas nutarimas. Gavęs nutarimą buvo šokiruotas, kai pamatė, kad jame nurodyta, jog jis ne tik kad nedalyvavo teismo posėdyje, bet ir visiškai pripažino savo kaltę.
2.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Į. tvirtina, kad jis nuo pat pirmo susitikimo su policijos pareigūnais visą laiką teigė, kad 2019 m. balandžio 29 d., apie 8 val., minėta transporto priemone iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Gatvelėje šonuose stovėjo daug pristatytų transporto priemonių. Jo vairuojamo autobuso ilgis apie 15 metrų. Važiavo labai atsargiai, stebėjo, žiūrėdamas į veidrodžius, kad nekliudytų stovinčių automobilių. Pravažiavo lyg ir atsargiai, jokio garso negirdėjo. Važiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios mokyklos paimti vaikus ir nuvežti į baseiną. Nuvežęs vaikus į baseiną, išlipo iš autobuso parūkyti. Rūkydamas ir vaikštinėdamas, priėjęs prie autobuso galinių durų pamatė, kad yra nežymūs nubrozdinimai ant autobuso buferio, jų nebuvo. Suprato, kad niekur kitur negalėjo tai atsitikti, tik važiuojant link mokyklos ar iš jos. Skubiai išlaipinęs vaikus, važiavo į galbūt eismo įvykio vietą. Grįžtant, (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai ir paklausė, ar nebuvo autoįvykio. Apelianto teigimu, jis atsakingai ir nuoširdžiai paaiškino, kad pastebėjo nubrozdinimus ant autobuso tik išlipęs iš jo prie baseino, todėl grįžta į tą vietą, kur buvo daug automobilių ir galėjo juos kliudyti. Apelianto tvirtinimu, jis vos judėjo, o prisilietimo prie kitų automobilių galėjo negirdėti dėl autobuso ilgio, lauke buvusio didelio vėjo, nors rytas buvo gražus, muzikos autobuse, nes apgadinimai padaryti autobuso gale. Policijos pareigūnai jam dėl pasišalinimo iš įvykio vietos jokių priekaištų neturėjo, kadangi nuoširdžiai paaiškino, kas įvyko. Tą patį aiškino ir teisme. Nebuvo jokio pagrindo meluoti ar išsisukinėti, nes niekada taip nesielgė. Apeliantas vertina savo darbą, kuris yra labai atsakingas, reikalaujantis ypatingo atidumo ir dėmesingumo, nes veža žmones.
2.3. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamame nutarime jis yra kaltinamas, jog buvo nubaustas už tokį patį nusižengimą, tačiau jis jokio autoįvykio nėra padaręs. Pasuko prieš ženklą, už tai ir buvo nubaustas. Dėl to padarė išvadas ir dar atidžiau vairuoja. Visiškai prisiėmė atsakomybę ir dėl automobilių apgadinimo, t. y. dėl autoįvykio. Tačiau tikrai nejuto susidūrimo ir nesuprato, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apelianto nuomone, šio įstatymo kūrėjai tikriausiai mano, kad tie, kurie pasišalina iš eismo įvykio vietos, yra baisiausi kelių chuliganai, nuo jų reikia apsaugoti visuomenę atimant iš jų vairuotojo pažymėjimus, tačiau jis netyčia, dėl transporto priemonės dydžio, nubrozdino kito automobilio sparną ar buferį, ir tikrai nėra piktybinis pažeidėjas. Tokios griežtos sankcijos turėtų galioti tik tiems pažeidėjams, dėl kurių kaltės eismo įvykio metu buvo patirta didžiulė turtinė žala ar sutrikdyta kito eismo dalyvio sveikata.
