Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Č., A. J. ieškinį atsakovei K. T., trečiajam suinteresuotam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. C. dėl sumokėto avanso priteisimo įpareigojimo jį grąžinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai prašė iš atsakovės ieškovo E. Č. naudai priteisti 24 500 Lt sumokėtą avansą pagal 2004-03-30 preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1274, ir įpareigoti ją grąžinti ieškovui per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti ieškovų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2004-03-30 buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, kuria V. G., atstovaujama pagal įgaliojimą V. C., iki 2007-03-08 įsipareigojo kitai sutarties šaliai ieškovui E. Č. perduoti 2,10 ha ir ieškovui A. J. 0,37 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu būsimas žemės sklypo pardavėjas iš ieškovų avansu gavo 24 500 Lt. Praėjus daugiau nei vieneriems metams ieškovai iš pardavėjos interesus atstovaujančios V. C. sužinojo, jog ji atsisako vykdyti sutartyje numatytas sąlygas. Į ieškovo raginimus grąžinti sumokėtą avansą trečiasis asmuo V. C. nereagavo. Žemės sklypo pardavėjai mirus, jos turtą paveldėjo dukra K. T.. Ji, žinodama preliminariosios sutarties sąlygas, per notarų biurą išsiuntė pranešimą, kuriuo patvirtino, jog atsisako parduoti žemės sklypą, tačiau ieškovas sumokėto avanso neatgavo iki šiol. Ieškovų nuomone, avansu gautos lėšos grąžintinos vadovaujantis CK 6.62 straipsniu.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė K. T. prašė taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senatį netesyboms išieškoti, ieškovui neprieštaraujant pakeisti ją tinkamu atsakovu byloje - V. C., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės motiną sudarant ginčo sutartį atstovavo ir 24 500 Lt dydžio avansą paėmė V. C.. Sutiko su ieškovų argumentu, kad jeigu pagrindinis sandoris neįvyksta dėl pardavėjo kaltės, tai avansas gali būti išreikalautas pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą. Atsakovės nuomone, šiuo atveju 24 500 Lt suma atlieka netesybų funkciją, todėl taikytinas CK 6.125 str. 5 d. 2 p. numatytas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, kuris skaičiuotinas nuo 2005-09-16, kai ieškovas pateikė pretenziją V. C.. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas po pretenzijos pateikimo nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų ginamos jo tariamai pažeistos teisės ir ieškinį teismui pateikė tik 2014 m. kovo 20 d. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pinigus tiesiogiai priėmė ne pareiškėjos mama, o V. C., byloje duomenų, kad ji būtų perdavusi juos atsakovės motinai nėra, todėl ieškovų reikalavimas turi būti nukreipiamas į ją.

Trečiasis asmuo V. C. patvirtino, jog atstovavo V. G. kai buvo pasirašyta 2004-03-30 preliminari pirkimo pardavimo sutartis ir pinigų perdavimo momentu. Pažymėjo, kad 2005-01-06 mirus sklypo pardavėjai, įgaliojimas atstovauti jos interesus pasibaigė (CK 2.147 str. 1d. 6 p.). Tai buvo paaiškinta ieškovams pateikiant atsakymą į ieškovų advokato raginimą grąžinti avansinę įmoką. Dėl šių priežasčių trečiasis asmuo V. C. nepagrįstai įtraukta į bylą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo po 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų V. C., bei po 21,09 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.Teismas, įvertinęs preliminariąją sutartį, byloje esančius dokumentus, konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. G. buvo sumokėti 24 500 Lt pagal 2004 m. kovo 30 d. Preliminarią sutartį. Esą tiek ieškovai, tiek liudytojai parodė, jog pinigai sumokėti trečiajam asmeniui V. C., ir niekas nepatvirtina, kad pinigus ji perdavė V. G.. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pagal 2004 m. kovo 8 d. Preliminarią sutartį V. C. nupirko žemės sklypą iš V. G. ir sumokėjo už jį 12 000 Lt, todėl nėra aišku, ar V. G. apskritai žinoma apie 2004 m. kovo 30 d. preliminarios sutarties pasirašymą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendras 10 m. ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas E. Č. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi tos šalies teisėmis, kuri pažeidė sudarytą preliminarią sutartį ir neatliko joje numatytų veiksmų. Ginčo sutartis yra galiojanti ir teisėta. Nelogiška, kad joje numatytų pareigų nesilaikymas neužtraukia atitinkamų padarinių. Tokia situacija, apelianto nuomone, suponuoja teisinį nestabilumą bei teisėtų lūkesčių pažeidimą.Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodo, dėl kokių priežasčių nesivadovauja sudaryta sutartimi ir negina teisėtų ir pagrįstų ieškovų reikalavimų.Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra įrodymų, kad sutarties pasirašymo metu perduota 24 500 Lt suma buvo atiduota tuometinei žemės sklypo savininkei. Ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip turinti neigiamos įtakos apelianto procesinei padėčiai ir susiklosčiusiems santykiams. Sutartyje nurodyta, jog pinigai buvo perduoti. To, ar perduota pinigų suma pasiekė adresatą, apeliantas įtakoti negalėjo. Faktas, ar teisėtas pinigų perdavimas buvo atliktas, svarbus tik šalims, kurios sudarė įgaliojimą, tačiau jis neįtakoja apelianto padėties.