Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-10-27 · Civilinė byla Nr. e2-20677-1089/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-10-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-03-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-27
Bylos Nr.
e2-20677-1089/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11421-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Trečiasis asmuo
E. J.
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Giedrius Bučinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20677-1089/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11421-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,sekretoriaujant Rasai Chomenko,dalyvaujant ieškovės ir trečiojo asmens E. J. atstovui advokatui Giedriui Bučinskui,atsakovų atstovams S. P., R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. J., A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė E. K. pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 7 638,83 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis motociklas BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko, kai trečiasis asmuo A. V. išvažiavo iš šalutinio kelio automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pagrindiniu keliu motociklu važiavusį trečiąjį asmenį E. J.. Pastarasis kliudė Toyota Prius priekinį dešinį kampą, dėl smūgio nesuvaldęs motociklo nuvažiavo nuo kelio.

1.2. Ginčo dėl eismo įvykio fakto, aplinkybių nebuvo. Dėl to eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Trečiasis asmuo A. V. pripažino savo kaltę. Eismo įvykio metu A. V. atsakomybę pagal transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį buvo apdraudusi atsakovė AB „Lietuvos draudimas“. Dėl žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovę. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikė žalos atlyginimo sąmatą, pagal kurią ieškovei turi būti išmokėta 7 638,83 Eur draudimo išmoka. Tačiau 2022 m. rugsėjo mėn. viduryje atsakovė pranešė trečiajam asmeniui E. J., kad eismo įvykis inscenizuotas, dokumentai suklastoti ir kad dėl to atsakovė nemokės draudimo išmokos, kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, atsakovė vis tiek atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

1.3. Sprendimą nemokėti draudimo išmokos atsakovė grindžia tuo, kad Latvijos draudimo bendrovės „Balta“ Saugos departamento ekspertų vadovas J. G., apžiūrėjęs Rygoje automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad apgadinimai automobilio priekiniame dešiniame kampe padaryti žmogaus ranka, naudojant aštrų įrankį; nėra motociklo ir motociklininko atsitrenkimo pėdsakų. Atsakovės specialistas neatsakė ir negalėjo atsakyti, kas padarė turto sugadinimą, jis neapžiūrėjo motociklo, nebandė lyginti sugadinimų.

1.4. Eismo įvykio faktas buvo fiksuotas deklaracijoje. Eismo įvykio vietoje buvo T. K., kuris matė tiek automobilį, tiek motociklą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais atsikirtimais:

2.1. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nereiškia, jog egzistuoja pagrindas mokėti draudimo išmoką. Motociklas negalėjo būti apgadintas eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis.

2.2. Įvykio vietos nuotraukos patvirtina, kad eismo įvykio vietoje nėra išvažiavimo iš šalutinio kelio. Motociklininko kelnių ir striukės kairiuosiuose šonuose, kurie įvykio metu turėjo kontaktuoti su automobiliu, nėra jokių dideliu greičiu padaryto slystamo–smūginio kontakto pėdsakų. Tokio kontakto metu turėjo būti pašalinti kostiumo medžiagos išorinių sluoksnių fragmentai ir likti ryškūs įbrėžimai motociklo judėjimo kryptimi. Ant kostiumo dalių yra tik vartymosi žolėse ir žemėje pėdsakai. Be to, ant motociklo nėra apsauginių lankų. Taigi su automobilio priekiniu dešiniuoju kampu turėjo kontaktuoti motociklo vairo kairės rankenos galas, motociklininko kairė koja, ranka ir petys, palikdami ant automobilio slystamus–smūginius pėdsakus. Taip pat Latvijos draudimo bendrovės „Balta“ saugos departamento ekspertų vadovas J. G., apžiūrėjęs 2022 m. spalio 31 d. Rygoje Toyota Prius automobilį, nustatė, kad priekiniame dešiniame kampe fiksuoti sugadinimai padaryti žmogaus ranka, naudojant aštrų įrankį. Visos šios aplinkybės rodo, kad motociklas nuo kelio nuvažiavo dėl kitų priežasčių, o ne dėl to, kad susidūrė su automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3. Trečiasis asmuo E. J. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad eismo įvykis įvyko aplinkybėmis, nurodytomis eismo įvykio deklaracijoje. Eismo įvykio kaltininko nepažįsta, pirmą kartą matė eismo įvykio vietoje.

