Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant D. K., vertėjaujant I. P., dalyvaujant skundą padavusiai D. K., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovei M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato 2019-02-07 nutarimo Nr. 13-ANR_N-271-2019 panaikinimo ir bylos grąžinimo tyrimui atlikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato (toliau – ir Policijos komisariatas) tyrėjas 2019-02-07 priėmė nutarimą Nr. 13-ANR_N-271-2019 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti, tuo tarpu ginčai, atsirandantys dėl sutartyse numatytų šalių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Institucija pažymėjo, kad Civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šio kodekso 6.205 str. nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. D. K. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 str. 1 d. l p. Policijos komisariatas nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną.

D. K. teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną atnaujinti. Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas akivaizdžiai neatlikus jokių papildomų tyrimo veiksmų, kuriuos Nutarimą priėmusi institucija buvo įpareigota atlikti įsiteisėjusia ir visiems privaloma vykdyti teismo 2018-07-11 nutartimi. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad „pareiškėja teisi, jog pareiškimo patikrinimo metu nebuvo surinkti duomenys, leidžiantys tinkamai vertinti ir kvalifikuoti J. P. veiksmus ir vertinti juos kaip administracinį nusižengimą (savavaldžiavimą). Nebuvo apklaustos pareiškėjos dukros, su kuriomis tarėsi J. P. dėl automobilio remonto sąlygų, nesiaiškintos šio susitarimo detalės dėl remonto terminų, reikalingų dalių paieškos, tiekimo, automobilio valdymo ribų (ar buvo tokios aptartos), kas yra reikšminga J. P. veiksmų teisėtumo vertinimui. Nebuvo tikrinamos ir vertinamos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog vairuojant jos automobilį laikotarpiu, kol šis buvo J. P. valdyme, buvo padaryti eismo taisyklių pažeidimai (jų padarymo vieta, laikas), nebuvo paprašyta paaiškinti automobilio ridos pokyčių grąžinus automobilį, nei užfiksuotų automobilio apgadinimų atsiradimo aplinkybių (pareiškėja nurodo, jog turi garso įrašą, kuriame J. P. pripažįsta naujų apgadinimų atsiradimo faktą). Pareiškėjos nurodomi duomenys, priešingai nei teigia prokuroras, pakankamai objektyvūs ir patikrinami – automobilio rida objektyviai buvo užfiksuota automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelėje 2018-01-10, t. y. mėnuo iki automobilio perdavimo remontuoti, pareiškėjos teigimu, policijos duomenų bazėje yra užfiksuoti J. P. eismo taisyklių pažeidimai eksploatuojant šį automobilį (kurie galimai padaryti ne jo gyvenamojoje vietoje, pareiškėja nurodo, kad jos žiniomis, automobiliu buvo vykstama į Kauną, į Palangą), iš susirašinėjimo su J. P. turinio matyti, jog pareiškėja bendravo su jo broliu, kuris neneigė, kad J. P. automobilį naudoja kiekvieną dieną. Pasitvirtinus šiems faktams ir negavus logiško jų paaiškinimo, būtų pagrindo konstatuoti, kad automobilis naudojamas savo reikmėms. Atitinkamai būtų pagrindas vertinti, ar toks elgesys patenka į administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo – rėmus. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstyta teismas konstatuoja, jog nutarimas dalyje dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių nebuvimo J. P. veikoje priimtas neišsiaiškinus tokio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių. Atitinkamai nutarimas šioje dalyje naikintinas, o klausimas dėl administracinės teisenos dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo pradėjimo galimybės pagal pareiškėjos nurodomas aplinkybes grąžintinas spręsti iš naujo.

Policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašo D. K. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK nutarimą nepakeistą. Argumentuodama savo prašymą institucija nurodė, jog Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrasis PK nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, ją išnagrinėjo iš esmės, ir nepradėdamas administracinio nusižengimo teisenos tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir kitus byloje esančius duomenis. Jų nuomone, D. K. pozicija apie tai, kad ji nežinojo apie J. P. administracinį nusižengimą turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi tai asmens gynybinė pozicija. Taip pat buvo pažymėta, kad nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos nesukelia asmeniui neigiamų teisinių pasekmių, kadangi asmuo nėra traukiamas atsakomybėn, nepripažįstamas kaltu, jokie įrašai nematomi asmens biografijoje. Taip pat institucija mano, kad D. K. skundas turėtų būti atmestinas ir vertinamas etiškai, kadangi priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusiengimo bylos teisenos nesukėlė kitų neigiamų pasekmių, nutarimas buvo priimtas objektyviai ištyrus įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš D. K. pateikto skundo motyvų bei jame formuluojamų reikalavimų matyti, jog pareiškėja siekia, kad administracine tvarka pagal ANK 518 str. būtų nubaustas asmuo – J. P. – už tai, kad neturėdamas leidimo nuo 2018-02-09 iki 2018-04-21 naudojosi D. K. priklausančiu automobilį Citroen C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad iš grąžinto automobilio buvo pasisavinti daiktai.

