- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-1697-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. M., J. R., G. M.
Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovoV. K. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą atsakovams A. M., J. R., G. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamasatidalinti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 4152/0800:230) dalį, esančią (duomenys neskelbtini) remiantis 2018 m. liepos 27 d. UAB „Norneda“ parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame suformuoti siūlomi atskiri 1,1604 ha ir 0,5256 ha ploto žemės sklypai, nustatant, jog ieškovui atitenka 1,1604 ha žemės sklypo dalis, plane pažymėta skaitmenimis 3-21-20-1-23-2-32.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuosavybės teisę į 11700/17000 žemės sklypo dalį (kadastro Nr. 4152/0800:230) įgijo pagal 2011-05-10 paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo metu 2900/17000 žemės sklypo dalis priklausė sutuoktiniams A. M. ir G. B. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2008-12-20 pirkimo-pardavimo sutartį, o likusi 2400/17000 žemės sklypo dalis priklausė A. M. pagal 2005-01-03 pirkimo-pardavimo sutartį. Tai matyti pagal 2019-09-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Paaiškino, kad 2016-03-03 vykdyti žemės sklypų Nr. 4152/0800:0230 ir 4152/0800:0232 (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai bei surašytas UAB „Norneda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurio teisingumą savo parašais patvirtino tuometiniai žemės sklypo savininkai– ieškovas, A. M. ir jo sutuoktinė G. B. M., o gretimų sklypų savininkai buvo informuoti apie būsimus kadastrinius matavimus. 2016-05-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius pateikė išvadą Nr. 48IŽ-76-(14.48.112.), kuria nustatė, jog žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 4152/0800:232, planas parengtas teisingai, o žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 4152/0800:230, planas turi būti tikslinamas. 2016-06-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į ieškovo 2016-05-05 prašymą, priėmė įsakymą Nr. 48-FPĮ-1036-(14.48.123.) dėl žemės sklypų (kadastro Nr. 4152/0800:232, 4152/0800:230) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas– 0,470 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/0800:232) ir 1,7000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/0800:230), esančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Lytos kaime, pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo keitimas, sujungimas į vieną žemės sklypą, atidalijimas pagal bendrasavininkiams priklausančias dalis į atskirus žemės sklypus bei padalijimas.
3. Ieškinyje nurodyta, kad 2016-07-18 po žemės sklypo bendrasavininkės G. B. M. mirties (mirties data– (duomenys neskelbtini)) Vilniaus raj. 3-iame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 79/2016, kurioje paveldėti mirusiosios turtą kreipėsi vaikai J. R. ir G. M. bei sutuoktinis A. M. 2016-08-02 Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė raštą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. FP-564-16, kuriame išdėstyti formuojamo ar pertvarkomo žemės sklypo (teritorijos) projektui keliami reikalavimai. 2017-03-22 ieškovo vardu „Vilniaus rajono geodezijai“ ir UAB „Norneda“ teiktas prašymas sustabdyti žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektą, vykdomą pagal sutartį, pasirašytą 2016-07-07 Nr. 1607-07, ir panaikinti sprendimą bei planavimo sąlygas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus, kadangi tarp žemės sklypų savininkų yra kilę nesutarimų dėl pertvarkymo projekto sprendinių. 2017-03-30 ieškovo vardu „Vilniaus rajono geodezijai“ ir UAB „Norneda“ pateiktas prašymas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/0800:0230) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (gauti sąlygas projektui parengti, parengti projektą), papildomai prašant paruošti naudojimosi tvarkos planą minėtam sklypui tam, kad būtų palengvintas atidalijimo procesas bei suderintas su bendrasavininkiais.
