Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-944-1204/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-06-25
Bylos Nr.: 1-944-1204/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-36816-2024-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Diana Jakubėnė
Kaltinamasis: M. S.
Advokatai: Saulius Staškus

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
1.2.20.12Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą (BK 242 str.)
1.2.20.13Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-944-1204/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36816-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.25.5; 1.2.20.12;1.2.20.13; 2.3.6.4.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 25 d.Šiauliai

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Eglei Šlivinskienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Zakarauskei,

kaltinamajam M. S.,

jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba pagal individualią veiklą – statybos darbai, teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta, 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskyrus įpareigojimą; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeistą į 45 parų areštą; 2010 m. rugsėjo 10 d. paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso-92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio I dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, atidėtas 2 metams, paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus; 2012 m. balandžio 27 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės;

Žemesnės instancijos teismas

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskyrus elgesio apribojimą ir įpareigojimus ; 2012 mm. lapkričio 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; 2012 m. gegužės 22 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio I dalį, 2 metų S mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme; 2016 m. gegužės 2 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikęs bausmę;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalį, 20 MGL (753,20 Eur) bauda; 2019 m. birželio 3 d. bauda išieškota. dalinai;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigotas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2020 m. liepos 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

8) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 2 metams, įpareigojus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustačius 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios Institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); 2021 m. rugsėjo 15 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą: Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga gydytis priklausomybę nuo alkoholio, ne rečiau kaip kaitą per mėnesį pateikti jo elgesį kontroliuojančiai Probacijos tarnybai dokumentus apie jam taikomas priemones, jei buvo skirti medikamentai — dokumentus, kad juos įsigijo, apie priklausomybės alkoholiui gydymo eigą. ir pokyčius (rezultatus);

9) Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos. Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 3, 6,8, 10 punktais, 6 dalimi, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojus: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) neišvykti 11ž gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) gydytis priklausomybę alkoholiui; 6)-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); paskirta baudžiamojo poveikio priemonė — įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustačius 6 mėnesių jos atlikimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

10) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkė teismo 2022 m. balandžio 11 d., nuosprendžiu paskirtą ir Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - 3 mėnesius laisvės atėmimo, skirta gautinė 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai atliks laisvės atėmimo bausmę ar bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. M. S. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2024-03-13 sprendimu Nr. NĮ-18-280 lygtinai paleistas neatlikus 5 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. 2024 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi M. S. panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti likusią neatliktą 5 mėnesių 24 dienų laivės atėmimo bausmę. Bausmės neatlikęs. Teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje ir 243 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 20 val. 03 min., ties daugiabučio namu, esančiu Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį SAAB 93, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0181 (patikros Nr. 2139058) 20 val. 32 min., buvo nustatytas 3,15 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, M. S. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra žinodamas, kad 2022 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra jam uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metus (iki 2027-04-05) ir 2022-11-08 Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime būdamas pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis, tvarka ir teisinėmis pasekmėmis, tyčia 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 20 val. 03 min., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,15 promilės neblaivumas) vairavo transporto priemonę – automobilį SAAB 93, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol ties daugiabučiu namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), jį pastebėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, tai yra kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Be to, M. S. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, t. y. būdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 281-1 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. kovo 13 d. sprendimu lygtinai paleistas neatlikus 5 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, 2024 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikinus lygtinį paleidimą ir pasiuntus atlikti likusią neatliktą 5 mėnesių 24 dienų laivės atėmimo bausmę, būdamas pasirašytinai supažindintas su priimta teismo nutartimi dėl panaikinto lygtinio paleidimo, nuo 2024 m. spalio 3 d. slapstėsi, tai yra negyveno nurodytu adresu Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), taip vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę iki kol 2025 m. balandžio 5 d. 19 val. 20 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Kaltinamasis M. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, galima vadovautis jo pirminiais parodymais, jie yra teisingi ir su visais pažeidimais jis sutinka. Transporto priemonės sutartis nebuvo įregistruota Regitroje, bet buvo sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl draudimo naudotis specialia teise, buvo žinoma, kad yra uždrausta vairuoti tris metus, bet buvo žinoma, kad nuo bausmės atlikimo, o bausmė dar nebuvo atlikta, kaip ir nežinojo, bet mano, kad vis tai nėra esmė, padarė ką padarė. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę iki kol buvo sulaikytas ir neatlikta bausmė yra penkių mėnesių ir 24 dienų, buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir buvo pasiųstas atlikti realios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, pripažino, kad vengė ją atlikti. Savo tokį poelgį vertino neigiamai. Dėl vengimo atlikti bausmę, nurodė, kad bijojo grįžti į įkaltinimo įstaigą, nes turi priešų ir bijojo dėl savo gyvybės. Kol slapstėsi, bandė išsiaiškinti, ar bus saugu grįžti ir atlikti likusią bausmę. Vykdė savo individualią veiklą, tai nelabai ir slapstėsi nuo policijos. Šiaulių rūmuose jo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Gyvena su tėvais ir dukra, vaiko mama gyvena užsienyje, vaiku nesirūpina. Dėl nusikalstamų veikų, kaltina alkoholio vartojimą, gydėsi, bet tik pavartoja ir gaunasi žiopli nusikaltimai. Žada daryti išvadas, tvarkytis gyvenimą.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes M. S. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo paties parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Įtariamasis M. S. 2024-09-20 apklausos metu parodė, kad automobilis ,,SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Automobilį įsigijo 2024 m. rugsėjo 16-17, tiksliai nepamena kurią dieną. Įsigyjant automobilį su pardavėju, kurio vardo ir pavardės nepamena, susirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo metu automobilio nėra užregistravęs savo vardu, taip pat dar nesuteiktas savininko deklaravimo kodas. Nuo automobilio įsigijimo, jis buvo pastatytas prie namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, automobilių stovėjimo aikštelėje. Iki 2024-09-19 automobilio neeksploatavo, kadangi neturi įgytos teisės vairuoti automobilį. Taip pat anksčiau buvo teistas dėl vairavimo išgėrus, ko pasėkoje buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Automobilį ,,SAAB 9-3“ įsigijo tam, kad jei kada reikėtų, draugai galėtų šiuo automobiliu jį kur nors nuvežti. 2024-09-19 vakare, apie 17 val., tikslios valandos nepamena, buvo susitikęs su draugu D.ir kitais draugais, kurių įvardinti nenori, su kuriais vartojo alkoholį sėdėdami ant suoliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Vartojo alų, išgėrė apie šešis litrus. Išgėrę alų, su draugais išsiskirstė savais keliais. Po kurio laiko pas jį atvažiavo kitas pažįstamas, kurio vardo neatsimena. Jis pažįstamas iš matymo. Jo paprašė, kad perparkuotų automobilį į kitą automobilių stovėjimo vietą, kadangi yra išgėręs ir, kad niekam nepadarytų kokios žalos. Pažįstamas atsisakė, todėl pats sėdo už savo automobilio ,,SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir bandė automobilį perstatyti į kitą vietą. Automobilį į kitą vietą perstatyti nespėjo, nes tik išvažiavęs iš stovėjimo vietos pamatė, kaip prie jo privažiuoja policijos pareigūnai, kurie paprašė išlipti iš automobilio ir atiduoti jiems automobilio raktelius. Jis geranoriškai išlipo iš automobilio ir atidavė automobilio raktelius. Policijos pareigūnai atliko jam neblaivumo nustatymo testą ir tikrino alkoholio kiekio matuokliu, kuris, kiek pamena, parodė, jog įpūtė virš 3 promilių. Dėl nustatyto girtumo sutinka. Tuomet policijos pareigūnai jį pristatė į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, kadangi vartojo alkoholį, po ko sėdo už vairo išgėręs ir vairavo sau priklausantį automobilį ,,SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Žino, kad vairuoti transporto priemonių išgėrus negalima ir, kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, kadangi jau yra dėl tokio padaryto nusikaltimo teistas. Dėl ko 2024-09-19 sėdo už vairo išgėręs, paaiškinti negali. Galbūt dėl alkoholio padauginimo. Artimiausiu metu planuoja gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Pasakė viską, kas yra žinoma (2 t., b. l. 102–105).

