- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2-5225-863/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- M. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui M. L. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 528,52 Eur skolą (nesumokėtą finansavimo sumą), 657,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 137,57 Eur delspinigius, 30,24 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 528,52 Eur nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. sausio 10 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad UAB „mogo LT“ ir UAB „Eutreka“ sudarė lizingo sutartį Nr. L19082015/0024 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė UAB „Eutreka“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę IVECO 35C13, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o UAB „Eutreka“ priėmė transporto priemonę, ją valdė ir naudojosi bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Laiduotojas pagal sutartį yra atsakovas M. L.. Dėl esminių sutarties pažeidimų (įmokų nemokėjimo), Lizingo sutartis 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo nutraukta, o transporto priemonė sugrąžinta UAB „mogo LT“. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, kuris jam buvo išsiųstas paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu. Lizingo sutarties nutraukimo dieną įsiskolinimą pagal sutartį sudarė 2 503,73 Eur. UAB „mogo LT“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. pardavė transporto priemonę už 1 224 Eur ir šia suma sumažino įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną (2018 m. rugpjūčio 23 d.) sudarė 2 872,49 Eur, todėl likęs įsiskolinimas – 1 648,49 Eur. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „mogo LT“ ir naujojo kreditoriaus „Risk Management Services“ OU 2017 m. vasario 28 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į minėtą įsiskolinimą naujajam kreditoriui. 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „Risk Management Services“ OU perleido reikalavimo teisęs į įsiskolinimą ieškovui, kurį Lietuvoje atstovauja PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas. Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 1 528,52 Eur (negrąžinta finansavimo suma). Pažymėjo, kad sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra periodinės reikalavimų perleidimo sutartys, kuriose numatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu perdavėjas periodiškai perduoda, o perėmėjas privalo pirkti reikalavimų portfelius, kurie priklauso perdavėjui ir yra perdavėjo komercinės veiklos, vykdomos su fiziniais asmenimis, rezultatas, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Periodinės reikalavimo sutarties pagrindu atsakovo skola buvo perleista ieškovui 2019 m. gegužės 15 d. Nurodė, jog vadovaudamasis Lizingo sutarties 5, 7.1 punktais, prašo priteisti iš atsakovo 657,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas taikant 30,24 procentų palūkanų normą. Paaiškino, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (1 528,52 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško įsiskolinimo grąžinimo dienos ir 2020 m. sausio 8 d. šios palūkanos sudaro 657,25 Eur (1 528,52 Eur x 30,24 proc. x 519 d. (nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. sausio 8 d.)). Be to, turi būti skaičiuojamos 30,24 procentų mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nuo 1 528,52 Eur nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kaip orientaciniu kriterijumi vertinant delspinigių dydį, prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procento dydžio delspinigius, kurie 2020 m. sausio 8 d. sudaro 137,57 Eur (1 528,52 Eur x 0,05 proc. x 180 d. (už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2020 m. sausio 8 d.)).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas, prašydamas priteisti įsiskolinimą, elgiasi nesąžiningai, nutyli reikšmingas bylai aplinkybes, nors jos jam yra žinomos. Nurodė, kad jau 2018 m. lapkričio 8 d., t. y. dar iki reikalavimo teisės perleidimo ieškovui, Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1608-432/2019 pagrindinei skolininkei UAB „Eutreka“ buvo iškelta bankroto byla. 