- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-1635-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20019-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – DNSB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės D. G. 337,52 Eur skolą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Bendrija yra sudariusi sutartis su paslaugų teikėjais, todėl visi atsiskaitymai vyksta per bendriją. Kiekvienas buto / patalpų savininkas kas ketvirtį gauna bendrijos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys apie konkretaus buto/patalpų patirtas išlaidas, apskaičiuotas pagal deklaruotus duomenis, gautas įmokas, skolas ar permokas. Atsakovė yra neapmokėjusi 2020 m. spalio 18 d. jai pateiktos sąskaitos, kurią turėjo apmokėti iki 2020 m. gruodžio 1 d., ir bendrijai yra skolinga 337,52 Eur. DNSB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 10 d. valdybos susirinkime buvo nuspręsta pakoreguoti namo 5 aukšto šildymo plotus bei pakeisti šildymo skaičiavimo būdą. Bendrijos 2020 m. liepos 7 d. surinkime nutarus šildymo plotą skaičiuoti už kvadratinį metrą ir įrengus apskaitos prietaisus sunaudojamam šilumos kiekiui nustatyti 1-4 ir 5 aukštų patalpose, 5 aukšto patalpų savininkams šilumos vieno kvadratinio metro kaina buvo apskaičiuota pagal sunaudotą šilumos kiekį, jį padalinant iš viso 5 aukšte bendro šildomo ploto, ir tokiu būdu nustatyta šilumos kaina, tenkanti 1 kv. m. DNSB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 7 d. visuotiniame pakartotiniame ataskaitiniame susirinkime buvo nustatytas 0,50 Eur už kvadratinį metrą mokestis į namo rezervo fondą, pradedant jį skaičiuoti nuo 2016 metų II ketvirčio. Aplinkybė dėl šio mokesčio nustatymo atsakovei yra žinoma. Ataskaitose už namo administracines išlaidas 5 aukšto plotas buvo skaičiuojamas pagal 2020 m. kovo 10 d. valdybos susirinkime patikslintus 5 aukšto butų plotus, be to, administracinės išlaidos skaičiuojamos iš gautos vieno kvadrato kainos, kurioje po kablelio yra 5 skaitmenys. Įrengus šilumos apskaitos prietaisus, nuo 2020 metų ketvirto ketvirčio buvo grįžta prie buvusios 5 aukšto kvadratūros, tame tarpe ir atsakovės anksčiau deklaruoto, tačiau nepagrįsto dokumentais, buto ploto.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir nurodė, kad neaišku, kodėl mokestis į rezervo fondą nuo 0,05 Eur už kv. m padidėjo iki 0,50 Eur už kv. m. Ieškovė neparengusi ilgalaikio namo atnaujinimo plano, nepatvirtintas kaupiamųjų lėšų poreikis, todėl negalėjo skaičiuoti ir reikalauti didesnio kaupiamojo įmokos dydžio. Kartu su 2020 m. I ketvirčio 156,78 Eur permoka ir nepagrįstai 2020 II ketvirčio ataskaitoje nurodyta 24,43 Eur tariama nepriemoka (viso 181,21 Eur) atsakovės atžvilgiu už 2020 m. I, II ir III ketvirčius nepagrįstai, neteisingai priskaičiuota suma yra 459,73 Eur (181,21 Eur permoka ir 278,52 Eur nepagrįstai padidintos kaupiamosios įmokos). Jau vien ši suma yra gerokai didesnė, nei ieškovės nurodoma atsakovės 337,52 Eur skola. Taip pat neaišku, kas sudaro namo administravimo išlaidas, kokiais pagrindais ieškovė skaičiavo mokesčius, nes 2020 m. I ketvirtį jos buvo 0,48 Eur už kv. m, II ketvirtį – 0,32 Eur už kv. m, tuo tarpu III ketvirtį – net 0,544 Eur už kv. m. Taigi, 2020 m. I ketvirtį namo administravimo išlaidos atsakovei turėtų būti priskaičiuota 43,20 Eur (90 kv. m x 0,48 Eur už kv. m) suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. galutiniu sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4348-1088/2021 ieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovės D. G. ieškovei 395 bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. birželio 14 d. visuotinio gyventojų susirinkimo protokolu išspręstas 5 aukšto bendro koridoriaus ploto priskyrimo savininkų butų plotams, kurie naudojasi koridoriumi, klausimas. 2020 m. kovo 10 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkime nutarta 5 aukšto šildymo plotą koreguoti (atsakovės butui tenkanti dalis – 37,42 kv. m), namo administravimo išlaidas skaičiuoti ir 5 aukšto patalpų savininkams. Šildymą skaičiuoti nuo kv. m, o ne nuo radiatorių skaičiaus. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 7 d. visuotiniame pakartotiniame ataskaitiniame susirinkime nustatytas bendrijos rezervo fondo tikslinių įmokų dydis – 0,50 Eur už kv. m.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nesutikimą su sąskaitose nurodytomis sumomis už suteiktas paslaugas grindė bendrijos priimtų sprendimų neteisėtumu ir nepagrįstumu, tačiau nei šioje, nei atskiroje byloje nereiškė materialaus reikalavimo šiuos sprendimus pripažinti negaliojančiais. Kadangi atsakovė neginčijo bendrijos sprendimų, kuriuos taikydama ieškovė apskaičiuoja mokėtinas įmokas, todėl sprendimai yra teisėti, o atsakovė turi pareigą mokėti jų pagrindu apskaičiuotus mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 31 d. atsakovės skolos likutis 24,43 Eur; 2020 m. birželio 9 d. ieškovė atsakovei pervedė 460 Eur; 2020 m. birželio 30 d. ieškovė už II ketvirtį pateikė ataskaitą 419,15 Eur sumai; 2020 m. rugsėjo 30 d. už III ketvirtį – 353,94 Eur sumai. Šios aplinkybės pagrindžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. preliminaraus sprendimo priėmimo metu atsakovė ieškovei buvo skolinga 337,52 Eur (460 Eur – 24,43 Eur skolos likutis – 419,15 Eur už II ketvirtį – 353,94 Eur už III ketvirtį = 337,52 Eur). Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2020 m. gruodžio 28 d., atsakovė ieškovei sumokėjo 419,15 Eur. Šią sumą ieškovė įskaitė skolai už III ketvirtį padengti (ieškovės 2021 m. balandžio 26 d. atsakovės skolos paskaičiavimas).
9. Teismo posėdyje ieškovės atstovės teiktais paaiškinimais atsakovė jai apskaičiuotas įmokas apmoka nepilnai (2021 m. gegužės 11 d. atsakovei sumokėjus 424,88 Eur, nėra pilnai atsiskaityta, skolos likutis 2021 m. gegužės 27 d. sudarė 447,10 Eur). Bylos duomenys pagrindžia, kad teisminio nagrinėjimo eigoje atsakovė reikalaujamą priteisti 337,52 Eur skolą už 2020 m. III ketvirtį 2020 m. gruodžio 28 d. padengė ir tokiu būdu ieškovės reikalavimą įvykdė. Atsakovei įvykdžius ieškiniu keliamą reikalavimą ir dėl to nelikus ieškinio dalyko, ieškovė atsakovei pareikšto reikalavimo neatsisakė, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
10. Atsakovė skolą ieškovei sumokėjo bylos nagrinėjimo metu ir dėl to neliko reikalavimo, todėl ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 395 Eur jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė D. G. prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. galutinį sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti pilnai, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas ieškinį atmetė iš esmės tuo argumentu, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė reikalaujamą priteisti 337,52 Eur skolą padengė ir tokiu būdu ieškovės reikalavimą įvykdė. Teismas jokių kitų bylos aplinkybių, tame tarpe atsakovės nurodytų argumentų, jiems pagrįsti pateiktų įrodymų iš esmės nenagrinėjo, nevertino bei dėl jų motyvuotai nepasisakė. Ieškovė atsakovės argumentų bei įrodymų dėl permokos, mokesčių ir įmokų skaičiavimo nuo didesnės kvadratūros, nei atsakovei priklausanti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenimis 2020 m. I ketvirčio pabaigoje ir atitinkamai 2020 m. II ketvirčio pradžioje nepaneigė ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad 2020 m. I ketvirčio pabaigoje atsakovė turėjo ne 156,78 Eur permoką, o 24,43 Eur skolą ieškovei, kad mokesčiai bei kaupiamosios įmokos į rezervo fondą jai 2020 m. II bei III ketvirčiais buvo nepagrįstai skaičiuojamos arba nuo 100,25 kv. m arba nuo 101,65 kv. m, kai atsakovė nuosavybės teise valdo tik 90 kv. m. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir dėl jų sprendime nepasisakė. Teismas nemotyvavo, dėl ko atmetė atsakovės pateiktą įrodymą – 2020 m. I ketvirčio atsiskaitymo lapelį su 156,78 Eur permoka laikotarpio pabaigoje bei kuo vadovaujantis sprendė, kad 2020 m. II ketvirčio atsiskaitymo lapelyje nurodyta ketvirčio pradžios skola 24,43 Eur yra pagrįsta.