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė senaties terminą. Terminas nėra praleistas ir turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2007 m. kovo 8 d., kuomet ir pasibaigė terminas, kuris buvo paskirtas sudarytos sutarties įvykdymui ateityje.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovės nuomone, ieškovo ieškinys jos atžvilgiu atmestinas, kadangi ieškovas praleido CK 6.53 straipsnyje numatytą terminą reikalavimams pareikšti ir jo atnaujinti neprašė.Atkreipė dėmesį, jog teisminio nagrinėjimo metu trečiasis asmuo V. C. nesugebėjo patvirtinti, kad iš ieškovo gautus pinigus ji perdavė mirusiajai V. G.. Atsakovė teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, tačiau ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo. Atsakovės nuomone, svarbi aplinkybė ta, jog 2004 m. kovo 8 d. preliminariąja pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovės motina įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo V. C. įsipareigojo nupirkti žemės sklypą, kurio bendras plotas 2,47 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui atsakovės motina suteikė įgaliojimą atlikti visus reikiamus darbus, kad žemės sklypas būtų tinkamas pardavimui. Tačiau trečiasis asmuo po trijų savaičių sudarė ginčo sutartį su ieškovais dėl žemės sklypo pardavimo, nors pati buvo įsipareigojusi nupirkti tą patį žemės sklypą. Tai, atsakovės nuomone, reiškia, kad būtent trečiasis asmuo buvo nesąžiningas tiek atsakovės, tiek ieškovų atžvilgiu.Atsakovės nuomone, šiuo atveju taikytinas CK 1.125 str. 5 d. 2 p. numatytas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo apie savo pažeistą teisę, t.y. nuo 2005 m. rugsėjo 16 d., kai jis pareiškė pretenziją tiesiogiai V. C..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo V. C. sutiko su apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.Papildomai nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad V. C. atidavė pinigus V. G.. Pažymėjo, kad V. G. negavusi pinigų būtų kreipusis į ieškovus, trečiąjį asmenį arba į teismą, tačiau to nedarė. Atsakovė, V. G. įpėdinė, iki šiol nekėlė klausimo dėl negautų pinigų pagal preliminarią sutartį grąžinimo, kuriuos neva pasisavino trečiasis asmuo. Tai suponuoja išvadą, kad pinigus V. G. gavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjamoje byloje išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, konstatavo, jog bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovams teko pareiga įrodyti aplinkybę, jog reikalaujamą grąžinti kaip avansą sumokėtą sumą mirusioji V. G. gavo iš trečiojo asmens. Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad teismai nepagrįstai šioje byloje netaikė CK 5.63 straipsnio nuostatų, nenagrinėjo ir nenustatė jų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių.

Dėl termino kreditoriaus reikalavimas pareikšti nustatymo

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Byloje nustatyta, kad pagal preliminariąją sutartį parduoti žemės sklypą įsipareigojęs asmuo V. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos turtą paveldėjo duktė – atsakovė, jai paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2005-08-11. Ieškovų ieškinys teisme gautas 2014-03-25. Jame nurodyta, kad ieškovas E. Č., kuris asmeniškai sumokėjo ieškiniu reikalaujamą grąžinti 24 500 Lt (7 095,69 EUR) avansą, apie V. G. mirtį sužinojo 2005 m. gruodžio mėn., apie tai, kad mirusiosios turtą paveldėjo atsakovė, sužinojo 2006 m. pradžioje, o į atsakovę kreipėsi 2014 m. vasario mėn.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Pvz., nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio (pagal pareigas), t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nesiaiškino ir netyrė, ar ieškovai yra pareiškę apie savo reikalavimą dėl kaip avanso sumokėtos sumos grąžinimo mirusiosios V. G. įpėdinei atsakovei K. T. CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, be to tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir šią bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl kaip avanso sumokėtos sumos priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, tai yra, teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012 , kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2004-03-30 sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria mirusioji V. G., atstovaujama pagal įgaliojimą trečiojo asmens V. C., įsipareigojo iki 2007-03-08 parduoti ieškovui E. Č. 2,10 ha žemės, o ieškovui A. J. – 0,37 ha žemės Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punktu trečiasis asmuo V. C., atstovaudama V. G., patvirtino, kad prieš pasirašant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, iš ieškovų gavo avansu 24 500 Lt (7 095,69 EUR). V. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos turtą paveldėjo duktė – atsakovė, kuriai paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2005-08-11. Pagrindinė sutartis pagal nurodytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį nesudaryta.Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, tai yra, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą, kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji nėra tinkamas atstovas, nes ieškovai pinigus perdavė trečiajam asmeniui, o ne atsakovės motinai, be to ieškovų reikalaujama suma yra netesybos ir šiam reikalavimui turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).Kaip buvo minėta anksčiau, kasacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, konstatavo, kad atstovo sudaryto atstovaujamojo vardu sandorio teisiniai padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, todėl materialinių teisinių santykių, iš kurių šioje byloje kilęs ginčas, šalys yra ieškovai E. Č. ir A. J. bei atsakovė K. T.. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, jog ji nėra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje ir daro išvadą, kad teisiniai santykiai preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsirado tarp ieškovų ir atsakovės K. T..CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Pažymėtina, kad tiek preliminariajai sutarčiai, tiek minėtiems prievolių užtikrinimo būdams būtinas rašytinis šalių susitarimas, privalomos rašytinės formos nesilaikymas daro susitarimą negaliojantį (CK 1.93 straipsnis).Nagrinėjamu atveju, šalys 2004-03-30 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 3 punktu susitarė, kad sandoriui neįvykus dėl būsimo pardavėjo kaltės, avansas grąžinamas pirkėjams ir pardavėja moka pirkėjui 100 000 litų baudą. Sandoriui neįvykus dėl būsimų pirkėjų kaltės, avansas grąžinamas ir pirkėjai moka pardavėjui 100 000 litų baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo ieškovų sumokėtos 24 500 Lt dydžio sumos laikyti netesybos, kadangi šalys aiškiai sutartyje nurodė, kad ši suma yra avansinis mokėjimas, o ne netesybos. Šį vertinimą patvirtina aplinkybė, jog šalys aiškiai susitarė dėl avansinio mokėjimo sumos grąžinimo sąlygų ir atskirai nurodė, kad sutarties neįvykdymo atveju yra mokama 100 000 Lt bauda. Be to, svarbus aspektas vertinant ieškovo sumokėtą sumą kaip avansą yra tai, kad sumokėta 24 500 Lt suma sudaro beveik visą žemės sklypo kainą. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos. CK 6.309 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti, leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Nors atsakovė ir teigė, kad 24 500 Lt suma turėtų būti vertinama kaip netesybos, tačiau šių aplinkybių neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, jog ieškovo E. Č. sumokėta suma trečiajam asmeniui turi būti vertinama kaip netesybos ir ieškovų reikalavimui turėtų būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog senaties terminas prasideda nuo sutarties sudarymo momento, t.y. nuo 2004-03-30. Ieškovų įsitikinimu, ieškinio senaties termino pradžia yra 2007-03-08, kuomet ir pasibaigė terminas, kuris buvo paskirtas sudarytos sutarties įvykdymui ateityje.Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, nei nuo kokio momento turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas, nei kada jis baigėsi, nei apie tai, kokiu būdu senaties termino klausimas įtakoja priimtą sprendimą – pateiktas tik teismo vertinimas, kad ieškinio reikalavimui taikomas bendras dešimties metų senaties terminas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl sprendime nenurodytų motyvų/išvadų neturi jokios įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo), sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Todėl apeliantų argumentus, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2007-03-08, kuomet pasibaigė terminas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ir atitinkančiais įstatymu nustatytą ieškinio senaties pradžios skaičiavimą, kadangi pasibaigus preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nustatytam terminui sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, ieškovams tapo aišku, kad sandoris dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo nebus sudarytas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovai, pateikdami teismui ieškinį 2014-03-25, nepraleido ieškinio senaties termino, kuris baigiasi 2017-03-08.Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).Atsižvelgusi į išdėstytas į aplinkybes, teisėjų kolegija, sprendžia, kad ieškovai ginčijamą sumą trečiajam asmeniui sumokėjo kaip avansą už iš atsakovės ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą –žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tai yra, ieškovai, perduodami avansą, siekė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove sudarymo. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; . 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.).Ginčo šalims nesusitarus dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, atsakovė turėtų pareigą grąžinti lėšas, sumokėtas ieškovų kaip avansą, jei ieškovai yra pareiškę apie savo reikalavimą dėl avanso sumokėtos sumos grąžinimo mirusiosios V. G. įpėdinei atsakovei K. T. CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais arba yra pagrindas juos atstatyti.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl jis yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Byla grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.