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (UAB „mogo LT“ (pirminis kreditorius) bei ieškovas nėra pripažinti kreditoriais minėtoje byloje), o 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi teismas UAB „Eutreka“ pripažino veiklą pasibaigusią ir pastaroji išregistruota iš juridinių asmenų registro. Ieškovas ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2020 m. sausio 9 d. Mano, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jo prievolės, kurios yra akcesorinės, pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. Laidavimo sutartį Nr. GP19082015/0024, yra pasibaigusios, nes 2019 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1608-432/2019, pagrindinė skolininkė UAB „Eutreka“ yra pripažinta pabaigusi veiklą bei išregistruota iš juridinių asmenų registro ir ieškovas, 2020 m. sausio 9 d. pareiškęs ieškinį, pasak atsakovo, neturėjo jokios reikalavimo teisės jo atžvilgiu, analogiška faktinėmis aplinkybėmis ieškovo ieškinys buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje byla Nr. e2A-733-585/2019. Be to, atsakovas nurodė, kad laidavimo prievolė yra pasibaigusi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, pagal kurią laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Atsakovas nurodo, kad įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju. Pažymėjo, kad CK 6.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kreditoriaus pareiga, kai laiduotojas įvykdo prievolę, perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises. Pastarasis teisinis reglamentavimas yra skirtas tam, kad už skolininką prievolę įvykdęs laiduotojas subrogacijos pagrindu galėtų perimti ir įgyvendinti kreditoriaus teises į skolininką. Siekdamas pasinaudoti subrogacijos pagrindu perimtomis kreditoriaus teisėmis skolininko bankroto byloje, laiduotojas turėtų nedelsti vykdyti prievolę kreditoriui. Tai laiduotojo interesas, kurio įgyvendinimas priklauso nuo paties laiduotojo elgesio vykdant savo kaip laiduotojo prievolę. Priešingu atveju, laiduotojui delsiant atsiskaityti, po skolininko bankroto bylos užbaigimo subrogacijos pagrindu perimtų kreditoriaus teisių įgyvendinimas taptų nebeįmanomas, nes neliktų skolininko (likviduojamas juridinis asmuo išregistruojamas iš registro). Pasak atsakovo, pagal byloje esančius duomenis, akivaizdu, jog dėl pradinio kreditoriaus (UAB „mogo LT“) arba ieškovo netinkamų veiksmų, t. y. nevykdant laidavimo sutarties 3.1.3. punkto reikalavimų, jam iš esmės buvo apribota galimybė nedelsiant įvykdyti prievolę, ir tokiu būdu pasinaudoti subrogacija, nukreipiant reikalavimą į pagrindinį skolininką (UAB „Eutreka“). Nurodė, kad nors laidavimo sutartis su pagrindiniu skolininku buvo nutraukta jau nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d., tačiau jis, kaip laiduotojas, nebuvo jokia forma informuotas apie šią aplinkybę, jo nebuvo pareikalauta įvykdyti prievolę. Teigia, kad iš byloje esančių ieškovo dokumentų matyti, jog apie tam tikrus veiksmus dėl lizingo sutarties buvo informuojamas pagrindinis skolininkas, bet jam apie tai nebuvo pranešta. Teigė, kad jam reikalavimas įvykdyti prievolę pateiktas jau esant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. eB2-1608-432/2019. Atsižvelgdamas į tai, mano kad jam dėl tokių pradinio kreditoriaus ir ieškovo veiksmų (neveikimo pagal laidavimo sutartį), kaip laiduotojui, atsirado nepalankūs padariniai, t. y. apribota bet kokia galimybė nedelsiant įvykdyti prievolę, kai jos nevykdė pagrindinis skolininkas, bei pasinaudoti subrogacija, ir šios aplinkybės laikytinos esminėmis, kurios turėtų lemti laidavimo pabaigą CK 6.87 straipsnio 4 dalies normos pagrindu. Be to, atsakovas pažymėjo, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą kreditorius turi teisę į lizingo sutartyje nurodytas palūkanas tik už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo tiek tais atvejais, kai lizingo sutartis nutraukiama prieš bankroto bylos iškėlimą, tiek tais atvejais, kai ji nutraukiama po bankroto bylos iškėlimo. Bankroto bylos skolininkei UAB „Eutreka“ iškėlimu nutraukus palūkanų ar delspinigių už jos prievoles pagal lizingo sutartį skaičiavimą, ir taip užfiksavus skolininkės įsipareigojimų kreditoriui UAB „mogo LT“ apimtį, didesnė prievolės (įsipareigojimų) apimtis negali būti taikoma ir jam, kaip laiduotojui. UAB „mogo LT“ savo reikalavimo bankroto byloje nefiksavo, tačiau 2019 m. gegužės 15 d. perleido ieškovui 1 528,52 Eur dydžio reikalavimo teisę, todėl mano, kad jeigu teismas laikys, jog ieškovo reikalavimo teisė dar galioja, ji turėtų būti tokia (1 528,52 Eur). Atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, jog ieškovas, kaip savo veiklos (skolų išieškojimo) profesionalas, nepagristai ir nesąžiningai skaičiavo ir šioje byloje pareiškė reikalavimus dėl palūkanų, delspinigių bei 30,24 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Be to, taip pat mano, jog, ieškovas nepagrįstai prašo priteisti ir procesines palūkanas, kadangi patys UAB „mogo LT“ ir ieškovas nevykdė Lizingo sutarties reikalavimų, ieškovas, iš karto pareikšdamas ieškinį teisme, neteikdamas reikalavimo jam (atsakovui), kaip numatė Lizingo sutartis, neturi teisės reikalauti procesinių palūkanų, nes neįrodė, jog jis (atsakovas) prievolės nevykdė geruoju.