11.2. Teismas taip pat nepasisakė, kokiu pagrindu, nesant bendrojo naudojimo objektų aprašo, ir kokios bendrojo naudojimo patalpos pagal 2010 m. birželio 14 d. visuotinio susirinkimo sprendimą priskirtoms bendrojo naudojimo patalpoms dar papildomai 5 aukšto būtų savininkams yra priskirtos pagal 2020 m. kovo 10 d. ieškovės valdybos sprendimą (protokolą). Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad tiek 2010 m. birželio 14 d. susirinkimo, tiek 2020 m. kovo 2 d. valdybos sprendimuose nurodyta, kad nuo papildomo bendrųjų patalpų ploto 5 aukšto butų savininkai turi mokėti tik už šilumos energiją, o ieškovė nepagrįstai padidintiems plotams atsakovei mokesčius skaičiavo ir už namo administravimo paslaugas bei kaupiamąsias įmokas. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovė turi mokėti už bet kokią papildomą kvadratūrą, jei taip nusprendė bendrijos valdyba ir jei tokio valdybos sprendimo atsakovė neginčijo. Bendrijos valdyba negali nuspręsti, kad tik atsakovė turi mokėti už bendrojo naudojimo patalpas, tame tarpe bendrąsias pastato laiptines, kuriomis naudojasi visi namo patalpų savininkai. Valdybos 2020 m. kovo 10 d. protokole nurodyti 37,42 kv. m, kurie faktiškai net neegzistuoja. Be to, joks sprendimas negali būti taikomas ir negalioja atgaline data. Todėl 2020 m. kovo 10 d. ieškovės valdybos sprendimas (protokolas) yra niekinis ir, kaip prieštaraujantis tiek imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), tiek viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento. Teismas privalėjo savo iniciatyva jį pripažinti neteisėtu (niekiniu) ir negalėjo juo vadovautis.
11.3. Teismas tik abstrakčiai konstatavo, kad 2016 m. balandžio 7 d. susirinkimas nustatė bendrijos rezervo fondo tikslinių įmokų dydį – 0,50 Eur už kv. m. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus bei argumentus, kad kaupiamųjų įmokų po 0,50 Eur už kv. m skaičiavimas nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo neteisėtas, nes minėtu sprendimu padidintos kaupiamosios įmokos buvo nustatytos tik konkrečiam tikslui – „Balkonų remonto darbai“ ir tik konkrečiam laikotarpiui, t. y. 2016 II-IV ketv. ir 2017 I-IV ketv. Pakartotiniame bendrijos susirinkime buvo nagrinėjamas tik balkonų remonto darbams atlikti reikalingų lėšų sukaupimo klausimas ir kito tikslo neturėta. Be to, 2016 m. balandžio 7 d. protokole nurodyti balkonų remonto darbai iš esmės nėra nei pradėti, nei baigti, o bendrijos rezervo fonde 2020 m. IV ketv. pabaigai surinkta daugiau kaip 70 000 Eur suma, kuri yra daugiau, nei pakankama, numatytiems darbams apmokėti. Teismas dėl šių argumentų ir įrodymų nepasisakė, į šias aplinkybes neatsižvelgė.