2.4. Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus, neteisingai vertino teisės normas, šie pažeidimai lėmė, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra be motyvų, byla išspręsta iš esmės neteisingai. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo faktą, kad yra duomenų tam, kad būtų galima pripažinti sąmoningą pasišalinimą iš įvykio vietos, tačiau savo sprendimo nemotyvavo. Teismo vertinimu, jis sąmoningai suvokė apie padarytą žalą, tačiau nejausdamas pareigos sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaraciją, nusprendė iš eismo įvykio vietos pasišalinti. Apelianto nuomone, turi būti vertinama, kad kaltė kyla ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. Administracine tvarka asmuo baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos tik tuo atveju, jei įrodoma asmens tyčia, o civilinėje teisenoje kaltė yra kildinama kaip civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Teismas, nagrinėdamas aplinkybę dėl jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nepagrįstai ir neteisingai vertino jo prisipažinimą. Visiškai nevertino tos aplinkybės, kad jis, tik pastebėjęs autobuso nubrozdinimus, nedelsdamas grįžo į įvykio vietą ir nevengė jokios atsakomybės. Tokie jo veiksmai rodo, kad jis elgėsi sąžiningai ir neturėjo jokių priežasčių pasišalinti iš įvykio vietos. Vertinant jo veiksmų tyčią, apeliantas prašo atsižvelgti į teismų praktiką panašiose bylose, kai tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos įrodinėjamas tuo, kad asmuo tokiais veiksmais siekia išvengti pareigos atlyginti žalą, paslėpti įvykio pėdsakus, taip pat svarbu nustatyti kliudytam objektui padarytą žalos mastą, kontakto pobūdį. Sprendžiant dėl asmens kaltės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti vertinamai asmens naudai ir, nesant pakankamų kaltės įrodymų, asmuo negali būti nubaustas.
2.5. Apelianto nuomone, šioje administracinėje byloje yra absoliučių nutarimo negaliojimo pagrindų. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, išaiškino, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, yra pagrindas daryti išvadą nagrinėjamoje administracinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Suprantama, kad kiekvienam transporto priemonės valdytojui privalo būti žinoma, jog šis, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, kitaip tariant, transporto valdytojai visais atvejais privalo elgtis atsakingai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nenustatyta, jog KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis, kaltė gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-650-686/2015, Nr. 3K-3-108/2014). Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju labai svarbu nustatyti, ar jis sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pripažįsta, kad jis yra kaltas tik dėl eismo įvykio (apgadintų automobilių), tačiau nėra kaltas dėl sąmoningo pasišalinimo iš įvykio vietos, bandant išvengti atsakomybės ar padarytos žalos atlyginimo.
2.6. Be to, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, apeliantas nurodo, kad nors jam skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta ir minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, tačiau ji neatitinka apelianto teisinės padėties. Jis yra dirbantis, moka mokesčius, neteistas, padaryti du administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių jis padarė rimtas išvadas. Vienas iš jų padarytas prieš trejus metus. Administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – už jam inkriminuotą pažeidimą numatyta tik kaip alternatyvi, todėl, apelianto teigimu, administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti jam paskiriant minimalias straipsnių sankcijose numatytas baudas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą laikinai einanti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko pareigas E. K. mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Į. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarimas paliktas galioti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Į. visiškai prisiėmė atsakomybę dėl automobilių apgadinimo, t. y. dėl sukelto eismo įvykio, tačiau, jo tvirtinimu, jis tikrai nejuto susidūrimo ir nesuprato, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad važiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios mokyklos paimti vaikus ir nuvežti į baseiną. Važiavo lyg ir atsargiai, jokio garso negirdėjo. Tik nuvežęs vaikus į baseiną ir išlipęs iš autobuso parūkyti, rūkydamas ir vaikštinėdamas, priėjęs prie autobuso galinių durų pamatė, kad yra nežymūs nubrozdinimai ant autobuso buferio, kurių anksčiau nebuvo. Tik tada suprato, kad niekur kitur negalėjo tai atsitikti, tik kaip važiuojant link mokyklos ar iš jos. Skubiai išlaipinęs vaikus, važiavo į galbūt eismo įvykio vietą, ten, kur, jo manymu, galėjo apgadinti autobusą. Grįžtant, (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai ir paklausė, ar nebuvo autoįvykio. Apelianto teigimu, jis atsakingai ir nuoširdžiai paaiškino, kad pastebėjo nubrozdinimus ant autobuso tik išlipęs iš jo prie baseino, todėl grįžta į tą vietą, kur buvo daug automobilių ir galėjo juos kliudyti. Apelianto tvirtinimu, jis vos judėjo, o prisilietimo prie kitų automobilių galėjo negirdėti dėl autobuso ilgio, lauke buvusio didelio vėjo, nors rytas buvo gražus, muzikos autobuse, nes apgadinimai padaryti autobuso gale. Jam nebuvo jokio pagrindo meluoti ar išsisukinėti, nes niekada taip nesielgė.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
9. Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK tyrėjos V. Ž. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 29 d., apie 8.35 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) g. pravažiuojantis autobusas kliudė stovėjusius automobilius. Nuvykus į įvykio vietą, įvykio liudytojas R. K. nurodė, kad autobuso vairuotojas atsitrenkė į gatvės pakraščiuose stovėjusius automobilius ir pasišalino. Autobuso vairuotojas R. Į. paaiškino, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes skubėjo nuvežti keleivius į baseiną, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Į. iš karto po eismo įvykio, t. y. 2019 m. balandžio 29 d. paaiškinime tvirtino, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) g., iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios mokyklos paimti vaikų, gatvės šonuose stovėjo daug automobilių, todėl važiavo lėtai, žiūrėjo per veidrodėlius, kad nekliudytų automobilių, ir nejuto, jog būtų kliudęs automobilius. Paėmęs vaikus, nuvežė juos į baseiną, o išlipęs iš autobuso pastebėjo, kad autobuso galas įlenktas, nubrozdintas. Važiuojantį atgal į įvykio vietą, jį sustabdė policijos pareigūnai, paklausė, ar buvo eismo įvykis, ir jis pasakė, jog tik prie baseino pastebėjo, kad eismo įvykis galėjo būti (b. l. 7).
11. Surašius administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Į. paaiškinime taip pat tvirtino, jog jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, kai pastebėjo apgadintą vairuotą autobusą, iš karto grįžo į įvykio vietą (b. l. 3).
12. Vadovaudamasis administracinėn atsakomybėn patraukto R. Į. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad jis sutinka, jog jo administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kadangi pažeidimą pripažįsta (b. l. 38), apylinkės teismas R. Į. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka – skundžiamu 2019 m. liepos 22 d. nutarimu R. Į. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodoma, jog jis teismo posėdyje nedalyvavo, kadangi teismo posėdyje jis dalyvavo, išsakė savo paaiškinimą, teisėjos buvo paklaustas, ar pripažįsta pažeidimą. Jis atsakė, kad pripažįsta, jog galbūt kliudė gatvėje stovėjusias transporto priemones, tačiau nepripažįsta, kad sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Tada teisėja jam pasakė, kad pasišalinimo nebuvo, sekretorė padavė pasirašyti 2019 m. liepos 16 d. atspausdintą „Pareiškimą“, jį pasirašė net neskaitęs. Bylos nagrinėjimas tęsėsi apie 10-15 minučių. Gavęs nutarimą buvo šokiruotas, kai pamatė, kad jame nurodyta, jog jis ne tik kad nedalyvavo teismo posėdyje, bet ir visiškai pripažino savo kaltę.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Į. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad iš 2019 m. liepos 16 d. R. Į. pasirašyto pareiškimo turinio nustatyta, jog pareiškimo tekstas yra spausdintas, o R. Į. savo ranka įrašęs tik savo vardą ir pavardę bei pasirašęs po tekstu, jog „sutinku, kad administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kadangi pažeidimą pripažįstu“. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. Į. paaiškinimuose neneigė paties fakto, jog jis vairuotu autobusu galėjo sukelti eismo įvykį, t. y. apgadinti stovėjusius automobilius, tačiau nuo pat pradžių nepripažino aplinkybės, kad jis suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl akivaizdu, kad pareiškime atspausdintas teiginys, jog „pažeidimą pripažįstu“, visiškai neatskleidžia R. Į. realiai pripažintų aplinkybių dėl padaryto nusižengimo. Tačiau apylinkės teismas teismo posėdžio nesurengė ir nesiaiškino, kokias iš tikrųjų aplinkybes pripažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Į. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
14. Apygardos teismas akcentuoja, kad skubotas ir nekokybiškas bylos nagrinėjimas, neįvertinus konkretaus atvejo aplinkybių visumos, neabejotinai yra netoleruotinas, atitinkamai pažeidžia ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, numatytas ANK 577 straipsnyje. Pažymėtina, kad nutarimas yra teisėtas, kai priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Tačiau akcentuotina, kad administracinis procesas yra vieningas, todėl organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nesant tokios galimybės, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti priimtas kitoks ANK numatytas sprendimas. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016).
15. Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų išsamiai ir nuosekliai nustatytos visos įvykio aplinkybės, susijusios su administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą skundžiamu nutarimu R. Į. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, ir pašalintos bet kokios abejonės dėl R. Į. apeliaciniame skunde nurodytų jo nekaltumo argumentų, apygardos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka.
16. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Į. taip pat pripažino, kad jis vairuotu automobiliu galėjo kliudyti gatvės pakraštyje stovėjusius automobilius, tačiau neigė, jog jis iš karto suprato, kad juos kliudė, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Iš R. Į. paaiškinimų nustatyta, kad įvykio rytą jis turėjo paimti vaikus iš mokyklos (duomenys neskelbtini) g. ir nuvežti į baseiną (duomenys neskelbtini). Mokykla yra (duomenys neskelbtini) gatvės kieme, todėl jis važiavo atsargiai, iš lėto, nes matė, kad gatvės pakraščiuose yra pristatytų automobilių. Nuvežęs vaikus į baseiną, jis išlipo iš autobuso parūkyti ir pamatė, kad nubrozdintas autobuso galas – galinis sparnas ir metro atstumu nuo galo – šonas. Tada jis pagalvojo, kad galėjo apgadinti autobusą toje vietoje, kur buvo pristatyta daug automobilių, nes jokio smūgio iškart nejuto. Palikęs vaikus važiavo atgal į įvykio vietą, kur buvo daug automobilių ir juos galėjo kliudyti, pildyti deklaracijos, ir (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, paklausė, ar jis dalyvavo eismo įvykyje. Policijos pareigūnui atsakė, kad nuvežęs vaikus prie baseino ir išlipęs parūkyti pastebėjo, jog apgadintas autobuso galas, o kurioje tiksliai vietoje tai atsitiko, nežinojo, paaiškino, kad grįžta į įvykio vietą pildyti deklaracijos. Policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu nuvežė į eismo įvykio vietą. Jis pats apgadintų automobilių nematė, prie jų priėjęs nebuvo, sėdėjo automobilyje, viską surašė policijos pareigūnai. R. Į. teigimu, sankryžoje jis galėjo kliudyti automobilius, bet to nepajuto, nes jo vairuotas autobusas yra 15 m ilgio, paties galo nepastebėjo, nes reikia žiūrėti į abu veidrodžius. Kad galėjo kliudyti automobilius suprato tik tada, kai prie baseino pamatė apgadintą autobusą. Jeigu nebūtų buvę įvykio, jis turėjo laukti vaikų prie baseino ir juos parvežti, tačiau vaikus paliko ir važiavo atgal. Nuvažiavo nuo baseino niekam nepranešęs. Jam būnant policijos automobilyje, skambino iš administracijos, klausė, kodėl paliko vaikus. Jis paaiškino, kad yra policijos automobilyje ir, kad reikia, jog vaikus išvežiotų kitas vairuotojas. Kitu reisu jis turėjo vežti vaikus į baseiną iš „ (duomenys neskelbtini)“ mokyklos. Kadangi autobuse yra navigacija, administracija mato, kada autobusas pajudėjo, ji turi visus grafikus, mato visą autobuso judėjimą, jie savarankiškai kaip vairuotojai negali judėti iš taško A į tašką B. R. Į. taip pat nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) autobusų parke dirba 4 metai, (duomenys neskelbtini) autobusų parke dirbo irgi 4 metus, jis yra buvęs kariškis. Sustojo (duomenys neskelbtini) g. aikštelėje todėl, kad neuždarytų kelio. Pravažiuodamas nematė, kad jau yra atvykusi policija, nes nuo tos vietos, kur pastatė autobusą, nesimato, yra pristatyta daug automobilių. Dar buvo nesustojęs, kai policija įsijungė automobilyje švyturėlius ir parodė, kad sustotų.