Šalies argumentai
4. Ieškovas paaiškina, kad 2018-08-25 parengė pasiūlymą atsakovams dėl bendrai valdomo žemės sklypo atidalijimo proporcingai turimoms dalims, kurį išsiuntė 2018-10-02 registruotais laiškais. Ieškovo žiniomis, 2016-07-18 Vilniaus raj. 3-iame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 79/2016, kurioje pasiūlymo adresatai buvo įvardinti kaip galimi įpėdiniai dėl 2900/17000 žemės sklypo dalies. Ieškovas prašė adresatų informuoti, ar palikimas yra priimtas bei kas yra paveldėtojai. Ieškovas adresatams susipažinti pateikė 2018-07-27 UAB „Norneda“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame suformuotas siūlomas atskiras 0,5256 ha ploto žemės sklypas (pažymėtas skaičiais 21-4-5-6-7-8-20-21) ir prašė atsakyti, ar toks bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas yra priimtinas. Pažymėjo, jog būtent toks žemės sklypo ribų padalijimo būdas pasirinktas, atsižvelgiant į žemės sklypą (kadastro Nr. 4152/0800:0232), kuris nuosavybės teise priklauso tik ieškovui ir iš visų pusių yra apsuptas prašomo atidalinti žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/0800:0230), dėl ko ieškovas neturi privažiavimo prie asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/0800:0232), o su A. M. geranoriškai dėl kelio susitarti nepavyko. Padalijus žemės sklypą pagal prašomas ribas, ieškovui nuosavybės teise priklausytų vientisas žemės sklypas. Ieškovas suteikė 20 kalendorinių dienų terminą nuo laiško gavimo dienos pranešti, ar toks variantas atsakovams yra priimtinas. J. R. informavo, jog jos interesamspagal įgaliojimą atstovaus tėvas A. M., G. M. atsakymo nepateikė, o A. M. buvo nusiteikęs priešiškai ir nelinkęs tartis su ieškovu dėl žemės sklypo atsidalijimo. Pastebėjo jog nuo ieškovo pateikto siūlymo praėjo daugiau kaip vieneri metai, tačiau iki šiol bendrasavininkiams susitarti dėl žemės sklypo atidalijimo nepavyko, o prieš tai bandyta tartis ir dėl kelio į žemės sklypą (kadastro Nr. 4152/0800:0232) nutiesimo, tačiau nesėkmingai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. M. su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2008-12-30 atsakovas gyvena žemės sklype. Paaiškino, kad pagal žemės sklypo pirkimo sutarties dokumentą atsakovo mirusi žmona neteisėtai notaro įrašyta kaip bendraturtė. Teigė, kadnuo 2017-05-24 iki dabar negali pakeisti dirbamos žemės į namų valdą ir tai trukdo žemės atidalijimui iš bendro ploto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-06-22sprendimu ieškinį atmetė.
7.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo, kaip bendraturčio teisę atidalinti jam nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, užsakė ir matininkas 2018‑08-27 parengė žemės sklypo padalijimo projektą.Iš ieškovo paaiškinimų matyti,kad tai, jo manymu, geriausias padalinimo būdas.Atsakovai jų tenkančios dalies atidalijimui iš bendro žemės sklypo prieštarauja.A. M. įrodinėja,kad perkant žemės sklypo dalį su pirminiu pardavėju buvo sutarta,kad jis naudosis apatine sklypo dalimi.Pagal jo pateiktus brėžinius matyti,kad tai žemė sklypo apatinėje dalyje nuo kelio iki miško 0,53 ha plote,kaip tai pavaizduota 2005-08-06 plane 2009 metais.
8. Sprendime konstatuota, jog atsakovas,siekdamas kitokio atidalinimo būdo, pasiūlė ieškovui atidalijimą pagal 2005-08-06 planą,tačiau ieškovas į tai neatsiliepė. Teismas vertino esamą situaciją,kad ieškovas nesiekia kito būdo atidalinti savo dalį,išskyrus tik jį vieną tenkinantį būdą,kai atsakovams skiriama blogiausia sklypo dalis:ten yra nemažas melioracijos griovys ir nėra miško dalies. Tokiu būdu ieškovas tik formaliai rodo,kad konstruktyviai,sąžiningai ir teisingai siekia padalinti turtą,kurio dalimi jau naudojasi atsakovas A. M. ir realiai niekaip nesprendžia su atsakovais jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalijimo klausimo, savo pasyvios pozicijos nemotyvuoja, ir nenurodo priežasčių, dėl kurių jo netenkintų atsakovo pateiktas atidalijimo būdas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovai nepažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio teisės atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovo pateiktas atidalijimo būdas yra neteisingas, nesąžiningas ir pažeidžia kitų bendraturčių (atsakovų) interesus. Žemės sklype yra statinių ir pastatų,kurie jau yra ieškovo nuosavybė kartu su žeme,ir matyti,kad ieškovo siūlomas padalinimo būdas nėra vienintelis ir negali būti vienintelis teisingas,kai yra atidalinimo būdų alternatyvos.