11.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė savo valia patenkino ieškinį. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes atsakovė ieškinio bei skolos nepripažino, ją ginčijo, bet ir pati ieškovė nesirėmė skolos „padengimo“ aplinkybe. Ieškovė nepateikė jokio skolos įskaitymo akto, dėl jos sumokėjimo nekeitė ieškinio reikalavimų, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė nepagrįstai didelę atstovavimo išlaidų sumą. Bylos nagrinėjimas užsitęsė bei net trys teismo posėdžiai vyko išimtinai dėl ieškovės kaltės, laiku nepateikiant ir/ar pateikiant vis naujus įrodymus. Ši suma nepagrįstai didelė, lyginant su ieškinio suma. Tai sudaro prielaidas ieškovei ir ateityje piktnaudžiauti savo teisėmis, pažeidinėti bendrijos narių teises ir teisėtus interesus, nes jie savo pažeistas teises bijos ginti jau vien dėl nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų grėsmės.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą DNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė argumentus:
12.1. Tai, kad kaupiamųjų lėšų dydis buvo skaičiuojamas ir po 2018 m. sausio 1 d. ir nei vieno bendrijos nario bei patalpų savininko, tame tarpe ir atsakovės, nebuvo ginčijamas, nebuvo inicijuojamas susirinkimo klausimas dėl šios įmokos dydžio sumažinimo, rodo, kad buvo priimtas bendrijos ir patalpų savininkų sprendimas dėl kitų bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų. Teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovė visiškai nebendradarbiavo su bendrija, neteikė informacijos, susijusios su atsakovės nuosavybės dalimi, dėl kurios yra kilęs ginčas. Atsakovės nuosavybės teise valdomos patalpos yra 4 ir 5 aukšte, jos yra atskiros, tačiau VĮ Registrų centre šios patalpos yra įregistruotos kaip vienas turtinis vienetas. 5 aukšte patalpas turinys butų savininkai, tame tarpe ir atsakovė, savavališkai, be kitų bendraturčių sutikimo užėmė bendro naudojimo patalpas (koridoriaus dalis), prisijungdami jas prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų, todėl jiems atsirado pareiga šias patalpas išlaikyti – padengti šildymo kaštus, nuo šių patalpų mokėti kaupimo įmokų dydžius. Ieškovei radus 5 aukšto statybos projektą, jame nurodytas 5 aukšto koridoriaus plotas lygiomis dalimis buvo padalintas kiekvienam iš 5 aukšto patalpų savininkų, dėl ko atsakovės plotas padidėjo ir būtent nuo šio ploto 2020 metų I-III ketvirtį buvo skaičiuojami mokėtini mokesčiai. Įrengus atskirus skaitiklius, šilumos kaštai pilnai padengiami 5 aukšto patalpų savininkų.
Šalies argumentai
12.2. Ieškovės teiginiai dėl nepagrįstai skaičiuojamo kaupiamųjų lėšų įmokų dydžio yra nepagrįsti. 0,50 Eur už kv. m kaupiamųjų lėšų dydis buvo patvirtintas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 17 d. visuotiniame narių susirinkime. Atsakovė byloje nėra pareiškusi reikalavimo pripažinti 2016 m. balandžio 17 d. visuotiniu narių susirinkimu nustatytą kaupiamųjų lėšų įmokos dydžio skaičiavimą už atitinkamą laikotarpį neteisėtu. Tai, kad šis dydis yra skaičiuojamas iki šiol, o ne iki 2018 metų, patvirtina bendrijos narių apsisprendimą tokį įmokų dydį nustatyti neterminuotai. Atsakovei nepareiškus reikalavimo dėl 2016 m. balandžio 17 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo dėl kaupiamųjų lėšų įmokos dydžio ar jo skaičiavimo terminų, teismas savo iniciatyva spręsti šio dydžio pagrįstumo ar jo skaičiavimo termino, ar keisti šios įmokos dydžio neturėjo pagrindo. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad 2020 metų I ketvirčio ataskaitoje turėjo permoką, o jau antrame ketvirtyje atsirado skola, nutylėdama esminę aplinkybę, kad 2020 m. gegužės 6 d. 2020 metų I ketvirčio ataskaita buvo neteisinga ir atšaukta, apie tai informuojant patalpų savininkus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
14. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.)