Įtariamasis M. S. 2025-04-14 apklausos metu papildomai parodė, kad visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl visų nusikalstamų veikų. Įteiktas pranešimas apie įtarimą jam aiškus ir suprantamas. Vieną pranešimo apie įtarimą nuorašą gavo. Įtariamojo teisės išaiškintos, teisė turėti gynėją taip pat aiški. Gynėją turi, nes yra paskirtas. Psichinėmis ligomis sirgęs nėra, pas psichiatrą ar psichologą nesilankė, priklausomybių įskaitoje neįrašytas. M. S. teigė, kad prisipažįsta, kad būdamas girtas vairavo transporto priemonę automobilį „SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo pranešime apie įtarimą nurodytu laiku. Tą dieną buvo vartojęs alkoholio. Kokiu paros metu pradėjo gerti alkoholį, nepamena. Esmė, kad būdamas girtas turėjo važiuoti pas draugą, gyvenantį Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) gatvėje. Draugo duomenų nesakys. Nuvažiavęs ir apie valandą pabuvęs su draugu šalia esančiame beržynėlyje, norėjo važiuoti atgal į savo namus. Būdamas su draugu, alkoholio nevartojo, buvo gėręs prieš tai. Būdamas išgėręs, bandė išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau dėl tuometinio girtumo sunkiai sekėsi manevruoti automobilį. Tada jam atsitiktinai sutiktas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, padėjo iš aikštelės išvaryti automobilį „SAAB -9-3“. Šį asmenį prieš tai lyg buvo sutikęs parduotuvėje ir trumpai šnektelėjo. Po pokalbio šis asmuo matė, kad jam sunkiai sekasi išvaryti automobilį iš aikštelės, tada jo paprašė pagalbos išvarant automobilį. Šis asmuo sėdo į automobilį „SAAB 9-3“ ir jį apsuko, kad galėtų išvažiuoti. Tada iš (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur yra jo namai. Paskui jį į (duomenys neskelbtini) gatvę važiavo tas pats asmuo savo automobiliu BMW. Važiuodamas link namų, jis nepastebėjo, kad iš paskos važiuoja policijos pareigūnai. Tik kai įsuko į stovėjimo aikštelę ir bandė priparkuoti automobilį, per automobilio veidrodėlius pamatė policijos pareigūnų specialius šviesos signalus. Ar buvo garso signalai, dabar nepamena. Pamatęs pareigūnus iš karto suprato, kad pareigūnai jį stabdo, nes vairavo girtas. Iš pradžių norėdamas išsisukti, greitai užgesino automobilio variklį ir norėjo apsimesti, kad automobilio nevairavo. Tą iš pradžių ir teigė policijos pareigūnas. Po to, kai buvo sulaikytas, davė parodymus ir visiškai prisipažino vairavęs. Dabar taip pat visiškai prisipažįsta, kad būdamas girtas vairavo automobilį „SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šį automobilį buvo nusipirkęs maždaug prieš savaitę. Turėjo pirkimo - pardavimo sutartį, kurią pateikė prie bylos. Prisiregistruoti automobilio nespėjo. Automobilį pirko tam, kad reikėdavo jog kažkas pavežtų. Už automobilį sumokėjo 500 eurų, kuriuos buvo užsidirbęs. Teisės vairuoti niekada neturėjo. M. S. teigė, kad puikiai žinojo, kad negali vairuoti automobilio. Su teismo nuosprendžiu buvo supažindintas pasirašytinai. Tai pat su baudžiamojo poveikio priemone buvo supažindintas pasirašytinai. Žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonių 3 metus ir šis laikas skaičiuojamas nuo bausmės atlikimo. Sutinka, kad automobilį „SAAB 9-3“ vairavo būdamas girtas ir puikiai žinodamas, kad negali to daryti. Be to, prisipažįsta, kad vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jis buvo supažindintas su 2024-09-09 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kad panaikintas lygtinis paleidimas ir turi grįžti atlikti neatliktos 5 mėn. ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės. Šią nutartį gavo pasirašytinai ir ją skundė Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismo atsakymą, kad skundo netenkina, gavo elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Šį elektroninį paštą buvo nurodęs ir savo asmens duomenų pažymoje. Apygardos teismui nesiuntė patvirtinimo, kad gavo nutartį, nes buvo nepatenkintas dėl to, kad skundas atmestas. Po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, jis turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Mažiausiai du kartus telefonu su juo buvo susisiekęs policijos pareigūnas. Pareigūnas telefonu informavo, kad turi važiuoti atlikti laisvės atėmimo bausmę. Ar pareigūnas pasakė, kokios pasekmės jo laukia, jei vengs paskirtos bausmės vykdymo, dabar nepamena. Bet esmė, kad jis ir pats žinojo, nes už tai buvo teistas. Pareigūnui pasakė, kad bausmės atlikimui susiruoš vėliau, nes dar nori pabaigti suplanuotus darbus. Taip su pareigūnu dėl bausmės atlikimo kalbėjo tikrai du kartus. M. S. teigė, kad tikrai žinojo, jog turi atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau vengė ją atlikti, nes bijojo grįžti į tą pačią laisvės atėmimo įstaigą. Alytuje, kur prieš tai atliko bausmę, turėjo nemalonumų, dėl to bijojo ten grįžti ir pradėjo slapstytis. Bijojo, kad Alytuje grės pavojus gyvybei. Slapstydamasis norėjo išsiaiškinti ar saugiai galės grįžti į Alytaus kalėjimą. Tikrai prisipažįsta, kad puikiai žinojo jog turi atlikti laisvės atėmimo bausmę ir tai žinodamas vengė atlikti paskirtą bausmę. Be to, žinojo, kad paskelbta paieška. Kai 2025-04-05 jį pamatė policijos pareigūnai, nuo jų bėgo. Pamatęs policijos pareigūnus pasimetė ir nežinojo ką daryti. M. S. teigė, kad visiškai prisipažįsta dėl visų nusikalstamų veikų atlikimo ir nuoširdžiai gailisi. Kai kurių įvykių aplinkybių gali neprisiminti ar nurodyti netiksliai dėl to, kad praėjo nemažai laiko, o automobilį vairavo būdamas girtas. Šiuo metu jau pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime, tačiau artimiausiu metu jį perkels į Marijampolės kalėjimą. Daugiau nieko nepaaiškino (2 t., b. l. 119–123).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas L. A. parodė, kad 2024-09-19, apie 19 val. 55 min. buvo adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. pas draugę ir pro langą pamatė baltą automobilį. Automobilis pasirodė nematytas, nes dažnai čia būna ir mato kokie automobiliai stovi. Tuomet pamatė kaip šis automobilis važiuoja atbuline eiga, sustoja, važiuoja ir vėl sustoja. Vos neįsitrenkė į kitą automobilį. Jam pasirodė keista, pagalvojo, kad vairuotojas neblaivus. Todėl paskambino policija, pasakė automobilio numerius. Po to pamatė, kaip prie automobilio priėjo kitas vyriškis. Jis įsėdo į vairuotojo vietą. Jis išvairavo automobilį į pravažiavimo keliuką. Prieš tai vairavęs žmogus nuėjo už namo kampo. Jis buvo su kepure. Iš eisenos pasirodė neblaivus. Tuomet minėtas vyras su kepure grįžo, atsisėdo už vairo. Kitas vyras išėjo į savo automobilį ir jie abu išvažiavo. Daugiau nieko nepaaiškino (1 t., b. l. 103–106).

