Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. D., J. P., V. K., G. Z., J. Z., M. P., O. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus, P. D., J. P., V. K., G. Z., J. Z., M. P., O. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Proceso atnaujinimo tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2007). Tai padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Proceso atnaujinimo institutas turi būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, taip pat atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, ir negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą bylinėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005).

Proceso atnaujinimo pagrindai, prašymų padavimo bei nagrinėjimo tvarka reglamentuota CPK XVIII skyriuje. Šio civilinio proceso instituto paskirtis – esant įstatyme numatytiems pagrindams, patikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumą bei pagrįstumą. Taigi, tai yra speciali įsiteisėjusių teismų sprendimų revizijos forma, galima tik esant šiame skyriuje numatytiems pagrindams (CPK 366 straipsnio 1 dalis) ir atliekama jame nustatyta tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).

Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-102-292/2017, nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini naudojimosi tvarką (b. l. 12–14). Pareiškėja, gavusi (duomenys neskelbtini namo gyventojų sutikimą, 2016 metais parengė atskiro įėjimo į butą projektą (b. l. 33–39), 2018 m. vasario 9 d. deklaravo statybos užbaigimą (b. l. 62–64), 2018 m. liepos 23 d. įregistravo nekilnojamojo turto registre (b. l. 40). Pareiškėja bendro naudojimo žemėje įsirengė aikštelę įėjimui į butą, užeiti ant aikštelės įrengė pandusą ir kitoje aikštelės pusėje įrengė laiptelius. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovai 2018 m. rugpjūčio 29 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini naudojimosi patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. 2ŽN-109-(14.2.73) (b. l. 65–68), nustatė, kad pareiškėja pažeidė nutartimi nustatytą naudojimosi žemė sklypu tvarką, užtvėrė praėjimą link lauko tualetų ir ūkinių pastatų, kabo spyna, įrengė tvorą ir stoginę be NŽT sutikimų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2SD-4492-(14.2.78.) pareiškėją informavo apie atsakomybę už 2018 m. rugpjūčio 29 d. nustatytą pažeidimą. Pareiškėjai 2018 m. spalio 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR P-461-2018, priimtas administracinis nurodymas ir paskirta 70,00 Eur bauda (b. l. 26). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2018 m. lapkričio 13 d. atliko pakartotinį patikrinimą, surašė aktą Nr. 2ŽNB-167-(14.2.73) (b. l. 94–97). Akte nurodė, kad nustatytas žemės naudojimo pažeidimas pašalintas, t. y. atlaisvintas praėjimas link lauko tualetų ir ūkinių pastatų, tačiau gyventojų teigimu praėjimas atlaisvintas nepatogiai senyvo amžiaus žmonėms naudotis. (duomenys neskelbtini namo gyventojų atstovė M. P. 2018 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuriame nurodė, kad su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. atlikto pakartotinio patikrinimo aktu Nr. 2ŽNB-167-(14.2.73) (b. l. 27) nesutinka, nurodo, kad praėjimas palei namo sieną turi būti laisvas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2SD-6145(14.2.104) (b. l. 92–93) informavo pareiškėją, jog, nors 2018 m. lapkričio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 2ŽN-167-1(4.2.73.) nurodyta, kad O. B. atlaisvino praėjimą, tačiau, išklausę daugelio gyventojų nuomonę, įpareigojo kuo skubiau demontuoti įrengtą stoginę <...>. Kartu su šiuo raštu pareiškėjai išsiųstas ir 2018 m. lapkričio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 2ŽN-167-(14.2.73) patvirtinta kopija. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2019 m. sausio 2 d. atliko žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, surašė aktą Nr. FD-1-(142.141.) (b. l. 69–71), kuriame nurodė, kad O. B. įrengta stoginė su pandusu nedemontuota, praėjimas link ūkinių pastatų ir lauko tualetų neatlaisvintas taip, kad būtų galima naudotis senyvo amžiaus bei negalią turintiems žmonėms <...>. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2019 m. vasario 5 d. atliko pakartotinį patikrinimą, surašė aktą Nr. 2ŽN-5-(14.2.78) (b. l. 72), akte nurodė, kad pažeidimai nepašalinti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2019 m. kovo 4 d. rašte Nr. 2SD-1149-(14.2.137E.) (b. l. 75–76) pakvietė O. B. atvykti 2019 m. kovo 25 d. į skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo bei informavo, jog 2019 m. balandžio 2 d atliks pakartotinį patikrinimą vietoje, kvietė dalyvauti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2019 m. kovo 26 d. O. B., jai nedalyvaujant, surašė administracinio nusižengimo protokolą ir 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu paskyrė baudą (b. l. 28). Nesutikdama su nutarimu O. B. jį apskundė Alytaus apylinkės teismo rūmams (b. l. 29–31). Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-81-224/2019 teisme 2019 m. rugsėjo 5 d. nagrinėjimo metu O. B. buvo įteiktas žemės naudojimo patikrinimo 2018 m. lapkričio 13 d. aktas Nr. 2ŽN-167-(14.2.73) ir namo (duomenys neskelbtini gyventojų atstovės M. P. 2018 m. lapkričio 23 d. prašymas. Į teismą dėl proceso atnaujinimo ieškovė kreipėsi 2019 m. gruodžio 5 d.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Kaip jau minėta, pareiškėja teigia, kad nauja aplinkybė jai tapo žinoma 2019 m. rugsėjo 5 d. Pareiškėja prideda Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vyriausios specialistės Danutės Štreimikienės 2019 m. rugsėjo 4 d patvirtintas M. P. 2018 m. lapkričio 23 d. prašymo (b. l. 27) ir žemės naudojimo patikrinimo 2018 m. lapkričio 13 d. akto Nr. 2ŽN-167-14.2.73) (b. l. 94–97) kopijas. Nors iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus priimti sprendimai, raštai, tarp jų ir pareiškėjos minimi dokumentai siųsti pareiškėjai, tačiau duomenų apie tai, kad pastarieji dokumentai pareiškėjai buvo įteikti, byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėja nepraleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodydama tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nebuvo žinomos aplinkybės, kad pareiškėjos pastatyta konstrukcija, t. y. aikštelė, pandusas, laipteliai, bus kliūtimi valstybinės žemės naudotojams naudotis valstybine žeme. Mano, kad, jeigu ši aplinkybė būtų buvus žinoma nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-102-292/2017, būtų rengiamas kitoks planas ir tvirtinama galimai kita žemės naudojimo tvarka.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