4. 2025 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo E. J. paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. važiavo motociklu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) iš šono (kairės pusės) išvažiavo trečiojo asmens A. V. vairuotas automobilis Toyota Prius. Mėgino išvengti susidūrimo, suko į dešinę pusę, kliudė automobilio dešinį bamperį ar sparną. Prieš susidūrimą važiavo apie 90 km/h greičiu. Išvažiavo į šalikelę, motociklą sumėtė ir dėl krito bei pradėjo vartytis, motociklas nulėkė į krūmus. Nufotografavo įvykio vietą. Kontaktas tarp motociklo ir automobilio nebuvo stiprus. Automobilį galėjo kliudyti koja ar motociklo „slaideriu“, ar posūkiu. Smūgio į automobilį nebuvo, apgadinimai (įbrėžta ar prisilieta) ant automobilio, jeigu ir buvo, galėjo būti pašalinti nupoliruojant. A. V. pripažino savo kaltęs dėl eismo įvykio. Paskambino T. K., kad atvyktų į įvykio vietą ir padėtų motociklą parsivežti. Eismo įvykio deklaraciją pildė kartu su A. V..

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. V. paaiškino, kad eismo įvykio nebuvo, eismo įvykio deklaracijos nepildė ir nepasirašė. Rygoje ekspertas apžiūrėjo automobilį, nieko nerado. Jam priklausė automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kai jo paprašė parodyti automobilį, iš pradžių nesuprato, kodėl to prašo. Automobilio dešinės pusės bamperį naktį apgadino nežinomas asmuo. Automobilio po 2022 m. rugsėjo 1 d. neremontavo. Jam ir jo sesei grasino dėl eismo įvykio. Nepamena, kokį tiksliai dokumentą pasirašė, jam darant psichologinį spaudimą. Negali paaiškinti, kodėl įvykio vietoje buvo jam priklausęs automobilis, kadangi neatsimena. Automobiliu naudojosi tik jis.

6. Liudytojas T. K. parodė, kad su E. J. susipažino, kai darė pas jį remontą. Neprisimena, ar yra matęs A. V.. Jam paskambino E. J. ir paprašė iš įvykio parsivežti motociklą. Įvykio vietoje matė kelkraštyje pastatytą Toyota Prius, motociklas buvo krūmuose. Matė Toyota Prius vairuotoją, nepamena, kaip jis atrodė. Deklaracija jau buvo supildyta, kai atvažiavo. Jam pasakė, kad Toyota Prius vairuotojas nepraleido E. J.. Nepamena, kokie apgadinimai buvo ant automobilio Toyota Prius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

7. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. J. ieškovės interesais kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas išmokėti draudimo išmoką. Prašymą trečiasis asmuo grindė 2022 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio deklaracija. Pagal deklaracijos įrašus 2022 m. rugsėjo 1 d. 21 val. turėjo įvykti eismo įvykis, kurio metu apgadintas ieškovei priklausęs motociklas BMW, valst. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininkas – trečiasis asmuo A. V.. Deklaracijoje fiksuota, kad jis, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš šalutinio kelio ir priekine dešine dalimi atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusio trečiojo asmens E. J. vairuotą motociklą. Deklaracijos 11 skiltyje įrašyta, kad motociklas „sudaužytas aplinkui“, matomi tokie automobilio sugadinimai: „ibreztas bamperis“.

8. Nėra ginčo, kad trečiajam asmeniui A. V. priklausiusio automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo apdraudusi atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdama įvykio tyrimą, atsakovė 2022 m. spalio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas remiantis tuo, jog, atsakovė mano, kad deklaruoto įvykio nebuvo, motociklas nuo kelio nuvažiavo dėl kitų priežasčių. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Atsakovės skundas dėl tokio procesinio sprendimo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi. Atsakovė 2025 m. sausio 29 d. raštu informavo ieškovę, kad laiko, jog 2022 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykis įvyko ne dėl draudėjo, vairavusio automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmų.

9. Ieškinio faktinis pagrindas bei dalykas, taip pat atsakovės atsikirtimų pobūdis patvirtina, kad ginčo esmę sudaro vienas klausimas – ar motociklas BMW, valst. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 265 straipsnis). Ginčo dėl motociklui BMW, valst. (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų masto, žalos dydžio tarp ieškovės ir atsakovės nėra.

Dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju

10. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiamuoju eismo įvykiu laikomas įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

11. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant, ką reikėtų laikyti draudžiamuoju įvykiu pagal TPVCAPDĮ, yra ne kartą nuosekliai konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, 32 punktas).

12. Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką negali kilti, jeigu eismo įvykis yra imituojamas (pavaizduojamas kaip neva buvęs) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017, 26 punktas).

13. Paminėtos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties 27 punkte kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, kad tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į visetą duomenų: kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes.

14. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad draudžiamojo įvykio nebuvo, tenka draudikui – atsakovei (CPK 178 straipsnis).

15. Sprendžiant dėl to, ar atsakovė pagrindė savo gynybinę poziciją, pirmiausia išskirtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai tarp draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, ir draudimo išmoką turinčio teisę gauti asmens iškyla ginčas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo šios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamos remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018, 35 punktas). Taigi, priešingai nei proceso eigoje akcentavo ieškovės ir trečiojo asmens E. J. atstovas, 2022 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio deklaracija neturi didesnės įrodomosios reikšmės nei kiti įrodymai. Deklaracija yra tik vienas iš įrodymų, remiantis kuriuo gali sprendžiama dėl to, ar buvo įvykis, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

16. Įvertinus visus įrodymus, prieitina prie išvados, kad atsakovė įrodė, jog nėra priežastinio ryšio tarp žalos (motociklo sugadinimo) ir 2022 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio deklaracijoje nurodyto įvykio (CPK 185 straipsnis). Motociklo BMW, valst. (duomenys neskelbtini), nuotraukos įrodo, kad motociklas buvo apgadintas, motociklą vairavusiam asmeniui nuvažiavus nuo kelio. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Tačiau nėra jokio pagrindo spręsti, kad tai galėjo įvykti eismo įvykio deklaracijoje aprašytomis aplinkybėmis.

17. Pirma, ieškovė pateikė atsakovei šešias nuotraukas, kuriose fiksuotas nuo kelio nuvažiavęs motociklas, ir vieną automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauką (I t., b. l. 89–95). Automobilis nufotografuotas iš galo. Nuotraukos patvirtina, kad automobilis ir motociklas buvo toje pačioje vietoje. Pagal deklaracijos įrašus motociklo ir automobilio kontakto metu apgadintas priekinio automobilio bamperio dešinys kampas. Ši vieta nebuvo užfiksuota. Tai netipiška aplinkybė, kadangi įprastai, jeigu įvykio vieta, pasekmės yra fotografuojamos, padaromos abiejų transporto priemonių apgadinimų nuotraukos. Nėra jokių objektyvių įrodymų, remiantis kuriais būtų galima nustatyti, kokie tiksliai apgadinimai nuotraukų darymo metu galėjo būti ant automobilio priekinio bamperio dešinės pusės kampo.

18. Antra, atsakovės atstovo R. L. paaiškinimai patvirtina, kad, kilus abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, jis susisiekė su trečiuoju asmeniu A. V. dėl automobilio apžiūros. R. L. su trečiuoju asmeniu A. V. elektroniniu paštu dėl to susirašinėjo 2022 m. rugsėjo 12 d.–2022 m. rugsėjo 30 d. (I t., b. l. 74–79). Iš A. V. atsakymų aišku, kad jis teigė, jog yra išvykęs ir negali aprodyti automobilio. Po to, kai R. L. pranešė, kad kreipsis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl įvykio, A. V. 2022 m. rugsėjo 30 d. laiške nurodė, kad jam ir jo šeimai grasinama, jį privertė pasirašyti lapą (I t., b. l. 74). Taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2022 m. spalio 25 d. elektroniniu paštu užklausė A. V., jog pateiktų paaiškinimą dėl automobilio apžiūros (II t., b. l. 106). Tą pačią dieną A. V. atrašė, kad automobilį gali aprodyti Rygoje. Pagal atsakovės nurodytas aplinkybes automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės pasitelktam asmeniui – J. G., kuris įrašytas į Latvijos Respublikos teismo ekspertų registrą kaip eismo įvykių analizę atliekantis ekspertas, pavyko apžiūrėti 2022 m. spalio 31 d. Rygoje, Latvijoje. Taigi dėl A. V. veiksmų automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudiko įgaliotas asmuo apžiūrėjo praėjus dviem mėnesiam nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Trečiojo asmens A. V. veiksmai, kai jis abstrakčiai motyvuodamas išvyko į užsienį faktu, nesudarė sąlygų kuo greičiau apžiūrėti automobilį, teikia pagrindą išvadai, kad jis mėgino išvengti automobilio apžiūros. Tą suponuoja ir aplinkybė, kad apžiūra įvyko tik po to, kai su trečiuoju asmens apžiūros klausimu susisiekė ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