Papildomai liudytojas L. A. parodė, kad įvykio dieną, jis buvo pas draugę namuose, adresu Šiaulių m., (duomenys neskelbtini). Vakare, kai lauke buvo prieblanda, per 4 aukšto buto langą pamatė stovėjimo aikštelėje nematytą šviesios spalvos automobilį „SAAB“. Jam atrodė, kad automobilis užvestas, nes matė degančius galinius žibintus. Automobilio vairuotojas buvo neįprastai pastatęs automobilį. Automobilis buvo pastatytas priekiu į atitvaro betoninę sieną. Kadangi jis dažnai būna pas draugę, maždaug pažįsta gyvenančių žmonių automobilius ir žino kaip jie stato automobilius aikštelėje. Automobilių galas būna į sieną, o priekis į išvažiavimą, nes kitaip ryte būna neįmanoma išvažiuoti. Toliau žiūrėdamas per langą pastebėjo, kad automobilis pradėjo judėti pirmyn - atgal, tarsi norėdamas išvažiuoti. Automobilis keistai judėdamas pirmyn - atgal, jo akivaizdoje vos neįvažiavo į greta stovintį automobilį. Kadangi automobilio judėjimo kryptis buvo neįprasta, kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Kas tiksliai sėdėjo automobilio viduje per buto langą nesimatė. Manydamas, kad vairuotojas neblaivus, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įtartinai važiuojantį automobilį. Po pokalbio su operatore matė kaip prie automobilio pribėgo jam nepažįstamas vyras, kuris skėsčiojo rankomis, tarsi rodydamas vairuotojui, kad jis tuoj atsitrenks į kitą automobilį. Tada automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio. Matė, kad automobilio „SAAB“ vairuotojas ant galvos buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu. Jei neklysta, kepurė buvo ryškios spalvos, gal raudona. Kokios spalvos rūbais vilkėjo automobilio vairuotojas dabar nepasakys, nes neįsidėmėjo. Automobilio „SAAB“ vairuotoją daugiausia matė iš nugaros pusės. Kai vairuotojas išlipo, pamatė, kad jis juda svirduliuodamas, nekoordinuotai. Išlipęs iš automobilio vairuotojas, jo supratimu paėjo nusišlapinti, o vyras, kuris atbėgo prie vairuotojo, sėdo į automobilį ir jį išvairavo iš aikštelės ir pavažiavęs kelis metrus sustojo kiemų sankryžoje. Jam atrodė, kad vyras automobilį pastatė taip, kad prieš tai išlipęs vairuotojas galėtų tiesiai važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pastatęs automobilį vyras išlipo, o prieš tai automobilį vairavęs vyras su kepure, sėdo atgal į automobilį „SAAB“. Sėdo į vairuotojo pusę. Jis nematė ar automobilyje buvo kitų asmenų, tačiau mano, kad nieko nebuvo, nes jei nors vienas būtų buvęs, būtų išlipęs pavairuoti. Iš aikštelės automobilį išvairavęs vyras paėjo toliau ir kaip suprato sėdo į visureigį BMW. Pirmas į (duomenys neskelbtini) gatvę išvažiavo automobilis „SAAB“, o paskui jį važiavo BMW automobilis. Matydamas abu išvažiuojančius automobilius suprato, kad jie kažkur važiuoja kartu. Abu automobiliai nuvažiavo link bažnyčios, tačiau kur tiksliai nebematė. Automobilio „SAAB“ vairuotojo pagal veido bruožus neįsidėmėjo, kadangi jį matė iš 4 aukšto lango ir daugiausia iš nugaros pusės. Tuo metu nematė po automobilių stovėjimo aikštelę vaikštančių kitų asmenų. Daugiau nieko nepaaiškino (1 t., b. l. 116–119).

