Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės J. P. pareiškimą dėl baudos paskyrimo, suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, skolininkė V. M., skolininkės sutuoktinis J. M. ir išieškotoja biudžetinė įstaiga Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė pareiškimu prašė spręsti skolininkės įpareigojimo neįvykdymo ir atsakomybės taikymo klausimą, skiriant iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos naudai. Pareiškime nurodoma, kad išieškotoja įpareigojo skolininkę atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybei priklausančią žemę bei iš jos pašalinti tinklo tvorą su metaliniais stulpais. Skolininkė neįvykdė įpareigojimo per privalomajame nurodyme nurodytą terminą, todėl antstolė 2025 m. rugsėjo 2 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Išieškotoja atsiliepimu prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad už privalomojo nurodymo nevykdymą laiku skolininkei kyla atsakomybė. Išieškotojos nuomone, skolininkės atžvilgiu bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną iki visiško jo įvykdymo būtų pritaikyta pagrįstai.

3. Skolininkė atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad išieškotoja vykdymo veiksmus atlieka abiejų sutuoktinių atžvilgiu, o priverstinis vykdymas vykdomas pagal du vykdomuosius dokumentus dviejose vykdomosiose bylose. Be to, skolininkei nebuvo įteiktas privalomasis nurodymas. Nors žemės sklypas laikytinas ir valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau žemės sklypo priežiūra ir naudojimas yra skolininkės sutuoktinio žinioje, todėl visus veiksmus, susijusius su žemės valdymo ir naudojimo pažeidimu, pašalino skolininkės sutuoktinis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi netenkino antstolės pareiškimo, priteisė iš antstolės skolininkei 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš išieškotojos. Tačiau teismas vertino, kad dėl teisminio proceso yra ir antstolės kaltės, t. y. išieškotoja vykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 640 straipsnio 1 punkte numatytą bendradarbiavimo pareigą su antstole ir antstolei 2025 m. rugsėjo 19 d. pateikė informaciją apie privalomojo nurodymo visišką įvykdymą, kas reiškė ir poreikio tęsti vykdymo veiksmus pabaigą. Antstolės pareiškimas teisme gautas 2025 m. rugsėjo 10 d., o priimtas teisminiam nagrinėjimui 2025 m. rugsėjo 18 d., procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti 2025 m. rugsėjo 18 d. Teismo vertinimu, antstolei sureagavus operatyviai, teisminį procesą būtų buvę galima užbaigti ir be tolesnio bylinėjimosi (pvz., užbaigus vykdomąją bylą ir atsiėmus/atsakius nuo pareiškimo, pastarojo nebepalaikius ir pan.).

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra duomenų apie pateiktas dvi atstovavimo su advokatu sutartis, sudarytas 2025 m. spalio 22 d. su skolininkės sutuoktiniu ir 2025 m. gruodžio 21 d. su skolininke, į tai, kad skolininkei pagal sudarytą atstovavimo sutartį buvo pateikta tik viena 300 Eur vertės sąskaita, sprendė, jog iš antstolės skolininkės naudai priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantė (skolininkė) prašo nutartį pakeisti ir priteisti skolininkės naudai 1 750 Eur iš išieškotojos už suteiktą advokato teisinę pagalbą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje pateikta tik viena 300 Eur sąskaita ir atitinkamas skolininkės mokėjimas. Tačiau kaip matyti iš medžiagos, visus mokėjimus atliko vienas apeliantės (skolininkės) sutuoktinis, o tokios išlaidos susijusios su šeimos interesais, taigi šiuo aspektu teismas nepagrįstai priteisė tik 300 Eur, nors formaliai nei vieno mokėjimo apeliantė (skolininkė) neatliko.

7.2. Į bylą pateiktas darbų aktas, taip pat mokėjimo pavedimai, rodo, kad visus mokėjimus atliko apeliantės (skolininkės) sutuoktinis, kuris taip pat dalyvavo procese, be to, pats reikalavimas pašalinti pažeidimus solidaraus pobūdžio, todėl teismas nepagrįstai priteisė tik 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau netiek kiek realiai patirta – 1 750 Eur.