Šalies argumentai
Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas 2020 m. kovo 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu priėmė. Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė, jog įvertinęs paaiškėjusias faktines aplinkybes apie bankroto bylos iškėlimą „UAB Eutreka“, nutarė dalies reikalavimų atsisakyti. Patikslintu ieškiniu ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 1 528 Eur skolą, 131,70 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog įvertinus tai, jog UAB „Eutreka“ buvo iškelta bankroto byla, ieškovas prašomas mokėjimo funkciją (pelno) palūkanas sumažino iki 131,70 Eur. Jas paskaičiavo už laikotarpį nuo lizingo sutarties nutraukimo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat nurodė, jog patikslintame ieškinyje nebeliko reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, šio reikalavimo ieškovas atsisako.
Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai. Papildomai paaiškino, jog su atsakovu, kaip laiduotoju, buvo ne kartą bendrauta telefonu, tačiau garso įrašo pateikti negali. Pastebėjo, jog atsakovas laidavimo prievolę prisiėmė būdamas įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, todėl negalima jo vertinti kaip vartotojo ar silpnesnę sandorio šalį. Tai, jog vėliau įmonė turėjo kitų vadovų, jo prievolei neturi jokio įtakos, nes jis privalėjo domėtis ir galėjo be jokio pareikalavimo savanoriškai atsiskaityti. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Eutreka“ buvo taikyta supaprastinto bankroto procedūra, nes pastaroji jokio turto neturėjo, todėl atsakovas bet kokiu atveju subrogacijos teise į bendrovę, už kurią laidavo, realiai pasinaudoti negalėjo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Nurodė, jog ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus, ginčo dėl prašomų priteisti sumų nekelia, tačiau su ieškiniu nesutinka, nes mano, jog laidavimo prievolė pasibaigė dėl dviejų priežasčių: atsakovui, kaip laiduotojui nebuvo pareikštas reikalavimas dėl skolos apmokėjimo, apie tai, jog pagrindinis skolininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, atsakovui nebuvo žinoma, nes jis tuomet nebuvo nei įmonės vadovu nei dalyviu, todėl reikalavimo pareiškimas po bankroto bylos pabaigimo sukūrė atsakovui itin nepalankias sąlygas, užkirto galimybę pasinaudoti subrogacijos teise į pradinį skolininką; antra ieškinys pareikštas po to, kai pagrindinis skolininkas – UAB „Eutreka“ buvo pripažintas pabaigęs veiklą bei išregistruotas iš juridinių asmenų registro.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ ir UAB „Eutreka“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L19082015/0024 (toliau – Lizingo sutartis), kurios pagrindu UAB „mogo LT“ (lizingo davėjas) nupirko UAB „Eutreka“ (lizingo gavėjo) pasirinktą transporto priemonę – automobilį IVECO 35C13 (lizingo dalykas) ir ją perdavė naudotis lizingo pagrindais. Lizingo sutarties sudarymo dieną su atsakovu M. L., tuometiniu UAB „Eutreka“ direktoriumi ir akcininku, buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. GP19082015/0024 (toliau – Laidavimo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsakyti lizingo davėjui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu lizingo gavėjas laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Lizingo sutartį. Lizingo sutartis buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 7 d. dėl lizingo gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo – įmokų nemokėjimo sulygtu laiku. Nutraukus Lizingo sutartį lizingo dalykas – automobilis buvo grąžintas lizingo davėjui ir parduotas už 1 224 Eur ir šia suma sumažintas lizingo gavėjo įsiskolinimas. Po automobilio pardavimo UAB „Eutreka“ įsiskolinimą sudarė 1 648,49 Eur. Lizingo davėjas - UAB „mogo LT“ perleido „Risk Management Services“ OU reikalavimo teises į skolą pagal ginčo Lizingo sutartį, o ši bendrovė šias reikalavimo teises perleido ieškovui. Reikalavimo perleidimo ieškovui dieną bendras įsiskolinimas pagal Lizingo sutartį sudarė 1 528 Eur.
Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra ir atsakovas neginčijo nei Lizingo sutarties nutraukimo nei reikalavimo perleidimo teisėtumo, taip pat neginčijo pagal Lizingo sutartį susidariusio įsiskolinimo dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko taip pat nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Eutreka“ bankroto bylą. 2018 m. gruodžio 12 d. buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 4 329,46 Eur sumai. Nei UAB „mogo LT“, nei ieškovė, kaip jos teisių perėmėja, kreditorinių reikalavimų bankroto byloje nepareiškė. 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu teismas nusprendė pripažinti bendrovės veiklą pasibaigusią ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Sprendime teismas konstatavo, jog bankroto metu nebuvo gauta lėšų, visi bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (4 329,46 Eur sumai) liko nepadengti. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. sausio 21 d., iš Juridinių asmenų registro bendrovė išregistruota 2020 m. kovo 3 d.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės pagal laidavimo sutartį galiojimo. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodė, jog pastaroji pasibaigė dviem pagrindais: CK 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu bei CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Dėl laidavimo pabaigos CK 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu
Remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, 6.81 straipsnio 1-2 dalimis, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia tai, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
Pagal CK 6.87 straipsnio 1 dalį laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė.
Pagal 6.128 straipsnio 3 dalį kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5–6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Tačiau kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013).
Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra nuosekli, kreditorius reikalavimą laiduotojui, kaip solidariam bendraskoliui, turi teisę pareikšti iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Įregistravimas ir išregistravimas iš juridinių asmenų registro yra tie juridiniai faktai, kurie nulemia juridinio asmens pradžią ir pabaigą. Iki juridinio asmens išregistravimo iš juridinių asmenų registro – jo prievolės kreditoriams laikomos nepasibaigusiomis, nepriklausomai nuo to, kad bankroto byloje yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas dėl tokio juridinio asmens pabaigos. Pagal šiuo metu suformuotą kasacinio teismo praktiką juridinio asmens prievolių pabaigai konstatuoti būtina dviejų juridinių faktų visuma: likvidavimas ir išregistravimas iš juridinių asmenų registro.
Esant tokiam laidavimo ir solidariosios atsakomybės teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo formuojamai praktikai šiuo klausimu, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovo prievolė pagal Laidavimo sutartį yra pasibaigusi, nes reikalavimai jam buvo pareikšti 2020 m. sausio 10 d. (ieškinio priėmimo diena) iki pagrindinio skolininko likvidavimo, t. y. iki sprendimo dėl UAB „Eutreka“ pabaigos įsiteisėjimo ir bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, t. y. nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno iš dviejų būtinų juridinių faktų sutapties prievolės pripažinimui pasibaigusia.
Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas sprendimą nesivadovauja atsakovo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-733-585/2019, nes yra saistomas paminėtos kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos.
Dėl laidavimo pabaigos CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu
Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ši norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015). Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015).
Nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nurodė, jog nors laidavimo sutartis su pagrindiniu skolininku buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 7 d., tačiau jis, kaip laiduotojas, nebuvo jokia forma informuotas apie šią aplinkybę ir iš jo nebuvo pareikalauta įvykdyti prievolę. Tokiu būdu jam iš esmės buvo apribota galimybė nedelsiant įvykdyti prievolę, ir tokiu būdu pasinaudoti subrogacija, nukreipiant reikalavimą į pagrindinį skolininką (UAB „Eutreka“). Mano, jog šios aplinkybės turėtų būti laikomos esminėmis ir lemti laidavimo pabaigą CK 6.87 straipsnio 4 dalies normos pagrindu. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina.
Kaip jau minėta, Laidavimo sutartį atsakovas pasirašė būdamas UAB „Eutreka“ vieninteliu akcininku ir įmonės vadovu, todėl jam taikomi ne vidutinio vartotojo standartai, o asmens atsakingo už visos bendrovės veiklą. Prisiimdamas atsakomybę už tinkamą juridinio asmens sutartinių prievolių vykdymą atsakovas privalėjo domėtis ar neatsirado pagrindas prievolėms pagal Laidavimo sutartį įvykdyti, ypač po to, kai jis jau nebebuvo bendrovės vadovu ir akcininku. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra pasisakyta, jog pranešimų apie pagrindinės prievolės nevykdymą laiduotojui nepateikimas bei reikalavimo jam nepareiškimas per se nedaro kreditoriaus reikalavimo nepagrįstu, nes pats laiduotojas privalo domėtis asmeniu už kurį laiduoja; vien ta aplinkybė, jog duomenys apie juridiniams asmenims iškeltas bankroto bylas yra skelbiamos viešuose registruose, suponuoja, kad laiduotojai, būdami rūpestingi, gali susižinoti apie pagrindinio skolininko nemokumą (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2A-579-450/2012).