Liudytojas V. M. parodė, kad dirba automobiliu servise, kurį turi draugė A. D.. 2024-09-18 apie, 18:00 val. į automobilių servisą (duomenys neskelbtini) atvyko klientas su baltos spalvos automobiliu „SAAB“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), jog pakeistų galines kaladėles ir variklio tepalus. Palikdamas automobilį pasakė jog iki rytojaus automobilį sutvarkytų. Automobilį sutvarkė 2024-08-19 ir apie 16:00 val. atvažiavo jo pasiimti. Atvažiavęs už remontą susimokėjo ir pats sėsdamas už vairo išvažiavo. Apie 19:30 val. buvo prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir ėjo į tame pačiame name esančią parduotuvę, kurioje sutiko „SAAB“ vairuotoją, su kuriuo pasisveikino ir trumpai pakalbėjo. Jis paprašė iš stovėjimo aikštelės išvaryti jo automobilį atbulomis, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo ir nelabai moka. Tada jis paėmė jo automobilį „SAAB“ ir išvarė iš parkingo vietos. Išvaręs automobilį, sėdo prie savo automobilio, o prie „SAAB“ sėdo tas asmuo. Išvažinėjant jis su „SAAB“ išvažiavo pirmas, o jis antras. Ketino važiuoti pas sūnų gyvenantį (duomenys neskelbtini), tačiau važiuodamas pastebėjo, kad „SAAB“ važiuoja į tą patį kiemą. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kiemą, sustojo ir kieme laukė kol „SAAB“ vairuotojas automobilį atbuline eiga ir jis galės pravažiuoti į sekantį kiemą. Laukiant kol šis įvažiuos, pastebėjo jog ant gatvės sustojo policijos pareigūnų ekipažas su įjungtais švyturėliais ir pareigūnai pribėgo prie „SAAB“ vairuotojo. Nieko nesupratęs išlipo pažiūrėti, kadangi pamanė, kad bėga prie jo. Policijos pareigūnams bendraujant su „SAAB“ vairuotoju, nustatė jo neblaivumą ir paaiškėjo, kad jis neblaivus. Jis teigė, kad su „SAAB“ vairuotoju didelio kontakto neturėjo jog gali būti neblaivus, net neįtarė. Tuo metu, kada jis parkavosi ir privažiavo policija, jis jokio alkoholio nevartojo, kadangi viskas vyko labai greitai. Besiparkuojant sustojo ir pribėgo policija. Jis nematė ar vairuotojas turėjo alkoholio, prie jo nevartojo. „SAAB“ vairuotojo asmeniškai nepažįsta, jo duomenų nežino (1 t., b. l. 124–127).

