Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškovas ir jo atstovas advokatas Mantas Armalis teismo posėdžio metu reikalavimus palaikė ir nurodė, jog 2016 m. vasario 29 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 532, pagal kurią ieškovas P. Ž. priimtas vykdyti atsakovo viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo tarnybos vadovo pareigas;

Nuo 2020 m. kovo 14 d., (duomenys neskelbtini) dalininkams nusprendus, ieškovas paskirtas eiti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas (direktoriaus statusas (vadovo pasikeitimas) oficialiai 2020 m. kovo 31 d. įregistruotas viešajame Juridinių asmenų registre).

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas pradėjo eiti naujai išrinktas vadovas Ž. Š., o ieškovas liko vykdyti direktoriaus pavaduotojo pareigas.

3. (duomenys neskelbtini) naujojo direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. VD-74/P-214 ieškovas buvo nušalintas nuo darbo nurodant jog nušalinama tam, kad išsiaiškinti 2018 m. lapkričio 21 d. atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų sutarties Nr. S-383 vykdymo aplinkybes bei faktus dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo.

4. Paskesniu tos pačios dienos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. VD-75, ieškovas pripažintas padaręs darbo pareigų pažeidimą, o būtent: neišsiaiškino ar 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „Ecoservice projektai“ faktiškai aptarnavo juridinių asmenų konteinerius, viršijus įgaliojimus duodant nurodymus UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ pašalinti ASMILIS sistemoje konteinerių pakėlimų duomenis, neinformuojant apie tai direktoriaus ir kitų atsakingų darbuotojų.

5. 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovas gavo atsakovo reikalavimą pateikti paaiškinimą apie visas žinomas Paslaugų sutarties vykdymo aplinkybes. 2020 m. lapkričio 22 d. ieškovas pateikė savo išsamų ir platų paaiškinimą visais atsakovo nurodytais klausimais. 2020 m. lapkričio 27 d. atsakovas vėl pateikė reikalavimą ieškovui pateikti paaiškinimą, nurodydamas konkretesnius klausimus, į kuriuos savo paaiškinimus ieškovas pateikė 2020 m. gruodžio 1 d.

6. Ieškovas, suvokdamas, jog jam yra daromas spaudimas ir tai, kad toliau bus sudarytos nenormalios bei nepalankios sąlygos dirbti, pateikė prašymą nuo 2020 m. gruodžio 10 d. nutraukti darbo sutartį DK 53 straipsnio 2 dalies pagrindu.

7. 2020 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktorius priėmė įsakymą Nr. P-232, kuriuo ieškovą iš darbo atleido DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, o būtent - dėl darbo metu ar darbo vietoje padarytos nusikaltimo požymių turinčios veikos (DK 58 str. 3 d. 6 p.).

8. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. VD-75 jau yra nustatytas direktoriaus pavaduotojo P. Ž. darbo pareigų pažeidimas. Įsakyme minimi 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniai pranešimai Nr. TP-7, TP-8, TP-9. 2020 m. gruodžio 10 d. išvados ieškovui nebuvo pateiktos. Ieškovas su jų turiniu nesupažindintas, dėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytų teiginių atsakovas nereikalavo ieškovo pateikti paaiškinimų, nors jais motyvuojamas Įsakymas.

10. Visi atsakovo kaltinimai ieškovui pagrįsti vien tik tiesiogiai pavaldžių trijų darbuotojų surašytais tarnybiniais pranešimais, nepateikiant jokių įrodymų, leidžiančių objektyviai patikrinti pranešimuose nurodytų aplinkybių. Tarnybiniai pranešimai ir juose nurodyti teiginiai savaime nėra įrodymai. Pranešimai turi būti pagrįsti faktais ir jų turinio pagrįstumą privalo įrodyti darbdavys. Iki tol jokių rašytinių pranešimų nerašiusieji darbuotojai yra būtent tie darbuotojai, kurie tiesiogiai / betarpiškai dalyvauja atliekų priėmime / tvarkyme, tačiau jų atžvilgiu atsakovas jokių priekaištų nereiškia. Pasirenkama kaltinti vien tik ieškovą ir jam nepagrįstai taikoma griežčiausia priemonė – atleidimas iš darbo.

12. DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu ir darbuotojo negrąžinant į darbą, darbuotojo naudai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, o taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Ieškovą ir Atsakovą darbo santykiai siejo nuo 2016 m. vasario 29 d. iki jų nutraukimo 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. daugiau kaip 4 (keturis) metus, todėl atsižvelgiant į tai, Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą bei 2 (dviejų) vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

13. Ieškovo nuomone, pagal turimus atlyginimų (atsiskaitymų) lapelius, o taip pat atsakovo pateiktą pažymą dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiuojant prašomą priteisti VDU už priverstinę pravaikštą taikytinas 126,27 eurų vidutinis darbo dienos užmokesčio dydis už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną. Šis dydis fiksuotas būtent skaičiuojant pagal trijų mėnesių, prieš Ieškovo nušalinimą ir atleidimą iš darbo, atlyginimo duomenis. Tie patys duomenis naudotini ir apskaičiuojant prašomą priteisti 2 VDU kompensaciją, t. y. atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas 2020 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais dirbo 64 darbo dienas, vieno mėnesio darbo dienų vidurkis būtų 21,33 darbo dienų (64 d. d. / 3 mėn.), todėl VDU gaunasi 2693,34 eurų (126,27 eurų x 21,33 d. d.), o 2 VDU kompensacija būtų lygi 5386,68 eurų (2693,34 eurų x 2) sumai.

16. Ieškovas atleistas iš darbo DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu. ieškovas jo atleidimo iš darbo neteisėtumą iš esmės grindžia tik tuo, kad jam nebuvo tiksliai nurodyta, kokie jo neteisėti veiksmai buvo įvertinti kaip šiurkštūs pažeidimai, o atsakovas tariamai remiasi tik prielaidomis. Su Ieškovo argumentais nesutinka, nes jie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. DK 58 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 str. 2 d., priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti arba šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

17. DK 58 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, 3 dalyje vienu iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, galinčių būti priežastimi nutraukti darbo sutartį, įvardyta darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Taigi DK įtvirtinta galimybė nutraukti darbo sutartį, jeigu darbdavys konkretaus darbuotojo veiksmuose įžvelgia nusikalstamos veikos požymių, net nesant darbuotojui pareikštų baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka įtarimų, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Pagal kasacinio teismo praktiką toks atleidimo iš darbo pagrindas suteikė darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, nesikreipiant į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir nelaukiant jų išvadų, jei pats darbdavys nustato darbuotojo elgesyje (veikoje) administracinio nusižengimo ar nusikaltimo darbdavio atžvilgiu požymius.

18. Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybą 2020 m. gruodžio 7d., o 2020-12-23 buvo gautas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228 str. 1 d. ir LR BK 300 str. 1 d.

19. Atsakovo nuomone buvo pagrįstai konstatuota, kad ieškovo neteisėti veiksmai yra tokie, kuriais buvo šiurkščiai pažeistos darbuotojo darbo pareigos ir šiame kontekste ypatingai pabrėžiant, kad ieškovas kaip direktoriaus pavaduotojas, ėjo atsakingas vadovaujančias pareigas. Ieškovas turėjo veikti išimtinai įstaigos interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, tačiau taip nesielgė, pažeidė pagrindines savo pareigas ir esminius darbdavio interesus, piktnaudžiavo padėtimi, todėl ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai kvalifikuotini kaip šiurkštūs atsižvelgiant ir į ieškovo darbo pobūdį, taikytinus aukštesnius standartus ir pažeistų reikalavimų pobūdį bei mastą.

21. Byloje nustatyta, jog 2016 m. vasario 29 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 532, pagal kurią ieškovas P. Ž. buvo priimtas vykdyti atsakovo viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo tarnybos vadovo pareigas; (19-20 b. l., 1 t.). Nuo 2020 m. kovo 14 d., (duomenys neskelbtini) dalininkams nusprendus, ieškovas paskirtas eiti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas (direktoriaus statusas (vadovo pasikeitimas) oficialiai 2020 m. kovo 31 d. įregistruotas viešajame Juridinių asmenų registre).

22. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas pradėjo eiti naujai išrinktas vadovas Ž. Š., o ieškovas liko vykdyti direktoriaus pavaduotojo pareigas.

23. 2020-12- 10 ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimą, pagal LR DK 58str. 1d., 2d. 1p., 3d. 6p. ( 42 b. l., 1 t.).

