- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- eI2-3574-331/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09299-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Romano Klišausko ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 23S193375 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. spalio 13 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
1.1. Departamentas 2023 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 23S194657 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 29 d. iki 2028 m. spalio 28 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 1 ir Nr. 2; priteisti pareiškėjui iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškina, kad gavęs nacionalinę vizą 2022 m. rugpjūčio 23 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė neterminuotą individualią darbo sutartį ir pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vyriausiuoju veiklos analitiku, jam 2022 m. spalio 13 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. spalio 13 d., gyvena (duomenys neskelbtini), yra sudaręs nuomos sutartį, nustatyta tvarka yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)).
2.2. Mano, kad Sprendimas Nr. 1 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Migracijos departamentas į Sprendimą Nr. 1 perrašė VSD Išvadą, pateiktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, ir neatlikęs savarankiško pareiškėjo individualaus atvejo vertinimo, visiškai formaliai, nepagrįstai ir neteisingai pritaikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą Nr. 1, turėjo suteikti pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus ir tik po to spręsti kokį administracinį sprendimą priimti. Pareiškėjui iki Sprendimo Nr. 1 priėmimo nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam nei VSD, nei Migracijos departamente. Pareiškėjas būdamas aktyvus ir siekdamas kuo aiškiau paaiškinti esamą ir buvusią situaciją Migracijos departamentui 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei darbdavio (Bendrovės direktoriaus) pateiktą pareiškėjo charakteristiką, šie dokumentai, pasak Migracijos departamento priimto Sprendimo Nr. 1, buvo perduoti VSD vertinimui. Atsakovas Sprendime Nr. 1 nurodė, kad: „2023-10-17 gautas VSD atsakymas per MIGRIS: „VSD įvertinęs naujas aplinkybes informuoja, kad išvada nėra keičiama, paliekama galioti 2023-08-21 Nr. 18-8942.” Sprendime Nr. 1 cituojamoje VSD pažymoje vertinimas, esą pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pateiktas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2005–2010 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir 2010–2015 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Šią informaciją Migracijos departamentui pareiškėjas pateikė atsakydamas į klausimyno 2 klausimą: „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“. Pažymima, kad pareiškėjas nebuvo papildomai apklaustas, iš atsakovo pusės nebuvo detaliau aiškinamasi jokia papildoma informacija apie pareiškėjo darbo pobūdį, ryšius ar pan.
2.3. Teigia, kad pareiškėjui pateikus Migracijos Departamentui papildomus rašytinius paaiškinimus, atsakovas pateikė užduotį VSD. Sprendime Nr. 1 formaliai nurodyta, kad: „2023-08-30 per MIGRIS sukurta užduotis Nr. 5445038 VSD, įvertinti ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, paaiškėjus naujai pateiktoms aplinkybėms. 2023-10-17 gautas VSD atsakymas per MIGRIS: „VSD įvertinęs naujas aplinkybes informuoja, kad išvada nėra keičiama, paliekama galioti 2023-08-21 Nr. 18-8942.” Sprendime Nr. 1 nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų savarankiškai atlikęs tyrimą ir vertinęs pareiškėjo pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, o tik paviršutiniškai vertino faktus, kurie be kita ko nepatvirtina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui. 2005 m. baigęs vidurinę mokyklą, tėvų įtikintas pareiškėjas įstojo į (duomenys neskelbtini) karo akademiją. Tuo metu (dar neturėdamas nei 18 m.) jis nesuvokė, kad studijos karo akademijoje gali taip apriboti jo gyvenimą, juo labiau, kad jis tada net nebuvo tikras, kad savo gyvenimą nori skirti tarnybai (duomenys neskelbtini) valstybinėse karinėse struktūrose. Tačiau tuo metu suprato tik tiek, kad tėvai norėjo jam geriausio, o ir gyvenimas (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo lengvas, todėl pareiškėjas padarė tai, ko norėjo jo tėvai – įstojo į (duomenys neskelbtini) karo akademiją. Baigęs (duomenys neskelbtini) karo akademiją pradėjo eiti kasdienes karinės tarnybos pareigas pagal sutartį. Sutartis buvo sudaryta pirmaisiais studijų (duomenys neskelbtini) karo akademijoje metais 9 metų laikotarpiui. Sutarties vienašališkai nutraukti nebuvo galimybės, nes pareiškėjas būtų privalėjęs kompensuoti mokymosi išlaidas, deja, tokių pinigų pareiškėjas tuo metu neturėjo, todėl tęsė tarnybą iki sutarties pasibaigimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad tarnybos metu neturėjo jokių tiesioginių ryšių nei su valstybės saugumo institucijomis, nei su žvalgyba, ar kokiais nors specialiais daliniais.