Papildomai liudytojas V. M. parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų paaiškina, kad viskas vyko pirminėje apklausoje nurodytu laiku. Tada dirbo draugės A. D. autoservise (duomenys neskelbtini). Pirminėje apklausoje nurodytu laiku į servisą atvyko iš matymo pažįstamas vyras, kuris paprašė pakeisti šviesios spalvos automobilio „SAAB“, valstybinio numerio nepamena, galines kaladėles ir variklio tepalus. Šį vyrą kelis kartus yra matęs Šiaulių m., pietiniame rajone, dėl to kai atvarė automobilį „SAAB“, jį pažino, tačiau vyro nei vardo, nei pavardės nežino. Automobilį vairuotojas paliko ir jo atvažiavo pasiimti kitą dieną. Automobilio pasiimti atvažiavo kitą dieną po pietų, sumokėjo pinigus ir išvažiavo. Daugiau automobilio vairuotoją sutiko po darbo, apie 20.00 val., tikslaus laiko nenurodys. Jį sutiko prie savo namų, adresu Šiaulių m., (duomenys neskelbtini). Tuo metu rūkydamas vaikščiojo kelkraščiu ir netoliese pamatė kaip automobilis „SAAB“, kurį pats tvarkė autoservise, bando išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Pamatęs automobilį, suprato, kad pažįstamas vairuotojas nemoka važiuoti atbulas. Dar pamatė, kad jis vos neįvažiavo į kitą, šalia stovėjusį automobilį. Tai pamatęs greitai priėjo prie automobilio „SAAB“ ir pamatė, kad už vairo sėdi tas pats pažįstamas vyras, kuris prieš tai buvo atvaręs tvarkyti automobilį. Pamatęs jį, pažino ir pats paprašė atbulomis išvaryti automobilį. Jo automobilis buvo pastatytas priekiu į betoninę sieną. Kadangi tuo metu aikštelėje buvo daug automobilių, išvažiuoti buvo sunku. Kai vairuotojas išlipo, jis sėdo į vairuotojo pusę ir apsuko automobilį. Tuo metu vyras kažkur trumpam buvo nuėjęs. Apsukęs automobilį pastatė tiesiai į išvažiavimą išlipo. Tada vėl už vairo sėdo tas pats vyras. Daugiau automobilyje kitų žmonių nebuvo. Kadangi su vyru labai trumpai bendravo, nespėjo pastebėti, kad jis yra neblaivus. Kai jis sėdo už vairo ir automobiliu „SAAB“ išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis nuėjo į savo visureigį „BMW 7“, kris buvo pastatytas netoli ir važiavo jam iš paskos. Pirmas iš stovėjimo aikštelės išvažiavo „SAAB“ vairuotojas, o jis važiavo iš paskos. Važiuodamas paskui, tiesiog norėjo pažiūrėti kur jis važiuoja ir manė, kad apsukęs ratą grįš į namus. Važiuodamas paskui „SAAB“ pastebėjo, kad iš galo važiuoja policijos pareigūnai. Tada nujautė, kad pareigūnai ieško būtent „SAAB“ vairuotojo. Yra girdėjęs, kad jis ne kartą turėjo reikalų su policija. Tada automobilis „SAAB“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasuko į daugiabučio namo stovėjimo aikštelę, o jis įvažiavo jam iš paskos. Tik įvažiavus ir užstačius automobiliui „SAAB“ išvažiavimą, tuoj pat atvyko policijos pareigūnai. Jie savo automobilį paliko kelkraštyje ir atbėgo prie „SAAB“ automobilio. Kai policijos pareigūnai atvyko, jis matė kaip „SAAB“ vairuotojas dar bandė priparkuoti automobilį, tačiau nespėjo, nes jam trukdė tai padaryti jo BMW automobilis. Kai policijos pareigūnai atėjo, vairuotojas išlipo iš neužgesinto automobilio. Automobilis buvo užvestas. Tada policijos pareigūnai pradėjo aiškintis dėl vairavimo neblaiviam. Jis neilgai dar pabuvo šalia įvykio vietos, o po to buvo apklaustas policijos pareigūnų. V. M. teigė matęs kaip „SAAB“ vairuotojas, kurį žino iš matymo ir atpažino iš nuotraukos, vairavo baltos spalvos automobilį „SAAB“ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Ar vairuotojas važiuodamas automobiliu „SAAB“ vartojo alkoholį - nežino. Mano, kad jis nebūtų spėjęs to padaryti, nes viskas vyko labai greitai (1 t., b. l. 137–140).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas V. M. atpažįsta įtariamąjį M. S., kuris pažymėtas nuotraukoje Nr. 2. pasak V. M., šis vyras įvykio metu vairavo baltos spalvos automobilį „SAAB“ (1 t., b. l. 130–134).

Liudytoja M. V. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. patrule. Pamena, kad 2024 m. rudenį, tikslios datos nepasakys, dirbo su kolega D. M. pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką Šiaulių mieste. Maždaug į vakaro pusę, jei neklysta, lauke buvo prieblanda iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad asmuo pranešė matęs neblaivų asmenį, kuris išvažiavo automobiliu. Dar prieš tai lyg įtartinai sukinėjosi daugiabučio namo kieme. Gavę pranešimą, su kolega išvažiavo ieškoti asmens, kuris galimai neblaivus vairuoja automobilį. Kolega D. M. jau žinojo kokiu automobiliu galėjo išvažiuoti galimai neblaivus vairuotojas, nes praeitą dieną, kiek po to sužinojo, buvo keli pranešimai būtent dėl to vairuotojo, kad galimai važinėja neblaivus. Kolega žinojo, kad reikia važiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jei neklysta kažkoks asmuo buvo priėjęs prie jų ir pasakė, kad nesenai automobiliu galimai neblaivus vyras išvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Gavus šią informaciją, su kolega greitai važiavo į nurodytą gatvę. Kolega D. M. daugiabučio namo kieme pamatė neįprastai pastatytą baltos spalvos automobilį „SAAB“. Pamačius šį automobilį, ji pastebėjo, kad automobilio žibintai dega. Tada, siekiant, kad asmuo nepasišalintų, ji greitai išlipo iš tarnybinio automobilio ir pribėgo prie „SAAB“ automobilio. Priėjus, automobilio degimas buvo įjungtas ir degė prietaisų skydelis. Pats automobilis, jei gerai pamena, jau nebuvo užkurtas. Automobilio viduje, vairuotojo pusėje buvo asmuo, kurio pavardė S. Paprašius vairuotojo išlipti, jis išlipo. Pasiteiravus ar jis vairavo automobilį „SAAB“, jis neigė vairavęs. Pasiteiravus, kodėl jo automobilis pastatytas skersai parkavimo vietos ir atrodo, kad nesenai buvo bandoma automobili priparkuoti, M. S. paaiškino, kad automobilis jau kurį laiką taip stovėjo ir draugo paprašė jį patraukti. Iš visų duomenų buvo aišku, kad automobilis buvo nesenai paliktas toje vietoje, nes daugiabučių namų kiemuose dėl vietos trūkumo, toks automobilio palikimas būtų iškart užfiksuotas ir apie tai pranešta policijai. Kiek dar pamenu iš įvykio, M. S. visą laiką kategoriškai neigė vairavęs automobilį „SAAB“ ir nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Kol buvo aiškinamasi ar M. S. vairavo automobilį, jam pirmu ir antru pūtimu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Toliau aiškinantis ar M. S. vairavo automobilį, prie jų privažiavo kolegos. Jie M. S. sulaikė ir išvežė į areštinę, o ji su kolega apsiklausė įvykio metu šalia buvusį asmenį. Šis asmuo, dabar jo duomenų nepamena, dvejodamas sakyti ar ne, vis dėl to papasakojo matęs kaip M. S. vairavo automobilį „SAAB“. Iš visų aplinkybių, t. y. nuo to momento, kai su kolega nuvažiavus priėjęs asmuo pasakė, kad galimai neblaivus vairuotojas nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, jiems nuvažiavus nurodyta kryptimi ir pamačius daugiabučio namo stovėjimo aikštelėje skersai pastatytą automobilį „SAAB“ su įjungtais žibintais, nekilo abejonių, kad buvo pranešta apie tą patį galimai neblaivų vairuotoją. Daugiau nieko nepaaiškino (1 t., b. l. 143–146).

