- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2647-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14535-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- N. D.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Žana Palaimienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) N. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos N. D. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė Žana Palaimienė, antstolis Dalius Traigys, P. M., atstovaujama įstatyminės atstovės A. S., A. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. D. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2022 m. birželio 14 d. patvarkymą „Dėl 2022 m. birželio 9 d. prašymo“ Nr. S-TD-1-751/21-2 dalyje dėl atsisakymo papildyti 2021 m. liepos 29 d. paveldimo turto apyrašą Nr. S-AP-DT-0751/21 ir įpareigoti antstolį patikslinti 2021 m. liepos 29 d. paveldimo turto apyrašą Nr. S-AP-DT-0751/21 išbraukiant iš jo duomenis apie tai, kad palikėjo V. D. turtas santuokoje yra įgyta ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 050,00 Eur, ir santuokoje įgyta ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 585,00 Eur.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolio D. Traigio kontoroje 2021 m. liepos 29 d. buvo sudarytas Paveldimo turto apyrašas Nr. S-AP-DT-0751/21 pagal Vilniaus miesto 10-ojo notaro biuro 2021 m. birželio 10 d. išduotą vykdomąjį pavedimą Nr. 4903, priimtą pagal V. D. įpėdinės P. M. pareiškimą dėl palikėjo V. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo pagal antstolio sudarytą apyrašą. 2022 m. birželio 7 d. pareiškėja antstoliui pateikė prašymą dėl paveldimo turto apyrašo patikslinimo, kuriuo prašė patikslinti apyrašą išbraukiant iš jo duomenis apie tai, kad palikėjo V. D. turtas yra santuokoje įgyta ½ dalis buto su rūsiu, ½ dalis garažo ir ½ dalis transporto priemonės Volkswagen Polo, registruotos pareiškėjos vardu. 2022 m. birželio 14 d. patvarkymu „Dėl 2022 m. birželio 9 d. prašymo“ Nr. S-TD-1-751/21-2 tenkino prašymą iš dalies ir patikslino apyrašą bei panaikino įrašą iš palikėjo V. D. turto sąrašo apie santuokoje įgytą ½ dalį transporto priemonės, registruotos pareiškėjos vardu, Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o likusioje dalyje apyrašą paliko nepakeistą. Antstolis nurodė, kad sudarinėdamas apyrašą, nustatė aplinkybę, kad N. D. ir V. D. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o turtas N. D. vardu įgytas 1998 m., todėl vadovaujantis CK įtvirtinta prezumpcija, turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, be to, santuokoje įgyto turto pripažinimas asmenine nuosavybe yra ne antstolio, o teismo kompetencija, todėl apyrašo punktai Nr. 7 ir Nr. 8 paliekami nepakeisti. Pareiškėjos vertinimu, santuokoje V. D. jai asmeninėn nuosavybėn 1998 m. vasario 11 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bei 1998 m. kovo 20 d. garažo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido nuosavybės teisę į butą ir garažą. Pareiškėjos įsitikinimu, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės buto teisinis režimas pasibaigė nuo 1998 m. vasario 11 d. bei 1998 m. kovo 20 d. VĮ Registrų centro išraše aptariamas butas yra įregistruotas N. D. asmeninės nuosavybės teise ir Nekilnojamojo turto registro pažymoje nėra jokių duomenų apie buto, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, režimą. Buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos tuo tikslu, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas pasibaigtų ir butas bei garažas asmeninės nuosavybės teise priklausytų N. D. Antstolis į turto apyrašą nepagrįstai įtraukė ½ dalį buto ir ½ dalį garažo.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis Dalius Traigys 2022 m. liepos 5 d. patvarkymu Nr. E-SN-751-2 skundo netenkino. Jis nurodė, kad vykdant pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl turto apyrašo sudarymo buvo nustatytas juridinis faktas, kad skunde nurodytas turtas: ½ dalis buto su rūsiu, bei ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), vadovaujantis VĮ Registrų centro teikiama informacija, yra įgytas 1998 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6-972 ir 1998 m. kovo 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6-1926 pagrindais. Gyventojų registro duomenimis mirusysis vedęs nuo (duomenys neskelbtini). Taigi, antstolis, surašydamas turto apyrašą nenustatinėjo sutuoktinių bendro turto dalių, o tik vadovaujantis VĮ Registrų centro ir Gyventojų registro teikiama informacija, nurodė visų palikimą sudarančių nekilnojamųjų daiktų sąrašą. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose įregistruotas juridinis faktas dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltos bylos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Santuokoje įgyto turto pripažinimas asmenine nuosavybe yra ne antstolio, o teismo kompetencija. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. liepos 29 d. paveldimo turto apyrašo Nr. 0241/21/075 punktai Nr. 7 ir Nr. 8 turi būti paliekami nepakeisti iki Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltos bylos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe išnagrinėjimo. Teismui pripažinus santuokoje įgytą turtą pareiškėjos asmenine nuosavybe, antstolis priims patvarkymą, kuriuo patikslins paveldimo turto apyrašą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo P. M., atstovaujama įstatyminės atstovės A. S., atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad butas pareiškėjos N. D. sutuoktinio V. D. įgytas po santuokos sudarymo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis butas buvo nurodytas pareiškėjos sutuoktinio V. D. asmenine nuosavybe. V. D. ir pareiškėjai gyvenant santuokoje pirkimo – pardavimo pagrindu turtas parduotas pareiškėjai, ir šiam turtui taikomas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Nors šiuo atveju butas su garažu registruotas nedetalizuojant priklausymo, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro 19 straipsnyje, CK 3.88 straipsnio 3 dalyje, tai vienareikšmiškai nenulemia turto teisinio režimo bei priklausomybės ir nepaneigia šių turtų bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Pažymi, kad ginčo turto įgijimo laikas – santuokos metu, turto prigimtis ir pobūdis – gyvenamoji patalpa įrodo, kad butas buvo įgytas šeimos gyvenamojo būsto poreikiams tenkinti, ir neįrodo, kad šis butas pagal pobūdį ir jo įsigijimo aplinkybes galėtų būti priskiriami prie asmeninės pareiškėjos nuosavybės, kad pareiškėja būtų siekusi šį butą įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis, o ne bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis ir apie tai bet kokiu būdu pareiškusi sutuoktiniui V. D.. Pareiškėja neįrodė aplinkybių, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Pirkimo – pardavimo sutartyje sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn, nėra nurodyta.
5. Suinteresuoti asmenys notarė Žana Palaimienė, A. D. atsiliepimų į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjos N. D. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
7. Teismas nurodė, kad antstolis vykdė vykdomąją bylą Nr. 0241/21/00751 pagal Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį pavedimą Nr. 4903 dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo po V. D. mirties. Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarė Žana Palaimienė 2021 m. birželio 10 d. išdavė Vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, pavedė A. S. atstovės A. D. pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po V. D. mirties apyrašą. 2021 m. liepos 29 d. antstolis sudarė paveldimo turto apyrašą Nr. S-AP-DT-0751/21. 2021 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-21-241-14381 vykdomoji byla baigta, vykdomasis dokumentas grąžintas vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai – Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarei Žanai Palaimienei.
Šalies argumentai
8. 2022 m. birželio 9 d. pareiškėja N. D. pateikė antstoliui 2022 m. birželio 7 d. prašymą dėl paveldimo turto apyrašo patikslinimo, kuriu prašė patikslinti 2021 m. liepos 29 d. Paveldimo turto apyrašą Nr. S-AP-DT-0751/21 išbraukiant iš jo duomenis apie tai, kad palikėjo V. D. turtas yra: 1) santuokoje įgyta ½ dalis buto su rūsiu; 2) santuokoje įgyta ½ dalis negyvenamosios dalies – garažo (bokso); 3) santuokoje įgyta ½ dalis transporto priemonės, registruotos N. D. vardu, Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 14 d. patvarkymu dėl 2022 m. birželio 9 d. prašymo Nr. S-TF-1-175/21-2 prašymą tenkino iš dalies ir patikslino 2021 m. liepos 29 d. Paveldimo turto apyrašą Nr. S-AP-DT-0751/21 bei panaikino įrašą iš palikėjo turto sąrašo dėl ½ dalies transporto priemonės, registruotos sutuoktinės N. D. vardu – VOLKSWAGEN VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Likusią pareiškėjos prašymo dalį antstolis atmetė motyvuodamas tuo, kad santuokoje įgyto turto pripažinimas asmenine nuosavybe yra ne antstolio, o teismo kompetencija.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalies nuostatas preziumuojama, kad turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai reiškia, kad pareiškėja ne vykdymo procese, tačiau atskiroje civilinėje byloje, turi pateikti įrodymus, kad minėtas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, ir būtent teismas, o ne paveldimo turto apyrašą sudarantis antstolis, turi tokius įvertinti.