7.3. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023 išaiškinimų susijusių su bylinėjimosi išlaidų priteisimų, kadangi nurodytoje byloje, kuri pagal savo faktines aplinkybes analogiška šiai bylai, teismas išaiškino, jog tokios išlaidos turi būti priteisiamos ne iš antstolio, tačiau iš išieškotojos.

2. Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Antstolė vykdydama savo funkcijas neviršijo įgaliojimų, nepažeidė antstolio veiklą reglamentuojančių teisės normų. Informacija apie privalomojo nurodymo įvykdymą gauta buvo po pareiškimo pateikimo teismui. Antstolės nuomone, nebuvo piktnaudžiavimo teise.

3. Išieškotoja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Apeliantė (skolininkė) yra vykdymo proceso šalis ir nors ji įvykdė privalomąjį nurodymą bei naudojosi teise į teisminę gynybą, dar nereiškia, kad iš to kylančias pasekmes turėtų prisiimti ne pati apeliantė (skolininkė), ir ši aplinkybė suteiktų pagrindą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš išieškotojos. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje suinteresuotu asmeniu dalyvavo apeliantės (skolininkės) sutuoktinis, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jo interesus atstovavo apeliantės (skolininkės) atstovas byloje nėra. Todėl ir atskirojo skundo argumentas, kad visus mokėjimus atliko apeliantės (skolininkės) sutuoktinis, atmestinas kaip nepagrįstas.

9.2. Išieškotojos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai ir teisingai vertino įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad išieškotoja veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagrįstai nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos iš išieškotojos nepriteisiamos. Apeliantės (skolininkės) nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje skiriasi faktinės aplinkybės nuo šioje byloje teisiškai reikšmingų.

9.3. Išieškotojos vertinimu, būtent apeliantės (skolininkės) veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atsiradimą, t. y., ji nuo 2025 m. liepos 22 d. iki 2025 m. rugsėjo 8 d. nevykdė privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąjį nurodymą įvykdė praleidusi nustatytą terminą, nesinaudojo teise ginčyti privalomąjį nurodymą ar pratęsti jo įvykdymo termino, perdavus privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui, neskundė antstolės veiksmų, į atstovą kreipėsi tik gavusi procesinius dokumentus iš pirmosios instancijos teismo ir siekdama išvengti baudos pagal antstolės pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

4. Skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame išieškotoja 2025 m. sausio 22 d. atliko neplaninį patikrinimą ir 2025 m. sausio 23 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini). Išieškotoja 2025 m. sausio 24 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas), kurio pagrindu pareikalavo iki 2025 m. liepos 22 d. atlaisvinti 20 m² užimtą ir naudojamą valstybei priklausančią žemę, pašalinti iš 20 m² valstybei priklausančios žemės ploto dalies suformuoto valstybei priklausančio žemės sklypo įrengtą tinklo tvorą su metaliniais stulpais.

5. Išieškotojos 2025 m. liepos 24 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.

6. Išieškotoja 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolį, priskirtą pagal Vykdomųjų bylų portalą, prašydama pradėti vykdyti vykdomąjį dokumentą (privalomąjį nurodymą) priverstinai.

7. Antstolė 2025 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinusi akivaizdžias kliūtis vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Antstolė 2025 m. rugsėjo 2 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad patikrinusi vykdymo rezultatus, nustatė, jog apeliantė (skolininkė) neatlaisvino užimtą ir naudojamą 20 m² valstybei priklausančią žemę, nepašalino iš valstybei priklausančios žemes ploto dalies 20 m² suformuoto valstybei priklausančio žemes sklypo įrengtos tinklo tvoros su metaliniais stulpais.

9. Antstolė 2025 m. rugsėjo 10 d. surašė pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tą pačią dieną persiuntė teisminiam nagrinėjimui.