Liudytojas D. M. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėju. Pamena, kad 2024 m. rudenį, tikslios datos nepasakys, dirbo su kolege M. V. pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką Šiaulių mieste. Maždaug į vakaro pusę, lauke jau buvo prieblanda, iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad asmuo pranešė matęs neblaivų asmenį, kuris išvažiavo automobiliu. Dar prieš tai lyg įtartinai sukinėjosi daugiabučio namo kieme. Pranešime buvo apibūdintas automobilis. Nurodyta, kad baltos spalvos „SAAB“ ir jo valstybiniai numeriai, kurių dabar nepasakys. Gavę pranešimą su kolege išvažiavo ieškoti asmens, kuris galimai neblaivus vairuoja automobilį. Jis žinojo kokiu automobiliu galėjo važiuoti galimai neblaivus vairuotojas, nes praeitą dieną buvo keletą pranešimų būtent dėl to paties automobilio "SAAB", kad vairuotojos važiuoja galimai neblaivus. Tada nebuvo nustatyta, kad vairuotojas važinėja neblaivus, kadangi nuvykus nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilio „SAAB“ viduje kartu su draugu sėdėjo akivaizdžiai neblaivus, dabar jau iš įvykių žinomas M. S.. Kitą dieną gavus pranešimą, kad netoliese važinėja galimai neblaivus vairuotojas baltos spalvos automobiliu „SAABS“ suprato, kad tai bus tas pats automobilis. Tada su kolege vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur daugiabučio namo kieme pasitiko pranešėjas. Tik įvažiavus į kiemą, pribėgo pranešėjas ir pro automobilio langą pasakė, kad ką tik automobilis „SAAB“ nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Vairuotojas galimai neblaivus. Kai pasakė, kad nuvažiavo baltu „SAAB“ link (duomenys neskelbtini) gatvės, jis iš karto suprato, kad bus tas pats automobilis. Pasisukus į (duomenys neskelbtini) gatvę sustojo ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), dabar tiksliai nepamena ir pamatė, kad daugiabučio namo stovėjimo aikštelėje parkuojasi baltos spalvos automobilis „SAAB“. Jis matė kaip degė automobilio šviesos ir automobilis pajudėjo atbuline eiga. Tik pamačius, kad automobilis parkuojasi, kolegė M. V. išlipo iš automobilio ir pribėgo prie vairuotojo. Jei neklysta, kolegei artėjant prie „SAAB“ vairuotojo, jis užgesino automobilį ir išjungė šviesas. Automobilio priparkuoti nespėjo, liko stovėti skersai kiemo viduryje. Kai pastatė tarnybinį automobilį ir priėjo prie „SAAB“ automobilio, vairuotojas lyg buvo išlipęs. Kiek pamena, aiškinantis ar jis vairavo būdamas neblaivus, M. S. iš pradžių neigė vairavęs. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo asmuo, kuris važiavo M. S. iš paskos, kai jis įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. Tas pats asmuo, kurio duomenų dabar nepasakys, buvo apklaustas liudytoju. Aiškinantis įvykio aplinkybes nekilo jokių abejonių, kad M. S. būdamas neblaivus vairavo automobilį „SAAB“. Pats matė kaip įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jo automobilio žibintai degė ir automobilis „SAAB“ pajudėjo atbuline eiga. Tuo metu viskas vyko labai greitai. Daugiau nieko nepasakys, nes po to, kai su kolege priėjo prie „SAAB“ vairuotojo M. S., gana ilgai aiškinosi ar jis vairavo, ar ne. M. S. iš pradžių neigė vairavęs (1 t., b. l. 149–152).

Pranešimu prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36316-24, kuriame nurodyta, kad 2024-09-19, apie 20:13 val., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, daugiabučio namo kieme, pastebėtas automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus, nustatytas 3,15 promilių neblaivumas, M. S.. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis, užvedimo raktelis, fotografuota. M. S. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (1 t., b. l. 1–4).

2024-09-19 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradeda nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d., ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 5–13).

2024-11-20 tarnybiniu pranešimu dėl nustatytos naujos nusikalstamos veikos, kuriame nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1 36816-24, pradėtoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2024-09-19 apie 20.13 val., ties daugiabučio namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vairavo lengvąjį automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0181 (patikros sertifikato Nr. 2139058), jam buvo nustatytas 3,15 promilių neblaivumas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad M. S. tokiais savo veiksmais vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2022-10-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu (byloje Nr. 1- 1061-1007/2022) jis buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką ir viena iš jam paskirtų bausmės rūšių - baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-36816-24, nesuteikiant naujo numerio, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (1 t., b. l. 14–18).