ANK 518 str. numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 140 Eur.

Pagal ANK 621 str., nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). ANK 578 str. 1 d. nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

Nors D. K. jokiu procesiniu sprendimu nebuvo pripažinta nukentėjusiąją, atsižvelgus į keliamo ginčo pobūdį, taip pat tai, kad skundžiamu Nutarimu administracinio nusižengimo teisena yra nutraukta, ši aplinkybė negali riboti skundo realizavimo teisės.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o administracinio nusižengimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.) (kasacinio teismo 2011-04-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-111/2011).

Iš D. K. skunde nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad ji sudarė su J. P. žodinę sutartį dėl jos sugedusio automobilio pervarymo į servisą. Ši bylos aplinkybė nėra ginčijama. D. K. teigimu, J. P. vėliau piktnaudžiavo jos pasitikėjimu, nes automobilio negrąžino, o naudojo savo reikmėms. Šią aplinkybę ji grindė tuo, kad automobilis buvo ilgai, daugiau kaip 2 mėnesius, negrąžintas nors buvo reikalaujama, o naudojantis jos automobiliu buvo nuvažiuota apie 5 000 km, J. P. žinutėmis nuolatos teisindavosi, kad automobilį dar reikia taisyti (nors, anot D. K., jų konkrečiai sutartas remontas buvo baigtas 2018-02-12), kad jis negali grąžinti automobilio dėl užimtumo, pakartotinai reikalaujant grąžinti D. K. priklausantį automobilį išvis pradėjo vengti bendrauti su ja ir jos dukromis. Galiausiai automobilis buvo atgautas tik policijos pareigūnų pagalba, o grąžintas automobilis buvo apgadintas, pasisavinti automobilyje buvę daiktai. Patikrinus policijos duomenų bazėje esančią informacija, išsiaiškinta, kad automobiliu buvo padaryti administraciniai nusižengimai Kaune ir Palangoje.

Taigi, D. K. nurodytos aplinkybės, kurios nepaneigtos jokiais byloje esančiais įrodymais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, J. P. veiksmai visiškai neatitiko jo su D. K. susitarimo turinio, t. y. perduoti automobilį remontui. Akivaizdu, jog pasitvirtinus pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, būtų pagrindas pripažinti, kad J. P. nagrinėjamu atveju veikė nesąžiningai, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu be jokio teisinio pagrindo suvaržė D. K. teisę į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, bei jį sugadino.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-11 nutartimi Policijos komisariatas buvo įpareigotas spręsti klausimą dėl J. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 str. ir buvo nurodyta, kad pareiškimo patikrinimo metu nebuvo surinkti duomenys, leidžiantys tinkamai vertinti ir kvalifikuoti J. P. veiksmus, pažymint kokie konkretūs procesiniai veiksmai turėjo būti atlikti. Tačiau Policijos komisariatas, turėjęs vykdyti šioje nutartyje nurodytus veiksmus, neatliko jokių papildomų tyrimo veiksmų, niekaip netikrino gautų duomenų ir galiausiai 2019-02-07 priėmė Nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nepagrįstai argumentuojant savo sprendimą tuo, kad ginčas spręstinas civiline tvarka.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Policijos komisariatas priimdamas skundžiamą Nutarimą faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė netinkamai, nebuvo tiriamos aplinkybės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų administracinės atsakomybės taikymui reikšmingų aplinkybių įvertinimą, o neargumentuotai ir deklaratyviai buvo pripažinta, kad ginčas tarp D. K. ir J. P. yra civilinės teisės objektas. Pažymėtina, kad D. K. nurodytos aplinkybės iš esmės nebuvo tiriamos – neapklaustas J. P., taip pat pareiškėjos dukra, kuri dalyvavo tiek automobilio perdavime, tiek vėliau siekiant jį susigrąžinti. Taigi, būtina atlikti papildomą pakankamai didelės apimties bylos aplinkybių tyrimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog D. K. skunde nurodė, kad iš jos automobilio buvo pasisavinti daiktai, kurių vertė apie 50 Eur. Taigi, J. P. veiksmuose yra ne tik ANK 518 str. tačiau ir 108 str. nurodyto nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2019-02-07 nutarimą Nr. 13-ANR_N-271-2019 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.