Aplinkybė, kad pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla ir dėl to laiduotojas nebegalės įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisės, taip pat neturi įtakos ieškovo teisei į reikalavimo laiduotojui patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-270/2014). Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju UAB „Eutreka“ iškėlus bankroto bylą jokie kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti, nes bendrovė neturėjo jokių lėšų ar turto.
Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą bei remiantis paminėta teismų praktika konstatuotina, jog atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip atitinkančios CK6.87 straipsnio 4 dalies kriterijus, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti atsakovo laidavimo pasibaigusiu šiuo pagrindu.
Dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo ir bylos dalyje nutraukimo
Pateikęs patikslintą ieškinį ieškovas sumažino prašomas priteisti pelno palūkanas nuo 657,25 Eur iki 131,70 Eur, atsisakė reikalavimo dėl 30,24 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo nuo 1 528 Eur nesumokėtos finansavimo sumos nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat atsisakė reikalavimo dėl 137,57 Eur delspinigių priteisimo. Ieškinio reikalavimų sumažinimas savo esmė bei pasekmėmis yra ieškinio reikalavimų šioje dalyje atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-417/2014). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio ar jo dalies. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl teismas jį priima ir bylą šioje dalyje nutraukia.
Nutraukus lizingo sutartį, nesumokėtos palūkanos pripažintinos lizingo davėjo negauta nauda, t. y. nuostoliais, kurie jam turi būti atlygintini (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-524/2009). Pagal finansinio lizingo sutarties prigimtį, palūkanos už lizingo davėjo lėšas, panaudotas lizingo gavėjo daiktui įsigyti, yra vienintelė nauda, kuri priklauso lizingo davėjui, todėl tuo atveju, jei lizingo davėjas gauna kitokios naudos iš lizingo sutarties nutraukimo, jam priklauso tik tokio dydžio palūkanos – nuostoliai, kurie viršija gautą naudą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas palūkanas paskaičiavo tik už laikotarpį nuo Lizingo sutarties nutraukimo iki bankroto bylos iškėlimo (nors lizingo terminas ir palūkanos turėjo būti skaičiuojamos iki 2021 m. rugpjūčio 19 d.). Ginčo dėl nepadengtos finansavimo sumos – 1 528,52 Eur ir iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2018 m. lapkričio 19 d.) paskaičiuotų palūkanų – 131,70 Eur – dydžių, ginčo nėra, todėl konstatavus, jog nėra jokio teisinio pagrindo atsakovo prievolę pagal Laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia, ieškovo reikalavimai dėl 1 528,52 Eur nesumokėtos finansavimo sumos ir 131,70 Eur pelno palūkanų priteisimo tenkintini pilnai.
Be minėtų reikalavimų ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu. Remiantis procesinių palūkanų teisiniu reglamentavimu ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo taip pat tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Nagrinėjamu atveju ieškovo patikslinti reikalavimai patenkinti pilnai, tačiau dalyje byla nutraukta. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
Nagrinėjamu atveju ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų vertintinas sprendimu, priimtu atsakovo naudai, todėl laikytina, jog ieškovo reikalavimai byloje tenkinami dalinai – 71,46 procentais (1 660,22 x 100 / 2 323,33), atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistina 71,46 procentai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo – 28,54 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nustačius šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentinę išraišką, pasisakytina dėl byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžių.
Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas byloje patyrė 52 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 1 070 Eur advokato pagalbos išlaidas (už atsiliepimo surašymą, konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžio metu).
Vertindamas byloje atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsakovo atstovo išlaidos neviršija numatytų rekomendacinių dydžių, yra optimalios, teismas visas minėtas advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl pagrįstomis.
Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovui iš atsakovo priteistina 37,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (71,46 procentai nuo 52 Eur), atsakovui iš ieškovo – 305,78 Eur (28,54 procentai nuo 1 070 Eur).
Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
bylą dalyje dėl 525,55 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. sausio 8 d., 30,24 procentų pelno palūkanų priteisimo nuo 1 528 Eur nesumokėtos finansavimo sumos nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir 137,57 Eur delspinigių priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 528,52 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 52 euro centus) skolos, 131,70 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 70 euro centų) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 660,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37,16 (trisdešimt septynis eurus ir 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, 305,78 Eur (tirs šimtus penkis eurus ir 78 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.