2.4. Pažymi, kad atliekant karinę tarnybą suprato, kad karinės struktūros vis labiau tampa ne tik savo tiesiogines pareigas atliekančiais daliniais, bet ir politinės įtakos instrumentu šalies viduje. Tai prieštaravo jo idėjai, kokia turi būti karinė organizacija, be to, galutinai prarado susidomėjimą karo tarnyba, todėl nusprendė pasibaigus sutarčiai nedelsiant palikti tarnybą ir susirasti darbą, kuris neturi nieko bendro nei su karo tarnyba nei su kitomis valstybinėmis institucijomis. Baigęs tarnybą pareiškėjas įsidarbino “ (duomenys neskelbtini)” įmonėje, skaitmeninės spaudos operatoriumi, vėliau Bendrovėje veiklos analitiku. Jis nepalaiko jokių santykių nei su kariškiais ar valstybinėmis struktūromis, nei su buvusiais kurso draugais ar kolegomis. Atsakovas šiuo atveju Sprendimą Nr. 1 pagrindė vien tik VSD Išvada, kuri parengta įvertinus pareiškėjo atsakymą į vieną iš Departamento klausimyno klausimų, t. y. kad jis prieš 8 metus studijavo (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir tarnavo kariuomenėje. Sprendimas Nr. 1, kaip ir VSD vertinimas, pagrįstas spėlionėmis ir hipotetinėmis prielaidomis, vienareikšmiškai nepatvirtinančiomis pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai ir galimos realios ir akivaizdžios grėsmės Lietuvos valstybei.
2.5. Akcentuoja, kad Sprendimas Nr. 1 priimtas neatlikus individualaus vertinimo laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu, yra pagrįstas vien tik spėjimais, prielaidomis. Dėl Sprendime Nr. 1 nurodytų bylų pažymi, kad jos pagal faktines aplinkybes visiškai nepanašios į pareiškėjo atvejį. Iš trijų nurodytų bylų viena (Nr.A858-1810/2010) yra dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui vertinimo, dvi bylos (Nr.eA-3784-662/2016, Nr.eA-5322-520/2019) dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Užsieniečio grėsmės valstybės saugumui ir grėsmės viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui vertinimo kriterijai nėra tapatūs. Nurodytose bylose priimtuose teismų sprendimuose kompetentingų institucijų išvados dėl užsieniečių atitinkamų grėsmių vertinimo yra aprašytos kaip konkrečiais ir individualiais duomenimis pagrįsti dokumentai. VSD Išvada pagrįsta prielaidomis ir spėlionėmis, o Migracijos departamento Sprendimas Nr. 1 priimtas vien šios Išvados pagrindu. Sprendime nėra argumentų, kurie pagrįstų, jog atsakovas, atlikęs visapusišką, objektyvų pareiškėjo individualaus atvejo vertinimą, priėjo savarankiškų, nustatytomis aplinkybėmis pagrįstų ir motyvuotų išvadų, jog dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje grėsmės valstybės saugumui yra toks tikėtinumo laipsnis, kad prognozuojamą grėsmę galima būtų laikyti pakankamai realia ir akivaizdžia. Pareiškėjas, gavęs atsakovo išduotą leidimą laikinai gyventi, metus laiko gyveno ir dirbo Lietuvoje, nepadarė jokių teisės pažeidimų, sieja savo gyvenimą su Lietuva, čia jaučiasi saugiai, gali produktyviai dirbti bei būti naudingas, apie pareiškėją teigiamai atsiliepia ne tik vadovas, bet ir kolegos bei klientai, todėl jam nesuprantama, kaip asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje po metų gyvenimo šioje šalyje, nepasikeitus jokios jo gyvenimo ar esančioms ir buvusioms aplinkybėms, staiga tapo asmeniu keliančiu grėsmę Lietuvos saugumui. Sprendimas Nr. 1 negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes atsakovas, gavęs VSD raštą, neatliko pareiškėjo buvimo Lietuvoje jam gavus leidimą laikinai gyventi objektyvaus ir visapusiško vertinimo, apsiribojo VSD Išvados perrašymu į savo Sprendimą. Vien tai, kad Sprendime Nr. 1 nurodytos UTPĮ norma, nustatanti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (UTPĮ 50 str.1 d.124 p.) nereiškia, kad atsakovas nustatė pagrindą taikyti šią įstatymo normą. Be to, atsakovas priimdamas Sprendimą Nr. 1, pažeidė VAĮ nustatytus atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principus (VAĮ 3 str.1, 4, 5, 9 p.). Nurodyti VAI 10 straipsnio ir 3 straipsnio reikalavimų pažeidimai yra esminiai ir vien tik jie pakankamas pagrindas panaikinti Sprendimą Nr. 1.