17. Teismo posėdyje teisėjai perskaičius policijos pareigūnės tarnybinį pranešimą (b. l. 5), R. Į. tvirtino, kad tarnybiniame pranešime neteisingai nurodyta, kad jis pasišalino, nes skubėjo vežti vaikus. Teigė, kad, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis pasiėmė dokumentus ir iškart lipo į policijos automobilį. Prie autobuso buvo pokalbis, kad pagal autobuso nubraižymus mato, jog galėjo būti įvykis. Nei su vienu nukentėjusiuoju ar liudytoju jis nebendravo, todėl nesupranta, kodėl liudytojas tvirtina, kad su juo bendravo.
18. Iš teismo posėdyje duotų kaip liudytojo policijos pareigūno M. K. parodymų nustatyta, kad buvo gautas pranešimas apie sukeltą eismo įvykį ir vairuotojo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Nuvykę į įvykio vietą apgadintų automobilių, kol nesusisiekė su pranešėju apie eismo įvykį, nerado. Tada rado vieną apgadintą automobilį, po to, toje pačioje sankryžoje – kitą. Automobilių savininkės ir pranešėjas pasakė, kad automobilius galėjo apgadinti autobusas, kuris veža vaikus į baseiną. Stovint (duomenys neskelbtini) gatvėje, matosi pagrindinė (duomenys neskelbtini) gatvė, kur pamatė važiuojantį autobusą. Sėdęs į tarnybinį automobilį, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės galą, kur yra apsisukimas – autobusų sustojimas. Privažiavęs prie stovinčio autobuso, sustojo jam iš priekio ir įjungė švyturėlius, kad autobusas nepradėtų važiuoti, pamatė jame vairuotoją, klausė jo, ar nebuvo jokio eismo įvykio, ar nejuto smūgio. Autobuso vairuotojas pasakė, kad lyg ir nebuvo, berods, kad smūgio nejuto, grįžo paimti vaikų. Apėjęs autobusą, pamatė ant jo apgadinimus. Atstumas nuo tos vietos, kur sustojo autobusas, iki eismo įvykio vietos yra 400-500 metrų. Liudytojas parodė, kad negali tiksliai pakartoti vairuotojo žodžių, t. y., ar vairuotojas sakė, jog nepajuto ar nežino, ar dalyvavo eismo įvykyje. Vairuotojas pasakė, kad pagal sužalojimus mato, kad galėjo dalyvauti eismo įvykyje. Liudytojo teigimu, jis iš vairuotojo pasakojimo suprato, kad vairuotojas juto, jog kliudė automobilius, išvažiavo ir po to grįžo, bet ne į tą pačią įvykio vietą, lygtai dėl to, kad antru reisu paimtų vaikus ir nuvežtų į baseiną. Buvo nustatyta, kad apgadinti du automobiliai, o vėliau buvo nustatyta, kad apgadintas dar ir trečias automobilis. Apgadinti automobiliai stovėjo ne šalia vienas kito – vienas stovėjo vienoje sankryžos vietoje, o kitas – kitoje. Apgadinimai galėjo būti padaryti ir vienu sukimu, nes transporto priemonė ilga, todėl sukant, jeigu trūksta vietos, vienu metu gali kliūti ir galas ir priekis. Pagal autobuso judėjimo kryptį, kuria jis grįžo, jis pravažiavo įvykio vietą, nuvažiavo toliau dar kelis šimtus metrų už sankryžos ir sustojo. Liudytojo nuomone, jei vairuotojas žiūrėjo atidžiai, turėjo matyti stovinčius automobilius, nes ypatingai posūkiuose kiekvienas vairuotojas tai ir daro, o patyręs vairuotojas turėjo ir pajusti, kad automobilius kliudė.
19. Teismo posėdyje teisėjai perskaičius administracinėn atsakomybėn patraukto R. Į. paaiškinimus (b. l. 7), liudytojas M. K. parodė, kad R. Į., išlipęs iš autobuso, jam sakė, kad nežino, galbūt apgadino.