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra įsteigę daugiabučio namo butų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, veikiančią pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir bendrijos įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2013 m. gegužės 15 d. nuostatas, įgyvendinant pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, priimti sprendimus šiais klausimais (Įstatų 3 p., 8 p.).
16. Atsakovė yra šešių kambarių buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savininkė.
17. Byloje kilo ginčas dėl 337,52 Eur skolos už 2020 m. III ketvirtį priteisimo.
18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, panaikino preliminarų sprendimą ir galutiniu sprendimu ieškinį atmetė. Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisminio nagrinėjimo eigoje atsakovė 2020 m. gruodžio 28 d. padengė ieškiniu reikalaujamą priteisti 337,52 Eur skolą už 2020 m. III ketvirtį ir tokiu būdu ieškovės reikalavimą įvykdė.
19. Atsakovė D. G. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo padarytomis išvadomis. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nenustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Šie pažeidimai lėmė netinkamą, bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį materialinių normų taikymą bei neteisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas nesiaiškino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl permokos 2020 m. I ketvirtyje, bei nevertino atsakovės argumentų bei pateiktų skaičiavimų dėl permokos perkėlimo iš 2020 m. I ketvirčio į 2020 II ketvirtį, taip pat nepasisakė dėl mokesčių bei kaupiamųjų įmokų į rezervo fondą skaičiavimo ne nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio 90 kv. m ploto, bet nuo 100,25 kv. m arba 101,65 kv. m, dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo, kuris nėra parengtas ir patvirtintas, dėl neteisėto kaupiamųjų įmokų padidinimo.
20. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę šalims patikslinti reikalavimus (CPK 7 str., 12 str., 42 str., 176 str. 1 d., 177 str. 1 d., 179 str., 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 str. 1 d., 260, 263 str., 301 str., 320 str.).
21. Iš skundžiamojo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne pavienius įrodymus, bet jų visetą, todėl šio teismo padarytos išvados – kad atsakovės skolos likutis 2020 m. kovo 31 d. buvo 24,43 Eur; 2020 m. birželio 9 d. ieškovė atsakovei pervedė 460 Eur; 2020 m. birželio 30 d. ieškovė už II ketvirtį pateikė ataskaitą 419,15 Eur sumai; 2020 m. rugsėjo 30 d. už III ketvirtį – 353,94 Eur sumai; 2020 m. gruodžio 17 d. preliminaraus sprendimo priėmimo metu atsakovė ieškovei buvo skolinga 337,52 Eur (460,00 Eur – 24,43 Eur skolos likutis – 419,15 Eur už II ketvirtį – 353,94 Eur už III ketvirtį – 337,52 Eur); atsakovė 2020 m. gruodžio 28 d. ieškovei sumokėjo 419,15 Eur ir šią sumą ieškovė pilnai įskaitė skolai už III ketvirtį padengti (ieškovės 2021 m. balandžio 26 d. atsakovės skolos paskaičiavimas) – yra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
22. Pastebėtina, kad ginčo ribas apibrėžia ieškovo ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant ieškinio ar priešieškinio reikalavimų, neturėjo jokio teisinio pagrindo, nagrinėdamas bylą dėl skolos priteisimo, spręsti klausimus dėl visuotinio susirinkimo nutarimų pagrįstumo, bendrojo naudojimo objektų aprašo, valdybos sprendimų, bendrijos rezervo fondo tikslinių įmokų dydžio ar fasado tvarkymo darbų būtinumo, būsto modernizavimo ir kt.
23. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir glaustai išdėstė procesinio sprendimo argumentus, išsprendė visus šalių pareikštus prašymus, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 387 Eur atstovavimo išlaidų, kurios yra nepagrįstai didelės.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
28. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1 ir 6.163 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
30. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė skolą ieškovei sumokėjo 2020 m. gruodžio 28 d. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 15 d., priimtas 2020 m. gruodžio 17 d., t. y. prieš atsakovei sumokant skolą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas CPK teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė skolą ieškovei sumokėjo po kreipimosi į teismą dienos, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė patenkino ieškovės reikalavimus tik ieškovei pareiškus ieškinį, pagrįstai sprendė, jog iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijų) 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
32. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.