Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-244-885/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-03
Bylos Nr.: 1A-244-885/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04150-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis: M. R., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros, UAB „Kilminė“
Nukentėjusysis: L. K.
Advokatai: Daiva Dereškevičienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-885/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04150-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.3.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Mačionytės ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei,nuteistajam M. R. (M. R.), jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. sausio 26 d. vagystės) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. sausio 29 d. vagystės) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš „Express Market“) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš „Vynoteka“) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. R. už BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu, taip pat M. R. už BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu. Likusioje dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į M. R. paskirtą bausmę įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 30 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Šiuo nuosprendžiu M. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios BK 178 straipsnio 2 dalies požymių (dėl 2021 m. vasario 17 d. vagystės iš S. Č.).

Iš nuteistojo M. R. UAB „Kilminė“ naudai priteistas 49,98 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Iš nuteistojo M. R. nukentėjusiosios L. K. naudai priteistas 2 273,75 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 20 d. prašymas priteisti iš nuteistojo M. R. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

1.1. M. R., 2021 m. sausio 26 d., apie 10.40 val., parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, t. y. matant parduotuvės darbuotojai, paėmęs į rankas du butelius alkoholinio gėrimo „Jack Daniels“, bendros 43,98 eurų vertės, praėjo pro kasą už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Kilminė“ priklausantį 43,98 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Taip pat M. R., iki 2021 m. sausio 26 d., apie 10.40 val., laikė su savimi bei panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), M. R. vardu, pateikdamas jį parduotuvės „Express Market“, esančios (duomenys neskelbtini), saugos skyriaus darbuotojui J. B. kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

1.3. Taip pat M. R., 2021 m. sausio 29 d., apie 10.00 val., parduotuvėje „Iki“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, t. y. matant parduotuvės darbuotojai, paėmęs į rankas vieną butelį alkoholinio gėrimo „Jack Daniels“, 27,95 eurų vertės, praėjo pro kasą už prekę nesumokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį 27,95 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.4. Taip pat M. R., 2021 m. vasario 1 d., apie 12.09 val., parduotuvėje „Express Market“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, t. y. matant parduotuvės darbuotojai, paėmęs į rankas du butelius alkoholinio gėrimo „Campari“, bendros 49,98 eurų vertės, praėjo pro kasą už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Kilminė“ priklausantį 49,98 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.5. Taip pat M. R., 2021 m. vasario 1 d., apie 18.00 val., parduotuvėje „Vynoteka“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, t. y. matant parduotuvės darbuotojai, paėmęs į rankas du butelius alkoholinio gėrimo „Jack Daniels“, bendros 51,98 eurų vertės, praėjo pro kasą už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Gelsva“ priklausantį 51,98 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.6. Taip pat M. R., 2021 m. vasario 17 d., apie 19.00 val., šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš nugaros prisiartinęs prie ėjusios L. K., panaudodamas fizinį smurtą – savo kūnu pastumdamas nukentėjusiąją į dešinį petį bei ranką, kurioje ji laikė rankinę, L. K. nugriuvus ant šaligatvio kairiuoju šonu, dėl ko jai buvo nustatytas kairės rankos II-o piršto tolimojo pirštakaulio artimojo galo išnirimas, IV-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžis su poodinėmis kraujosruvomis plaštakos minkštuose audiniuose – nesunkus sveikatos sutrikdymas, išplėšė iš jos rankų rankinę, iš kurios pagrobė 75 eurų vertės L. K. priklausantį turtą – 20 eurų vertės piniginę su 40 eurų grynųjų pinigų, 15 eurų vertės Vilniečio kortele bei L. K. vardu išduotomis AB „SEB bankas“ ir UAB „Revolut Bank“ banko mokėjimo kortelėmis, neteisėtai įgydamas svetimas elektronines mokėjimo priemones bei jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

1.7. Taip pat M. R., 2021 m. vasario 17 d., laikotarpiu nuo 19.19 val. iki 19.21 val., AB „SEB bankas“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas L. K. vardu išduotą mokėjimo priemonę – AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, identifikuodamas save kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę L. K., neteisėtai inicijuodamas ir atlikdamas finansines operacijas, iš AB „SEB bankas“ esančios L. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per keturis kartus išgrynino 2000 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – L. K. priklausantį turtą – 2000 eurų. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

2. M. R. išteisintas dėl to, kad jis 2021 m. vasario 17 d., apie 14.00 val., šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš nugaros prisiartinęs prie ėjusios S. Č., atvirai iš jos rankų pagrobė 50 eurų vertės pilkos spalvos rankinę, kurioje buvo 6 eurų vertės vyšninės spalvos piniginė su 50 eurų, 50 eurų (5 eurų ir 10 eurų kupiūromis) bei 10 eurų monetomis, bendros 10 eurų vertės „Ačiū“, „Camelia“, „Iki“, „Eurovaistinė“, „Vilniečio“ nuolaidų kortelėmis, tokiu būdu atvirai pagrobė 126 eurų vertės S. Č. turtą. Šiais savo veiksmais M. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. (toliau – ir apeliantas) prašo išteisinti jį dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neįrodžius nuteistojo dalyvavimo šiose veikose (dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš parduotuvės „Vynoteka“; dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš parduotuvės „Express Market“; 2021 m. vasario 17 d. plėšimo iš L. K.). Prašo sušvelninti bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą (dėl vairuotojo pažymėjimo; 2021 m. sausio 26 d. vagystės iš parduotuvės „Express Market“; 2021 m. sausio 29 d. vagystės iš parduotuvės „Iki“). Taip pat prašo subendrinti neatliktą bausmės dalį pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir bausmę skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento 2021 m. vasario 18 d., į bausmę įskaičiuojant ir laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš parduotuvės „Express Market“, nepateikė nei vieno faktinio įrodymo, jog apeliantas dalyvavo šioje veikoje. Apelianto teigimu, teismas šią išvadą padarė remdamasis vien tuo, jog ekspertizės akte nustatyta tikimybė, kad vaizdo įrašuose galimai užfiksuotas nuteistasis M. R.. Tačiau ekspertai taip pat nurodė ir tai, kad nustatyti sutapimai yra būdingi daugeliui žmonių ir dalis sutapimų nustatyti tik tikėtinai. Apelianto teigimu, tikimybė, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas būtent jis, yra labai maža. Skunde akcentuojama, kad dėl šios vagystės nėra jokių daiktinių įkalčių, o tik prielaidos. Apeliantas pažymėjo, jog parduotuvės darbuotoja I. G., kuri tą dieną dirbo parduotuvėje, neatpažino M. R. kaip asmens, kuris įvykdė vagystę 2021 m. vasario 1 d.

3.2. Apeliantas pabrėžia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš parduotuvės „Vynoteka“, rėmėsi išskirtinai prielaidomis, o jokių faktinių įrodymų dėl apelianto dalyvavimo šioje veikoje, pateikta nebuvo. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. bandė atpažinti apelianto balsą ir nustatyti ar tai jis kalbėjo su ja parduotuvėje vagystės metu, tačiau tą ji bandė padaryti apie 8 mėnesius po įvykio ir tai darė ne gyvai, o per kompiuterį. Liudytoja nebuvo visiškai įsitikinusi, tačiau teisėja nuosprendyje šiuos parodymus traktavo kitaip. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nors ekspertų išvadoje parašyta, kad negalima teigti, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas būtent apeliantas, tačiau liudytojas L. P. pagal jo kelnes ir batus (o ne pagal veido bruožus, randus ar tatuiruotes) nustatė M. R. tapatybę. Apelianto nuomone, tai yra tik prielaidos, o ne faktiniai įrodymai.

3.3. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji L. K. apelianto neatpažino kaip nusikaltėlio, kuris padarė prieš ją nusikaltimą. Teismui, kaip daiktinis įrodymas, buvo pateikta „Vilniečio“ kortelė, kuri galimai priklausė nukentėjusiajai L. K.. Apeliantas pažymėjo, kad tokią prielaidą prokurorė padarė tik dėl to, kad minima kortelė yra su 80 proc. lengvata, tačiau kokiam tiksliai asmeniui ši kortelė priklausė, nustatyta nebuvo. Apelianto manymu, teisme padaryta tik prielaida, kad ši kortelė priklausė L. K., tačiau kaltinamajame akte išdėstyti duomenys kaip tik parodo, kad „Vilniečio“ kortelė galėjo priklausyti bet kam, išskyrus nukentėjusiąją L. K., kadangi tiek minėta kortelė, tiek striukė ir piniginė buvo apeliantui grąžinti tą dieną, kai jis buvo sulaikytas. Šiuos daiktus iš jo paėmė parduotuvės „Iki“ darbuotojai 2021 m. sausio 29 d. vagystės metu ir visą laiką buvo saugomi policijos komisariate. Nuteistasis nurodo, jog ekspertizės akte padaryta išvada, kad nėra galimybės teigti, kad nuotraukose užfiksuotas yra būtent jis. Daryti išvadą, kad bankomate jis nuėmė pinigus vien dėl to, kad sulaikymo metu pas jį buvo rasta tūkstantis eurų, yra absurdiška, kadangi apeliantas išsamiai paaiškino iš kur turėjo pinigus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Skunde teigiama, kad Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato vyr. tyrėja L. T. nustatė, kad pas apeliantą rasti pinigai yra būtent iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), ne nurašydama banknotų serijinius numerius ir lygindama juos su bankomate esančiais banknotais, o tiesiog bandydama tai atspėti ir tai darė remdamasi ne faktais, o prielaidomis. Apelianto nuomone, teismui iš esmės nebuvo pateiktas nei vienas neabejotinas jo kaltės įrodymas, kas pažeidžia ne tik kasacinės instancijos teismo praktiką, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus.

3.4. Apelianto vertinimu, bausmė, skirta už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, yra aiškiai per griežta, kaip paskirta už lengvo nusikaltimo padarymą. Skunde nurodoma, kad teisme apeliantas išsamiai paaiškino, kur ir kokiems tikslams įsigijo vairuotojo pažymėjimą, t. y., kad minėtas netikras vairuotojo pažymėjimas buvo įsigytas kaip suvenyras, nes teisių vairuoti jis niekada neturėjo, baustas už vairavimą be teisių taip pat nebuvo. Apeliantas pažymi, kad BK už šį nusikaltimą yra numatytos alternatyvios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis anksčiau nebuvo teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą ir pilnai prisipažino dėl šios veikos padarymo bei nuoširdžiai gailėjosi.

3.5. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl 2021 m. sausio 26 d. vagystės iš parduotuvės „Express Market“ ir 2021 m. sausio 29 d. vagystės iš parduotuvės „Iki“, neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliantas pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl šių nusikaltimų. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad vagystė parduotuvėje „Express Market“ neįvyko, tačiau skyrė tokią pačią bausmę už abu nusikaltimus, kas yra akivaizdžiai neteisinga. Teismas nusprendė jo prisipažinimo ir gailėjimosi netraktuoti kaip apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o vertinti tai kaip bandymą išvengti atsakomybės. Apelianto nuomone, jo prisipažinimas yra įrodymas, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

3.6. Pažymėjo, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, šias bausmes turėtų subendrinti, tačiau šį faktą pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, ignoravo.

4. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Eugenijus Papučka (toliau – ir prokuroras) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendį dalyje dėl M. R. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: M. R. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Prokuroras pabrėžia, kad teismas M. R. kaltės įrodymus įvykdžius vagystę S. Č. atžvilgiu vertino atskirai nuo kitų įrodymų, kuriais remiantis M. R. pripažintas kaltu dėl veikos, įvykdytos L. K. atžvilgiu, nepagrįstai vadovavosi M. R. versija dėl S. Č. priklausančių nuolaidų kortelių suradimo pas jį, nes jis jas rado prie Gerosios Vilties „narkologinio centro“.

4.2. Skunde teigiama, jog nors teismas nuteistąjį prisipažinimo kaltu dėl veikų L. K. atžvilgiu, o M. R. poziciją vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas patikėjo M. R. parodymais apie tai, jog nukentėjusiosios S. Č. rankinėje iki vagystės buvusias nuolaidų korteles jis surado kartu su pinigine, kurios spalvos jis neprisimena. Prokuroras pažymėjo, kad ir šioje dalyje nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs, piniginės suradimo aplinkybes M. R. nurodė skirtingas – vienur nurodė, kad piniginę rado 2021 m. vasario 18 d. ryte, kitur, kad 2021 m. vasario 17 d. vakare. Asmens, kurio neva laukė, nesugebėjo nurodyti, nenurodė ir dėl ko turėjo su šiuo draugu susitikti. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2160-1072/2021 M. R. ir kartu su juo 2021 m. vasario 18 d. sulaikytas R. S. nurodė dar kitokias jų buvimo kartu ir susitikimo aplinkybes. Prokuroro vertinimu, teismas M. R. keltas versijas bei parodymus nepagrįstai sureikšmino, neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą.

4.3. Prokuroras pažymi, kad tiek plėšimas L. K. atžvilgiu, tiek atvira vagystė S. Č. atžvilgiu įvyko tą pačią dieną, tame pačiame Naujamiesčio rajone. Nusikalstamos veikos yra padarytos analogišku būdu – sekant senyvo amžiaus moteris, prieinant joms iš nugaros pusės bei pastumiant ir traukiant iš rankos rankinę. Iš vaizdo įrašų matyti, kad abi šias veikas padarė analogiškai apibūdinamas asmuo, taigi akivaizdu, kad sutapimų yra per daug tam, kad jie būtų laikytini atsitiktiniais. Atsižvelgiant į tai, jog pripažinta, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas L. K. atžvilgiu, remiantis ir tuo, kad kitą dieną pas jį rasta didelė nuo jos kortelės nuimtų pinigų dalis bei atmetant nuteistojo paaiškinimus, kad tuos pinigus uždirbo užsienyje, nėra pagrindo abejonėms, kad jis tą pačią dieną, tame pačiame rajone, analogišku būdu atliko analogišką veiką ir S. Č. atžvilgiu, kurios kortelės kitą dieną buvo rastos pas jį.

4.4. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai patikėjo nuteistojo teisme pateikta versija, ignoravo nukentėjusiosios nuolaidų kortelių suradimo pas jį faktą, bet ir aiškias sąsajas su kitu analogišku tą pačią dieną padarytu nusikaltimu L. K. atžvilgiu, dėl kurio konstatavo, jog įrodymų yra pakankamai ir pripažino M. R. kaltu. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies normas, bylos įrodymus vertino fragmentiškai, jų nesiejo į vieną loginę sistemą bei visapusiškai ir nešališkai neįsigilino į bylos medžiagą, suteikė išskirtinę reikšmę tiems duomenims, kurie palankūs M. R., dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl M. R. kaltės nebuvimo.

5. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kaip yra matyti iš apeliacinių skundų turinio, prokuroras iš esmės nesutinka su M. R. išteisinimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario 17 d. vagystės iš S. Č.), o M. R. skundu prašo išteisinti jį dėl veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš parduotuvės „Vynoteka“ bei dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš parduotuvės „Express Market“), 180 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. vasario 17 d. plėšimo iš L. K.), bei 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neįrodžius jo dalyvavimo šiose veikose.

Dėl M. R. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš parduotuvės „Express Market“, esančios adresu (duomenys neskelbtini))

7. Apeliaciniame skunde M. R. prašo jį išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2022 m. vasario 1 d. vagystės iš parduotuvės „Express Market“ padarymo, neįrodžius jo dalyvavimo šioje veikoje. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė nei vieno faktinio įrodymo, jog M. R. dalyvavo šioje veikoje. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinių skundų motyvais, sprendžia, kad pritarti apelianto argumentams nėra jokio pagrįsto pagrindo.

8. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma, priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, pagrindžia išvadą, jog nuteistasis M. R. dalyvavo įvykdant 2021 m. vasario 1 d. vagystę iš parduotuvės „Express Market“, esančios (duomenys neskelbtini).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad LAT praktikoje ne kartą yra pasisakyta dėl įrodymų pakankamumo ir jų patikimo. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjimų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Patikimi parodymai turi būti neprieštaringi, nuoseklūs bei tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o visi kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius – tiek vieni, tiek kiti pripažįstami įrodinėjimo proceso elementu. Nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, tačiau tokiu atveju šiais įrodymais turi būti nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje susiję nuoseklia ir logiška grandine (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).

Žemesnės instancijos teismas

10. Kaip matyti iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžio, teismas M. R. kaltę dėl minimos vagystės konstatavo įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, dėl to nepritartina apeliacinio skundo motyvams, kad teismas išvadą dėl M. R. kaltės padarė remdamasis vien tuo, jog ekspertizės akte nustatyta tikimybė, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės ir įrodymai iš esmės sudaro loginę, nuoseklią ir nenutrūkstamą faktų grandinę, kuri neabejotinai įrodo apelianto kaltę ir, priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, ši išvada nėra paremta prielaidomis ar iš įrodymų visumos išskirtais konkrečiais duomenimis, t. y. vien ekspertizės akto išvadomis.

11. Apeliaciniame skunde M. R. pažymi, kad 2021 m. vasario 1 d. parduotuvėje „Express Market“ dirbusi pardavėja I. G. jo neatpažino kaip asmens, kuris įvykdė vagystę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien aplinkybė, jog prie parduotuvės kasos dirbusi pardavėja neatpažino apelianto, nėra pakankama pagrįstam manymui, kad vagystę įvykdė kitas, nenustatytas asmuo, o ne M. R.. Pabrėžtina, kad nagrinėjimo įvykio metu asmuo, iš parduotuvės pavogęs du butelius alkoholinio gėrimo „Campari“ buvo su medicinine kauke bei pasiėmęs butelius praėjo pro kasą nesustodamas ir su pardavėja nekalbėjo. Dėl išvardytų aplinkybių akivaizdu, kad I. G. M. R. neatpažino ne dėl to, kad vagystę įvykdė kitas asmuo, o dėl to, jog tada nebuvo pakankamai objektyvių galimybių I. G. įsidėmėti kokius nors M. R. apibūdinančius išskirtinius požymius. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kad I. G. parodymai įrodo, jog M. R. nedalyvavo nagrinėjamoje vagystėje, atmestini kaip nepagrįsti.

12. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis išimtinai tik ekspertizės akte nustatyta tikimybe, kad vaizdo įrašuose galimai yra užfiksuotas M. R.. Teisėjų kolegija pažymi, jog eksperto išvada turi būti vertinama remiantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. ekspertizės aktas, kaip ir visi kiti įrodymai, yra vertinamas siekiant įsitikinti jo teisingumu, pagrįstumu, nustatyti jo įrodomąją vertę ir, tuo remiantis, nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje bei priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį. Ekspertizės aktas pats savaime nėra pakankamas apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti ir jis jokiu būdu neturi didesnės įrodomosios reikšmės už kitus byloje esančius įrodymus. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, ekspertizės akto išvados, nors ir yra ne kategoriškos, o tikėtinos, yra pagrindžiančios nuteistojo M. R. kaltę. Taip pat pabrėžtina, kad ekspertizės akto išvados patvirtina kitus su nagrinėjama veika susijusius įrodymus, kurių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog M. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti UAB „Kilminės“ 2021 m. vasario 2 d. pareiškime dėl parduotuvėje „Express Market“ įvykdytos vagystės (1 t., b. l. 73), liudytojos I. G. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose, kuriuose nurodyta, jog jai sėdint kasoje į parduotuvę užėjo vyras, kuris, paėmęs du butelius alkoholinio gėrimo „Campari“, atvirai juos nešdamasis praėjo pro mokėjimo kasas ir išbėgo iš parduotuvės „Express Market“ (1 t., b. l. 89-90, 5 t., b. l. 43-44), Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK vyr. tyrėjos G. M. 2021 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 105) bei G. M. parodymuose, kuriuose nurodyta, jog peržiūrėjus administraciniame registre įkeltus įrašus ir juos tarpusavyje sulyginus su J. B. jai pateiktais įrašais jai nekilo jokių abejonių, kad vagystę įvykdė tas pats asmuo, t. y. M. R. (5 t., b. l. 86), Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK tyrėjos I. K.-Penkauskienės tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 70-71) bei jos parodymuose, kuriuose nurodyta, jog jai nekilo abejonių, kad vagystę galėjo įvykdyti tas pats asmuo, kadangi jo elgesys, vagystės braižas ir net jo eisena buvo panašūs (5 t., b. l. 86-87). Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtuose dokumentuose esantys duomenys yra pakankami ir patikimi, tarpusavyje neprieštaringi ir pagrindžia faktą, kad būtent M. R., o ne koks nors kitas asmuo įvykdė 2021 m. vasario 1 d. vagystę iš „Express Market“, esančios adresu Savanorių pr. 68, Vilniuje. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti apelianto skundą šioje dalyje.

Dėl M. R. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš parduotuvės „Vynoteka“, esančios adresu (duomenys neskelbtini))

13. Apeliaciniame skunde M. R. prašo jį išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2022 m. vasario 1 d. vagystės iš parduotuvės „Vynoteka“ padarymo, neįrodžius jo dalyvavimo šioje veikoje. Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi išskirtinai prielaidomis ir nepateikė nei vieno faktinio įrodymo, jog M. R. dalyvavo šioje veikoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. kelis kartus bandė atpažinti M. R. balsą ir nustatyti ar tai jis kalbėjo su ja vagystės metu, tačiau tai ji bandė daryti praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po šio įvykio, ir tai darė per kompiuterį. Kaip teigiama skunde, liudytoja nebuvo visiškai įsitikinusi dėl M. R. tapatybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje esantis 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio protokolas (5 t., b. l. 42-45) paneigia šiuos apeliacinio skundo motyvus. Minėto teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. kaip tik nurodė, kad vagystę įvykdęs asmuo yra panašus į žmogų kompiuterio ekrane (M. R.), taip pat paaiškino ir tai, kad minėtas asmuo jai panašus į M. R. iš balso tembro, akcento ir akių. Liudytoja nurodė, kad nemano klystanti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nemotyvuotus ir nepagrįstus.

15. Apeliantas ginčija ir liudytojo L. P. parodymų patikimumą teigdamas, kad pastarasis jį atpažino ne iš veido bruožų, randų ar tatuiruočių, o iš jo kelnių ir batų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. P. išsamiai paaiškino, kad sulygino ne vieną duomenų bazėje esančią nuotrauką, taip pat nurodė, kad M. R. įvykdė ir vagystę kitoje parduotuvėje. Liudytojas nurodė, kad jis atpažįsta apeliantą vaizdo įrašuose iš parduotuvės „Vynoteka“, nurodė, kad atpažįsta pagal nosį bei aprangą. Jokių duomenų, kad liudytojas L. P. būtų asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų kitokių motyvų duoti melagingus parodymus, nagrinėjamu atveju nėra.

16. Skunde pabrėžiama ir tai, kad ekspertų išvadoje yra nurodyta, jog negalima teigti, kad vaizdo įrašuose iš parduotuvės „Vynoteka“ užfiksuotas būtent M. R.. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiuo pastebėjimu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys yra pakankami pagrįsti M. R. kaltei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš parduotuvės „Vynoteka“. Šie duomenys yra užfiksuoti BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 119), E. Ž. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu duotuose parodymuose, kuriuose nurodyta, jog įvykio dienos vakare į parduotuvę užėjo vaikinas, rusiškai kalbėdamas telefonu, kuris po kiek laiko paėmė du „Jack Daniels“ butelius ir pabėgo iš parduotuvės (1 t., b. l. 127-128, 142-145, 5 t., b. l. 44), 2021 m. gegužės 25 d. ir 2021 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 24, 146-151), Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK tyrėjo L. P. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 134) bei jo parodymuose, kuriuose nurodyta, jog dėl didelės darbinės patirties žino, kad asmenys, darydami tokio pobūdžio veikas, keičia striukes, o kelnių ir batų nekeičia, kas lemia, jog minėti drabužiai turėtų būti pastebėti ir kituose vaizdo įrašuose (5 t., b. l.44-45). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvardintuose dokumentuose esantys duomenys yra pakankami, siekiant daryti pagrįstą išvadą dėl M. R. kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš parduotuvės „Vynoteka“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti apelianto skundą šioje dalyje.

Dėl M. R. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario 17 d. vagystės iš nukentėjusiosios S. Č.)

17. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su M. R. išteisinimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2021 m. vasario 17 d. vagystės iš S. Č. ir prašo pripažinti apeliantą kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Prokuroro nuomone, nagrinėjamu atveju yra pernelyg daug sutapimų tarp 2021 m. vasario 17 d. vagystės iš S. Č. bei plėšimo L. K. atžvilgiu, todėl jie negali būti laikomi atsitiktiniais, taigi M. R. turi būti pripažintas kaltu dėl abiejų veikų padarymo.

18. Apeliaciniame skunde prokuroras pabrėžia, kad nuteistasis M. R. apklausų metu nurodė nenuoseklias susitikimo su R. S. ir piniginės suradimo aplinkybes, taip pat pažymi tai, kad kitas su apeliantu sulaikytas asmuo kitoje baudžiamojoje byloje nurodė dar kitokias buvimo ir susitikimo aplinkybes. Kaip yra matyti iš 2021 m. kovo 8 d. M. R. apklausos protokolo, jis teigė į Vilnių atvykęs 2021 m. vasario 17 d. vakare (4 t., b. l. 12-13), tuo tarpu 2021 m. rugsėjo 2 d. teisiamojo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad buvo sulaikytas 2021 m. vasario 18 d., tos dienos ryte buvo susitikęs su savo draugu Gerosios Vilties g., kur prie autobuso stotelės jis rado ir pasiėmė nuolaidų korteles, kuriomis net nespėjo pasinaudoti (5 t., b. l. 18). Priešingai nei yra nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, M. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teismo posėdyje teigė, kad į Vilnių atvyko 2021 m. vasario 17 d. vakare, naktį leido vaikščiodamas po Vilnių ir sekančios dienos ryte susitiko su savo draugu, kuomet ir rado piniginę su nuolaidų kortelėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien aplinkybė, jog pas M. R. buvo rastos S. Č. priklausančios nuolaidų kortelės neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad M. R. minėtas kortelės pavogė iš nukentėjusiosios šios nurodytomis aplinkybėmis.

19. Šiame kontekste yra atsižvelgtina ir į liudytojo L. P. parodymus – 2021 m. rugsėjo 13 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad asmenys, linkę daryti tokio pobūdžio veikas, dažniausiai keičia viršutinius drabužius, pavyzdžiui, striukes, o kelnių ir batų nekeičia. Kaip yra matyti iš 2021 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo (2 t., b. l. 78-88), vyriškis, ėjęs paskui nukentėjusiąją S. Č., buvo apsirengęs juodos spalvos striuke su gobtuvu bei dėvėjo juodos spalvos kelnes ir baltos spalvos batus. Tuo tarpu asmuo, įvykdęs vagystę 2021 m. sausio 26 d. parduotuvėje „Iki“ ir 2021 m. vasario 1 d. vagystę iš parduotuvės „Vynoteka“, avėjo juodos spalvos batus. Atsižvelgiant į L. P., kaip didelę darbinę patirtį turinčio pareigūno, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl asmenų, linkusių vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, įpročius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos aplinkybės kelia pagrįstas abejones ar 2021 m. vasario 1 d. vagystę iš S. Č. įvykdė būtent nuteistasis M. R..

20. Kaip minėta anksčiau, asmens kaltę pagrįsti dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo galima tik tokiais netiesioginiais įrodymais, kuriais yra nustatomi tarpiniai faktai bei išvados, kurie tarpusavyje susiję nuoseklia ir logiška grandine. Tačiau byloje tokių netiesioginių įrodymų visumos, patvirtinančios tai, kad vagystę S. Č. atžvilgiu įvykdė būtent nuteistasis M. R., nėra. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad vagystė S. Č. atžvilgiu turi labai aiškias sąsajas su kitu analogišku tą pačią dieną padarytu nusikaltimu L. K. atžvilgiu, tačiau pažymėtina, kad vien panašių sutapimų nepakanka, kad konstatuoti M. R. kaltę. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintos abejonės dėl nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, privalo būti vertinamos nusikalstamos veikos padarymu įtariamo arba kaltinamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju neįmanoma pašalinti neaiškumų ir abejonių, kylančių dėl loginės ir nuoseklios įrodymų grandinės nustatymo M. R. kaltės dėl 2021 m. vasario 1 d. vagystės iš S. Č. atžvilgiu, konstatuojama, kad nuteistasis M. R. nepadarė nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Esant išvardintų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti prokuroro apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl M. R. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. vasario 17 d. plėšimo iš nukentėjusiosios L. K.)

21. Apeliaciniame skunde M. R. prašo jį išteisinti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį dėl 2022 m. vasario 17 d. plėšimo nukentėjusiosios L. K. atžvilgiu, savo prašymą pagrįsdamas tuo, kad L. K. jo neatpažino kaip ją apiplėšusio asmens, kad jis išsamiai išaiškino iš kur gavo pas jį rastus pinigus, kad teismas iš esmės nepateikė nei vieno neabejotino jo kaltės įrodymo dėl neva padarytų nusikalstamų veikų, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaip daiktinis įrodymas teismui pateikta „Vilniečio“ kortelė, remiantis kaltinamojo akto duomenimis, niekaip negalėjo priklausyti L. K., todėl apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas.

22. Nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais, jog nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu neatpažino apelianto. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo, nukentėjusioji L. K. parodė, kad teismo posėdžio salėje per ekraną matomas kaltinamasis yra labai panašų į ją užpuolusį asmenį (5 t., b. l. 43). Kad tam tikri asmens, iš SEB banko bankomato 2021 m. vasario 17 d. išėmusio pinigus iš L. K. banko kortelės, ir M. R. išorės elementų požymiai sutampa, nurodyta ir ekspertizės akte. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais bei ekspertizės aktu ir padarė motyvuotas išvadas dėl M. R. dalyvavimo įvykdant plėšimą L. K. atžvilgiu.

23. Apeliaciniame skunde ginčijama ir „Vilniečio“ kortelės, kaip daiktinio įrodymu, reikšmė byloje. Apelianto manymu, teismas padarė tik prielaidą, kad rasta „Vilniečio“ kortelė priklauso ne kam kitam, o būtent L. K., tačiau kiti byloje esantys duomenys kategoriškai prieštarauja tokiai teismo išvadai. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog 2021 m. vasario 18 d. M. R. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21128234503 surašyti administracinio nusižengimo protokolas Nr. 13-ANR_P-1513-2021 bei nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-777-2021 dėl 2021 m. sausio 29 d. vagystės iš UAB „Palink“ parduotuvės (1 t., b. l. 47-48). Byloje esantys 2021 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2021 m. vasario 18 d. tarnybinis pranešimas dėl apklausos, 2021 m. sausio 29 d. tarnybinis pranešimo dėl ROIK: 0121000060661 bei 2021 m. gegužės 1 d. liudytojo J. B. apklausos protokolas patvirtina, kad po 2021 m. sausio 29 d. vagystės, M. R. striukė su joje esančia juodos spalvos pinigine su asmens dokumentais (tarp kurių buvo ir „Vilniečio“ kortelė) 2021 m. sausio 29 d. perduoti į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams ir buvo saugomi iki 2021 m. vasario 18 d., kuomet visi šie daiktai buvo grąžinti M. R. (1 t., b. l. 52). Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, kad „Vilniečio“ kortelė, kuri buvo rasta ir paimta iš apelianto šiam 2021 m. vasario 18 d. atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, yra ta pati kortelė, kuri buvo iš jo paimta 2021 m. sausio 29 d. Dėl šių priežasčių pritartina skundo argumentams, jog minima kortelė negalėjo priklausyti nukentėjusiajai L. K., kadangi ji 2021 m. vasario 17 d. plėšimo įvykdymo metu buvo saugoma atskirai nuo M. R.. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog vien tai, kad pas M. R. rasta „Vilniečio“ kortelė negalėjo priklausyti nukentėjusiajai, nereiškia, kad M. R. nėra atsakingas už 2021 m. vasario 17 d. įvykdytą plėšimą nukentėjusiosios L. K. atžvilgiu, kurio metu pagrobė 75 eurų vertės L. K. priklausantį turtą – 20 eurų vertės piniginę su 40 eurų grynųjų pinigų, 15 eurų vertės Vilniečio kortelę bei L. K. vardu išduotomis AB „SEB bankas“ ir UAB „Revolut Bank“ banko mokėjimo kortelėmis. Nors ne visi L. K. priklausę daiktai buvo rasti, tačiau teismas remiasi nuosekliais nukentėjusiosios parodymais dėl to, kas iš jos buvo pagrobta plėšimo metu.

24. Apylinkės teismas M. R. kaltę grindė ir kitais baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai parodė (2 t., b. l. 137-144), kad 2021 m. vasario 17 d. vakare nepažįstamas vyriškis pavogė jos rankinę, po ko grįžusi namo ir prisijungusi prie „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės paskyros ji pastebėjo, kad nuo jos banko sąskaitos yra nuimta 2 000 eurų, ką patvirtina byloje esantis L. K. „SEB bankas“ sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. vasario 17 d., laikotarpiu nuo 19:19:21 iki 19:21:49 iš L. K. sąskaitos buvo išimta 2 000 eurų suma. 2021 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 167-168) nustatyti L. K. sužalojimai, kurie padaryti jai plėšimo metu. 2021 m. vasario 18 d. Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus Atvykusio į Kauno tardymo izoliatorių asmens byloje rastų daiktų paėmimo protokole (3 t., b. l. 9) bei 2021 m. kovo 1 d. Į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole (3 t., b. l. 5), nurodyta, kad pas M. R. rasta 1105 Eur, kurie, pasak apelianto, buvo darbo užmokestis, gautas šiam dirbant Jungtinėje Karalystėje. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog M. R. paaiškinimai dėl su juo rastų pinigų yra nelogiški ir tarpusavyje prieštaringi. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo, M. R. aiškino, jog jis buvo pasiskolinęs svetimą kortelę, į kurią jam buvo pervesta alga. Šiuos M. R. parodymus paneigia tiek pas jį rasta elektroninė mokėjimo kortelė, kuri buvo išduota H. Ž. vardu (3 t., b. l. 52), tiek ir liudytojo H. Ž. apklausa, kurios metu jis parodė, kad šią kortelę pasidarė prieš 1,5-2 metus, tačiau ja nesinaudojo, joje niekada neturėjo pinigų ir kortelė iš viso yra negaliojanti (2 t., b. l. 154-155). Be to, pats kaltinamasis pripažino, kad vartojo narkotines medžiagas, o sausio mėnesį vykdė vagystes, nes neturėjo pinigų narkotikams, kas tik patvirtina, jog jokio atlyginimo jis nebuvo gavęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. R. įvykdė plėšimą L. K. atžvilgiu, o vėliau, pasinaudojęs jos banko kortele, išgrynino 2000 Eur, todėl jis skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, o apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl yra atmetamas.

Dėl kitų apeliacinių skundų klausimų

25. Apeliaciniame skunde M. R. nurodo, kad bausmės, paskirtos už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2021 m. sausio 26 d. ir 2021 m. sausio 29 d. vagysčių) ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos bei paskirtos neatsižvelgiant į tai, kad dėl paminėtų nusikaltimų jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

26. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, t. y.: 1) sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokią tinkamai individualizuotos bausmę, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

27. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ir; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmes už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nepripažino nuteistojo M. R. prisipažinimo ir gailėjimosi, kaip atsakomybę švelninančios aplinkybės. Pažymėtina, kad M. R. dėl padarytų nusikaltimų prisipažino tik priverstas byloje surinktų įrodymų, teisiamojo posėdžio metu apie tam tikras faktines bylos aplinkybes davė parodymus, kurie prieštarauja byloje esantiems duomenims. Pagal teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą nustatomas tada, kai tas asmuo pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai jis daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė šios kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi apeliantas esmines veikų kvalifikavimui reikšmės turinčias įvykio aplinkybes pripažino tik dėl byloje surinktų įrodymų, o dėl nusikalstamų veikų, kur nebuvo pagautas įvykio vietoje, savo kaltės nepripažino ir bandė klaidinti teismą. Vien tai, kad M. R. neneigė, jog pavogė iš parduotuvių jam nepriklausantį turtą, nesudaro pagrindo pripažinti aptariamos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

29. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, išvardintų reikalavimų nepažeidė ir M. R. skyrė teisingą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Paskirdamas apeliantui griežčiausią inkriminuotų straipsnių sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo – bausmę, Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai bei išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino M. R. padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir mastą, nusikaltimų padarymo motyvus bei tai, kad visos inkriminuotos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia. Skundžiamame nuosprendyje taip pat yra įvertinta nuteistąjį M. R. charakterizuojanti medžiaga, t. y., kad veikų padarymo metu jis buvo nedirbantis, taip pat nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, yra baustas administracine tvarka (tarp jų – už smulkias vagystes), turi galiojančių nuobaudų, praeityje buvo teistas 9 kartus, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Įvertinęs visas aukščiau išvardintas aplinkybes, teismas motyvuotai nusprendė, kad bausmės tikslai galės būti užtikrinti M. R. paskiriant realias laisvės atėmimo bausmes, bausmių dydį nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kad M. R. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ar neproporcingos, atmestini kaip nepagrįsti.

30. Apeliaciniu skundu M. R. taip pat prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę subendrinti su pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalimi ir šią bausmę skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento 2021 m. vasario 18 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip matyti iš 2021 m. liepos 19 d. Marijampolės pataisos namų rašto Nr. (duomenys neskelbtini), M. R. bausmės pabaiga pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį buvo 2021 m. liepos 30 d., dėl ko 2021 m. liepos 20 d. pareiškimu prokurorė prašė M. R. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą nuo 2021 m. liepos 30 d. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė yra atlikta visiškai, todėl jos bendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme nėra jokio pagrindo. M. R. į paskirtą bausmę skundžiamu nuosprendžiu įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 30 d. iki bausmės vykdymo pradžios, todėl nėra pagrindo keisti nuosprendžio šiuo pagrindu.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos ir nuteistojo M. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusJurgita MačionytėNijolė Žimkienė