- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-188-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02145-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) R. N. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2288-344/2010 pagal pareiškėjo (skolininko) R. N. skundą dėl antstolio Vaido Drungilo ir jo padėjėjos Godos Butkevičienės veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) R. N. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas: panaikinti antstolio Vaido Drungilo padėjėjos Godos Butkevičienės 2010 m. gegužės 5 d. patvarkymus Nr. 0047/10/00851-57384, Nr. 0047/10/00851-57385 ir 2010 m. gegužės 6 d. turto arešto aktą, taip pat prašė sumažinti iki minimumo vykdymo išlaidas ir panaikinti AB banke „Snoras“ vartojamosios paskolos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą.
Nurodė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d. išdavė vykdomąjį raštą išieškotojui V. B. (V. B.), dėl ko antstolio V. Drungilo kontoroje buvo pradėtas išieškojimo procesas, buvo areštuotas pareiškėjo (skolininko) R. N. turtas už 14738,71 Lt sumą. Antstolio V. Drungilo padėjėja G. Butkevičienė 2010 m. gegužės 5 d. priėmė patvarkymą Nr. 0047/10/00851-57384, kuriuo areštavo tuščias pareiškėjo (skolininko) R. N. asmenines sąskaitas AB „DnB Nord“ banke. Taip pat priėmė patvarkymą Nr. 0047/10/00851-5735, kuriuo areštavo AB banke „Snoras“ esančią sąskaitą, kuri yra vartojamosios paskolos sąskaita, nurodytas turto arešto mastas – 14738,71 Lt, tame tarpe ir vykdymo išlaidos – 2 438,71 Lt. Pareiškėjas (skolininkas) mano, kad taip yra reikalaujama dar nepatirtų vykdymo išlaidų bei dubliuojamos reikalaujamos išieškoti lėšų sumos. Be to, 2010 m. gegužės 6 d. turto arešto aktu buvo areštuoti devyni automobiliai, įregistruoti pareiškėjo (skolininko) vardu, kurie buvo parduoti dar 1993-1997 metais Rusijos Federacijoje, tačiau nebuvo nuimti nuo įskaitos Lietuvoje. Apie tai, kad automobiliai parduoti, antstolis buvo ne kartą informuotas, tačiau automobiliai, žinant, kad jų faktiškai nėra, vis tiek buvo areštuoti antstolio padėjėjos turto arešto aktu. Turtas buvo areštuotas, nepatikrinus, ar pareiškėjas (skolininkas) jį turi, nepasidomėjus tuo, kad sąskaita AB banke „Snoras“ yra vartojamosios paskolos sąskaita, todėl atlikti nereikalingi išieškojimo veiksmai. Be to, dar neatlikus piniginių lėšų išieškojimo, reikalaujama sumokėti į antstolio sąskaitą 2438,71 Lt vykdymo išlaidas. Jei areštuotose sąskaitose būtų buvę lėšų, antstolis būtų turėjęs galimybę naudotis iš abiejų bankų pervestomis į antstolio depozitinę sąskaitą pareiškėjo (skolininko) lėšomis.
Atsiliepimas
Antstolis Vaidas Drungilas pateikė atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) R. N. skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo (skolininko) teiginiai, kad antstolio padėjėja G. Butkevičienė, areštuodama pinigines lėšas dviejuose bankuose už 14738,17 Lt sumą, o taip pat areštuodama jam priklausančius devynis automobilius, reikalauja dvigubo skolos ir dvigubo nepatirtų vykdymo išlaidų sumokėjimo, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nes antstolis tik atliko formalų bankų sąskaitose esančių lėšų bei automobilių areštą, siekdamas užtikrinti išieškotojo interesus bei vykdymo išlaidų išieškojimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo (skolininko) teiginys, kad LR CPK 689 str. 1 d. pagrindu antstolis privalėjo patikrinti bankų sąskaitose esančias lėšas ir tik po to jas areštuoti bei išieškoti tik pinigų sumą, neviršijančią skolininko skolos, nesudaro pagrindo naikinti antstolio priimtus patvarkymus, nes faktiškai jokių piniginių lėšų sąskaitose nebuvo ir pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo pravesti, be to, patvarkymuose paryškintu šriftu fiksuota nuoroda apie tai, kad bankui pagal patvarkymus pervedus į antstolio depozitinę sąskaitą skolininko pinigines lėšas, reikalingas skolai padengti ir vykdymo išlaidoms apmokėti, visi apribojimai banko sąskaitai ir joje likusioms piniginėms lėšoms turi būti panaikinti. Konstatavo, jog turto areštas, kuris taikytas pareiškėjo (skolininko) vardu registruotiems automobiliams taip pat yra teisėtas, nes VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodyti devyni automobiliai įregistruoti skolininko R. N. vardu ir jokių duomenų apie jų buvimą ar nebuvimą nei antstoliui, nei registro įstaigai skolininkas nėra pateikęs.