2.6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4¹ p. nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 22S137330 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. 2022 m. spalio 13 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. spalio 13 d., pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. spalio 21 d. Migracijos departamentas vykdydamas užsieniečių kontrolę pateikė pareiškėjui per MIGRIS sistemą užpildyti klausimyną. Pareiškėjas pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad mokėsi (duomenys neskelbtini) karo akademijoje iki 2010 m., o 2010– 2015 metais tarnavo kariuomenėje. Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, mokydamasis (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir tarnaudamas kariuomenėje privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD Išvadą ir kitus duomenis, priėmė Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti, tuo labiau, kad ši išvada nėra nemotyvuota.
3.1. Išvada yra pagrįsta tarnyba (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo tarnyba). Nesutinka, kad VSD Išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Nesutinka su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėjas atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jos pusės. Mano, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD Išvada. Pažymi, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo Sprendimo pagrindas ir yra Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m. sausio 16 d. SODRA informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. yra įdarbintas Bendrovėje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Pareiškėjo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.
3.2. Pažymi, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. gauti papildomi dokumentai Bendrovės charakteristika apie pareiškėją bei asmens paaiškinimas dėl mokymosi (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir tarnybos pagal kontraktą. 2023 m. rugpjūčio 30 d. per MIGRIS sukurta užduotis Nr. 5445038 VSD, įvertinti ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, paaiškėjus naujai pateiktoms aplinkybėms. 2023 m. spalio 17 d. gautas VSD atsakymas per MIGRIS: „VSD įvertinęs naujas aplinkybes informuoja, kad išvada nėra keičiama, paliekama galioti 2023-08-21 Nr. 18-8942”. Aplinkybė, kad nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis (8 metai), darbdavio charakteristika bei pareiškėjo išsakyta nuomonė dėl Rusijos agresijos ir Krymo priklausomumo nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vadovavosi ne vien VSD Išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Migracijos departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės: pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje tarnavo sąlyginai netrumpą laiko tarpą, taip pat pareiškėjas įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (nurodė, kad baigė (duomenys neskelbtini) karo akademiją), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis Valstybės saugumo departamento pateikta Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje tokia taisyklė nėra numatyta (dėl užsieniečių paaiškinimų gavimo), galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas tokių ketinimų neturėjo. Pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini), kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas būti Lietuvos Respublikoje su nacionaline viza ar leidimu gyventi negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
3.3. Migracijos departamento vertinimu, leidimą laikinai gyventi panaikinimas bei draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pareiškėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas Vadovaudamiesi visu tuo, kas nurodyta, manome, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD vertinimu, pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
4.1. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui, ir Sprendimo Nr. 2, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo bei pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas.
6.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. spalio 13 d.
6.2. Departamentas Sprendimu Nr. 1 panaikino pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas 2005–2010 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir 2010–2015 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Mokslai (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir tarnyba kariuomenėje, reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m. sausio 16 d. SODRA informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki šiol yra įdarbintas Bendrovėje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
6.3. Departamentas Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas Nr. 2 priimtas analogiškomis aplinkybėmis kaip ir Sprendimas Nr. 1. Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, šio užsieniečio (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o asmeninis interesas dirbti Lietuvoje negali būti svarbesni už valstybės saugumą, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
7. Nagrinėjamoje byloje ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), Viešojo administravimo įstatymas (toliau - ir VAĮ), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta kriterijų, kuriais vadovaudamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).
7.1. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
7.2. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai ( 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
7.3. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
7.4. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal teisės normos formuluotę, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti leidimą nuolat gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi.
7.5. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
7.6. Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.
7.7. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kuris neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.