19. J. G. automobilį apžiūrėjo ir nufotografavo, nuotraukose matosi, kad priekinio bamperio dešinės pusės kampas subraižytas (I t., b. l. 43–59). Jokių kitų sugadinimų ant bamperio dalies, kuri turėjo būti apgadinta eismo įvykio metu, nėra. Pagal pateiktus įrodymus, pritariant atsakovei, fiksuoti įbrėžimai negalėjo būti padaryti eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Tą iš esmės pripažįsta ir ieškovė su trečiuoju asmeniu E. J. (II t., b. l. 157, 158).

20. R. L., turintis reikiamą kvalifikaciją atlikti eismo įvykio tyrimus, 2025 m. balandžio 30 d. ekspertinėje pažymoje išskyrė, kad pavieniai įbrėžimai nėra lygiagretūs, kryžiuojasi, su staigiais pertrūkiais ir krypties pasikeitimais; ant bamberio taip pat nėra intensyvaus visiškai lygiagretaus nubraukimo motociklininko rūbais, storo gilaus įbrėžimo, kurį turėjo padaryti motociklo rankena. Priešingą techninį vertinimą galinčių pagrįsti įrodymų ieškovė neteikė. R. L. išvada, kodėl fiksuoti įbrėžimai ant bamperio negalėjo būti padaryti eismo įvykio metu, aiškiai motyvuota ir nekelia abejonių. R. L. yra atsakovės darbuotojas. Nepaisant to, jo parengta pažyma yra tinkamas įrodymas. Juolab, kad pažymoje išdėstytos išvados tiek, kiek jos susijusios su automobilio bamperio sugadinimų priežastimi, yra nuoseklios, motyvuotos techninėmis žiniomis, atitinka kitus įrodymus.

21. Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. V. paaiškino, kad automobilio 2022 m. rugsėjo 1 d.–2022 m. spalio 31 d. neremontavo. Jis taip pat neigė eismo įvykio faktą, paaiškino, kad automobilio dešinės pusės bamperį naktį apgadino nežinomas asmuo. R. L. paaiškinimas dėl automobilio bamperio apgadinimų pobūdžio leidžia pagrįstai teigti, kad bamperis turėjo būti subraižytas naudojant aštrų daiktą. Taigi sugadinimų pobūdis atitinka A. V. paaiškinimą.

22. Kiek tai susiję su A. V. nurodyta aplinkybe, kad automobilis buvo apgadintas kito asmens, pastebėtina, kad A. V. apie tai nepranešė policijai. Tokią aplinkybę trečiasis asmuo pirmą kartą įvardijo apklausiamas teismo posėdyje. Dėl to trečiojo asmens A. V. paaiškinimas, kas ir kada įbrėžė automobilio priekinio bamperio dešinės pusės kampą, yra nepatikimas.