10. Iš teismui pateiktos antstolio S. O. G. vykdomosios bylos (išreikalauta teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi) nustatyta, kad:

16.1. išieškotoja 2025 m. sausio 24 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantės (skolininkės sutuoktiniui). Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypo savininkai apeliantės (skolininkės) sutuoktinis ir apeliantė (skolininkė) savo žemės sklypą naudoja ne pagal preliminariais matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pažymėtas teisėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribų yra užėmę ir naudoja 20 m² suformuoto valstybei priklausančio žemės sklypo ploto dalį, nes paminėtoje žemės sklypo dalyje yra įrengta tinklo tvora su metaliniais stulpais be valstybinio žemės sklypo patikėtinio sutikimo (Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) terminas – 2025 m. liepos 22 d.);

16.2. antstolis, patikrinęs akivaizdžias kliūtis vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, 2025 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstiniam vykdymui ir užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini);

16.3. išieškotoja antstoliui 2025 m. rugsėjo 19 d. raštu pateikė duomenis apie tai, kad: i) apeliantės (skolininkės) sutuoktinis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo išieškotojai skambino 2025 m. rugsėjo 8 d.; ii) išieškotoja 2025 m. liepos 23 d. atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą ir 2025 m. liepos 24 d. papildomai telefonu informavo apeliantės (skolininkės) sutuoktinį, kad privalomasis nurodymas nepilnai įvykdytas, t. y., neatlaisvinti 8 m² tinklo tvoros su metaliniais stulpais; iii) 2025 m. liepos 28 d. e. paštu apeliantės (skolininkės) sutuoktiniui buvo nusiųstos nuotraukos nurodant, kuriuos 4 stulpus reikia patraukti; iv) išieškotoja 2025 m. rugsėjo 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas;

16.4. antstolis 2025 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdomąją bylą CPK 362 straipsnio 1 dalies 1 punktu (privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo visiškai įvykdytas).

11. Išieškotoja 2025 m. rugsėjo 19 d. antstolę apie Privalomojo nurodymo įvykdymą informavo raštu Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Atstovas advokatas sudarė šias teisinių paslaugų sutartis:

18.1. 2025 m. spalio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) su skolininke dėl atstovavimo civilinėje byloje Nr. e2VP-14614-1151/2025. Sutartimi susitarta, kad atlygis advokatui sudaro 50–60 Eur. už darbo valandą. Apmokama pagal išrašytas sąskaitas. Prieš darbų pradžią išrašoma 300 Eur dydžio avansinė sąskaita, avansas įskaitomas į galutinę darbų kainą;

18.2. 2025 m. spalio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) su skolininkės sutuoktiniu dėl atstovavimo civilinėje byloje Nr. e2VP-14614-1151/2025. Sutartimi susitarta, kad atlygis advokatui sudaro 100 Eur, sumokama avansu pagal advokato išrašytą sąskaitą.

19.1. apeliantės (skolininkės) sutuoktiniui: 2025 m. spalio 23 d. išankstinę sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 Eur sumą (už įvairaus pobūdžio teisinių dokumentų bei konsultacijų teikimą), šią sumą mokėjimo pavedimu sumokėjo skolininkės sutuoktinis;

19.2. apeliantės (skolininkės) sutuoktiniui: 2025 m. spalio 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 354,50 Eur sumą (už įvairaus pobūdžio teisinių dokumentų bei konsultacijų teikimą), šią sumą mokėjimo pavedimu sumokėjo skolininkės sutuoktinis;

19.3. apeliantei (skolininkei): 2025 m. spalio 22 d. išankstinę sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) už 300 Eur sumą (už įvairaus pobūdžio teisinių dokumentų bei konsultacijų teikimą), šią sumą mokėjimo pavedimu sumokėjo apeliantė (skolininkė).