9. Sprendime prieita išvada, jog ieškovo siūlomas atidalijimo būdas yra nepriimtinas, pažeis kitų trijų bendraturčių teises ir teisėtus interesus nors nepadarys žalos dalinamam daiktui ir jo paskirčiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jįargumentai
10. Apeliantas(ieškovas)apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą– ieškinį patenkinti.
11. Apeliantas teigia, jog tik vienas iš atsakovų, t. y. A. M. pateikė savo pasiūlymą, o ar šis buvo tinkamas, ieškovas galėjo tik spėlioti. Ieškovo manymu, atsakovo į bylą pateiktas dokumentas niekuo nesiskyrė nuo anksčiau pateiktų ranka pabraižytų samprotavimų, neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pabraižytas ranka, nebuvo „normalus ir tinkamas“, nebuvo niekaip argumentuotas, nors teismas nurodė pateikti argumentus. Savo ruožtu, ieškovas nebuvo įpareigotas pateikti savo nuomonės ar atsikirtimų į pareikštą „pasiūlymą“, todėl ieškovui nesuprantami teismo sprendime dėstomi argumentai, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko atsikirsti į pasiūlymą. Ieškovas paaiškina, jog nebuvo įpareigojimo ir ieškovas nežinojo į kurį pasiūlymą atsikirtinėti ir ar tai reikalinga, jei atsakovo teiktas pasiūlymas buvo įvardintas kaip netinkamas, o naujai pateiktas iš esmės atitiko anksčiau pateiktą. Ieškovas nesupranta,kurį atsakovo raštą teismas laikė tinkamu atsakovo pasiūlymu ir į kurį ieškovas turėjo atsikirsti, nes visi jie neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra nubraižyti paties atsakovo, neturint tinkamos kvalifikacijos, ranka, neaišku kuo vadovaujantis ir kiek pagrįstai.
12. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir nėra aišku, kuo remiantis teismas priėjo išvadas sprendime. Nors teismas nurodo, kad, „vadovaujantis atsakovo pateiktais rašytiniais priedais, atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktu planu. Atsakovas pateikia kitokį planą atidalinti žemės sklypą. Jame siūloma atsakovams apatinė žemės sklypo dalis, kuria A. M. naudojasi iš šiuo metu“, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Šalys nėra pasidalinusiosžemės sklypo ir abi šalys tvarko tiek apatinę, tiek viršutinę sklypo dalį.
13. Apeliantas nesuprantama, kodėl teismas sprendime vadovavosi atsakovo pateikta 2005-08-06 sklypo plano kopija, kurioje 2009-08-13 pasirašė I. L., ir kodėl teismas laikė, kad apatinės dalies plotas- 0,53 ha atitinka atsakovams priklausančios dalies sklypo plotą. Nurodo, kad minėtas raštas neatitinka leistinumo kriterijų, kad juo teismas vadovautųsi, nėra patvirtintas dokumento tikrumas, neaišku kas jį surašė ir pasirašė, o jame esantys duomenys prieštarauja oficialiems įrodymams.
Atsiliepimas
14. Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pateiktu skundu ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovoapeliacinis skundastenkintinas iš dalies.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16.Nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teisę į 11700/17000 žemės sklypo dalį (kadastro Nr. 4152/0800:230) įgijo 2011-05-10pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Tuo metu 2900/17000 žemės sklypo dalis priklausė sutuoktiniams A. M. ir G. B. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2008-12-20 pirkimo-pardavimo sutartį, o likusi 2400/17000 žemės sklypo dalis priklausė A. M. pagal 2005-10-03 pirkimo-pardavimo sutartį. Tai matyti iš 2019-09-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo.Pagal ieškovo pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad ieškovui V. K. priklauso 11700/11700 žemės sklypo Nr. 4400-0147-2900, atsakovams A. M. ir jo mirusiai žmonai G. B. M. priklausė 2400/117000 ir 2900/117000 dalys žemės sklypo Nr. 4400-0147-2900, kurias sudaro 1,1604 ha ir 0,5256 ha atitinkamai.
17. Ieškovas siekia atidalinti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 11700/17000 (kadastro Nr. 4152/0800:230) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pagal2018-07-27 UAB „Norneda“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame suformuoti siūlomi atskiri 1,1604 ha ir 0,5256 ha ploto žemės sklypai, nustatant, jog ieškovui atitenka 1,1604 ha žemės sklypo dalis, plane pažymėta skaitmenimis 3-21-20-1-23-2-3. Atsakovas prieštaravo ir pateikė ranka ir nežinomo asmens parašu patvirtintą žemės sklypo plano nepatvirtintą kopiją, oficialų įspėjimą, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją su atsakovo prierašais (1 t., e. b. l. 42, 47-48, 85-87, 93, 110-111).
18. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
21. Ieškovas pateikė 2018-07-27 UAB „Norneda“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas atskirsdamas teikė prašymus, paaiškinimus su ranka braižytais sklypo planais ir galimais atidalijimo variantais, taip pat 2020-03-19 pateikė „Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sprendimų brėžinį“ (1 t., e. b. l. 86), kurį pirmosios instancijos teismas priėmė. Sprendimą priėmęs teismas argumentavo, jog atsikirsdamas atsakovas pateikė savo atidalijimo variantus ir 2005-08-06 planą, ant kurio ranka nubrėžta sklypo dalis ir 2009-08-13 pasirašyta IvanLavrinovič. Teigia, jog ieškovas nepateikė savo pozicijos dėl atsakovo siūlomo atidalijimo būdo. Sprendime prieita prie išvados, jog ieškovo pateiktas atidalijimo būdas yra neteisingas ir nesąžiningas bei pažeidžia kitų bendraturčių (atsakovų) interesus. Žemės sklype yra statinių ir pastatų, kurie jau yra ieškovo nuosavybė kartu su žeme, ir matyti, kad ieškovo siūlomas padalinimo būdas nėra vienintelis ir negali būti vienintelis teisingas, kai yra atidalinimo būdų alternatyvos. Apeliantas laikosi pozicijos, jog atsakovo brėžinys niekuo nesiskyrė nuo anksčiau pateiktų ranka pabraižytų samprotavimų, neatitiko teisės aktų reikalavimų – buvo nubraižytas ranka, nebuvo tinkamas, argumentuotas, nors teismas nurodė pateikti argumentus. Ieškovas paaiškino, jog nebuvo įpareigotas pateikti savo nuomonės ar atsikirtimų į pareikštą pasiūlymą. Ieškovas nurodo, jog nė vienoje nutartyje, kurias gavo iš teismo ir kurių nurodymus įvykdė, nebuvo įpareigotas pateikti nuomonės dėl pareikšto atsakovo pasiūlymų, nors sprendime nurodoma kitaip. Ieškovas taip pat nesupranta, kurį atsakovo raštą teismas laikė tinkamu atsakovo pasiūlymu ir į kurį ieškovas turėjo atsikirsti, nes jie buvo keičiami ir teikiami naujai, visi jie neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra nubraižyti paties atsakovo, neturint tinkamos kvalifikacijos, ranka, neaišku kuo vadovaujantis ir kiek pagrįstai.
22. Iš bylos medžiagos matyti, jog po 2005-08-06 plano pateikimo (pateiktas 2020-02-06) atsakovas 2020-03-19 teikė „Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sprendimų brėžinį“, 2020-04-02 teikė panešimą su dviem skirtingais sklypo padalinimo variantais, 2020-05-25 vėl pateikė pranešimą su siūlomo keisti sklypo ploto apskaičiavimu. Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas remiasi 2005-08-06 planu. 2005-08-06 žemės sklypo planas buvo sudarytas, turint tiksląapibrėžti patį žemės sklypą ir įforminti jo ribas, tačiau ne atskirti jo dalis.Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos Žemės įstatyme(toliau- ŽĮ) žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai(ŽĮ 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (ŽĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas ŽĮ 40straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pagal atsakovo pateiktą 2005-08-06 žemės sklypo planą ar kitus atsakovo teiktus atidalijimo siūlymus priimtas teismo sprendimas yra neteisingas. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti žemės sklypo atidalijimo siūlymai turėtų būti vertinami pagal įstatymo nustatytus reikalavimus. Tinkamas, t. y. pagal įstatymo nustatytus reikalavimus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, žemės sklypo atidalijimo projektų vertinimas pirmosios instancijos teismo nebuvo atliktas. Taip pat pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovo pateiktame projekte numatyta,kad atsakovai turėtų turėti „viršutinę“ sklypo dalį,kurioje yra melioracinis griovys ir jie neturėtų miško dalies, kurio riba yra taškai 4-22-21,t.y. vietoje aiškios buvusios sklypo ribos formuojama nauja riba,bet jau be miško dalies atsakovams. Nesutiktina su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais pirmiausia dėl to, kad teismas nepagrįstai mini „buvusią sklypo ribą“, kadangi byloje nėra įrodymų, kad sklypas buvo atidalintas. Taip pat atsakovas procesiniuose dokumentuose dėstydamas savo poziciją, neužsimena apie tai, kad atidalinant sklypą pageidautų savo sklypo dalyje turėti miško dalį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prieitina prie išvados, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas– neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytas tinkamas žemės sklypo atidalijimo pasiūlymų vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Taigi, dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkinamasiš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniausregiono apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.