23. Liudytojas T. K. parodė, kad nepamena, kokie apgadinimai buvo ant automobilio Toyota Prius. Trečiasis asmuo E. J. taip pat negalėjo aiškiai įvardinti, kokio pobūdžio pažeidimai po įrodinėjamo kontakto liko ant automobilio. Tai yra, E. J., duodamas paaiškinimus, dviprasmiškai nurodė, kad bamperis buvo arba įbrėžtas, arba nubrauktas. Kita vertus, apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, E. J. 2022 m. spalio 25 d. parodė, kad bamperis buvo įbrėžtas. R. L. išvadą atsakovė į bylą pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį. Trečiasis asmuo E. J. atsiliepime į ieškinį neišsakė argumento, kad išvadoje pateiktose automobilio Toyota Prius fiksuoti ne eismo įvykio metu padaryti bamperio sugadinimai. Savo poziciją trečiasis asmuo pakoregavo tik po A. V. apklausos. Kaip nurodyta šio sprendimo 7 punkte, deklaracijos 11 skiltyje įrašyta, kad matomi tokie automobilio sugadinimai: „ibreztas bamperis“. Tai yra, deklaracijoje aiškiai fiksuota, kad bamperis turėjo būti įbrėžtas, o ne nubrauktas. Aplinkybė, kad automobilio apgadinimai atitinka deklaracijos įrašą, ir trečiojo asmens A. V. elgesys, kai jis iki automobilio apžiūros nenurodė aptarto jo paaiškinimo, kas ir kada subraižė automobilio bamperį, leidžia srępsti, jog deklacijos užpildymas ir įbrėžimų atsiradimas yra susiję įvykiai. Tačiau ant automobilio fiksuoti įbrėžimai objektyviai negali būti kontakto su motociklu pasekmė.

24. Trečia, trečiasis asmuo E. J. paaiškino, kad automobilį kontakto metu galėjo kabinti koja ar motociklo apdailos detale. Taip pat E. J. nurodė, kad prieš kontaktą judėjo apie 90 km/h greičiu. Pagal šiuos paaiškinimus kontaktas tarp transporto priemonių įvyko motociklui judant dideliu greičiu, su automobilio priekinio bamperio dešiniu kampu turėjo liestis motociklas ir jį vairavęs trečiasis asmuo E. J.. Visgi, ką pagrįstai akcentuoja atsakovė, ant motociklo, motociklininko rūbų nėra slystamojo, smūginio kontakto su kitu objektu (šiuo atveju automobiliu) pėdsakų.

25. Kitaip tariant, ant motociklo, motociklininko rūbų nėra pėdsakų, kurie pagrįstų, kad buvo eismo įvykio deklaracijoje nurodytas įvykis. Iš R. L. 2025 m. balandžio 30 d. pažymos turinio aišku, kad R. L. nematavo automobilio, motociklo aukščių. Dėl to jo išvada, kad su automobiliu turėjo kontaktuoti motociklo rankena, motociklininko kairioji ranka ir petys, stokoja pagrįstumo. Kita vertus, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau konstatuota, kontakto pėdsakų nėra jokiose aptartų objektų dalyse.

26. Ketvirta, apklausiamas teismo posėdyje A. V. neigė, kad pildė eismo įvykio deklaraciją, taip pat kad, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 1 d. susidūrė su motociklu važiavusiu trečiuoju asmeniu E. J.. A. V. pozicija yra itin prieštaringa. Nors paaiškino, kad automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi tik jis, tačiau negalėjo pasakyti, kodėl įvykio, kai nuo kelio nulėkė motociklas BMW, valst. (duomenys neskelbtini), vietoje nufotografuotas jam priklausęs automobilis. Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo A. V. 2022 m. rugsėjo 30 d. elektroniniame laiške nurodė, jog jam ir jo šeimai grasino neįvardintas asmuo, privertė pasirašyti lapą, kurio pobūdžio trečiasis asmuo nedetalizavo. Iš R. L. paaiškinimų, 2022 m. rugsėjo 12 d. laiško aišku, kad A. V. iškart buvo atskleista, kodėl atsakovė pageidauja apžiūrėti automobilį. Nepaisant to, poziciją, kad galbūt nedalyvavo eismo įvykyje, trečiasis asmuo A. V. išsakė tik praėjus kuriam laikui. Šios aplinkybės A. V., kaip galima spręsti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nenurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, derinant automobilio apžiūrą. Tačiau tokio versijos vėl pradėjo laikytis iškėlus nagrinėjamą bylą. Nėra pagrindo spręsti, kad A. V. nepasirašė eismo įvykio deklaracijos. Priešingu atveju, A. V. tą būtų nurodęs, kai tik gavo atsakovės paklausimą dėl automobilio apžiūros. Trečiojo asmens A. V. veiksmų nenuoseklumas, aplinkybė, kad ant ginčo transporto priemonių nėra jų tarpusavio kontakto požymių, teikia pagrindą išvadai, kad jis atsakomybę už eismo įvykį turėjo pripažinti nepagrįstai, ir, atsakovei pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, poziciją, jog įvykis buvo ir kad jis yra atsakingas už įvykio kilimą, pakeitė.