20. Iš teismo posėdyje duotų liudytojos policijos pareigūnės V. N. (Ž.) parodymų nustatyta, kad ji liko įvykio vietoje su liudytojais, o jos kolega važiavo ieškoti autobuso. Todėl, ką paaiškino autobuso vairuotojas, ji negirdėjo. Tarnybinį pranešimą rašė kartu su kolega, jis nurodė aplinkybes. R. K. su autobuso vairuotoju tikrai nebendravo. Liudytojos teigimu, gatvė, kurioje įvykio eismo įvykis, yra labai siaura, todėl kliudžius automobilį, to galima ir nepajusti. Be to, dar ir svorio kategorijos yra skirtingos. Būna, kad žmonės ir su lengvaisiais automobiliais nepajunta, kad kliudė kitą automobilį, o su autobusu tai vienareikšmiškai galėjo nejusti. Autobuso vairuotojas pasistatė autobusą nedideliu atstumu, apie 400-500 metrų nuo eismo įvykio vietos.
21. Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, administracinių nusižengimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.
22. Iš byloje surinktų ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtų duomenų visumos nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Į. nuo pat pradžių tvirtino, kad iki tol, kol nuvažiavęs prie baseino ir išlipęs iš autobuso nepamatė, jog apgadintas jo vairuoto autobuso galas, nesuprato ir dėl autobuso gabaritų nejuto, kad sukėlė eismo įvykį, t. y. kliudė kitus automobilius. Jeigu nebūtų buvę įvykio, jis turėjo laukti vaikų prie baseino ir juos parvežti, tačiau pastebėjęs ant autobuso apgadinimus, grįžo į tą vietą, kur jam važiuojant autobusu, stovėjo daugiausia pristatytų automobilių, t. y. grįžo į eismo įvykio vietą tam, kad užpildytų eismo įvykio deklaraciją. (duomenys neskelbtini) gatvėje, dar nespėjus sustoti, jį sustabdė policijos pareigūnas. Nagrinėjamu atveju visiškai logiškas R. Į. paaiškinimas, kad jis nuvažiavo pastatyti autobuso į netoliese nuo eismo įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią aikštelę tam, kad neuždarytų kelio, t. y. eismo įvykio vietoje siauros gatvelės, o jam nespėjus dar sustoti ir išlipti iš autobuso, privažiavo policijos pareigūnas. Liudytojų policijos pareigūnų M. K. ir V. N. (Ž.) parodymai nepaneigia aplinkybės, kad R. Į. grįžo į eismo įvykio vietą, nuo jos sustojo apie 400-500 metrų atstumu, (duomenys neskelbtini) gatvės gale, kur yra apsisukimas – autobusų sustojimas, t. y. toje vietoje, kur buvo galimybė pastatyti autobusą. Liudytojo M. K. teigimu, vairuotojas jam lyg tai pasakė, kad smūgio nejuto, kad pagal sužalojimus mato, jog galėjo dalyvauti eismo įvykyje, tačiau jis iš vairuotojo pasakojimo suprato, kad vairuotojas juto, jog kliudė automobilius, grįžo, lygtai dėl to, kad antru reisu paimtų vaikus ir nuvežtų į baseiną. Galbūt iš to, kad R. Į. pasakė, jog pagal autobuso apgadinimus supranta, kad galėjo sukelti eismo įvykį, o policijos pareigūnai ir buvo iškviesti dėl sukelto eismo įvykio ir vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nustačius, kad autobusas tikrai apgadintas, liudytojui M. K. ir susidarė nuomonė, jog R. Į. juto ir tai, kad kliudė kitus automobilius. Tačiau nustatytų aplinkybių visuma nepaneigia to, kad tai tik liudytojo M. K. subjektyvi nuomonė. Iš liudytojo M. K. parodymų nenustatyta, jog R. Į. jam būtų tiesiogiai pasakęs, jog juto smūgį į kitus automobilius, bet iš eismo įvykio vietos pasišalino. Priešingai, liudytojo M. K. parodymai visiškai nepaneigia R. Į. paaiškinimų, kad R. Į. jam lyg ir pasakė, jog nejuto jokio smūgio. Kad R. Į. sugrįžo būtent dėl to, kad pastebėjo, jog galbūt yra sukėlęs eismo įvykį, nepaneigia ir ta aplinkybė, kad jis sugrįžo iš baseino be vaikų, nors turėjo jų laukti ir juos parvežti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių R. Į., būdamas patyręs vairuotojas, kliudęs gatvės pakraštyje stovėjusius automobilius, gresiant griežtai nuobaudai ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimui, būtų turėjęs pagrindo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nelogiška būtų manyti ir tai, kad R. Į. pasišalino iš eismo įvykio vietos vien dėl to, kad skubėjo nuvežti vaikus į baseiną. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Į. ilgu, 15 metrų autobusu, važiavo ir suko į sankryžą iš siauros gatvelės, apgadino automobilius, stovėjusius ne šalia vienas kito, bet užkliūdamas juos stovinčius skirtingose vietose, kliudė automobilių tik galines dalis, ir ne autobuso priekiu, bet galu. Todėl šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad R. Į. nebuvo pakankamai atidus ir dėl neapdairumo apgadino stovėjusius automobilius, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių R. Į. tvirtinimą, kad jis nejuto smūgių į stovėjusius automobilius. Priešingai, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad dėl autobuso ilgio ir kontakto autobuso galu į kitus automobilius, jis smūgio galėjo ir nejusti. Todėl akivaizdu, kad jis negalėjo suvokti, jog jam atsirado pareiga pasilikti eismo įvykio vietoje. Pažymėtina, kad liudytoja V. N. (Ž.) patvirtino, kad gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, yra labai siaura, kartu nepaneigė, kad kliudžius automobilius autobusu, to tikrai galima ir nepajusti.
23. Pažymėtina, kad į teismo posėdį buvo kviečiamas ir apie įvykį pranešęs R. K., tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktam R. Į. neprieštaraujant, nutarė bylos nagrinėjimą užbaigti ir neapklausus R. K. kaip liudytojo. Be to, liudytoja V. N. (Ž.) patvirtino, kad įvykio vietoje R. K. su R. Į. nebendravo, R. K. tik pranešė apie eismo įvykį. Kad R. K. su R. Į. nebendravo, todėl bylai reikšmingų aplinkybių parodyti negalėtų, nepaneigia ir R. K. paaiškinimo turinys, iš kurio nustatyta, kad jis pranešė apie eismo įvykį, t. y. kad tik galbūt autobusas kliudė gatvėje stovėjusius automobilius, o tai parodo, kad R. K. įvykio vietos iš arti net nematė.
24. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartus duomenis, laikantis asmens nekaltumo prezumpcijos principo, byloje surinkti duomenys nesudaro objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad 2019 m. balandžio 29 d. 8.35 val., (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), R. Į. vairuodamas transporto priemonę „Temsa Safari“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudęs ir apgadinęs stovėjusias transporto priemones, suprato tai padaręs, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, apie tai nepranešęs policijai, t. y. R. Į. veiksmuose nenustatyta ANK 426 straipsnio 2 dalies sudėtis. Tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. Į. 2019 m. balandžio 29 d. 8.35 val., (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Temsa Safari“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčių automobilių, kliudė ir apgadino automobilius BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl R. Į. veika iš ANK 426 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 8 dalį.
25. Skirdamas R. Į. administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, apygardos teismas atsižvelgia į ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, į tai, kad R. Į. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad ANK 417 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), į tai, kad anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus du kartus (b. l. 16–17), ir nors paskirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau turi galiojančią nuobaudą, į tai, kad, būdamas neatsargus, apgadino net tris transporto priemones, bei konstatuoja, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. Į. paskyrus ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytą maksimalią baudą.
26. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą R. Į. administracinio nusižengimo byloje.
R. Į. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį ir jam paskirti 12 Eur dydžio baudą.
Daiktinį įrodymą – vieną CD laikmeną – palikti saugoti byloje.
Nutarimas neskundžiamas.