7.8. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p. nustato, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka šioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka šioje tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei šioje tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į šioje tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
7.9. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
7.10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išaiškino, kad, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
7.11. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
7.12. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra nurodęs, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
8. Pareiškėjo teigimu, Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo, perrašė VSD Išvadą, nevertino pareiškėjo papildomų rašytinių paaiškinimų, ginčijamas Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis vienintele aplinkybe, kad pareiškėjas 2005–2010 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir 2010–2015 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, tačiau pareiškėjo atliktos užduotys tarnybos metu neturėjo jokių tiesioginių ryšių nei su valstybės saugumo institucijomis, nei su žvalgyba, ar kokiais nors specialiais daliniais.
8.1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. spalio 13 d., jis dirba Bendrovėje vyriausiuoju veiklos analitiku, yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. nuomojasi butą, esantį pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
8.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamentas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą Nr. 1, 2023 m. rugpjūčio 23 d. raštu kreipėsi į Bendrovę, į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją, prašydamas pateikti turimą informaciją, charakteristiką apie pareiškėją. Iš Bendrovės pateiktos pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 28 d. charakteristikos matyti, kad pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai.
8.3. Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tėvų paragintas įstojo į karo akademiją (duomenys neskelbtini), po akademijos pradėjo eiti įprastas karinės tarnybos pareigas pagal sutartį, o jos negalėjo nutraukti, kadangi būtų reikėję atlyginti studijų išlaidas, neturėjo tiesioginio kontakto nei su valstybės saugumo tarnybomis, nei žvalgyba, nei su jokiais specialiaisiais padaliniais, tačiau supratęs, kad neturi nieko bendro su kariuomene, nutarė palikti karinę tarnybą, šiuo metu nepalaiko jokių ryšių su asmenimis iš kariuomenės.
8.2. Teismo vertinimu, Departamento ginčijamas Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis kompetentingos institucijos – VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Šis VSD vertinimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas 2005–2010 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir 2010–2015 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Pareiškėjas, mokydamasis (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir tarnaudamas kariuomenėje privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
8.3. Vertindamas skundo argumentus teismas pažymi, kad vien faktas, kad pareiškėjo atliktos užduotys tarnybos metu neturėjo jokių tiesioginių ryšių nei su valstybės saugumo institucijomis, nei su žvalgyba, ar kokiais nors specialiais daliniais, taip pat tai, kad pareiškėjas iš tarnybos pasitraukė 2015 m., nereiškia, kad jis negali kelti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Ginčijami Sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo studijas karo akademijoje ir tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, vertinant VSD Išvadoje pateiktus duomenis, atsižvelgiant į pareiškėjo darbdavio pateiktą charakteristiką, bei kitas aplinkybes. Todėl, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui yra pakankamai reali, teismas sutinka su Departamento padaryta išvada dėl pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui.
8.4. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023 pažymėjo, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD Išvados tiesiog perkelti į ginčijamus Sprendimus, o būdamas viešojo administravimo subjektu, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD Išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą. Būtent taip veikti Migracijos departamentą įpareigoja Įstatymas bei kiti su juo susiję teisės aktai, taip pat tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje suformuoti reikalavimai.
8.5. Iš ginčijamo Sprendimo Nr. 1 turinio matyti, kad esminis Sprendimo Nr. 1 priėmimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo 2005–2010 m. mokslų (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir 2010–2015 m. tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, be to, Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjas turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m. sausio 16 d. SODRA informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki šiol yra įdarbintas Bendrovėje, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, nepagrįsti laikytini pareiškėjo skundo teiginiai, jog jo keliama grėsmė nėra reali, nes Departamentas pareiškėjo keliamą grėsmę sieja su pareiškėjo mokslais (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Nustatyti pareiškėjo trumpalaikiai ekonominio pobūdžio ryšiai su Lietuvos Respublika niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo buvusių mokslų ir tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje bei iš to galinčių kilti grėsmių, jog pareiškėjas gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti. VSD Išvados turinys, kita byloje esanti medžiaga suponuoja išvadą, kad VSD Išvadoje pareiškėjo vertinimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo tinkamai pagrįstas.
8.6. Iš į bylą pateikto klausimyno matyti, kad pareiškėjas 10-ame klausime (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) pažymėjo, jog nepritaria, o 11-ame klausime (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) pareiškėjas pažymėjo, jog Ukrainai. Sprendime Nr. 1 nurodyta, nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo mokslų ir tarnybos (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su Departamento Sprendime Nr. 1 nurodyta aplinkybe, kad grėsmė šiuo atveju kyla dėl pareiškėjo mokslų ir dėl tarnybos, o ne dėl klausimyne pasirinktų atsakymo variantų, susijusių su nepritarimu Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams. Pareiškėjo nepritarimas Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui.