10. Iš CK 643 straipsnio 1 dalies ir Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies matyti, kad antstoliui nesuteiktos teisės nustatyti juridinius faktus, taip pat nesuteikta teisė savo nuožiūra paneigti įstatymines prezumpcijas – tokia teisė suteikta tik teismui. Antstolis, gavęs vykdomąjį pavedimą ir, remdamasis registrų duomenimis bei įstatyminėmis prezumpcijomis, sudarė paveldimo turto apyrašą. Pareiškėja, ginčydama kai kurių apyraše nurodytų objektų nuosavybės teisę, yra inicijavusi bylą teisme. Pažymėtina, kad būtent teismas tirs ir vertins įrodymus ir spręs, ar butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), ir garažo boksas (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine N. D., o ne bendrąja jungtine nuosavybe.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu registruotas 1998 m. kovo 4 d., o negyvenamoji patalpa- - garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu registruotas 1998 m. kovo 20 d., o bylos duomenimis, santuoka tarp pareiškėjos N. D. ir V. D. sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. nekilnojamasis turtas pareiškėjos įgytas jau esant santuokoje. Nekilnojamojo turto registre nėra išviešinto įrašo, jog turtas yra asmeninė N. D. nuosavybė. Aplinkybė, kad butas su rūsiu ir garažas (boksas) registruotas tik pareiškėjos vardu, savaime nepaneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos, todėl esant įstatyme įtvirtintai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijai, antstolis turėjo teisinį pagrindą į paveldimo turto apyrašą įtraukti ½ dalį buto su rusiu ir garažą (boksą).
12. Teismas pažymėjo, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo savarankiškai vertinti, ar yra pagrindas paneigti įstatyminę prezumpciją ir nurodytus objektus pripažinti asmenine N. D. nuosavybe. Taigi, antstolis neturėjo teisinio pagrindo tikslinti paveldimo turto apyrašo, ir, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to, ar nurodyti objektai pripažintini asmenine N. D. nuosavybe, iš turto apyrašo sąrašo išbraukti nurodytus objektus. Teismo įsitikinimu, antstolio veiksmai, kuriais jis, savo nuožiūra vertintų įrodymus, paneigtų įstatymines prezumpcijas, nustatytų juridinius faktus, viršytų įstatymu ir vykdomuoju dokumentu apibrėžtas antstolio veiklos ribas. Antstolis, netenkindamas pareiškėjos prašymo ir nenustatydamas fakto, ar tam tikri objektai yra asmeninė nuosavybė, veikė teisėtai ir pagrįstai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėja (apeliantė) N. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio Daliaus Traigio 2022 m. birželio 14 d. patvarkymą „Dėl 2022 m. birželio 9 d. prašymo“ Nr. S-TD-1-751/21-2 dalyje dėl atsisakymo papildyti 2021 m. liepos 29 d. paveldimo turto apyrašą Nr. S-AP-DT-0751/21 ir įpareigoti antstolį patikslinti 2021 m. liepos 29 d. paveldimo turto apyrašą Nr. S-AP-DT-0751/21 išbraukiant iš jo duomenis apie tai, kad palikėjo V. D. turtas santuokoje yra įgyta ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 050 Eur, ir santuokoje įgyta ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 585,00 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 3.89 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog sudarius buto ir garažo sandorius tarp sutuoktinių, jo teisinis režimas nepakito ir toliau liko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
13.2. Pareiškėjai ir V. D. esant santuokoje, V. D. savo turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje perleido pareiškėjai. Turto perleidimo sandorių sudarymo tikslas, logika, tikrieji šalių ketinimai buvo pakeisti buto ir garažo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą į tokį, kad turtas asmeninės nuosavybės teise priklausytų tik N. D.. Pirmosios instancijos teismo sandorių bei tikrųjų šalių ketinimų aiškinimas yra nepagrįstas ir nelogiškas, kadangi jais nesukuriamos, nepakeičiamos ar nepanaikinamos jokios civilinės teisės ar pareigos (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju protinga ir logiška, kad du kartus sudarius sandorius dėl to paties turto esant santuokoje vėl laikyti jį bendru sutuoktinių turtu nėra jokio pagrindo.