2024-09-19 tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo, kuriame nurodyta, kad 2024-09-19 dirbant kartu su tyrėju D. M., apie 20 val. 03 min. iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kieme pastebėjo neblaivų vairuotoją su automobiliu „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Vairuotojas sėdi viduje, automobilis nevažiuoja. Pranešėjas neprisistatė. Apie 20 val. 06 min. atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje automobilio jau nebuvo. Prie policijos pareigūnų pribėgęs pranešėjas L. A. nurodė, kad automobilis pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, kieme prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėtas baltos spalvos „SAAB 9-3“ automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš tolo matėsi šviečiančios automobilio lempos. Priėjus prie automobilio, vairuotojas M. S. sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilyje buvo vienas. Tuo metu veikė automobilio degimas, degė prietaisų skydelis. Paprašius vairuotojo išlipti iš automobilio, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. M. S. paklausus ar vairavo transporto priemonę, šis kategoriškai neigė. Aiškino, kad automobilis čia jau stovėjo, prašė draugo patraukti. M. S. teigė, kad visa dieną niekur nevažiavo ir apskritai nevažinėja, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. M. S. nesugebėjo paaiškinti, kodėl automobilis stovi viduryje automobilių aikštelės. Pirmu pūtimu, alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARTB-0181, patikros sertifikato Nr. 2139058, galioja nuo 2024-05-09 iki 2024-11-03, M. S. nustatytas 3,32 promilių neblaivumas, antru pūtimu 3,15 promilių neblaivumas. M. S. vairuotojo pažymėjimo neturi, automobili įsigijo neseniai, todėl sistemose automobilio savininkas nurodytas ne jis, su savimi pirkimo-pardavimo ar kitų dokumentų neturėjo. Automobilyje nesimatė alkoholio taros. Automobilis nedraustas ir neturi galiojančios techninės apžiūros. Prie M. S. buvo V. M., kuris buvo apklaustas. V. M. teigė, kad nematė kaip M. S. vartojo alkoholį, tačiau matė kaip vairavo transporto priemonę, važiavo jam iš paskos. Taip pat apklaustas pranešėjas L. A., kuris papasakojo, kad matė M. S. sėdant į automobilį. Jis atrodė akivaizdžiai neblaivus, judesiai nekoordinuoti. Jam sunkiai sudėtingai sekėsi išvažiuoti iš kiemo, vos neatsitrenkė į kitą automobilį, todėl jo automobilį ant keliuko pastatė kitas asmuo ir tuomet M. S. pats išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kiemo ir kaip jau minėta, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilis „SAAB“ nutemptas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Įvykio vieta fotografuota, įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis ir automobilio užvedimo raktelis. M. S. sulaikytas ir pristatytas į LSP (1 t., b. l. 33–35).

2024-09-19 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, prie penkių aukštų daugiabučio namo. Apžiūros metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota, paimtas automobilis su užvedimo rakteliu (1 vnt.) ir nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Pramonės g. 23L, Šiauliai (1 t., b. l. 36–48).

2024-09-19 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad alkoholio matavimo prietaisu Drager alcotest 7510 Nr. ARTB - 0181, patikros sertifikato Nr. 2139058, galioja iki 2024-11-08, pirmu tikrinimu 20 val. 13 min. nustatytas 3.32 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 20 val. 32 min. nustatytas 3.15 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 49).

2024-09-19 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė - automobilis „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu (1 vnt.) iš (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52).

Duomenų apie asmenį paieškos vairuotojų registro duomenimis M. S. vairuotojo pažymėjimo neturi (1 t., b. l. 53).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad 2024-09-17 19.30 val. L. B. pardavė automobilį „SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) M. S. už 550 eurų (1 t., b. l. 72).

Autotransporto kainų Lietuvoje „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „SAAB 93“ vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 2024 m. rugsėjo mėnesio duomenimis yra 2714 eurų (1 t., b. l. 74).

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 4 d. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą, vykdant 2022 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, kuriuo M. S. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui ir 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai M. S. atliks šiuo nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę arba bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2027 m. balandžio 5 d. 2022 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui buvo išsiųsta supažindinimo su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis pažyma Nr. 4S-12017. 2022 m. lapkričio 9 d. iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo gauta M. S. pasirašyta pažyma apie susipažinimą su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis (1 t., b. l. 116).

Pažyma apie M. S. supažindinimą su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygoms iš kurios matyti, kad M. S. 2020-11-8 yra susipažinęs pasirašytinai (1 t., b. l. 168).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad informacijos apie neblaivų vairuotoją gavimo data ir laikas 2024-09-19 20 val. 03 min. Nurodytos aplinkybės, kad kieme pastebėjo neblaivų vairuotoją subaltos spalvos „SAAB“ automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). iš nurodytos gatvės ruošiasi važiuoti neblaivus vairuotojas su automobiliu. Pokalbio metu nuvažiavo į namus. Surinkta medžiaga, pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 1–2).

Žemesnės instancijos teismas

2024-10-18 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad Bendrasis pagalbos centras 2024-09-19 laike 20 val. 01 min. gavo anonimo pranešimą, kad Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) iš kiemo mato galimai apgirtusį vairuotoją su „SAAB“. Bendrojo pagalbos centro operatorei paprašius patikslinti koks automobilis, pranešėjas nurodė, kad baltas „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6–8).

2025-01-30 kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtos pareigūnų atvykusiu pagal gautą pranešimą naudotos kūno kameros. Kūno kamerų įrašuose yra užfiksuotos aplinkybės susijusios su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, tai yra įtariamojo M. S. pokalbis su policijos pareigūnais apie įvykio aplinkybes, liudytojo V. M. parodymai ir užfiksuota įvykio vieta – daugiabučio namo kiemas (2 t., b. l. 9–16).