14. 2025 m. spalio 26 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties darbų / paslaugų perdavimo–priėmimo akte Nr. 1 detalizuoti atlikti darbai / suteiktos paslaugos, kaina ir darbų atlikimo trukmė, skaičiuojama 60 Eur / val.: 1) susipažinimas su bylos medžiaga 200 Eur (6 val.); 2) teismų praktikos analizė 200 Eur (6 val.).; 3) atsiliepimo paruošimas ir pateikimas teismui 600 Eur (10 val.); 4) įrodymų surinkimas paruošimas atsiliepimui paruošti 100 Eur (2 val.); 5) kreipimasis į antstolį S. O. G. įrodymams gauti 100 Eur (1,5 val.); 6) atstovavimas procese (teisme) 200 Eur pagal faktą; 7) informacijos rinkimas bendraujant su klientu 50 Eur (30 min.).

Dėl ginčo esmės

15. Apeliantė (skolininkė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos iš antstolės, be to, ne visa apimtimi. Prašo šias išlaidas priteisti iš išieškotojos.

Dėl antstolės piktnaudžiavimo teise

16. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš antstolės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, konstatavęs, kad dėl jos procesinių veiksmų (neužbaigtos civilinės bylos, neatsisakymo nuo pareiškimo, jo nepalaikymo ar neatsiėmimo) apeliantė (skolininkė) patyrė bylinėjimosi išlaidas. Tačiau toks išlaidų paskirstymas neatitinka specialaus teisinio reguliavimo, nustatyto CPK 593 straipsnio 5 dalyje.

17. Pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nustatytais atvejais vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tokių išlaidų atlyginimas vykdymo proceso šalims galėtų būti iš antstolio priteisiamas tokiu atveju, jeigu būtų nustatytas antstolio piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyto klausimo nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, kai asmuo veikia nesąžiningai, t. y. pareiškia akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai siekia sutrukdyti teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui. Toks elgesys turi būti nustatytas pagal objektyvius požymius, tačiau vien procesinės teisės įgyvendinimas savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu, jei nėra nustatyta tyčia ar akivaizdus nesąžiningumas.

19. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti antstolės piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismą CPK 593 straipsnio 5 dalies prasme. Vertinant galimą piktnaudžiavimą, esminę reikšmę turi pareiškimo pateikimo metu antstolei buvę žinomi duomenys ir jos turėtas faktinis bei teisinis pagrindas kreiptis į teismą. Pareiškimo pateikimo metu antstolė disponavo sprendimo neįvykdymo aktu ir turėjo pagrindą manyti, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Aplinkybė, kad privalomasis nurodymas vėliau buvo konstatuotas kaip įvykdytas, savaime nepaneigia teisės kreiptis į teismą realizavimo teisėtumo, jeigu pareiškimo pateikimo metu antstolė neturėjo duomenų apie prievolės įvykdymą. Nesant nustatyto tyčinio nesąžiningumo ar sąmoningo siekio vilkinti procesą ar sukelti nepagrįstų padarinių, toks elgesys neatitinka piktnaudžiavimo standarto, kuris yra būtina sąlyga taikyti CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą išimtį.

20. Be to, antstolė vykdymo procese veikia išieškotojos interesais ir neturi savarankiško materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Išieškotojos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą dėl baudos skyrimo, nurodydama, kad iki bylos nagrinėjimo teisme buvo atliekami procesiniai veiksmai ir kad teismas turėtų spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nors kartu pripažino, jog privalomasis nurodymas jau įvykdytas (2025 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 10:42:40–10:43:50). Pažymėtina, kad ir 2025 m. gruodžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu išieškotojos atstovė nurodė, kad antstolės pateiktas pareiškimas yra teisėtas ir pagrįstas (teismo posėdžio garso įrašas 15:04:43–15:10:58). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad susidariusi procesinė situacija buvo nulemta antstolės piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismą, o kartu ir patvirtina, kad išieškotojos ir apeliantės (skolininkės) procesiniai interesai byloje buvo priešingi. Todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos išimties ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš antstolės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Apeliantė (skolininkė) iš esmės ginčija, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visų (1 754,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų iš išieškotojos.

22. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šioje byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvavo tiek apeliantė (skolininkė), tiek jos sutuoktinis, su abiem buvo sudarytos atstovavimo sutartys, kurios, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, buvo sudarytos dėl šios bylos nagrinėjimo (žr. nutarties 18 punktą). Teisinės paslaugos buvo teikiamos vienoje byloje dėl pareiškimo skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą, t. y. dėl to paties faktinio ir teisinio pagrindo. Nors bauda yra asmeninė procesinė sankcija, ginčo objektas buvo susijęs su bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu turtu. Byloje nenustatyta, kad proceso dalyviai būtų reiškę skirtingas ar tarpusavyje konkuruojančias procesines pozicijas. Taip pat nėra duomenų, kad apeliantės (skolininkės) sutuoktinio sudaryta atstovavimo sutartis ar jo apmokėtos sąskaitos būtų susijusios su kita civiline byla ar savarankišku ginču.

24. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą reikšminga tai, ar teisinė pagalba buvo suteikta nagrinėjamoje byloje ir ar ji buvo susijusi su proceso dalyvio procesinės padėties gynimu. Nustačius, kad advokato teisinė pagalba buvo suteikta ginant apeliantės (skolininkės) procesinę padėtį šioje byloje, o dėl išlaidų atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai, yra pagrindas spręsti dėl su šia byla susijusių atstovavimo išlaidų atlyginimo.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo atmestas, todėl apeliantė (skolininkė) laikytina procesą laimėjusia šalimi. Išieškotoja siekė baudos skyrimo ir teismo posėdyje palaikė pareiškimą, nors buvo pripažinta, kad privalomasis nurodymas jau įvykdytas. Šios aplinkybės patvirtina priešingų procesinių interesų egzistavimą ir sudaro pagrindą spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp vykdymo proceso šalių atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp vykdymo proceso šalių pagal bylos baigtį.

27. Apeliantė (skolininkė) patyrė viso 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (žr. nutarties 19 punktą). Iš bylos duomenų matyti, kad byloje vyko du posėdžiai, t. y. 2025 m. lapkričio 3 d. (nuotolinis teismo posėdis truko apie 20 min.) ir 2025 m. gruodžio 5 d. (nuotolinis teismo posėdis truko apie 1 val.). Be to, apeliantė (skolininkė) byloje pasitelkdama atstovą advokatą pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl baudos skyrimo.

28. Pažymėtina, kad darbų perdavimo–priėmimo akte detalizuotos tokios veiklos kaip susipažinimas su bylos medžiaga, teismų praktikos analizė, įrodymų rinkimas, informacijos gavimas iš kliento ir pasirengimas procesiniam dokumentui (žr. nutarties 20 punktą). Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokios paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

29. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis ir vadovaujantis Rekomendacijomis, priteistino užmokesčio dydis nustatytinas taikant Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintus koeficientus. Byloje nustatyta, kad buvo parengtas vienas procesinis dokumentas, atitinkantis Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą dokumentą, už kurį taikomas 0,4 koeficientas, bei dalyvauta dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudarė 1 val. 20 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas taip, kad iki 30 min. atmetama, todėl atstovavimo laikas laikytinas 1 valanda, už kurią pagal 8.19 punktą taikomas 0,1 koeficientas. Taikant užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, maksimalus priteistinas užmokestis sudaro 0,5 koeficiento, t. y. 1 193,50 Eur (0,4 × 2 387 Eur + 0,1 × 2 387 Eur). Todėl vadovaujantis Rekomendacijose nustatytais maksimalaus užmokesčio dydžiais ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš išieškotojos apeliantei (skolininkei) priteisiama 1 193,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš antstolės, nenustatęs jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ir kartu neteisingai nustatė priteistinų išlaidų dydį, jas nepagrįstai sumažindamas. Atsižvelgiant į tai, skundžiama 2025 m. gruodžio 5 d. nutartis keistina, naikinant nutarties dalį, kuria iš antstolės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš išieškotojos apeliantei (skolininkei) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutartį pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje – panaikinti nutarties dalį, kuria iš antstolės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Priteisti apeliantei (skolininkei) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš išieškotojos biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 193,50 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.