8.7. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo Nr. 1, jame remtasi VSD Išvada, papildomai vertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje bei nustatyta, kad pareiškėjas turėjo galiojusią nacionalinę vizą bei leidimą laikinai gyventi, taip pat dirba Bendrovėje. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Priimant ginčijamą Sprendimą Nr. 1 remtasi informacija, susijusia su pareiškėjo keliama grėsme valstybės nacionaliniam saugumui, bei duomenimis apie pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus LVAT išaiškinimus, darytina išvada, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD Išvada, tačiau galutinį sprendimą atlikęs visų aplinkybių vertinimą priima būtent Migracijos departamentas. Ginčo Sprendime Nr. 1 atliktas individualus pareiškėjo vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėjas mokėsi (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Nurodytų aplinkybių kontekste, Departamentas, atlikęs visų aplinkybių vertinimą, nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o pareiškėjo noras gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje yra nepakankamas, užsienietis privalo atitikti UTPĮ reikalavimus. Teismas nesutinka, kad Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis vienintele aplinkybe, t. y. pareiškėjo mokslais (duomenys neskelbtini) karo akademijoje ir tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, kadangi, kaip minėta, Departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą. Teismo vertinimu, Migracijos departamento skundžiamuose sprendimuose visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada daroma turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Tad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas, esant panašioms situacijoms, iš esmės atitinka ir LVAT formuojamą praktiką (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; ir kt.).
9. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad atsakovas prieš priimdamas Sprendimą Nr. 1, turėjo suteikti pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus, todėl jam nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam, pažymėtina, jog galiojantys teisės aktų reikalavimai nenumato Departamentui pareigos atlikti papildomą pareiškėjo apklausą. Kaip matyti, Departamentas vadovavosi ne tik Bendrovės charakteristika, pareiškėjo paaiškinimais, bet ir nustatė duomenis apie tai, kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą, vertino pareiškėjo šeiminius ryšius. Kadangi Įstatyme nėra numatytas reikalavimas Departamentui atlikti apklausą pareiškėjui prieš priimant sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, todėl šiuo aspektu pažeidimas nenustatytas.
10. Pareiškėjo manymu, jo darbinė veikla anksčiau nebuvo kliūtis išduoti leidimą laikinai gyventi. Teismo vertinimu, nors pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, tačiau pasikeitus šiandieninei geopolitinei situacijai, bei esant aplinkybėms, jog pareiškėjas gali palaikyti ryšius su savo buvusia darboviete, Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju VSD nustatė pareiškėjo keliamą grėsmę, o Departamentas atlikęs papildomą tyrimą, patvirtino nustatytą galimą grėsmės kilimą, todėl pareiškėjo studijos ir dirbtas darbas (duomenys neskelbtini) gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl nėra pagrindo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
11. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas Nr. 1 neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, neatitinka proporcingumo principo, neatitinka VAĮ nustatytų atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principų.
11.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą Nr. 1, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu turi teisę remtis išvadomis dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis VAĮ 10 straipsniu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.).
11.2. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
11.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas Nr. 1 yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas Nr. 1 atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus, bei atitinka atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo principus. Sprendimą Nr. 1 priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime Nr. 1 neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo Nr. 1 motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas Sprendimas Nr. 1 paliekamas nepakeistas.
12. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertinimo pareiškėjo individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Pažymėtina, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Be to, pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovo Sprendime Nr. 2 padarytas išvadas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis jo atžvilgiu yra neproporcingas.
12.1. Iš Sprendimo Nr. 2 turinio matyti, kad atsakovas priimdamas sprendimą dėl uždraudimo atvykti atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus reikalavimus dėl draudimo atvykti. Sprendime Nr. 2 pažymėta, jog įvertinus UTPĮ 133 str. 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šio užsieniečio (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o asmeninis interesas dirbti Lietuvoje negali būti svarbesni už valstybės saugumą, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
12.2. Uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į šalį ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui – ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti, būti ar gyventi Lietuvoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
12.3. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad priimdamas Sprendimą Nr. 2 atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Sprendimas Nr. 2 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skundo argumentais.
13. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, jog skundžiami Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Ginčo Sprendimais nėra pažeidžiami teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo, proporcingumo principai. Nustačius, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamus Sprendimus, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.
15. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.