13.3. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad turtas ir toliau šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise padarė remdamasis tik CK numatyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, tačiau visiškai nevertino to, kad ši prezumpcija gali būti ir yra paneigta į bylą pateiktais įrodymais. Tai, kad pareiškėja siekė įsigyti turtą savo asmeninėn nuosavybėn patvirtina jos elgesys po sandorių sudarymo, byloje esanti NTR pažyma apie tai, kad visa turto dalis priklauso pareiškėjai. Taip pat pinigų už turtą sumokėjimo kitam sutuoktiniui faktas įrodo, jog šalys iki turto perleidimo pareiškėjai, jį valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėja įsigyjant turtą aiškiai išreiškė valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, ir toks valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas ir V. D. ir notarų, tvirtinusių turto perleidimo sandorius. Byloje lieka nepaneigtos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad šalys turėjo kitokį sandorių sudarymo tikslą bei valios išraišką.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Pirmosios instancijos teismas pasirinktinai vertino visumą įrodymų ir nepagrįstai sprendė, kad turtas po jo perleidimo tarp sutuoktinių sandorių ir toliau priklausė šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėja pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius, kad turtą įsigijo iš asmeninių lėšų, taip pat byloje nebuvo paneigtas ir šių sandorių sudarymo tikslas, kuris turi esminę reikšmę civilinių teisių ir pareigų sukūrimui ar pakeitimui. Taip pat šie sandoriai nėra pripažinti tariamais ar apsimestiniais CK 1.86 ar 1.87 straipsnių pagrindais.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime ir patikslintame atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo P. M. prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pareiškėja skunde siekdama įrodyti, kad už butą su garažu sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, pridėjo sudarytas pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartis. Pažymėtina, kad visų pirma sutarčių pridėjimas prie bylos nekeičia teismo priimtos nutarties pagrįstumo, kadangi teismas neatmetė pareiškėjos pirminio skundo vien tuo pagrindu. Antra, vien tik tų sutarčių sudarymas nelaikomas patvirtinimu, kad pareiškėja sumokėjo už butą su garažu savo asmeninėmis lėšomis, kadangi neatitinka už butą su garažu sumokėtos bei gautos sumos. Atitinkamai pareiškėja vis dar negalėjo ir negali įrodyti, kad sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Trečia, pareiškėjos teikti įrodymai net neturėtų būti nagrinėjimo dalykas, kadangi teismas atskirąjį skundą nagrinėja byloje pateiktų įrodymų rėmuose.
14.2. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalies nuostatas preziumuojama, kad turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėja pateikė neva įrodymus ir vykdymo procese, ir atskiroje civilinėje byloje, kad butas su garažu yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau būtent teismas, o ne paveldimo turto apyrašą sudarantis antstolis, turi įvertinti. Taip pat, jau vyksta teisminis procesas ir teismas jau nagrinėja šį klausimą civilinėje byloje Nr. e2-3338-1153/2022.
Šalies argumentai
14.3. Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad teismas visiškai nevertino to, kad ši prezumpcija gali būti ir yra paneigta į bylą pateiktais argumentais yra visiškai nepagrįstas, kadangi iš nutarties aiškiai matosi, jog teismas visapusiškai nagrinėjo ginčo esmę ir nustatė nurodytus argumentus teisiškai nereikšmingus sprendžiant kilusį ginčą.