24. DK 58 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

25. DK 58 straipsnio 6 dalis įpareigoja darbdavį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos. Šios normos gali būti tiek teisės aktuose, taikomuose valstybės mastu, tiek ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (DK 3 str. 1 d.). Šalims nesutariant dėl šių sąlygų egzistavimo ir ginčui persikėlus į darbo ginčus nagrinėjančius organus, pareiga įrodyti šias sąlygas tenka darbdaviui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-25-248/2021, 17 p.).

26. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį c.b. Nr. e3K-3-461-695/2018, 29, 30 p.).

27. Atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo pagal LR DK 58 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d. 6 p. turėjo turėti tvirtą įsitikinimą ir įrodymus, jog būtent ieškovas tyčia atliko neteisėtus ar nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

28. Ieškovo vadovas 2020-12-07 kreipėsi į LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinę tyrimų valdybą savo rašte nurodydamas ir kaltindamas konkrečia nusikalstama veika penkis fizinius ir vieną juridinį asmenį, tame tarpe ir ieškovą P. Ž. Nesulaukus jokių tyrimo išvadų, praėjus trims dienoms po kreipimosi, ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo nustatytas galimai remiantis vien 2020-11-16 VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. VD-78 paskirtos komisijos 2020 m. gruodžio 10 dienos atlikto tyrimo išvadomis. Minėtos komisijos 2012-12-09 tyrimo išvadose minimi galimai neteisėti faktai apima laikotarpį ne tik kai ieškovas ėjo direktoriaus pareigas nuo 2020 m. gegužės mėn., bet ir laikotarpį, kai ieškovas nebuvo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro vadovas. Šiose išvadose įvardinti įvairūs galimi pažeidimai VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre, tačiau nėra įrodymų, kad šie pažeidimai buvo padaryti ar inicijuoti būtent ieškovo.

29. Netgi esant prielaidai, jog ieškovas padarė kokį tai darbo pažeidimą, sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį c.b. Nr. e3K-3-461-695/2018, 29, 30 p.).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. O taip pat, teismų praktikoje išaiškinta, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 p.).

32. Teismo nuomone atsakovas, kaip stiprioji darbo santykių šalis neįrodė, kad ieškovas būtų pažeidęs esmines savo pareigas ir sukėlęs didelę žalą atsakovui, kad būtų elgęsis abejingai neva tai padarytų pažeidimų atžvilgiu ar stengęsis juos nuslėpti. Atvirkščiai, ieškovas atsakovo vykdomo tyrimo metu davė išsamius paaiškinimus, bendradarbiavo atliekant minėtą tyrimą.

33. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas, dirbdamas nuo 2016 m. vasario mėn. 29d. iki 2020m. rugsėjo 1d., užimdamas įvairias pareigas, būtų pažeidęs kokius tai teisės aktus, veikęs priešingai ieškovo interesams ar padaręs jam žalą. Atsakovo nurodyti ir įvardinti kaip šiurkštūs ieškovo darbo pareigų pažeidimai, už ką jis buvo atleistas iš darbo, faktiškai fiksuoti ir nustatyti vos per du mėnesiu, pradėjus vadovauti naujam įstaigos direktoriui.

35. Nustačius, kad atsakovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies, 2dalies 1 punkto, 3 dalies 6 punkto pagrindu, daroma išvada, jog yra pagrindas taikyti DK 218 straipsnio nuostatas. Nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 218 straipsnio 4 dalis). Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

36. Iš ieškovo pateiktų duomenų bei įrodymų matyti, jog jo vidutinis darbo vienos dienos užmokesčio dydis yra 126,28 Eur. Už kiekvieną darbo dieną (laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė), ieškovui priteistinas vidutinį darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant proporcingai vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokesčio dydį 126,27 eurų už kiekvieną darbo dieną (laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė), bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos.

37. Ieškovas pas atsakovo išdirbo daugiau kaip 4 metus, todėl jam išmokėtina dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensacija(neatskaičius mokesčių) (DK 218 straipsnio 4 dalis) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). P. Ž. naudai iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 5386,68 eurų (dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio) kompensacija.

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

40. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-416/2009). Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

1. Panaikinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. P-232 „Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo P. Ž. atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ ir pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinant P. Ž. į buvusį darbą.

2. Pripažinti P. Ž. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 29 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 532 nutrauktą teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.