Nurodė, kad pareiškėjo (skolininko) prašymas dėl vykdymo išlaidų sumažinimo šiuo metu nenagrinėtinas teisme, nes vykdymo procesas nėra pasibaigęs, antstolis tik siūlo sumokėti skolininkui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio vykdymo išlaidas, tačiau jų nereikalauja sumokėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) R. N. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį, patikrinti teisėjos E. Gailienės ir antstolio atliktus ir pažeistus teisinius veiksmus, sumažinti iki minimumo vykdymo išlaidų ir antstolio atlyginimo pinigų sumą, teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš antstolio, vykdomąją bylą sustabdyti, iki skolininkas įsidarbins.
1. Nurodo, kad antstolio V. Drungilo padėjėja G. Butkevičienė pareiškėjui (skolininkui) adresuotus procesinius dokumentus siuntė adresu (duomenys neskelbtini), nors jai buvo žinoma, kad skolininkas randasi (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos, kurios dabar sudaro jau 3000 Lt, vilkinamas vykdomosios bylos vykdymas.
2. Skolininkas daug kartų kreipėsi į teisėją E. Gailienę, prašydamas kontroliuoti antstolio V. Drungilo veiksmus skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0047/10/00851 ir informuoti antstolį apie skundus, bet, kaip matyti iš antstolio atsiliepimo, antstolis nebuvo informuotas. Tokiu būdu teisėja vilkina ir klaidina vykdomosios bylos vykdymą. Teisėja, atsisakydama tenkinti daugkartinius skolininko skundus dėl antstolio nušalinimo, akivaizdžiai pateikia savo šališkumo faktą antstolio V. Drungilo kontorai.
3. Antstolis pirmiausia turėjo sužinoti, ar skolininkui priklausančiose banko sąskaitose, esančiose AB „DnB Nord“ banke ir AB banke „Snoras“, yra lėšų ir tik po to siųsti patvarkymus dėl jų arešto. Dėl kiekvieno procesinio veiksmo antstolis reikalauja sumokėti vykdymo išlaidas bei atlygį antstoliui. Todėl, atlikdamas nereikalingus procesinius veiksmus, antstolis dirbtinai didina sau atlygį.
4. 2010 m. gegužės 6 d. turto arešto aktu buvo areštuoti devyni automobiliai, įregistruoti pareiškėjo (skolininko) vardu, kurie buvo parduoti dar 1993-1997 metais Rusijos Federacijoje, tačiau nebuvo nuimti nuo įskaitos Lietuvoje. Šis turtas nerastas, turto arešto metu skolininkas nedalyvavo. Tai liudija, kad antstolis dirbtinai didina savo atlygį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0047/10/00851 matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nuosprendžiu R. N. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. (vykd. bylos 3-5 b. l.). Minėto nuosprendžio pagrindu V. B. 2009 m. spalio 20 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-22-487/09, kurį išieškotojas V. B. 2010 m. balandžio 19 d. pateikė vykdyti antstolio Vaido Drungilo kontorai (vykd. bylos 1 b. l.), o 2010 m. balandžio 19 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl priėmimo vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. bylos 6 b. l.). Tą pačią dieną skolininkui R. N. išsiųstas reikalavimas sumokėti 12300,00 Lt skolą, pinigus pervedant į antstolio Vaido Drungilo depozitinę sąskaitą (vykd. bylos 7, 8 b. l.), skolininkui taip pat pasiūlyta sumokėti 2168,08 Lt vykdymo išlaidas (vykd. bylos 7, 9 b. l.).