14.4. Pareiškėja apskųsdama antstolio veiksmus netiesiogiai prašė nustatyti naują juridinį faktą, kad butas su garažu priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Šio naujo juridinio fakto nustatymas priskiriamas teismo kompetencijai, o ne antstolio. Tai ypač aktualu tada, kai pareiškėja pirma kreipėsi į teismą, po to nagrinėjimo metu ir į antstolį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio vyksta teisminis procesas.
14.5. Nekilnojamojo turto registre nėra išviešinto įrašo, kad butas su garažu yra asmeninė N. D. nuosavybė. 1998 m. vasario 11 d. ir 1998 m. kovo 20 d. tarp sutuoktinių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo jokios sąlygos, kad turtą sutuoktinė perka asmeninėn nuosavybėn. Taip pat, iš pirkimo-pardavimo sutarties turinio aiškiai suprantama, kad nebuvo išreikštos jokios valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Atitinkamai, remiantis kasacinio teismo praktika, šiuo konkrečiu atveju dėl nuosavybės teisių į minėtą turtą, reikėtų vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Dalius Traigys prašė pareiškėjos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Antstolis nesutinka su atskirajame skunde išdėstytu motyvu, kad sprendžiant klausimą dėl to, ar sudarant turto perleidimo sandorius pareiškėjos ir V. D. valios išraiška, kad turtas taptų asmenine nuosavybe, buvo pakankama.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Teismas skundžiama nutartimi šiuo klausimu aiškiai pasisakė, kad pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalies nuostatas preziumuojama, kad turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai reiškia, kad pareiškėja ne vykdymo procese, tačiau atskiroje civilinėje byloje turi pateikti įrodymus, kad minėtas butas su rūsiu ir negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) yra jos asmeninė nuosavybė, ir būtent teismas, o ne paveldimo turto apyrašą sudarantis antstolis, turi įvertinti.
15.3. Taip pat antstolis visiškai sutinka su teismo argumentu, kad iš teisinio reguliavimo matyti, jog antstoliui nesuteiktos teisės nustatyti juridinius faktus, taip pat nesuteikta teisė savo nuožiūra paneigti įstatymines prezumpcijas - tokia teisė suteikta tik teismui. Antstolis, gavęs vykdomąjį pavedimą ir, remdamasis registrų duomenimis bei įstatyminėmis prezumpcijomis, sudarė paveldimo turto apyrašą. Pareiškėja, ginčydama kai kurių apyraše nurodytų objektų nuosavybės teisę, yra inicijavusi bylą teisme. Todėl būtent teismas tirs, vertins įrodymus ir spręs, ar butas su rūsiu ir garažo boksas pripažintinas asmenine N. D., o ne bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. liepos mėn. 29 d. paveldimo turto apyrašo Nr. 0241/21/00751 punktai Nr. 7 ir Nr. 8 turi būti paliekami nepakeisti iki Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltos bylos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe išnagrinėjimo.
15.4. Teismas aiškiai ir motyvuotai išaiškino, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo savarankiškai vertinti, ar yra pagrindas paneigti įstatyminę prezumpciją ir nurodytus objektus pripažinti asmenine N. D. nuosavybe. Taigi, antstolis neturėjo teisinio pagrindo tikslinti paveldimo turto apyrašo, ir, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to, ar nurodyti objektai pripažintini asmenine N. D. nuosavybe, iš turto apyrašo sąrašo išbraukti nurodytus objektus.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Skundu pareiškėja siekia panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio Daliaus Traigio 2022 m. birželio 14 d. patvarkymą „Dėl 2022 m. birželio 9 d. prašymo“ Nr. S-TD-1-751/21-2 dalyje dėl atsisakymo papildyti 2021 m. liepos 29 d. paveldimo turto apyrašą Nr. S-AP-DT-0751/21 ir įpareigoti antstolį patikslinti 2021 m. liepos 29 d. paveldimo turto apyrašą Nr. S-AP-DT-0751/21 išbraukiant iš jo duomenis apie tai, kad palikėjo V. D. turtas santuokoje yra įgyta ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 050,00 Eur (toliau - butas), ir santuokoje įgyta ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 585,00 Eur (toliau – garažas).