27. Penkta, eismo deklaracijoje nurodytas įvykis turėjo įvykti temstant, nuošalioje vietoje. Kiti asmenys įvykio nematė. Liudytojas T. K. parodė, kad į ginčo įvykio vietą atvyko padėti ištraukti ir parvežti motociklą, nežino, kaip ir kas pildė eismo įvykio deklaraciją, nes, jam atvykus, deklaracija jau buvo užpildyta. Dėl to T. K. parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių neturi įrodomosios reikšmės.

28. Apibendrinant išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad draudžiamojo įvykio, kaip pasisakyta šio sprendimo 16 punkte, fakto nepatvirtina nei objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai. Eismo įvykio deklaracijoje deklaruota, kad įvykis įvyko nuošalioje vietoje, temstant. Įvykio nematė kiti asmenys. Nei ant motociklo ir motociklininko rūbų, nei ant automobilio nėra jų tarpusavio kontakto, aprašyto eismo įvykio deklaracijoje, pėdsakų. Automobilio būklė po įvykio apskritai nebuvo fiksuota. Trečiojo asmens E. J. paaiškinimai dėl to, kokie apgadinimai po įvykio turėjo būti ant automobilio, nebuvo nuoseklūs ir keitėsi. Atsakovei pradėjus įvykio tyrimą, trečiasis asmuo A. V. vengė pateikti apžiūrai automobilį. Automobilio priekinio bamperio dešinėje pusėje yra įbrėžimų. Deklaracijoje nurodyta, kad įvykio metu bamperis buvo įbrėžtas. Nors fiksuotų sugadinimų pobūdis atitinka deklaracijos įrašus, tačiau sugadinimai, kaip minėta, nėra kontakto su motociklu pasekmė. Iki automobilio apžiūros trečiasis asmuo A. V. pakeitė savo poziciją ir pradėjo neigti, kad įvykis buvo, taip pat nurodė, jog deklaraciją pasirašė jam grasinant. Teismo posėdyje A. V. vėlgi pakeitė savo paaiškinimus, nurodydamas, kad deklaracijos apskritai nepasirašė ir nepildė. Atsakovė neįrodinėja, kad tretieji asmenys būtų susiję. Nuotraukos įrodo, kad trečiojo asmens A. V. automobilis buvo įvykio vietoje. A. V., kai atsakovės atstovas nurodė, kad kreipsis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl tyrimo pradėjimo, pradėjo neigti dalyvavimo įvykyje faktą. Toks trečiojo asmens A. V. elgesys, jo pozicijos pasikeitimo momentas ir kontekstas kaip prieš tai konstatuota, leidžia pagrįstai manyti, kad jis atsakomybę už eismo įvykį turėjo pripažinti nepagrįstai. Nėra pagrindo spręsti, kad A. V. nebuvo žinoma apie deklaracijos supildymą iki atsakovė kreipėsi į jį dėl automobilio apžiūros.

29. Dėl išdėstyto ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Ieškovės argumentas, kad atsakovė tinkamai netyrė eismo įvykio aplinkybių, pripažintinas nepagrįstu. Atsakovei buvo pateiktos motociklo, motociklininko rūbų nuotraukos. Motociklo gyvai atsakovės įgalioti asmenys neapžiūrėjo. Tačiau ieškovė nepaaiškina, kokius reikšmingus duomenis atsakovė būtų nustačius, jeigu apžiūra būtų vykusi. Pritartina ieškovės teiginiui, kad atsakovė nesiteiravo, kur tiksliai įvyko deklaruotas įvykis. Kita vertus, su tuo susijusias aplinkybes teismo posėdyje paaiškino trečiasis asmuo E. J. ir tokio aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos, nes jos neįrodo susidūrimo fakto. Įtardama, kad eismo įvykis buvo imituotas, atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kad būtų pradėtas tyrimas. Tyrimas užsitęsė ne dėl atsakovės veikimo ar neveikimo, o kitų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką patikrinusi visą būtina ir prieinamą informaciją.

30. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 19 Eur dydžio įrodymų vertimo išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus ieškinio, atsakovei 19 Eur išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 34,92 Eur. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovės E. K. 19 Eur (devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės E. K. 34,92 Eur (trisdešimt keturių eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis