Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui J. P. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami atsakovui J. P. ieškinyje nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. VSDFV duomenimis atsakovas niekur nedirba. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti LR CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu).

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018).

CK 6.249 straipsnyje reglamentuojama, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė žalą (nuostolius) dėl atsakovo veiksmų, atsakovas nesiėmė atitinkamų priemonių, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsargus, nevykdė susitarimo bei teisėtų ieškovės reikalavimų grąžinti automobilį.

Iš valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo nustatyta, kad žalos atsiradimo metu transporto priemonė Citroen C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ieškovei. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu, sudarė sutartį dėl jos sugedusio automobilio transportavimo į servisą. 2018 m. vasario 10 d, buvo perduoti automobilio dokumentai ir 250 Eur skirtų būsimoms paslaugų teikimo (automobilio remonto) išlaidoms atlyginti. Atsakovas į servisą automobilio nepristatė sutartu laiku, o naudojo savo reikmėms daugiau kaip 2 mėnesius, nors buvo reikalaujama grąžinti. Be to, transporto priemonė ieškovei buvo grąžinta policijos pareigūnų pagalba tik 2018 m. balandžio 21 d. Transporto priemonės perdavimo ieškovei metu buvo nustatyta, kad transporto priemone buvo nuvažiuota 4 800 km, matėsi apgadinimai.

Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-11 nutartimi Policijos komisariatas buvo įpareigotas spręsti klausimą dėl atsakovo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 str. ir buvo nurodyta, kad pareiškimo patikrinimo metu nebuvo surinkti duomenys, leidžiantys tinkamai vertinti ir kvalifikuoti atsakovo veiksmus, pažymint kokie konkretūs procesiniai veiksmai turėjo būti atlikti. Tačiau Policijos komisariatas, turėjęs vykdyti šioje nutartyje nurodytus veiksmus, neatliko jokių papildomų tyrimo veiksmų, niekaip netikrino gautų duomenų ir galiausiai 2019-02-07 priėmė Nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, argumentuojant savo sprendimą tuo, kad ginčas spręstinas civiline tvarka.

2019 m. balandžio 19 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi Administracinių teisęs pažeidimų/administracinių nusižengimų byloje Nr. II-291-1011/2019 panaikino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2019-02-07 nutarimą Nr. 13-ANR_N-271-2019 ir grąžino administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariatui tyrimui atlikti. Teismas nutartyje konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, kurios nepaneigtos jokiais byloje esančiais įrodymais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, ieškovo veiksmai visiškai neatitiko jo su ieškove susitarimo turinio, t. y. perduoti automobilį remontui. Teismas pažymėjo, jog pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, būtų pagrindas pripažinti, kad atsakovas nagrinėjamu atveju veikė nesąžiningai, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu be jokio teisinio pagrindo suvaržė ieškovės teisę į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, bei jį sugadino.

Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 policijos komisariato 2019-08-01 Nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1691-2019 matyti, kad atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam buvo skirta administracinė nuobaudą už pažeidimus numatytas LR ANK 108 ir 518 straipsniuose, taip pat nutarimu atsakovas buvo įpareigotas iki 2019-10-01 atlyginti ieškovei 50 eurų turtinę žalą.

Iš byloje pateiktos medžiagos (nuotraukų, policijos pareigūnų raštų ir protokolų) nustatyta, jog atsakovui buvo perduotas tvarkingas ir tik konkretų gedimą turintis automobilis. Iš byloje pateiktos 2018-04-25 UAB „Pelkinis“ pažymos apie automobilio techninę būklę nustatyta, jog automobilis Citroen C3, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-04-25 buvo apžiūrėtas kvalifikuoto šaltkalvio ir apžiūros metu buvo nustatyti tokie gedimai, kaip susidėvėję ir netinkami naudoti galiniai stabdžių diskai, susidėvėję ir netinkami naudoti galinės stabdžių kaladėlės ir priekiniai stabdžių diskai, nustatyti pažeidimai galinio bamperio ir galinio bagažinės dangčio, nudraskyti, įlenkti ir pažeisti priekinio dešinės pusės sparno, veidrodėlio, durelių, galinių durelių, galinio sparno, pažeidimai/įlenkimai priekinio bamperio, netinkamos naudoti dėl pažeidimų kairės ir dešinės pusės galinės stabdžių žarnelės, išpjautas suodžių filtras, nėra kairės pusės galinio smūgio ribotuvo, neveikia langų apiplovimo mechanizmas, pažeista kairės pusės priekinių durelių išorinės apdaila ir priekinės durelės ties išorine rankenėle, apie 30 cm. įbrėžimas kairėje galinio sparno viršutinėje pusėje, trūksta bagažinės dangčio vidinės viršutinės apdailos, nulaužtas bagažinės uždangalo tvirtinimas, nulaužtas bėgių perjungimo svirties apdailos tvirtinimas ir kt. Bylos duomenims tokios techninės būklės atsakovas grąžino automobilį ieškovei. Taip pat iš byloje pateiktos UAB „Reikas“ 2018-04-27 Remonto sąmatos Nr. REI 18/070 (remonto kaina 1539,39 Eur), UAB „Fakto“ autocentro 2018-04-26 sąmatos (581,37 Eur) matyti, kad bendra ieškovės automobiliui padaryta žala yra 2 170,76 Eur. Byloje yra pateiktos UAB „Pelkinis“ (20 Eur), UAB Reikas (70 Eur), VĮ Regitra (1,45 Eur) išrašytos sąskaitos faktūros Nr. SF-0433, 0002585 ir mokėjimo kvitas Nr. 215/123234 91,45 Eur sumai už žalos įvertinimą. Ieškovė prieš perduodama automobilį atsakovui, savo automobilio valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kadangi atsakovas automobilį savavališkai visą nurodytą laikotarpį valdė pats, jam tenka prievolė atlyginti dėl šio faktinio automobilio valdymo ieškovės patirtas išlaidas automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimui. Iš pridedamo Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AEC 8082343 matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-02-10 iki 2019-02-09 šios rūšies draudimo kaštai ieškovei sudarė 148,68 Eur, todėl už faktinį automobilio valdymą laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. balandžio 21 d. (70 dienų) atsakovas privalo atitinkamai atlyginti ieškovei 28,51 Eur sumą (70*148,68/365). Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovei 2 170,76 Eur žalą, 28,51 Eur patirtas išlaidas automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimui, 91,45 Eur išlaidas už lokalinių sąmatų sudarymą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis), todėl jos priteistinos iš atsakovo. Ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 720,00 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas iki kreipimosi į teismą atlyginimo ir 250 Eur sumą, paimtą automobilio remontui, tai pat yra pagrįsti ir tenkintini. Nustačius visas sąlygas sutartinei civilinei atsakomybei kilti konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei kilusius nuostolius, t.y. 3 260,72 Eur iš kurių 250,00 Eur skolos, 2 170,76 Eur automobilio remonto išlaidų, 91,45 Eur išlaidų už išrašus ir sąmatas, 28,51 Eur automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimo išlaidų, 720,00 Eur išlaidų už iki kreipimosi į teismą suteiktas teisines paslaugas.

Akcentuotina, kad šioje byloje ieškovės prašymas priteisti 50 Eur žalai atlyginti (už du gesintuvus, avarinį ženklą, įvairias priemones automobilio priežiūrai, valymui, šepečius, kurių minimali vertė - 50 Eur) yra tapatus jau išspręstam administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1691-2019, todėl negali būti tenkinamas. Teismas pažymi, kad remiantis CPK 584 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vykdytinais dokumentais prižįstami institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, toks nutarimas vykdomas pagal CPK VI dalyje išdėstytas aplinkybes, tai yra išieškojimą tiesiogiai vykdo antstolis, todėl ieškovė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 policijos komisariato 2019-08-01 nutarimą dėl 50 Eur žalos kompensavimo turi teisę teikti antstoliui vykdyti. Teismas pažymi, kad praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti gali būti atnaujintas (CPK 608 straipsnis).

Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 230,41 Eur kompensacinių palūkanų už patirtus tiesioginius nuostolius. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 str. l d.). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, — nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. l d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimas dėl 50 Eur žalos nebuvo tenkintas, ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei ir atsakovo priteistini 225,80 Eur (250 + 2 170,76 + 28,51= 2449,27 Eur x 5% x 673/365) kompensacinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3 486,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 98,46 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 78,78 Eur žyminio mokesčio (80 Eur x 98,46 / 100).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 13 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 260,72 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų ir 72 euro centus) nuostolių, 225,80 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus ir 80 euro centus) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 486,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir 78 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.