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (LR CPK 655 str. 1 d.). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų.
Skolininkas neneigia, jog gavo minėtus antstolio procesinius dokumentus, neginčija, jog raginimuose nurodytos sumos nesumokėjo, tačiau mano, kad antstolis, neišsiaiškinęs, ar skolininko banko sąskaitose yra piniginių lėšų, nepagrįstai jas areštavo, arešto mastą nurodydamas kartu su vykdymo išlaidomis.
Dėl skolininko piniginių lėšų arešto bei jo masto, vykdymo išlaidų sumažinimo.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolio padėjėja Goda Butkevičienė, vykdydama išieškojimą pagal 2009 m. spalio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-22-487/09, išduotą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nuosprendžio pagrindu, nustačiusi, kad skolininko vardu yra atidarytos sąskaitos AB „DnB Nord banke“ ir AB banke „Snoras“ (vykd. bylos 11-12 b. l.), išsiuntė minėtiems bankams patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriais areštavo skolininko pinigines lėšas 14738,71 Lt ribose, nurodė, kad pagal patvarkymą pervedus skolininko pinigines lėšas, reikalingas skolai ir vykdymo išlaidoms apmokėti, į antstolio depozitinę sąskaitą, visi apribojimai banko sąskaitai ir joje likusioms piniginėms lėšoms turi būti panaikinti (vykd. bylos 23, 25 b. l.).
Įsiteisėję teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti teismo sprendimų bei kitų LR CPK 584 str. išvardytų vykdytinų dokumentų įvykdymą vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis sukurtas išieškojimo iš skolininko turto mechanizmas, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Išieškojimas, laikantis CPK vykdymo proceso normų, gali būti nukreipiamas tiek į turtą, kuris yra pas patį skolininką, tiek ir į pas kitus asmenis esantį skolininko turtą. LR CPK 689 str. reglamentuota lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, arešto procesinė tvarka. Nukreipdamas išieškojimą į lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui nusiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, bei sustabdyti tokios sumos lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (LR CPK 689 str. 1 d.). Antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko lėšų išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui, kredito įstaigai ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (LR CPK 689 str. 4 d.). Įstatymas nenumato antstolio teisės areštuoti lėšas neatlikus LR CPK 689 str. 1 d. nustatytų veiksmų. Toks įstatyminis reguliavimas inter alia paaiškinamas tuo, kad antstolis areštuotų tiksliai tiek skolininko lėšų, kiek jų yra pas kitą asmenį, ir tiksliai tiek, kiek reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taip nesudarant prielaidų ginčui dėl arešto teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011).
Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad, prieš areštuodamas skolininko banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, antstolis pirmiausia privalėjo sužinoti, ar sąskaitose yra piniginių lėšų, ir tik tuomet priimti patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto.
Pažymėtina, kad LR CPK 611 str. nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Šios procesinės nuostatos suponuoja, kad vykdymo išlaidos antstoliui gali būti sumokamos arba paties skolininko gera valia, arba teismo nutarties, priimtos dėl antstolio pareiškimo, pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta LR CPK 611 str., reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2004; 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2008). Be to, kasacinis teismas pripažįsta, kad LR CPK 611 str. nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2008). Šios normos tikslas įgyvendinti skolininko teisę žinoti apie vykdymo išlaidų dydį (LR CPK 643 str. 8 p). Antstolis turi teisę areštuoti skolininko lėšas kredito įstaigoje tiek, kiek reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, bet vykdymo išlaidos turi būti išieškomos tik LR CPK 611 str. nustatyta tvarka (LR CPK 689 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008).
Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti skolininko lėšas kredito įstaigoje tiek, kiek reikia ne tik skolai, bet ir vykdymo išlaidoms padengti.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šioje vykdymo proceso stadijoje vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko klausimas nėra sprendžiamas, nes vykdymo procesas nėra pasibaigęs, antstolis tik siūlo sumokėti skolininkui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio vykdymo išlaidas, tačiau jų nereikalauja sumokėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nespendė klausimo dėl vykdymo išlaidų dydžio sumažinimo.