BK 281-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. M. S. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu. Šį faktą taip pat patvirtina liudytojų parodymai, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Kaltinamojo M. S. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, o vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Aukščiau išvardinti įrodymai rodo, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, jog, būdamas nuteistas 2022 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, žinojo, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, tai yra jam uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metus (iki 2027-04-05) ir 2022-11-08 Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime būdamas pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis, tvarka ir teisinėmis pasekmėmis, tyčia 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 20 val. 03 min., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,15 promilės neblaivumas) vairavo transporto priemonę – automobilį „SAAB 93“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol ties daugiabučiu namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), jį pastebėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones. Šios veikos padarymą patvirtina ne tik paties kaltinamojo paaiškinimai, bet ir teisme ištirti rašytiniai įrodymai, t. y. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pateikta informacija. M. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, tokios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. S. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 243 straipsnį.

Atsakomybė pagal BK 242 straipsnį kyla tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Kaltinamasis M. S. dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, labai gailėjosi, nurodė, kad jis žinojo, jog yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau vengė ją atlikti, nes bijojo grįžti į tą pačią laisvės atėmimo įstaigą Alytuje, kur prieš tai atliko bausmę, turėjo nemalonumų, dėl to bijojo ten grįžti ir pradėjo slapstytis. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis M. S. vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o būtent: būdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 281-1 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. kovo 13 d. sprendimu lygtinai paleistas neatlikus 5 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, 2024 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikinus lygtinį paleidimą ir pasiuntus atlikti likusią neatliktą 5 mėnesių 24 dienų laivės atėmimo bausmę, būdamas pasirašytinai supažindintas su priimta teismo nutartimi dėl panaikinto lygtinio paleidimo, nuo 2024 m. spalio 3 d. slapstėsi, tai yra negyveno nurodytu adresu Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), taip vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo M. S. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. S. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 242 straipsnį.

Skirdamas kaltinamajam M. S. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme numatytas aplinkybes.

M. S. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 281-1 straipsnio 1 dalis ir BK 242 straipsnis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas 10 kartų taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymą (2 t., b. l. 66–94). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo M. S. asmenybę, padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, jo sunkumą, jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme pripažintinas recidyvistu, kadangi jis yra teistas už analogišką veiką. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, yra baudžiamasis nusižengimas, todėl šios veikos padarymas recidyvo neužtraukia. Penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, už viešosios tvarkos pažeidimus, pajamų mokesčių deklaracijų neteikimą, už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti ir k.t.), paskirtas baudas nėra sumokėjęs, dirbantis pagal individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 54–65).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. sistemingai linkęs daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, už analogiška nusikalstamą veiką teistas Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. S., kaip recidyvistui, nepadariusiam jokių išvadų iš ankstesnio nuteisimo, už naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Įvertinus nusikalstamų veikų aplinkybes, M. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bausmių dydžiai nustatytini kaip maksimalūs.

Skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje padarymą, atsižvelgiant į tai, kad iš nubaudimų išvadų visiškai nedaro, be to jis jau atlieka neatliktą 5 mėnesių 24 dienų laivės atėmimo bausmę, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnio 2 dalis), t. y. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu skiriamos bausmės dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrintinos, o vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį M. S. yra neatlikęs 5 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės. Paskelbus paiešką M. S. buvo sulaikytas 2025-04-07 13.15 val., todėl nuosprendžio paskelbimo dieną M. S. yra neatlikęs 3 mėnesių ir 6 dienų bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžius paskirta galutinė bausmė, visiško sudėjimo būdu, subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2024-09-19 20.57 val. iki 2024-09-20 11.33 val. (viena para) (2 t., b. l. 125-132) ir konstatuotina, kad M. S. atliko 1 laisvės atėmimo dieną.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis, 68 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. M. S. elgėsi ypač neatsakingai ir lengvabūdiškai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, teistas, neturėdamas įgytos teisės vairuoti transporto priemonę (1 t., b. l. 53, 56), todėl M. S., kaip nepadariusiam visiškai jokių išvadų iš ankstesnio nuteisimo, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metų terminui.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Kaltinamasis M. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „SAAB 93“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Minėtos transporto priemonės savininkas yra M. S., nurodęs, kad šią transporto priemonę įsigijo 2024 m. rugsėjo 17 d., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau automobilio savo vardu neužregistravo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, M. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš kaltinamojo nusikalstamos veikos priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „SAAB 93“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Automobilį „SAAB 93“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas automobilių saugojimo aikštelėje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktą, automobilio registracijos dokumentą (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, esančius voke prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t. b. l. 133-136), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kaltinamąjį gynė advokatas S. S.. Nustatyta, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. tuomet kai kaltinamasis nagrinėjant bylą yra suimtas (kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime). Byloje pateikti duomenys – 2025-06-10 antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažyma Nr. APD-2025-07029 patvirtina apie valstybės patirtas 145,83 Eur išlaidas, be to atsižvelgiant į tai kas aptarta, į tai, kad kaltinamojo interesai būtų tinkamai ginami, jam gynėjas yra numatytas įstatymo ir būtinas, patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos.

Daiktus: kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos 2 tomo pradžios viršelio, palikti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-297 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir nuteisti jį 40 parų areštu.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir M. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžius paskirtą galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, visiško sudėjimo būdu, subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir M. S. skirti galutinę – 11 (vienuolikos) mėnesių ir 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2024-09-19 20.57 val. iki 2024-09-20 11.33 val. (vieną parą) ir konstatuoti, kad M. S. atliko 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti M. A. naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo;

- turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „SAAB 93“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), dėl įvykdyto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, M. S. pripažinti recidyvistu.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus: kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos 2 tomo pradžios viršelio, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Diana Jakubėnė