Pareiškėja teigia, kad M. P. 2018 m. lapkričio 23 d. prašymas (b. l. 27) ir žemės naudojimo patikrinimo 2018 m. lapkričio 13 d. aktas Nr. 2ŽN-167-14.2.73) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jie būtų žinomi nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja, gavusi (duomenys neskelbtini namo gyventojų sutikimą, 2016 metais parengė atskiro įėjimo į butą projektą (b. l. 33–39). Gyventojai sutiko, kad O. B. rekonstruotų butą, įrengiant atskirą įėjimą, įstiklintą dengto balkono statyba, bei patvirtino, kad susipažinę su naudojimosi žemės sklypo planu (b. l. 32). Pridėtame projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad <...> Į pamatą įbetonuojamos dvi metalinės kolonos d-100mm., ant kolonų montuojamas ilginis ir ant jo montuojamas stogelis. Stogelio danga – profiliuota skarda. Nuo stogelio lietus surenkamas ir lietvamzdžiu nuleidžiamas į gruntą (b. l. 34). Terasa monolitinė betoninė su pandusu neįgaliesiems, <...>, terasos grindys ir pandusas aptaisomi neslidžiomis betono trinkelėmis (b. l. 38). Pareiškėja ieškinyje nurodė, kad gyventojų sutikimu ieškovė suprojektavo atskirą įėjimą į butą (civilinė byla Nr. 2-102-292/2017 l. 2), todėl akivaizdu jog visiems gyventojams buvo žinomas projektas, gyventojams projektas tiko ir nekilo abejonių dėl siūlomos žemės naudojimosi tvarkos nustatymo. Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo žinomos aplinkybės apie terasos, stogelio ir panduso įrengimą.

Pareiškėja 2018 m. vasario 9 d. deklaravo statybos užbaigimą (b. l. 62–64), 2018 m. liepos 23 d. įregistravo nekilnojamojo turto registre (b. l. 40). Pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo žinoma, jog įrengus terasą, stogelį ir pandusą minėta konstrukcija bus kliūtimi naudotis žeme. Iš byloje esančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovų 2018 m. rugpjūčio 29 d. atlikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini naudojimosi patikrinimo akto Nr. 2ŽN-109-(14.2.73) (b. l. 65–68), matyti, kad pareiškėja pažeidė nutartimi nustatytą naudojimosi žemė sklypu tvarką, nes užtvėrė praėjimą link lauko tualetų ir ūkinių pastatų, jį užrakino, įrengė tvorą ir stoginę be NŽT sutikimų. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad pareiškėja įsirengė terasą, pandusą ir stogelį, tačiau taip pat pastatė tvorą, užtvėrė praėjimą, jį užrakino. Akivaizdu, jog pareiškėjos įrengtas atskiras įėjimas į butą neatitinka projekto sprendinių, kuriems įrengti namo gyventojai sutikimo nedavė ir tai, teismo vertinimu, nulėmė naują ginčą tarp pareiškėjos ir valstybinės žemės naudotojų. Tai, kad gyventojai nesutinka su pareiškėjos įrengta projekto neatitinkančia konstrukcija, negali būti ta aplinkybė, kurios pagrindu atnaujintinas procesas ir keistina patvirtina žemės naudojimo tvarka. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti patenkintas.

Pažymėtina, kad pareiškėja turi teisę galimai pažeistas teises ginti, teikdama teismui ieškinį dėl naudojimosi žemės tvarkos pakeitimo (CPK 135 straipsnis, Lietuvos respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis) arba civilinėje byloje Nr. 2-102-292/2017 teikti naujai sudarytą taikos sutartį ir prašyti ją patvirtinti (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1797-431/2019)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš pareiškėjos priteisiamos 3,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365–370 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos O. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-102-292/2017.

Priteisti iš pareiškėjos O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,32 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.