Dėl transporto priemonių arešto.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolis, nustatęs, kad skolininkas turi savo vardu registruotų transporto priemonių (vykd. bylos 14-22 b. l.), 2010 m. gegužės 6 d. priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo devynias, skolininkui priklausančias, transporto priemones (vykd. bylos 29-30 b. l.). Skolininkas teigia, kad visi automobiliai parduoti dar 1993-1997 metais Rusijos Federacijoje, jų nėra, todėl antstolis jų negalėjo areštuoti.
Kaip teisingai nurodyta skundžiamojoje nutartyje, antstolis, areštuodamas transporto priemones, vadovavosi oficialiais VĮ Registrų centro duomenimis, kur nurodyta, kad devyni automobiliai įregistruoti skolininko R. N. vardu (vykd. bylos 14-22 b. l.) Jokių duomenų apie tai, kad areštuotos transporto priemonės skolininkui nebepriklauso, byloje nėra. Skolininkas apie jų nebuvimą neinformavo nei antstolio, nei registro įstaigos. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad 2010 m. gegužės 6 d. turto arešto aktas, kuriuo areštuotos devynios transporto priemonės, priimtas neteisėtai.
Be to, LR CPK 644 str. 4 p. yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 3K-3-79/2007). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-1/2007). Tuo tarpu skolininkas, gavęs antstolio 2010 m. balandžio 19 d. raginimą sumokėti skolą (vykd. bylos b. l. 7, 8), jokių veiksmų nesiėmė, nesidomėjo vykdymo eiga, nepateikė duomenų apie turimą turtą, o, tik gavęs antstolio patvarkymus, kreipėsi į teismą dėl jų teisėtumo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų.
Atskirajame skunde skolininkas nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja yra šališka antstolio V. Drungilo kontorai.
Pažymėtina, kad teisėjos nušalinimo klausimas nėra šio atskirojo skundo objektas. Be to, teisėjos Editos Gailienės nušalinimo klausimas jau yra išspręstas Telšių rajono apylinkės teismo pirmininko 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi (77 b. l.).
Skolininkas teigia, kad antstolio padėjėja Goda Butkevičienė jam adresuotus procesinius dokumentus siuntė adresu (duomenys neskelbtini), nors jai buvo žinoma, kad skolininkas randasi (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos, vilkinamas vykdomosios bylos vykdymas.
Kaip jau minėta, vykdymo išlaido dydžio ir jų priteisimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Todėl savo argumentus dėl vykdymo išlaidų sumos skolininkas galės pateikti, kuomet dėl jų ieškojimo antstolis kreipsis LR CPK 611 str. nustatyta tvarka.
Apeliantas teigia, kad jam adresuotus procesinius dokumentus antstolio padėjėja išsiuntė ne tuo adresu, todėl vilkinamas bylos nagrinėjimas. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos, skolininkui procesinius dokumentus antstolis tikrai siuntė adresu: (duomenys neskelbtini), nes apie tai, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus m. 2-uose Pataisos namuose, antstolis objektyviai sužinojo tik 2010 m. gegužės 20 d., kai gavo pranešimą iš teismo, kuriuo buvo reikalaujama parašyti atsiliepimą į skolininko 2010 m. balandžio 30 d. skundą (pareiškimą), kur ir buvo nurodyta, skolininkas randasi (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos 38, 43), kai tuo tarpu visi antstolio procesiniai dokumentai, adresuoti skolininkui, buvo priimti iki 2010 m. gegužės 20 d. Skolininkas LR CPK 644 str. 2 p. nustatyta tvarka nebuvo informavęs antstolio apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Skolininkas prašo sustabdyti vykdomąją bylą iki jis įsidarbins. Duomenų, kad, vadovaujantis LR CPK 625 str., skolininkas dėl vykdomosios bylos sustabdymo būtų kreipiąsis į antstolį, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo nutartimi vykdomosios bylos sustabdymo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl dėl šio atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja (LR CPK 312 str.).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutari a:
Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.