19. Pareiškėja teigia, kad butas ir garažas, nors ir yra jos įgyti santuokos metu, tačiau yra jos asmeninė nuosavybė, todėl antstolio į 2021 m. liepos 29 d. paveldimo turto apyrašą Nr. S-AP-DT-0751/21 yra įtraukti nepagrįstai ir turėtų būti iš jo išbraukti. Taigi šioje byloje keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų, atliktų sudarant paveldimo turto apyrašą, teisėtumo.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
21. CPK 634 straipsnyje reglamentuoti antstolio atliekami procesiniai veiksmai. Antstolis vykdo šio kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus (CPK 634 straipsnio 1 dalis).
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. <...> Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius (CK 5.53 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (CK 5.53 straipsnio 4 dalis). Turto apyraše turi būti: 1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; 2) įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus (CK 5.53 straipsnio 5 dalis).
23. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00751 vykdė Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro išduotą 2021 m. birželio 10 d. vykdomąjį pavedimą Nr. 4903, priimtą pagal įpėdinės P. M., įstatyminės atstovės A. S., atstovės A. D., pareiškimą dėl palikėjo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo pagal antstolio sudarytą apyrašą. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis 2021 m. birželio 15 d. atliko paiešką Vedybų sutarčių registre, Nekilnojamojo turto registre, Kelių transporto priemonių registre, kituose registruose ir kreipėsi į įvairius subjektus, įskaitant ir pareiškėją, dėl duomenų apie V. D. turtą ir skolinius įsipareigojimus pateikimo. 2021 m. liepos 29 d. buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas Nr. S-AP-DT-0751/21. Paveldimo turto apyraše be kito turto buvo nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro santuokoje įgyta ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 050 Eur, santuokoje įgyta ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 585 Eur, bei santuokoje įgyta ½ dalis transporto priemonės, registruotos sutuoktinės N. D. vardu – VOLKSWAGEN VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 2018 m. gegužės 31 d. 2021 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-21-241-14381 vykdomoji byla baigta, vykdomasis dokumentas grąžintas vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai – Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarei Žanai Palaimienei (v. b. 65 l.).
24. 2022 m. birželio 9 d. pareiškėjai N. D. pateikus antstoliui 2022 m. birželio 7 d. prašymą dėl paveldimo turto apyrašo patikslinimo, antstolis 2022 m. birželio 14 d. patvarkymu dėl 2022 m. birželio 9 d. prašymo Nr. S-TF-1-175/21-2 prašymą tenkino iš dalies ir patikslino 2021 m. liepos 29 d. Paveldimo turto apyrašą Nr. S-AP-DT-0751/21 bei panaikino įrašą iš palikėjo turto sąrašo dėl ½ dalies transporto priemonės, registruotos sutuoktinės N. D.aur vardu – VOLKSWAGEN VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 2018 m. gegužės 31 d. Likusią pareiškėjos prašymo dalį antstolis atmetė motyvuodamas tuo, kad santuokoje įgyto turto pripažinimas asmenine nuosavybe yra ne antstolio, o teismo kompetencija (v. b. 82-84 l.).
25. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 3.89 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog sudarius buto ir garažo pirkimo - pardavimo sandorius tarp sutuoktinių, jo teisinis režimas nepakito ir toliau liko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas su pareiškėjos teiginiais nesutinka.
26. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu <...>. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad santuoka tarp pareiškėjos N. D. ir V. D. sudaryta (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja įsigijo iš savo sutuoktinio V. D. 1998 m. vasario 11 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 6-972 pagrindu, o garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), - įsigijo 1998 m. kovo 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6-1926 pagrindu. Taigi nėra ginčo dėl to, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjos santuokos su V. D. metu. Antstoliui patikrinus Vedybų sutarčių registro duomenis, buvo nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. D. nebuvo sudaryta povedybinė sutartis ar įregistruotas turto padalinimo faktas. Atsižvelgiant į tai, santuokos metu įgytas turtas pagrįstai anstolio buvo pripažintas pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o V. D. priklausanti turto dalis įtraukta į paveldimo turto apyrašą.
28. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir pareiškėjos teiginiai, kad turto perleidimo sandorių sudarymo tikslas ir tikrieji šalių ketinimai buvo pakeisti buto ir garažo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą į turto, priklausymą pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad 1998 m. vasario 11 d. ir 1998 m. kovo 20 d. buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartyse nėra nurodyta, kad minėtą turtą pareiškėja įsigyja asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nėra nurodyta, jog yra įregistruotas juridinis faktas, kad butas ir garažas yra asmeninė N. D. nuosavybė. Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu aspektu nėra svarbu, kad turtas viešame registre įregistruotas tik pareiškėjos vardu. Vien šios aplinkybės nepakanka, kad turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe.
29. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad santuokos metu įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Pažymėtina, kad klausimus dėl turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai ginčo teisenos tvarka, tačiau jie nėra sprendžiami antstolių vykdymo procese, juo labiau sudarant paveldimo turto apyrašą. Darytina išvada, kad ši aplinkybė buvo žinoma ir pareiškėjai, kadangi iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-3338-1153/2022 pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovei P. M., atstovaujamai įstatyminės atstovės A. S., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Pranė Jaskovikaitė, S. D. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buto ir garažo teisinio statuso arba daiktinių teisių į juos klausimas. Tuo tarpu į antstolį dėl paveldimo turto apyrašo patikslinimo pareiškėja kreipėsi tik 2022 m. birželio 9 d.
30. Pažymėtina, kad būtent Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-3338-1153/2022, įvertins pirkimo – pardavimo sutarčių šalių tikruosius ketinimus, pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktas pirkimo – pardavimo bei dovanojimo sutartis, pagal kurias pareiškėja gavo lėšų turto pirkimui, bei kitus įrodymus, nustatys, ar pareiškėja iš tiesų sumokėjo sutuoktiniui už įsigijamą turtą, ir nuspręs, ar yra pagrindas butą ir garažą pripažinti asmenine N. D. nuosavybe, tai yra nuginčyti įstatyme įtvirtintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės prezumpciją.
31. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Taigi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nuginčyjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir apeliantės pateiktų dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sutarčių.
32. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų). Kaip jau minėta, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi teisę veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) ir neišeidamas už jos ribų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, juridinių faktų nustatymas bei įstatyme įtvirtintų prezumpcijų nuginčijimas nėra priskirtas antstolio kompetencijai, todėl antstolis, nustatęs, kad ginčo butas ir garažas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turėjo teisę ir pareigą į paveldimo turto apyrašą įtraukti ½ dalį buto ir ½ dalį garažo.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
34. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
36. Nagrinėjamu atveju pareiškėja N. D. prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o suinteresuotas asmuo P. M. su tokiu prašymu nesutiko ir teikė tokią savo poziciją pagrindžiančius argumentus, atsiliepimą į skundą ir į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį. Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeista, kuria skundas atmestas, suinteresuoto asmens P. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.
37. Suinteresuotas asmuo P. M. pateikė patvirtinančius įrodymus, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudarė 508,20 Eur, kurias sudaro informacijos apie civilinę bylą Nr. 2YT-19260-918/2022 surinkimas, atskirojo skundo ir teismo nutarties teisinė analizė, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas, papildymas, pakoregavimas.
38. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Atsižvelgus į bylos pobūdį, jog byla nėra sudėtinga, bei vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.15, 8.16, 8.19, 9 punktais, teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos neviršija aukščiau nurodytų rekomendacijų, atitinka realias advokato darbo laiko sąnaudas, todėl priteistinos – iš viso suinteresuotam asmeniui P. M. iš pareiškėjos N. D. priteistina 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos (apeliantės) N. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) suinteresuoto asmens P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.